2018-11-07 Nr. AB-20890-3-62-3-00574-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1301-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00574-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 37.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams–atvirajai kolonijai, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas) 2016 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. 69-184 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 2S-1725 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad paskirta Nutarimu nuobauda nepagrįsta, o Departamentas skundą išnagrinėjo netinkamai, kadangi neatsižvelgė į visas aplinkybes.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. vasario 23 ir 24 dienomis buvo atliktos eilinės kratos jo gyvenamojoje patalpoje (pataisos namų 3–ojo sektoriaus 8 būrio 81 brigadoje), kurių metu buvo numesti ant grindų jo asmeniniai daiktai (rankšluosčiai, marškinėliai), maisto produktus teko išmesti į šiukšlių dėžę. Pareiškėjas prašė pareigūnų elgtis kultūringai ir gerbti nuteistuosius, tačiau į jo prašymą atsakovas nekreipė dėmesio, atsakydami, kad tai dėl jo rašomų skundų. Po atliktos kratos jis parašė skundą dėl pareigūnų elgesio, grasinimų, įžeidimų ir perdavė Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 8 būrio viršininkui L. N..

4. Pareiškėjas teigė, kad 2016 m. vasario 24 d. patalpa, kurioje jis gyvena, buvo sutvarkyta, nešvarumų nebuvo. Be to, jis tą dieną nebuvo šios patalpos budinčiuoju, t. y. nebuvo atsakingas už joje esančią švarą ir tvarką. Taip pat nurodė, kad su pareigūnais jis elgėsi mandagiai, necenzūrinių žodžių nenaudojo, pareigūnams negrasino. Pareiškėjas vertino, kad jis buvo nubaustas už tai, jog dėl prastų kalinimo sąlygų rašo skundus įvairioms institucijoms, be to, parašė laišką Lietuvos Respublikos Prezidentei su supakuotais į maišelius blakėmis ir žiurkių išmatomis.

5. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad 2016 vasario 22 ir 24 dienomis, 8 būrio 1–joje gyvenamojoje patalpoje kratos nebuvo atliekamos. 2016 m. vasario 24 d. 10.37 val. Apsaugos ir priežiūros skyriaus inspektorius A. A., vyresnysis specialistas V. P. ir inspektorius D. K. apžiūrėjo minėtą gyvenamąją patalpą siekdami nustatyti, ar nuteistieji laikosi asmens higienos. Pareiškėjaas pradėjo reikšti nepasitenkinimą, nemandagiai ir vartodamas necenzūrinius žodžius nesutiko su tokiais pareigūnų teisėtais veiksmais, toliau grasino teismais, specialiosiomis tarnybomis. Nuteistajam dar kartą nurodžius nusiraminti, jis į nurodymus nereagavo. Atsakovas pažymėjo, kad nuteistasis A. K. 2016 m. vasario 24 d., pagal minėtoje gyvenamojoje patalpoje esantį budėjimo grafiką, buvo atsakingas už šios patalpos švarą bei tvarką, tačiau patalpa buvo nevalyta, šiukšlių kibiras buvo pilnas šiukšlių. Nuteistasis šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies l punktą, 2 punktą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 50, 73.4, 73.5, 73.8 punktų reikalavimus, bei Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos direktoriaus 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu patvirtinto Materialaus turto esančio nuteistųjų bendrabučiuose kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8 punktą.

7. Atsakovas pažymėjo, kad prieš skiriant nuobaudą nuteistajam, dėl jo pažeidimo buvo svarstoma drausmės komisijos posėdyje. Drausmės komisija, peržiūrėjusi medžiagą, išklausiusi nuteistąjį ir ištyrusi pažeidimo aplinkybes, siūlė pareiškėją uždaryti į baudos izoliatorių 7 paroms. Atsižvelgiant į nuteistojo A. K. padarytą pažeidimą, jam skundžiamu Nutarimu buvo skirta nuobauda, numatyta BVK 142 straipsnyje, t. y. uždarymas į baudos izoliatorių 7 paroms. Atsakovas teigė, kad pareiškėjui nuobauda skirta pagrįstai, ji atitinka padarytą pažeidimą, jos skyrimo terminas nėra pažeistas, nuobaudą skyrė tai daryti turintis teisę asmuo, nuobauda įforminta nutarimu, kaip tai numato teisės aktų reikalavimai. Nurodė, jog pareiškėjo teiginiai, kad jis kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis, neatitinka tikrovės.

II. 8. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad skundžiamu Nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas nuobauda – 7 parų uždarymu į baudos izoliatorių už tai, kad 2016 m. vasario 24 d. apie 10.37 val. apžiūrint 8 būrio 1 gyvenamąją patalpą su pareigūnais nuteistasis elgėsi nemandagiai, įžūliai, nevykdė nurodymų nusiraminti, grasino pareigūnams, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, neužtikrino patalpos švaros ir tvarkos. Pareiškėjas nesutikdamas su paskirta nuobauda pateikė skundą Departamentui, kuris Sprendimu pareiškėjo skundo netenkino ir konstatavo, jog paskirta nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui, kadangi pareiškėjas nevykdė pareigų, nustatytų BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Teismas nurodė, kad BVK nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką reglamentuoja Taisyklės. Teismas taip pat nurodė, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai A. A., D. K., ir V. P. patvirtino, jog 2016 m. vasario 24 d. apie 10 val. 37 min., jiems atliekant 8–ojo būrio 1–osios gyvenamosios patalpos apžiūrą, A. K. bendraudamas su jais buvo nemandagus, elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, neklausė jų nurodymų nusiraminti bei grasino užpilti vabzdžius A. A. už kaklo. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti pareigūnų parodymais apie minėtas aplinkybes. Teismas liudytojo E. P. teismo posėdžio metu duotus parodymus apie tai, kad jam esant patalpoje tarp pareiškėjo ir pareigūnų konfliktas nebuvo kilęs, vertino kritiškai, kadangi jį ir pareiškėją sieja draugiški santykiai, kartu atlieka bausmę bei gyvena toje pačioje patalpoje. Teismas atmetė pareiškėjo teiginį dėl pareigūnų keršto dėl skundų rašymo, pažymėjęs, kad pareigūnai apžiūrėjo ne tik pareiškėjo, bet ir kitas gyvenamąsias patalpas bei užfiksavo ir kitų nuteistųjų drausmės pažeidimus.

10. Teismas, išanalizavęs teisės aktų nuostatas ir byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjas, privalėdamas vykdyti teisėtus pareigūnų nurodymus – nevartoti necenzūrinių žodžių, elgtis mandagiai, paklusti nurodymui nusiraminti, jų nevykdė, be to, grasino užpilti vabzdžius A. A. už kaklo. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei Taisyklių 50, 73.4 punktų reikalavimus.

11. Teismas konstatavo, kad byloje apklausti liudytojai (pareigūnai) nurodė, jog aplinkybę, kad pareiškėjas budėjo 2016 m. vasario 24 d., jie nustatė pagal ant durų kabėjusį budėjimo grafiką. Tačiau teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktas budėjimo grafikas (b. l. 118), nepatvirtina, kad A. K. budėjo būtent vasario 24 dieną, šiame grafike nenurodytas mėnuo, be to, jame pažymėta 31 diena, nors 2016 metų vasario mėnesį buvo tik 29 dienos. Be to, budėjimo grafike nurodyta, kad A. K. budėjo ir 8 dieną, tačiau iš paties atsakovo pateiktos pažymos matyti, kad A. K. nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. vasario 10 d. buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, t. y. 2016 m. vasario 8 dieną net nebuvo Pravieniškių PN-AK (b. l. 117). Todėl teismas pašalino iš skundžiamo Nutarimo kaip neįrodytą aplinkybę, jog A. K., 2016 m. vasario 24 d. būdamas patalpos budintysis, neužtikrino patalpos švaros ir tvarkos ir tuo pažeidė Taisyklių 73.5, 73.8 punktus bei Aprašo 8 punkto reikalavimus.

12. Teismas vertino, kad Pravieniškių PN-AK direktorius, skirdamas pareiškėjui nuobaudą, atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, laikėsi bausmių vykdymo kodekse (BVK 142–144 str.) nustatytos nuobaudų skyrimo tvarkos, neviršijo savo įgaliojimų, nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, todėl jos naikinti nėra pagrindo. Teismas padarė išvadą, kad Departamento sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

III. 13. Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą, bylą peržiūrėti iš naujo iš esmės, pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Nutarimą bei Sprendimą.

14. Pareiškėjo nuomone, teisės aktai (BVK, Taisyklės), kuriais rėmėsi teismas, neatitinka tarptautinių teisės aktų (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, Europos kalėjimų taisyklių reikalavimų), todėl reikia vadovautis būtent jais.

15. Pareiškėjo manymu, teismas grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį ir teikia privilegijas pareigūnams. Teismui buvo pateikti melagingi duomenys, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 24 d. buvo budintis asmuo, atsakingas už švarą ir tvarką. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojo A. P. parodymus vien dėl tos aplinkybės, kad jis kartu su pareiškėju atlieka bausmę ir juos sieja draugiški santykiai. Taip pat buvo suklastotas pats Nutarimas – buvo išduoti du jo variantai.

16. Pareiškėjo nuomone, jis iš tikrųjų buvo nubaustas už tai, kad paviešino žiniasklaidai apie blogas kalinamų asmenų sąlygas ir išsiuntė Lietuvos Respublikos Prezidentei supakuotus maišelius su blakėmis ir žiurkių išmatomis. Pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo pareigūnų A. A., V. P. ir D. K. padarytų pažeidimų ir nepagarbaus elgesio patikrinimo metu (šaukimo, keiksmažodžių vartojimo, drabužių mėtymo ant grindų, grubaus elgesio). Teismas neįvertino, kad pareiškėjas buvo pažemintas, buvo pateikti melagingi duomenys, jog jis budėjo 2016 m. vasario 24 d. ir yra netvarkingas.

17. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra jokio pagrindo abejoti pareigūnų parodymais apie tai, jog pareiškėjas, pareigūnams atliekant gyvenamosios patalpos apžiūrą, pakeltu balso tonu reikšdamas nepasitenkinimą įstaigoje esama tvarka, elgdamasis įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, nevykdė teisėtų prižiūrėtojų nurodymų nusiraminti bei grasino užpilti vabzdžius A. A. už kaklo. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jis buvo nubaustas už tai, jog rašo įstaigoje skundus. Atkreipia dėmesį, kad 2016 m. vasario 24 d. pareigūnai apžiūrėjo ne tik pareiškėjo, bet ir kitas gyvenamąsias patalpas bei užfiksavo ir kitų nuteistųjų drausmės pažeidimus.

19. Atsakovas teigia, kad teismas pagrįstai atmetė toje pačioje patalpoje gyvenančių nuteistųjų liudijimus kaip nepagrįstus, subjektyvaus pobūdžio ir prieštaraujančius kitiems byloje įrodymams.

20. Atsakovo teigimu, aplinkybių dėl patalpos švaros ir tvarkos neužtikrinimo pašalinimas iš skundžiamo Nutarimo, nepaneigia pareiškėjo padarytų kitų nustatytų režimo pažeidimų ir nesudaro pagrindo teismui kitaip vertinti skundžiamo Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.

21. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad teismas pažeidė kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

23. Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis ABTĮ nuostatų. Pažymi, kad visi pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas pareiškėjo skundą atmetė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuobaudos, numatytos BVK 142 straipsnyje, –uždarymo į baudos izoliatorių 7 paroms – skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo.

25. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, konstatavo, kad pareiškėjas, privalėdamas vykdyti teisėtus pareigūnų nurodymus – nevartoti necenzūrinių žodžių, elgtis mandagiai, paklusti nurodymui nusiraminti, jų nevykdė, be to, grasino užpilti vabzdžius A. A. už kaklo, todėl tokiais veiksmais pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei Taisyklių 50, 73.4 punktų reikalavimus. Teismas taip pat pripažino kaip neįrodytą aplinkybę, jog A. K., 2016 m. vasario 24 d. buvo patalpos budintysis ir neužtikrino patalpos švaros ir tvarkos, todėl teismas pašalino šią aplinkybę ir Taisyklių 73.5, 73.8 punktų bei Aprašo 8 punkto reikalavimų pažeidimą iš skundžiamo Nutarimo.

26. Pareiškėjas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir taikytu teisiniu reguliavimu. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis iš tikrųjų yra baudžiamas už tai, kad paviešino žiniasklaidai apie blogas kalinamųjų asmenų sąlygas ir išsiuntė Lietuvos Respublikos Prezidentei supakuotus maišelius su blakėmis ir žiurkių išmatomis.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

28. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir šioje byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

29. Dėl pareiškėjo argumentų, kad teismas nevisapusiškai įvertino pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai atmetė liudytojo A. P. parodymus, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ABTĮ 140 straipsnyje nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, visų pirma konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

30. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė argumentus – savo atliktą faktinių aplinkybių vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas savo teiginius privalo įrodyti pagal bendras įrodinėjimo taisykles. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

31. Teismas, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, vertina, kad byloje įrodyta, jog 2016 m. vasario 24 d. apie 10 val. 37 min., jiems atliekant 8–ojo būrio 1–osios gyvenamosios patalpos apžiūrą, A. K. bendraudamas su jais buvo nemandagus, elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, neklausė jų nurodymų nusiraminti bei grasino užpilti vabzdžius A. A. už kaklo. Taisyklių 50 punktas nustato, kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu, o Taisyklių 73.4 punktas įtvirtina, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, taip pat nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jam nekyla abejonių, jog pareiškėjas nesilaikė nustatytos pataisos įstaigos tvarkos ir reikalavimų elgtis pagarbiai su pareigūnais, pareiškėjas aptartus pažeidimus padarė tyčia, sąmoningai. Todėl pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs teisės aktų nuostatas ir byloje surinktus įrodymus, padarė visiškai pagrįstą ir teisingą išvadą, kad pareiškėjas minėtais veiksmais pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei Taisyklių 50, 73.4 punktų reikalavimus, dėl ko jam skundžiamu Nutarimu paskirta nuobauda (uždarymas į baudos izoliatorių 7 paroms) yra adekvati ir proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui. Taip pat konstatuotina, kad teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė motyvus, kodėl liudytojo A. P. parodymus vertino kritiškai, kodėl jie yra prieštaringi kitiems byloje surinktiems įrodymams, o aplinkybė, jog tokie motyvai nėra palankūs pareiškėjui, nesudaro pagrindo spręsti, kad jie yra neteisingi. Teisėjų kolegija vertina, kad Pravieniškių PN-AK priimtas Nutarimas ir Departamento priimtas Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

32. Dėl pareiškėjo argumentų, jog teismas nepagrįstai taikė BVK ir Taisyklių nuostatas, nors jos neatitinka tarptautinių teisės aktų nuostatų, pažymėtina, kad tokie teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nekonkretūs, t. y. pareiškėjas nenurodė konkrečių nacionalinės teisės aktų normų, kurios, jo nuomone, prieštarauja tarptautiniams teisės aktams, o apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad šiuo atveju negalima vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais, kurie, anot pareiškėjo, prieštarauja Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai, Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai, Europos kalėjimų taisyklių reikalavimams.

33. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, susijusia su deramu teisingumo vykdymu, teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti argumentai, pagrindžiantys teismo sprendimą. Teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą apimtis gali skirtis priklausomai nuo priimamo sprendimo pobūdžio ir turi būti nulemta kiekvienos bylos aplinkybių. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

34. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė