2018-09-27 Nr. AB-16752-3-63-3-01979-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-891-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01979-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8.; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. I. (P. I.) skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. I. (P. I.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. (23.45.)-SP13-7417 „Dėl piniginės socialinės paramos P. I.” (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir skirti pareiškėjui socialinę paramą nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d.

1.1. Pareiškėjas teigė, jog ginčijamas sprendimas yra šališkas, priimtas aplaidžiai, pilnai arba visiškai netyrus aplinkybių, dėl kurių buvo prašyta skirti socialinę paramą. Pareiškėjo manymu, ginčijamas sprendimas sudarytas iš standartinių frazių, kurios neatspindi pareiškėjo realios situacijos, sprendime nebuvo analizuota pareiškėjo situacija.

1.2. Atkreipė dėmesį į tai, kad vienas iš argumentų neskirti pareiškėjui socialinės paramos buvo tai, jog jis nepateikė reikiamų dokumentų, tačiau iš tiesų 2016 m. rugpjūčio 31 d. elektroniniu paštu paprašius dokumentų, pareiškėjas juos tą pačią dieną ir pateikė. Be to, dėl išbraukimo iš darbo biržos pabrėžė, jog yra paleistas iš įkalinimo įstaigos, prižiūrimas probacijos tarnybos ir nešioja apykojį, todėl įsidarbinimo galimybės labai menkos (nors ir buvo įsidarbinęs, tačiau tik už 70 Eur per mėnesį), tėvas, su kuriuo gyvena, gauna tik 229 Eur dydžio pensiją. Taip pat pareiškėjas mokosi ir stengiasi susirasti darbą.

1.3. Pareiškėjo teigimu, atsakovas aplaidžiai ir formaliai atliko savo funkcijas (patikrinti, ar asmuo, kuris kreipiasi socialinės paramos, atitinka teisės aktų reikalavimus), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą (toliau – ir Įstatymas).

2. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Teigė, kad socialinė parama (pašalpa) pareiškėjui nebuvo skirta, kadangi Lietuvos darbo biržos duomenimis 2016 m. rugpjūčio 20 d. nutraukta pareiškėjo registracija teritorinėje darbo biržoje (Įstatymo 8 str. 1 d. 4 p.), t. y. ginčijamo sprendimo priėmimo metu pagal pateiktus duomenis neturėjo teisės į socialinę paramą, todėl sprendimas priimtas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

II. 3. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. (23.45.)-SP13-7417 „Dėl piniginės socialinės paramos P. I.“ ir įpareigojo atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti iš esmės pareiškėjo 2016 m. liepos 25 d. prašymą-paraišką gauti piniginę socialinę paramą, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio, 6 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų, 21 straipsnio 1, 11 dalių, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T2-2 patvirtinto Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 26, 10.5 punktų nuostatomis, byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 25 d. atsakovui pateikė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti, prašydamas skirti socialinę pašalpą nuo 2016 m. liepos 10 d., tačiau atsakovas, patikrinęs pareiškėjo duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje bei Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje, nustatė, jog pareiškėjas nuo 2016 m. liepos 11 d. buvo įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje, tačiau 2016 m. rugpjūčio 20 d.

Klaipėdos teritorinė darbo birža 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. SB-317 (11.1) panaikino pareiškėjui bedarbio statusą, įsidarbinus neterminuotai į paties asmens surastą darbo vietą, todėl atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2016 m. liepos 25 d. prašymą-paraišką, vadovaudamasis Įstatymo 6 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio nuostatomis, jog pareiškėjas neatitinka sąlygų piniginei socialinei paramai gauti iš esmės dėl to, kad yra nutraukęs registraciją teritorinėje darbo biržoje, atsisakė skirti pareiškėjui piniginę socialinę paramą, nors paraiškoje nebuvo nurodyta, dėl kokių priežasčių prašoma skirti socialinę paramą, taip pat, kad atsakovas, priimdamas sprendimą neskirti socialinės paramos, pažeidė savo nustatytą terminą pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus iki 2016 m. rugsėjo 9 d. (nes sprendimas priimtas 2016 m. rugsėjo 7 d.), neanalizavo pareiškėjo pateiktų papildomų įrodymų: pažymėjimo apie nuteistojo paleidimą, darbo biržos sprendimo, 2016 m. rugpjūčio 27 d. darbo sutarties, nedarbingumo pažymėjimų ir kitų dokumentų, taip pat ginčijamame atsakovo sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė kitų duomenų, patvirtinančių teisę į piniginę socialinę paramą, tačiau nenurodyta, kokie įrodymai nepatvirtina teisės į paramą ir kokie turėtų būti pateikti, kad tokia teisė būtų patvirtinta, sprendė, jog atsakovas priėmė neigiamą sprendimą nesurinkęs duomenų apie pareiškėjo teisę į socialinę paramą, vykdydamas Įstatymą, kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo įstatymų nustatytas pareigas gauti duomenis, kurie yra reikalingi priimti atitinkamą administracinį aktą, todėl turėjo pareigą pats kreiptis į atitinkamas institucijas.

Teismas pažymėjo, jog nors byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas surinko duomenis iš Darbo biržos, tačiau tai nepatvirtina, jog jis atliko pakankamai administracinių veiksmų, kad būtų gauti duomenys dėl pareiškėjo prašymo priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad teritorinė darbo birža priėmė 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą panaikinti pareiškėjo bedarbio statusą neanalizavusi visų pareiškėjo duomenų, nesivadovavo Užimtumo rėmimo įstatymo bei Tvarkos aprašo normomis, nepriėmė sprendimo dėl dirbančio, bet gaunančio mažas pajamas, registracijos darbo biržoje tęsimo (Įstatymo 13 str. 2 d., Tvarkos aprašo 26.1 p.).

Teismas taip pat nurodė, jog iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas buvo įpareigojęs pareiškėją pateikti papildomus įrodymus, pareiškėjas juos pateikė, tačiau atsakovas jų nevertino ir nurodė, kad nėra pateikti kiti duomenys dėl teisės į paramą. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog tinkamai pasinaudojo kitomis Įstatymo 24 straipsnio nuostatomis, kad būtų gauti duomenys, kurie yra reikalingi priimti dėl pareiškėjo prašymo pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teismas padarė išvadą, jog viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją neatliko veiksmų, kuriuos pagal gero viešojo administravimo principus galėjo ir turėjo atlikti vykdydamas savo funkcijas, todėl privalo pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

5. Teismas pažymėjo, jog ginčijamame sprendime svarbiausia nenustatyta aplinkybė, ar pareiškėjas neatitinka Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovui buvo žinomi duomenys apie tai, jog pareiškėjas dirba 0,125 etato (5 val. per savaitę) ir jo mėnesinis uždarbis 70 Eur, todėl atsakovui nagrinėjant pareiškėjo 2016 m. liepos 25 d. prašymą buvo pagrindas aiškintis dėl Įstatymo 6 straipsnyje numatytos sąlygos pasinaudoti Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis ir patikrinti gyvenimo sąlygas pagal byloje esantį gyvenamosios vietos adresą. Šis veiksmas galėjo padėti gauti ir kitą informaciją, nurodytą ginčijamame atsakovo sprendime. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas privalėjo pagal nurodytą Įstatymo straipsnį nustatyti pareiškėjo darbo trukmę, valandinį atlygį ir kt. Pagal Įstatymo 20 ir 24 straipsnio nuostatas pareiga pateikti visą ir teisingą informaciją dėl socialinės paramos gavimo tenka paramos prašančiam asmeniui. Ši pareiga negali būti vienareikšmiškai perkelta viešojo administravimo subjektui, administruojančiam piniginės socialinės paramos teikimą, tačiau kiekvienas viešojo administravimo subjektas yra atsakingas už jo kompetencijai įstatymų leidėjo pavestų uždavinių bei funkcijų įgyvendinimą pagal įstatymų nustatytus reikalavimus. Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, įstatymų leidėjo nustatytomis pareigomis ir suteiktomis teisėmis turi pasinaudoti ta apimtimi, kuri būtų pakankama išsiaiškinti aplinkybes, kad būtų priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas. Atsakovas nesvarstė, ar yra kiti pagrindai skirti socialinę paramą.

6. Teismas nurodė, kad ginčijamame sprendime nepasisakyta, ar pareiškėjas atitinka Įstatyme nustatytų sąlygų visumą. Dėl minėtų priežasčių atsakovo priimtas sprendimas laikytinas nepagrįstu, priimtu nenustačius visų aplinkybių, kurios turi būti nustatytos sprendžiant prašymus dėl socialinės paramos (socialinės pašalpos ir kompensacijų) skyrimo. Kadangi ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas nenustačius, ar pareiškėjas prašymo pateikimo metu atitiko Įstatyme nustatytų sąlygų, suteikiančių teisę gauti socialinę paramą, visumą, šis sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu. Pagal byloje pateiktus įrodymus, kuriais rėmėsi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, teismas neturi galimybės patikrinti, ar pareiškėjas 2016 m. liepos 25 d. prašymo pateikimo metu atitiko Įstatyme nustatytų sąlygų, suteikiančių teisę gauti piniginę socialinę paramą, visumą, todėl sprendimas naikintinas įpareigojant atsakovą pareiškėjo 2016 m. liepos 25 d. prašymą-paraišką gauti socialinę paramą išnagrinėti iš esmės, nustatyti, ar pareiškėjas prašymo pateikimo metu atitiko visumą Įstatyme nustatytų sąlygų (Įstatymo 8 str.), suteikiančių pareiškėjui teisę į piniginę socialinę paramą (Įstatymo 5, 6 str.), ir priimti motyvuotą sprendimą.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nepalankaus sprendimo priėmimo faktas pats savaime nereiškia, jog valdžios institucijos veiksmai neteisėti. Atsakovo sprendimas naikintinas dėl to, kad jis nepagrįstas, t. y. priimtas negavus ir neįvertinus visų duomenų, kurie reikalingi nustatyti, ar pareiškėjas atitinka visumą sąlygų, suteikiančių jam teisę gauti socialinę paramą, kaip to reikalauja Įstatymas. Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, tinkamai nevykdė iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Viešojo administravimo įstatymo kildinamų pareigų užtikrinti palankiausią žmogaus teisių įgyvendinimo režimą ir ginti bei saugoti šias teises, pačiam jų nepažeisti, laikytis efektyvumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitų viešojo administravimo principų (nesuteikė pareiškėjui pagalbos realizuoti įstatymu numatytą jo teisę į socialinę paramą).

III. 8. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, atsakovas išnagrinėjo visus pareiškėjo pateiktus dokumentus (duomenis) bei duomenis, gautus iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Kadangi pareiškėjas nepateikė kitų duomenų (aplinkybių), apie kuriuos nebuvo pranešta prašymo-paraiškos pateikimo bei trūkstamų duomenų (dokumentų) pateikimo metu, buvo priimtas sprendimas neskirti jam socialinės pašalpos. Ir vėliau pateikti dokumentai (parnešimai apie nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. išduotus nedarbingumo pažymėjimus, pažyma apie mokymąsi mokykloje ir kt.) neįrodo pareiškėjo teisės į socialinę pašalpą nuo 2016 m. liepos 1 d.

8.2. Vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 punktais, piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus bei per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui. Piniginės paramos gavėjo pareigos nurodomos informaciniame lapelyje, pareiškėjas prašyme-paraiškoje patvirtino, kad informacinį lapelį gavo.

8.3. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomas Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T2-2, yra pripažintas netekusiu galios Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-1. Šiuo metu (pareiškėjo prašymo paraiškos pateikimo ir sprendimo priėmimo metu) galiojančiame Tvarkos apraše (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. T2-5 redakcija), vadovaujantis Įstatymo suteikta teise, nustatyti pagrindai, kai piniginė socialinė parama skiriama kitais Įstatyme nenumatytais atvejais (išimties tvarka), bei šios paramos teikimo sąlygos ir tvarka (V skyrius). Tvarkos aprašo 28.12 punkte numatytu atveju socialinė pašalpa gali būti skiriama, kai asmuo laikotarpiu, už kurį skiriama ir (ar) mokama piniginė socialinė parama, nutraukęs registraciją Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje dėl to, kad įsidarbino arba pradėjo dirbti savarankiškai, ir dirba (dirbo) ne visą darbo laiką ir (ar) dirbo mažiau kaip 1 mėnesį. Šiuo atveju piniginė socialinė parama skiriama, jeigu asmuo registruotas Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje. Ši išimtis pareiškėjo atveju netaikoma, nes ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nebuvo registruotas darbo biržoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 9. Pareiškėjas P. I. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. (23.45.)-SP13-7417 „Dėl piniginės socialinės paramos P. I.” ir skirti pareiškėjui socialinę paramą nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovas skundžiamu sprendimu atsisakė skirti pareiškėjui socialinę paramą. Pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamą sprendimą dėl to, kad atsakovas nesiėmė visų veiksmų, kurie buvo būtini teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti.

10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 25 d. kreipėsi dėl socialinės paramos skyrimo kaip asmuo, įsiregistravęs Lietuvos teritorinėje darbo biržoje. Ši sąlyga buvo pažymėta pareiškėjo prašyme-paraiškoje, kitos sąlygos nebuvo pažymėtos. Atsakovas, nagrinėdamas prašymą, vadovaudamasis Lietuvos darbo biržos duomenų bazės išrašu, nustatė, kad 2016 m. rugpjūčio 20 d. įrašytas darbo paieškos nutraukimas įsidarbinus savarankiškai, darbo biržai suteikus darbo rinkos paslaugas. 2016 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjui išsiųstas raštas, kuriuo pareiškėjas informuojamas, kad dokumentų nepakanka ir pareiškėjui siūloma atvykti pas atsakovą iki 2016 m. rugsėjo 9 d. bei pateikti papildomus dokumentus, nurodytus šiame rašte. 2016 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas išsiuntė atsakovui elektroniniu paštu papildomus dokumentus.

11. Atsakovas skundžiamame sprendime nurodė, kad socialinė parama negali būti skiriama pareiškėjo nurodytu pagrindu (Įstatymo 8 str. 1 d. 4 p.), nes yra nutraukta registracija teritorinėje darbo biržoje. Atsakovas skundžiamame sprendime papildomai pareiškėjui paaiškino, kad nenustatyti ir kiti socialinės pašalpos skyrimo pagrindai, būtent pagal Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes pareiškėjas nepateikė tokių dokumentų.

12. Įstatymo 6 straipsnyje yra įtvirtinta, kad teisę į socialinę pašalpą turi asmuo atitinkantis visas šiame straipsnyje nustatytas sąlygas, kurios yra įtvirtintos trys: 1) dėl turto, kurio vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) dėl pajamų, kurios yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas; 3) dėl asmens atitikimo vienai iš 8 straipsnyje nurodytų sąlygų. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teisę į piniginę socialinę paramą turi asmenys, įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės įdarbinimo tarnyboje. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti reikalavimai dirbantiems asmenims dėl dirbto darbo laikotarpio, už kurį yra skaičiuojamos pajamos.

13. Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje asmeniui besikreipiančiam dėl socialinės paramos įtvirtinta pareiga pateikti prašymą ir apskaičiavimui būtinus duomenis. Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta viešojo administravimo subjekto, nagrinėjančio asmens prašymą dėl socialinės paramos skyrimo, pareiga nurodyti besikreipiančiam asmeniui informaciją apie trūkstamus dokumentus bei suteikti galimybę pateikti šiuos dokumentus. Be to, viešojo administravimo subjektui nustatyta pareiga Įstatyme nustatytais terminais priimti sprendimą dėl pateikto prašymo skirti socialinę paramą.

14. Minėtos faktinės aplinkybės bei teisinis reglamentavimas patvirtina, kad pareiškėjo pateiktas prašymas dėl socialinės pašalpos buvo akivaizdžiai nepagrįstas, nes pareiškėjas neatitiko sąlygos, nustatytos Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Nors prašymo pateikimo metu ši sąlyga buvo, bet atsakovui nagrinėjant prašymą ši aplinkybė pasikeitė ir atsakovas neturėjo teisinio pagrindo priimti administracinį sprendimą skirti pareiškėjui socialinę pašalpą. Atsakovas, nors nagrinėjamu atveju to ir neprivalėjo daryti, pasiūlė pareiškėjui pateikti įrodymus, patvirtinančius, ar jis neatitinka kitos Įstatymo sąlygos, kaip dirbantis asmuo pagal 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą taikant jį kartu su minėtais Įstatymo 6 straipsnyje nustatytais reikalavimais dėl turto ir pajamų. Atsakovas, įvertinęs, kad pareiškėjas neatitinka ir kitos Įstatyme įtvirtintos sąlygos, neturėjo pagrindo skirti socialinės pašalpos ir kitu minėtu pagrindu.

15. Atsakovas, tikrindamas paraiškos pagrįstumą pagal pareiškėjo pateiktą informaciją, patikrino įvairių registrų duomenis, nustatė, kad pareiškėjas neatitinka sąlygos, kurią jis nurodė paraiškoje, taip pat pagal registrų duomenis nustatė, kad atsakovas negali būti priskirtas ir kitų asmenų grupėms, kurios galėtų pretenduoti į socialinės pašalpos gavimą. Atsakovas pasiūlė pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus dėl konkretaus Įstatymo pagrindo, kurį galėtų atitikti pareiškėjas pagal prašymo nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (dėl išregistravimo iš darbo biržos ir įsidarbinimo). Taigi atsakovas atliko visus pagal Įstatymą būtinus veiksmus, nepažeidė teisės principų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo naikinti teisėto administracinio sprendimo ir tenkinti pareiškėjo skundą.

16. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo vertino kaip pažeidimą tai, kad atsakovas, nustatęs pareiškėjui dokumentų pateikimo terminą, jo nesilaikė ir sprendimą priėmė iki šio termino pasibaigimo. Minėta, kad atsakovas pasiūlė pareiškėjui pateikti dokumentus, pareiškėjas pateikė turėtus dokumentus. Gavęs šiuos dokumentus, atsakovas priėmė sprendimą. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad atsakovo siūlymas pareiškėjui atvykti ir pateikti papildomus dokumentus yra vertintinas kaip pareiškėjo teisės būti išklausytam prieš priimant administracinį sprendimą dėl jo teisių ar pareigų užtikrinimas. Pareiškėjas šia teise pasinaudojo. Taigi nepagrįstas pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas motyvas, kad jam nebuvo užtikrinta teisė būti išklausytam. Taip pat nepagrįstas teismo motyvas, kad minėtais atsakovo veiksmais galėjo būti pažeisti teisės normų reikalavimai arba teisės principai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo P. I. (P. I.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan