102efe66-9012-4b77-86b7-d2f346a8ba9e · Klaipėdos apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-96-462/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15970-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.4.6.4.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Daliaus Jocio, Remigijaus PreikÅ¡aičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Linai Gricienei, dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei, gynėjai advokatei Mirandai Kunickienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M.

M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-01-30 nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta septynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį Å¡iuo laikotarpiu tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nukentėjusiojo A. K. (A.

K.) civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir jo naudai iÅ¡ M. M. priteista 718,50 Eur (septyni Å¡imtai aÅ¡tuoniolika eurų ir 50 ct) patirtai turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur (penki Å¡imtai eurų) patirtai neturtinei žalai atlyginti. Civilinės ieÅ¡kovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys patenkintas ir iÅ¡ M. M. priteista 114,27 Eur (vienas Å¡imtas keturiolika eurų ir 27 ct) turtinei žalai atlyginti. Teismas nustatė: I. Bylos esmė 1. M. M. nuteistas už tai, kad 2019-04-18, apie 8.25 val., vieÅ¡oje vietoje – prie įvažiavimo į vaikų lopÅ¡elį - darželį ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) mieste, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, t. y., kilus konfliktui su automobilio „Toyota Corola Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju A.

K. dėl įvažiavimo, jis iÅ¡lipęs iÅ¡ vairuojamo automobilio „Mercedes Benz CLK“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), koja atstÅ«mė iÅ¡ automobilio „Toyota Colora Verso“ iÅ¡lipusį ir prie jo priėjusį A. K., po to vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į veidÄ , po to pargriovė jį ant žemės ir atsisėdęs jam ant krÅ«tinės sudavė kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus į veidÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimu kairio antakio, kairės akies vokų srityje, muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡inio žando gleivinėje, virÅ¡utinio deÅ¡iniojo 17 danties vainiko lūžimÄ , krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sumuÅ¡imÄ , poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu kairės iÅ¡orinės kulkÅ¡nies srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu M. M. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-01-30 nuosprendžiu, praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti. Apeliantas skunde nurodo, kad tiek teismo posėdžio metu, tiek apklausų metu nukentėjusysis A. K. ne kartÄ patvirtino, kad po 2019-04-18 įvykusio žodinio konflikto prie darželio „(duomenys neskelbtini)“, kai apeliantas patraukė automobilį „Mercedes Benz CLK“, jis pats privažiavo iÅ¡ galo ir supykęs artinosi prie apelianto norėdamas kažkÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, pasikalbėti.

Kadangi apeliantas asmeniÅ¡kai nukentėjusiojo nepažįsta ir įvykio metu matė pirmÄ kartÄ , apeliantas negalėjo numatyti jo ketinimų, t. y. ar nukentėjusysis nori pasikalbėti, ar apgadinti apelianto turtÄ , ar užpulti patį apeliantÄ . Todėl apeliantas, pamatęs suspaustais kumščiais besiartinantį nukentėjusįjį, nutarė panaudoti bÅ«tinÄ jÄ gintį. Tačiau teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo parodymus ir nepagrįstai netaikė BK 28 straipsnio 2 dalies (asmuo neatsako pagal BK, jei jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi) nuostatų.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tam, kad panaudotum bÅ«tinÄ jÄ gintį, nereikia laukti sužalojimų ar turto sugadinimų. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad nukentėjusysis pateikė pirminės medicininės apžiÅ«ros dokumentus, kuriuose nenurodytas dantų sužalojimas, jis atsirado po to, kai jis atnešė kitÄ apžiÅ«ros dokumentÄ . Teismo medicinos ekspertas teismo metu negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl taip atsitiko. Nors nukentėjusysis teigė, kad iÅ¡spjovė dantų tiltÄ ant asfalto įvykio vietoje, tačiau ekspertas paaiÅ¡kino, kad tai neįmanoma.

3. Teismo posėdyje advokatė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimų.

Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

5. Nagrinėjamu atveju baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas apeliantÄ pripažino kaltu pagal BK 284 straipsnį. Apeliantas su tokiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka, nurodo, jog jis prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojo bÅ«tinÄ jÄ gintį, o baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į tai neatsižvelgė bei netaikė BK 28 straipsnio 2 dalies nuostatų. Dėl BK 28 straipsnio taikymo 6. Pagal BK 28 straipsnį, asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį ir neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Å iÄ teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas reguliavimas numato Å¡ias bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygas:

1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi;

2) kėsinimasis turi būti realus;

3) kėsinimasis turi būti akivaizdus;

4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui;

5) neperžengtos būtinosios ginties ribos.

7. Taigi bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos neapsiriboja vien tik kėsinimosi pavojingumu, realumu ir akivaizdumu. Ne mažiau svarbi sÄ lyga yra ir bÅ«tinosios ginties ribų laikymasis (neperžengimas). Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį bÅ«tinosios ginties ribos peržengiamos, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Taigi įstatymas numato tris sÄ lygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas:

1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo;

2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata;

3) tai padaryta tiesiogine tyčia. Be to, BK 28 straipsnio 3 dalyje numatytos dvi iÅ¡imtys, kai, net ir nustačius aiÅ¡kiÄ gynybos neatitiktį kėsinimosi pobÅ«džiui ir pavojingumui, nepripažįstama, jog peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos:

a) kai tai padaryta dėl didelio sumiÅ¡imo ar didelio iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis;

b) kai buvo ginamasi nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ .

8. IÅ¡vada apie bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ daroma nustačius, kad tiesiogine tyčia besikėsinančiajam padaryta aiÅ¡kiai didesnė žala negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos buvo kėsinamasi, kai panaudotos gynybos priemonės konkrečioje situacijoje nebuvo bÅ«tinos. Vertinant kėsinimosi pobÅ«dį atsižvelgiama į vertybes, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o vertinant pavojingumÄ â€“ į kėsinimosi intensyvumÄ , besikėsinančiųjų skaičių, jėgų santykį, kėsinimosi metu naudojamas priemones, galimos žalos dydį ir pan.

Ä®statymas nereikalauja, jog gynybos priemonės ir intensyvumas visiÅ¡kai atitiktų kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ , ir neriboja naudojamų priemonių gynybai nuo pavojingo kėsinimosi, o ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis, kuris turi rodyti aiÅ¡kų žalos, kuri padaryta ar galėjo bÅ«ti padaryta užpultajam, ir žalos, kuri realiai padaryta pasikėsinusiam asmeniui, neatitikimÄ .

9. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar nagrinėjamu atveju buvo bÅ«tinosios ginties situacija, įvertino byloje esančių įrodymų visetÄ ir atsižvelgė į tai, kad, kaip nurodo apeliantas, tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kurio iniciatorius buvo nukentėjusysis. Tačiau, teisėjų kolegija, pritaria baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog vien ta aplinkybė, kad nukentėjusysis ėjo link apelianto stipriai susinervinęs, nėra pagrindas tokį nukentėjusiojo elgesį vertinti kaip apeliantui gresiantį pavojingÄ , realų ir akivaizdų kėsinimÄ si į apeliantÄ ir (ar) jo turtÄ , t. y. apeliantas neturėjo pagrindo nukentėjusiojo veiksmų suprasti kaip pagrindo panaudoti bÅ«tinÄ jÄ gintį.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nukentėjusysis nesužalojo apelianto, neapgadino apelianto turto ir pan. Vien asmens priėjimas iÅ¡siaiÅ¡kinti kilusios konfliktinės situacijos nesuponuoja iÅ¡vados, kad Å¡is asmuo panaudos smurtinius veiksmus prieÅ¡ kitÄ konflikte dalyvaujantį asmenį ar (ir) apgadins jo turtÄ . Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį pirmiausia panaudojo apeliantas: apeliantas koja atstÅ«mė prie jo bandantį prieiti nukentėjusįjį.

Nors sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tam, kad panaudotum bÅ«tinÄ jÄ gintį, nereikia laukti sužalojimų ar turto sugadinimų, tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju susinervinusio nukentėjusiojo ėjimas link apelianto neatitinka realiai gresiančio pavojaus, nuo kurio reikia gintis, sÄ lygų.

10. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog savo pirminiuose paaiÅ¡kinimuose ir apklausoje (b. t. 1, b. l. 123, 133–134) apeliantas nukentėjusįjį konflikto dienÄ apibÅ«dina tik buvus susinervinusį. Tačiau vėliau, galbÅ«t suprasdamas, kad neturėjo pagrindo panaudoti bÅ«tinosios ginties, jau nurodo, jog nukentėjusysis prie jo artinosi tariamai suspaustais kumščiais (2019-08-23 Akistatos protokolas, b. t. 1, b. l. 139–140). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas aplinkybę, kad nukentėjusysis prie jo artinosi ne tik susinervinęs, tačiau ir suspaustais kumščiais, kas galėjo sÄ lygoti apelianto įsitikinimÄ , kad realiai jam ar (ir) jo turtui (automobiliui) iÅ¡ nukentėjusiojo gresia pavojus, ir pagrindÄ panaudoti bÅ«tinÄ jÄ gintį, bÅ«tų nurodęs jau pirminiuose savo paaiÅ¡kinimuose bei pirmojoje apklausoje.

Tačiau šios versijos iškėlimas daugiau nei po keturių mėnesių verčia abejoti ne tik apelianto parodymų patikimumu, bet ir apelianto supratimu apie jam tariamai iš nukentėjusiojo kilusį realų pavojų, kaip minėta, šiam tiesiog prieinant prie apelianto.

11. Be to, net darant prielaidÄ , kad nukentėjusiojo veiksmus jam agresyviai nusiteikus prieinant prie apelianto apeliantas galėjo suprasti kaip gresiantį realų pavojų ir pagrindÄ panaudoti bÅ«tinÄ jÄ gintį, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto veiksmai turi bÅ«ti vertinami kaip peržengiantys bÅ«tinosios ginties ribas. Å iÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro atsižvelgusi į paties apelianto parodymus. Pirmiausia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas akivaizdžiai suprato, kad yra už nukentėjusįjį ne tik didesnis, tačiau ir fiziÅ¡kai stipresnis. 2019-05-07 Ä®tariamojo apklausos protokole (b. t. 1, b. l. 133–134) užfiksuoti Å¡ie apelianto parodymai:

„AÅ¡ už vyrÄ buvau žymiai aukÅ¡tesnis ir stipresnis.“ Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, apeliantas akivaizdžiai suprato, kad už nukentėjusįjį yra didesnis ir stipresnis, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui manant, kad nukentėjusysis kėsinsis į apeliantÄ ir (ar) jo turtÄ (automobilį), apelianto veiksmai, manant, kad jis panaudoja bÅ«tinÄ jÄ gintį, galėjo apsiriboti nukentėjusiojo, kaip nurodė, pargriovimu ant žemės, prispaudimu savo svoriu, sulaikymu nukentėjusiojo rankų ir liepimu jam nusiraminti (2019-04-18 apelianto paaiÅ¡kinimas, b. t. 1, b. l. 123; 2019-05-07 Ä®tariamojo apklausos protokolas, b. t. 1, b. l. 133–134).

Tačiau apeliantas suprasdamas, kad yra gerokai fiziÅ¡kai pajėgesnis už nukentėjusįjį, pastarÄ jį pargriovęs ant žemės bei prispaudęs savo svoriu prie žemės, laikydamas nukentėjusiojo rankas taip, kad nukentėjusysis negalėtų pasiprieÅ¡inti ir (ar) apsiginti, dar sudavė keletÄ smÅ«gių į veidÄ . Tokia faktinė situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, niekaip negali bÅ«ti pripažįstama kaip apelianto bÅ«tinosios ginties prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojimas.

12. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju susinervinusio nukentėjusiojo ėjimas link apelianto negali bÅ«ti vertinamas kaip kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, nes jis, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas suprato, kad jis už nukentėjusįjį yra daug aukÅ¡tesnis ir stipresnis, nevertintinas kaip akivaizdžiai pavojingas ir realus, į tai, kad net ir darant prielaidÄ , kad apeliantas manė, kad yra pagrindas panaudoti prieÅ¡ nukentėjusįjį bÅ«tinÄ jÄ gintį, įvertinus tai, kad nukentėjusysis jokių aktyvių smurtinių veiksmų prieÅ¡ apeliantÄ neatliko, t. y. nepanaudojo jokių priemonių, apeliantui nesudavė, neapgadino apelianto automobilio, be to, apelianto ir nukentėjusiojo jėgų santykis nebuvo lygus (apeliantas pats nurodė, kad už nukentėjusįjį yra aukÅ¡tesnis ir stipresnis), gynyba nagrinėjamu atveju neatitiko nei kėsinimosi pobÅ«džio, nei pavojingumo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 28 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs apylinkės teismas nepagrįstai netaikė BK 28 straipsnio 2 dalies nuostatų atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl turtinės žalos 13. Nukentėjusysis byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė atlyginti dėl apelianto nusikalstamos veikos patirtÄ neturtinę ir turtinę žalÄ . BaudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai patenkino nukentėjusiojo reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ apelianto priteisimo ir priteisė nukentėjusiajam 718,50 Eur dydžio turtinę žalÄ . Apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka su turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam priteisimu.

14. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad apylinkės teismas nepagrįstai iÅ¡ jo nukentėjusiajam priteisė 718,50 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimÄ . Nei turtinės žalos padarymo faktas, nei turtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju neįrodytas.

15. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

16. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali bÅ«ti civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 168-211/2018).

17. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam iÅ¡ apelianto 718,50 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas priteistas dėl to, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtino, jog apeliantas suduodamas smÅ«gius į nukentėjusiojo deÅ¡iniÄ jÄ veido pusę, padarė nukentėjusiajam kaltinime nurodytus sužalojimus, taip pat minėtos veikos metu lūžo nukentėjusiojo virÅ¡utinio deÅ¡iniojo 17 danties vainikas ir senas 47–44 dantų protezas. Teisėjų kolegija tokiÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ pripažįsta nepagrįsta.

18. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis nusikalstamos veikos prieÅ¡ jį atlikimo dienÄ , be kita ko, paaiÅ¡kino: „Įvyko konfliktas. Vyras tris kartus trenkė man į veidÄ . Man smarkiai pramuÅ¡tas antakis, skauda galvÄ â€œ (2019-04-18 PaaiÅ¡kinimas, b. t. 1, b. l. 30). Ä® iÅ¡kvietimÄ reagavusiems ir į įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams nukentėjusysis taip pat nurodė, kad apeliantas jį pargriovė ant žemės ir sudavė ne mažiau kaip tris smÅ«gius kumščiu į veidÄ , nukentėjusysis skundėsi, kad jam sudavė smÅ«gius į antakį ir jį sužalojo (2019-10-03 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 1, b. l. 73–74).

PareigÅ«nas D. Å . papildomai nurodė, kad „akivaizdžiai matėsi nukentėjusiojo veido kairės pusės antakyje ir po akimi buvo padaryti sužalojimai, kurie užfiksuoti nufotografuojant. Jokių kitų sužalojimų nukentėjusiojo veide nesimatė. Jis nesiskundė, kad jam nuskėlė dantis ir nulaužė dantį kartu su dantų vainikėliu. Apie nuskeltus dantis ir nulaužtÄ dantį su dantų vainikėliu nieko nekalbėjo, nepranešė apie tai ir raÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ , nenurodė, kad dantis iÅ¡spjovė ir apie tai nebuvo jokio nusiskundimo“.

Pažymėtina, jog nukentėjusysis iÅ¡kart po konflikto nenurodė, kad jam buvo suduota į žandikaulį, iÅ¡muÅ¡ti ar nuskelti dantys, net nenurodė, kad jam skauda dantis. Kad nukentėjusiajam buvo sužalotas kairės veido pusės antakis, taip pat matyti mėlynė po kairiÄ ja akimi, patvirtina ir baudžiamojoje byloje esančios fotonuotraukos (b. t. 1, b. l. 81–82). Apklausiamas kaip liudytojas 2019-05-06 nukentėjusysis paaiÅ¡kino: „Tik susitikus, vyras iÅ¡ karto man smogė kumščiu vienÄ smÅ«gį į veidÄ , pataikydamas į nosį ir parvertė mane ant asfalto.

Kritau ant nugaros, o vyras atsisėdo man ant krÅ«tinės ir sudavė kumščiu į veidÄ nemažiau kaip 5 kartus. Mane iÅ¡vežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Mane apžiÅ«rėjo medikai. Medikai nustatė veido sumuÅ¡imÄ â€œ (2019-05-06 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 1, b. l. 31–32). Nors, kaip minėta, nukentėjusysis apklausoje nurodė, kad medikai jam nustatė tik veido sumuÅ¡imÄ , tačiau tos pačios apklausos metu nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo nuskelti du dantys.

Be to, nukentėjusysis taip pat nurodė, kad yra užsiregistravęs pas dantų gydytojÄ , nes mano, kad nuskilusius dantis reikės gydyti. Teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių dantų nuskėlimas konflikto metu, nes, kaip minėta, nukentėjusysis įvykio dienÄ apie dantų sužalojimus apskritai neužsiminė, be to, medikai, apžiÅ«rėję nukentėjusįjį, dantų nuskėlimo fakto taip pat neužfiksavo. Dar vėlesnėje apklausoje apklausiamas kaip liudytojas nukentėjusysis nurodė jau ne tik apie nuskeltus deÅ¡inės pusės, Å¡oninius apatinį ir virÅ¡utinį dantis, tačiau taip pat ir apie nulaužtÄ apatinį dantį su visu tiltu.

Papildomai nukentėjusysis nurodė, kad iškart po sumušimo dar įvykio vietoje jis išspjovė dantų nuolaužas (2018-08-02 Liudytojo papildomos apklausos protokolas, b. t. 1, b. l. 35–36).

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kitÄ dienÄ po įvykio nukentėjusįjį apžiÅ«rėjęs teismo medicinos ekspertas nustatė Å¡iuos sužalojimus: poodinės kraujosruvos su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimu kairio antakio, kairės akies vokų srityje, muÅ¡tinė žaizda deÅ¡inio žando gleivinėje, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sumuÅ¡imas, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairės iÅ¡orinės kulkÅ¡nies srityje (2019-04-19 Specialisto iÅ¡vada Nr. G 661/2019(03), b. t. 1, b. l. 85).

Pažymėtina, kad nei dantų sužalojimų, nei nulaužto dantų tilto teismo medicinos ekspertas neužfiksavo, nors, fiksuodamas muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡inio žando gleivinėje, neabejotinai bÅ«tų galėjęs pastebėti dantų pažeidimus ir nulaužtÄ dantų tiltÄ . Dar daugiau, Å¡ių sužalojimų neužfiksavo ne tik teismo medicinos ekspertas. IÅ¡vados „Tiriamosios dalies“ pirmojoje pastraipoje ekspertas nurodė: „Kitur sužalojimų žymes neigia.“ Taigi, akivaizdu, kad pats nukentėjusysis ne tik nenurodė, kad jam yra sužaloti dantys, bet ir apskritai kitų sužalojimų galimybę ekspertui paneigė.

Manytina, jog asmuo, patyręs dantų sumuÅ¡imus, nulūžimÄ , dantų lanko nulūžimÄ ir jaučiantis dėl to skausmÄ , apžiÅ«rÄ atliekantį teismo medicinos ekspertÄ apie Å¡ias aplinkybes neabejotinai informuotų.

20. Jokių nukentėjusiojo dantų sužalojimų taip pat neužfiksavo ir VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus medikai, kurie nukentėjusįjį apžiÅ«rėjo iÅ¡kart po konflikto su apeliantu. Minėtoje medicinos įstaigoje užfiksuoti Å¡ie nukentėjusiojo sužalojimai: abiejų vokų pavirÅ¡inės žaizdos apie kairę akį. Dar daugiau, 2019-10-07 Papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 1888/2019(03) teismo medicinos ekspertas pažymėjo: „Kaip matyti iÅ¡ turimų medicininių dokumentų, A. K. nei 2019-04-18 9.34 val. jį apžiÅ«rėjusiam gydytojui KUL skubios pagalbos skyriuje, nei gydytojui odontologui jį apžiÅ«rint 2019-05-06 apie dantų traumÄ neatžymėjo, tik 2019-07-18 gydytojas odontologas diagnozavo virÅ¡utinio deÅ¡iniojo 17 danties vainiko lūžimÄ bei 47-44 dantų protezo lūžimÄ â€œ (b. t. 1, b. l. 94).

21. Pažymėtina, jog nukentėjusysis yra pateikęs odontologo įrašų ambulatorinės kortelės iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame gydytojas odontologas 2019-07-18 yra įrašęs, kad nukentėjusiajam „17 d. skauda. Vainikas nulūžęs“ (b. t. 1, b. l. 45–46). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmas įraÅ¡as apie dantų sužalojimus nukentėjusiajam yra padarytas tik praėjus trims mėnesiams po konflikto su apeliantu. Pažymėtina, kad gydytojas odontologas jokių įrašų apie nukentėjusiojo patirtÄ traumÄ neįrašė.

22. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusysis nei įvykio dienÄ , nei kitÄ dienÄ po įvykio dantų skausmu ar jų sužalojimu, tilto nulaužimu nesiskundė. Vėliau kiekvienos apklausos metu nurodė vis daugiau aplinkybių, susijusių su konflikto metu jam padarytu dantų sužalojimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praėjus nemažai laiko po įvykio nukentėjusysis suprato, kad visgi įvykio metu jam sužaloti dantys, tačiau ir jo parodymai, susiję su dantų sužalojimu, nuolat kito.

IÅ¡ pradžių nukentėjusysis nurodė, kad įvykio dienÄ ir įvykio vietoje iÅ¡spjovė dantų nuolaužas. Tačiau baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jau nurodė, kad iÅ¡spjovė dantų tiltÄ (2019-12-11 teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 2, b. l. 7). Tačiau gydytojas odontologas pažymėjo, kad tiltas yra, tik jis yra lūžęs (b. t. 1, b. l. 45–46). Be to, nuketėjusysis teismo posėdžio metu taip pat paaiÅ¡kino, kad teismo medicinos ekspertui minėjo apie lūžusį dantų tiltÄ , tačiau Å¡iÄ aplinkybę paneigia 2019-04-19 Specialisto iÅ¡vada Nr. G 661/2019(03) (b. t. 1, b. l. 85), kurioje, kaip minėta, ekspertas nurodė, kad nukentėjusysis „kitur sužalojimų žymes neigia“.

Teismo posėdžio metu apklausiamas ekspertas D. Vitkus paaiÅ¡kino: „Nukentėjusysis įvykio metu iÅ¡spjovė tiltÄ , Å¡is teiginys neatitinka tiesos. Sulūžusį tiltÄ odontologas rado burnoje. Pats iÅ¡spjauti ir vėliau užsidėti jis negali“ (2020-01-13 teismo posėdžio protokolas, b. t. 2, b. l. 19).

23. Apibendrinusi iÅ¡dėstytus baudžiamojoje byloje esančius faktinius duomenis, atsižvelgusi į nuolatinį nukentėjusiojo parodymų kitimÄ paaiÅ¡kinant apie 2019-04-18 įvykusio konflikto metu tariamÄ dantų sužalojimÄ ir dantų tilto nulaužimÄ , atsižvelgusi į tai, kad nei konflikto dienÄ nukentėjusįjį apžiÅ«rėjęs medikas, nei kitÄ po konflikto dienÄ jį apžiÅ«rėjęs teismo medicinos ekspertas nenustatė dantų sužalojimų, nukentėjusysis jiems net nesiskundė dantų skausmu, į tai, kad nulūžęs dantų tiltas diagnozuotas tik 2019-07-18, t. y. tik praėjus trims mėnesiams po konflikto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokių objektyvių duomenų iÅ¡vadai, kad nukentėjusysis dantų sužalojimus bei dantų tilto lūžį patyrė konflikto su apeliantu metu, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad iÅ¡laidas minėtiems sužalojimams gydyti nukentėjusysis patyrė dėl apelianto kaltės. Vadovaudamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinis ieÅ¡kinys dėl nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos neįrodytas, todėl baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priteisdamas turtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ apelianto, netinkamai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Skundžiamas nuosprendis keistinas panaikinant nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ apelianto nukentėjusiajam priteista 718,50 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinime M. M. inkriminuota aplinkybė, kad jis 2019-04-18, apie 8.25 val., kilus konfliktui su automobilio „Toyota Corola Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju A. K. dėl įvažiavimo, iÅ¡lipęs iÅ¡ vairuojamo automobilio „Mercedes Benz CLK“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), suduodamas nukentėjusiajam smÅ«gius į veidÄ padarė nukentėjusiajam virÅ¡utinio deÅ¡iniojo 17 danties vainiko lūžimÄ , byloje surinktais duomenimis nepasitvirtino, todėl Å¡alinama iÅ¡ kaltinimo.

24. Teismas konstatuoja, jog M. M. nuteistas už tai, kad 2019-04-18, apie 8.25 val., vieÅ¡oje vietoje – prie įvažiavimo į vaikų lopÅ¡elį - darželį ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) mieste, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, t. y., kilus konfliktui su automobilio „Toyota Corola Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju A. K. dėl įvažiavimo, jis iÅ¡lipęs iÅ¡ vairuojamo automobilio „Mercedes Benz CLK“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), koja atstÅ«mė iÅ¡ automobilio „Toyota Colora Verso“ iÅ¡lipusį ir prie jo priėjusį A.

K., po to vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į veidÄ , po to pargriovė jį ant žemės ir atsisėdęs jam ant krÅ«tinės sudavė kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus į veidÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimu kairio antakio, kairės akies vokų srityje, muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡inio žando gleivinėje, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sumuÅ¡imÄ , poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu kairės iÅ¡orinės kulkÅ¡nies srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, nutaria: nuteistojo M. M. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-01-30 nuosprendį pakeisti. IÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinti aplinkybę, kad M. M. padarė nukentėjusiajam virÅ¡utinio deÅ¡iniojo 17 danties vainiko lūžimÄ . Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020-01-30 nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo A.

K. (A. K.) naudai iš M. M. priteista 718,50 Eur (septyni šimtai aštuoniolika eurų ir 50 ct) patirtai turtinei žalai atlyginti. Kitas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-01-30 nuosprendžio dalis palikti nepakeistas. Nutartis neskundžiama. Teisėjai Dalius Jocys Remigijus Preikšaitis Aurelija Sadauskaitė