102bb890-587d-45f9-a960-2c333cc40b2a · Kauno apygardos teismas

                       Civilinė byla Nr. 2A-1848-480/2012 (Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13633-2011-0)                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.3.; (S)                                                                                  119.10.7.; 14.4.; 14.7.; 18.2.2.; 121.14.;

                                            121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkės), Albinos Rimdeikaitės (pranešėjos), Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Androlina“ atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-302-752/2012 pagal ieÅ¡kovės J.

K. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Androlina“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės pakeitimo, drausminių nuobaudų panaikinimo, neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo, neturinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu (1 t., b.l. 24-29, 147-152) prašė pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę, nurodant darbo sutarties pagrindu Lietuvos Respublikos DK 127 str. 2 d., panaikinti 2011-08-23 įsakymu Nr. 11-5 paskirtas drausmines nuobaudas; priteisti iÅ¡ UAB „Androlina“ neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2011 m. liepos mėnesį, kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaitymo ne dėl darbuotojo kaltės laikÄ , dviejų mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 5000 litų neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2011 m. gegužės 2 d. pagal neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 167 ji buvo priimta dirbti UAB „Androlina“ pardavėjos - kasininkės pareigoms, tÄ pačiÄ dienÄ buvo pasiraÅ¡yta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. 2011 rugpjūčio 5 d. ieÅ¡kovė parašė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ einamų pareigų per 3 darbo dienas dėl vertimo vykdyti galimai nusikalstamÄ veikÄ . 2011 m. rugpjūčio 8 d. apie 14 -15 val. atsakovės atstovas direktorius G.

B. telefonu pranešė, jog sutinka ieÅ¡kovę iÅ¡darbinti. TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovė nuvyko į atsakovės buveinę, atidavė raktus nuo parduotuvės, tačiau atsakovė galutinių iÅ¡darbinimo dokumentų nepateikė. Kadangi manė, jog susitarė su atsakove bÅ«ti iÅ¡darbinta per tris darbo dienas, tai negavusi jokių atleidimo dokumentų, informavo apie nedarbingumo pažymėjimÄ . Nedarbingumas ieÅ¡kovei buvo suteiktas nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. iki 2011 m. rugpjūčio 10 d. 2011 m. rugpjūčio 23 d. ieÅ¡kovė gavo praneÅ¡imÄ Nr. 11-08/23 iÅ¡ atsakovės, jog ji yra atleista iÅ¡ UAB „Androlina“ užimamų pareigų nuo 2011 rugpjūčio 23 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , remiantis direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 23 d.

įsakymu Nr. 11-5. IeÅ¡kovė turėjo bÅ«ti atleista iÅ¡ darbo, vadovaujantis ne DK 136 straipsnio 3 dalimi 2 punktu, o DK 127 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡mokant dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . Atleidimu iÅ¡ darbo jai buvo padaryta ir neturtinė žala. Atsakovė nesilaikė savo žodžių, jog sutinka atleisti jÄ per tris darbo dienas, ji buvo atsakovės apgauta, atleidimu iÅ¡ darbo su ieÅ¡kove buvo susidorota. Pastaroji itin iÅ¡gyveno dėl to, kad darbo sutartis su ja buvo nutraukta DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, tokiu bÅ«du jautė nepasitikėjimÄ savimi, nuolatinę baimę ir pažeminimÄ , nestabilumo darbo santykiuose jausmÄ , dėl atsakovės veiksmų labai pablogėjo sveikata.

Be to, emocinis spaudimas iÅ¡ atsakovės jaučiamas ir dabar, ieÅ¡kovė baiminasi, kad su ja bus susidorota pažeminant jos reputacijÄ prieÅ¡ naujÄ darbdavį. PadarytÄ neturtinę žalÄ vertina 5000 litų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu (2 t., b.l. 55-71) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pakeitė 2011 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Androlina“ ir J. K. darbo sutarties nutraukimo pagrindÄ ir datÄ iÅ¡ 2011-08-23 pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ Ä¯ 2011-08-08 pagal DK 127 straipsnio 1 dalį.

Panaikino 2011-08-23 įsakymu Nr. 11-5 ieÅ¡kovei J. K. paskirtas drausmines nuobaudas. Priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Androlina“ ieÅ¡kovei J. K. 639,50 Lt su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų; 305,30 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikÄ ; 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 884,75 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Androlina“ 178,64 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Sprendime nurodyta, kad nustatyta, jog 2011-05-02 sudarytos neterminuotos darbo sutarties pagrindu ieÅ¡kovė buvo priimta į darbÄ pas atsakovę ir nuo 2011-05-03 pradėjo dirbti pardavėjos – kasininkės pareigose pilnÄ darbo savaitę (40 val.) pagal grafikÄ , o atsakovė įsipareigojo jai mokėti 700 Lt mėnesinį darbo užmokestį, mokant 5 ir 20 mėnesio dienomis. Darbo sutartis pakeista 2011-06-01, darbo užmokestis nustatytas 1230 Lt, o darbo grafikas - dienomis nuo antradienio iki penktadienio nuo 8 iki 11 val., nuo 12.05 iki 14 val., ir nuo 15 iki 17 val., Å¡eÅ¡tadienį nuo 8 iki 11 val. ir nuo 12 iki 16 val., o sekmadienį nuo 9 iki 11 val. ir nuo 12 iki 15 val..

Darbo sutarties sudarymo dienÄ pasiraÅ¡yta ir visiÅ¡kos individualios materialinės atsakomybės sutartis. 2011 m. rugpjūčio 5 d. ieÅ¡kovė pateikė atsakovei raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo, kuriame nurodė, kad praÅ¡o jÄ atleisti iÅ¡ einamų pareigų nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. pačiai praÅ¡ant. Atsakovės direktorius ant praÅ¡ymo nurodė, kad ieÅ¡kovė atleidžiama iÅ¡ užimamų pareigų nuo rugpjūčio 23 d., kadangi vyr. finansininkė V. V. tuo metu grįš iÅ¡ kasmetinių atostogų.

Taip pat nurodė, kad reikalingas darbuotojas darbo vietos pakeitimui. RaÅ¡ytinių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė su Å¡iuo darbdavio sprendimu buvo supažindinta, byloje nėra. 2011 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 11-5 ieÅ¡kovei skirtas griežtas papeikimas dėl neatvykimo į darbÄ laikotarpiu nuo 2011-08-11 iki 2011-08-23, nurodant Å¡iuo laikotarpiu žymėti pravaikÅ¡tas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje. Taip pat ieÅ¡kovė Å¡iuo įsakymu nuo 2011-08-23 atleista iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ .

Be to, įsakyme nurodyta, kad atlikus inventorizacijÄ nustatyta, jog realus prekių likutis yra mažesnis už buhalterinį 96,29 Lt sumai. IeÅ¡kovei palikus darbo vietÄ ir neatlikus prekių perdavimo, paskirtas papeikimas ir nurodyta atlyginti jos materialinėn atsakomybėn perduotų prekių nuostolius. IÅ¡ VSDFV pažymos apie asmeniui iÅ¡duotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus ir Sodros praneÅ¡imo matyti, kad ieÅ¡kovei laikotarpiu nuo 2011-08-08 iki 2011-08-10 iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas.

Sprendimo dalyje dėl ieškovės reikalavimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę ir 2011-08-23 panaikinti įsakymu Nr. 11-5 paskirtas drausmines nuobaudas teismas sprendė, kad ieškovės valia nutraukti darbo sutartį dėl darbdavio daromų pažeidimų ne tik kad nebuvo tinkamai išreikšta, bet ir nebuvo aiškiai susiformuluota, todėl atsakovė neturėjo jokio pagrindo spręsti, kad ieškovė prašo nutraukti darbo sutartį ne pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, o pagal DK 127 straipsnio 2 dalį.

IeÅ¡kovės pareiÅ¡kime pageidavimas nutraukti darbo sutartį anksčiau, t.y. nuo rugpjūčio 9 d., buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė buvo supažindinta su atsakovės sprendimu atleisti jÄ iÅ¡ darbo nuo rugpjūčio 23 d. IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, liudytojo E. K., o taip pat ir bendrovės direktoriaus paaiÅ¡kinimų teismas sprendė, jog dar iki ieÅ¡kovės pateikto raÅ¡ytinio pareiÅ¡kimo, telefoninio pokalbio metu tarp Å¡alių buvo pasiektas susitarimas dėl ieÅ¡kovės atleidimo anksčiau, nelaukiant 14 dienų termino.

Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad, darbo santykių Å¡alims faktiÅ¡kai susitarus dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2011-08-08 ir esant darbuotojos pareiÅ¡kimui, darbdavys privalėjo įforminti darbo santykių pasibaigimÄ , nes tai buvo jo pareiga, ir kad buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Pakeitęs ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę ir atleidimo laikÄ , teismas tenkino ir su Å¡iuo reikalavimu susijusį reikalavimÄ dėl ieÅ¡kovei 2011-08-23 įsakymu Nr. 11-5 paskirtų drausminių nuobaudų panaikinimo, nes pravaikÅ¡tų žymėjimas faktiÅ¡kai nutrÅ«kus darbo santykiams ir atleidimas drausmine tvarka yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Sprendimo dalyje dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo ir atsiskaitymo nutraukus darbo santykius teismas sprendė, jog atsakovė, darbo sutartyje numatydama ieÅ¡kovei mokėti 700 Lt darbo užmokestį už pilnÄ darbo mėnesį, pažeidė DK 187 straipsnio 3 dalies imperatyviÄ nuostatÄ . Tačiau, sutikdamas su atsakovės argumentais, pripažino, kad ieÅ¡kovei dirbant pagal slenkantį darbo grafikÄ , t.y. kai 5 dienas dirbama, 5 nedirbama, ieÅ¡kovei galėjo bÅ«ti skaičiuojamas darbo užmokestis už darbo valandas, nes tuo atveju, kai darbuotojo dirbama darbo diena (pamaina) yra trumpesnė arba ilgesnė negu normali, t.y. mažiau arba daugiau kaip 8 darbo valandos kasdien, toks apmokėjimas yra galimas.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, priskaičiuodama ir apmokėdama ieÅ¡kovei už darbÄ didesniu tarifu nei minimalus valandos darbo užmokestis, įstatymo nuostatų nepažeidė. Pripažinęs, kad ieÅ¡kovei darbo užmokestis už 2011 m. gegužės mėnesį buvo apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas tinkamai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo. Be to, teismas nustatė, kad, atleidus ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo, jai iÅ¡ viso turėjo bÅ«ti priskaičiuota 639,50 Lt kaip galutinis atsiskaitymas (283,85 Lt darbo užmokesčio už rugpjūčio mėnesį, 304,34 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 51,31 Lt už birželio mėnesį dirbtÄ Å¡ventinę dienÄ ).Sprendimo dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimo atsiskaityti laikÄ nurodyta, kad, teismo vertinimu, nedarbingumo pažymėjimo iÅ¡davimas 2011 m. rugpjūčio 8 d. darbo sutarties nutraukimui pagal DK 127 straipsnio 1 dalį įtakos neturėjo, nes jis buvo iÅ¡duotas ieÅ¡kovei pasijutus blogai į darbo dienos pabaigÄ , kai darbo sutarties nutraukimas faktiÅ¡kai jau turėjo bÅ«ti įformintas.

Be to, tÄ dienÄ ieÅ¡kovei buvo poilsio diena, todėl nedarbingumo pažymėjimas jai turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas nuo kitos dienos, t.y. jau po ieÅ¡kovės atleidimo. Teismas sprendė, kad atsakovė, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, ne tik pažeidė savo pareigÄ nustatyta tvarka užpildyti darbo sutartį, bet ir atsiskaityti su atleidžiama darbuotoja, ir kad dėl Å¡io neatsiskaitymo ieÅ¡kovės kaltės nėra, kadangi atleidimo dienÄ (2011 m. rugpjūčio 8 d.) ji buvo atvykusi į parduotuvę ir laukė atsakovės direktoriaus, pasiruoÅ¡usi perduoti darbus ir pasiraÅ¡yti darbo sutarties nutraukimÄ , o tai sudaro pagrindÄ taikyti DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti atsakovei sankcijÄ už uždelsimo atsiskaityti laikÄ .

Ä®vertinęs tai, kad ieÅ¡kovei buvo praneÅ¡ta apie atsakovės ketinimÄ su ja atsiskaityti, o ji į bendrovę nenuvyko ir nenurodė kito jai priimtino atsiskaitymo gavimo bÅ«do, teismas pripažino, kad po praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo (nuo 2011-08-23) su ieÅ¡kove buvo neatsiskaityta dėl jos pačios kaltės; kadangi dėl neatsiskaitymo nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d. (10 darbo dienų) ieÅ¡kovės kaltė nenustatyta, jai priklauso kompensacija tik už šį uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį.

Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju pagal DK 141 straipsnio 3 dalį taikytos sankcijos dydis (305, 30 Lt) yra proporcingas teisės pažeidimui, už kurį ji yra skiriama.Sprendimo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodyta, kad Å¡ioje byloje nustatyta, jog Å¡alių darbo sutartis buvo nutraukta bÅ«tent ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimu, t. y. jai, o ne darbdaviui inicijavus darbo santykių pasibaigimÄ . Todėl teismas vertino, kad ieÅ¡kovės neigiami iÅ¡gyvenimai kilo ne dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, o dėl darbdavio netinkamo darbo sutarties nutraukimo įforminimo ir kitų su darbo sutarties nutraukimu drausmine tvarka susijusių aplinkybių.

Atsižvelgęs į tai, kad dėl netinkamo darbo sutarties nutraukimo pagrindo nurodymo ieÅ¡kovės pažeistos teisės iÅ¡ dalies yra apginamos konstatuojant netinkamÄ darbo sutarties nutraukimo įforminimÄ bei pakeičiant atleidimo pagrindÄ ir datÄ , o taip pat į ieÅ¡kovės nurodytus ir byloje nustatytus darbdavio neteisėtus veiksmus (pravaikÅ¡tų žymėjimÄ po darbo santykių nutraukimo, ieÅ¡kovei siųstus reikalavimus pasiaiÅ¡kinti ir atlyginti žalÄ dėl to, kad nedirba parduotuvė, dėl padaryto trÅ«kumo, kurį nustatant ieÅ¡kovė nedalyvavo ir kt.), su tuo susijusius ieÅ¡kovės patirtus iÅ¡gyvenimus, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos dydį sumažinti iki 1000 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 77-87) praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1) Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir datos pakeitimo. Teismas atsakovės direktoriaus aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai pateiktÄ paaiÅ¡kinimÄ nepagrįstai interpretavo savaip, nurodydamas, jog buvo pasiektas susitarimas dėl ieÅ¡kovės atleidimo nelaukiant 14 dienų termino. Atsakovės direktorius aiÅ¡kiai nurodė, kad ieÅ¡kovę galės atleisti, kai suras kitÄ Å¾mogų, kitu atveju ji bus atleista po 14 darbo dienų termino, tačiau Å¡ios aplinkybės teismas visiÅ¡kai nevertino. Tai rodo teismo suinteresuotumÄ ir Å¡aliÅ¡kumÄ .

Teismas, aplinkybes, kad ieÅ¡kovė važiavo į parduotuvę, laukė direktoriaus, o jo nesulaukusi jam skambino, vežė atiduoti parduotuvės raktus į atsakovės ofisÄ , neteisingai grindžia iÅ¡skirtinai tik ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio nenuosekliais parodymais, kurie abu suinteresuoti bylos baigtimi ieÅ¡kovės naudai. Å iuo atveju teismas visiÅ¡kai nevertino atsakovės duotų parodymų, kurie yra visiÅ¡kai prieÅ¡ingi ieÅ¡kovės parodymams. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad skambino atsakovės direktoriui, į kÄ teismas neatsižvelgė.

Be to, teismas iÅ¡kraipė ir liudytojo A. A. parodymus, kurie paneigia teismo iÅ¡vadas, kad jis taip pat žinojo apie ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybių, kodėl ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo norėjo iÅ¡eiti kaip įmanoma greičiau. BÅ«tent, tÄ pačiÄ dienÄ (2011-08-05), kai ji teikė praÅ¡ymÄ dėl atleidimo atsakovės direktoriui, jau buvo susitarusi dėl naujo darbo kitoje darbovietėje, todėl Å¡i aplinkybė buvo pagrindinė ieÅ¡kovei nutraukti darbo santykius.

Teismas neteisingai aiÅ¡kino tarp darbdavio ir darbuotojo buvusį susitarimÄ ir neteisėtai pakeitė ieÅ¡kovės atleidimo datÄ ir formuluotę į 2011-08-08 pagal DK 127 straipsnio 1 dalį;

2) Dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo ir atsiskaitymo nutraukus darbo santykius. IeÅ¡kovė nuo pat jos atleidimo dienos iki Å¡iol veikia piktybiÅ¡kai ir nesÄ Å¾iningai atsakovės atžvilgiu, nuolat atsisako jai priklausančio darbo užmokesčio ir kitų mokėjimų, nenori jo priimti. Toks ieÅ¡kovės elgesys patvirtina, kad ji nenori Å¡ių pinigų, jų atsisako, o taip pat atsisako ir reikalavimo teisės į juos, todėl teismas negali priverstinai Å¡iuos pinigus priteisti ieÅ¡kovei;

3) Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimo atsiskaityti laikÄ . IeÅ¡kovė suklaidino teismÄ , pateikdama galimai melagingus parodymus, kadangi jokio susitarimo susitikti dėl atleidimo iÅ¡ darbo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės direktoriaus nebuvo, todėl atsakovė 2011-08-08 ir neturėjo pareigos iÅ¡darbinti jÄ tÄ pačiÄ dienÄ . Teismas, nepagrįstai laikydamas darbo santykių tarp Å¡alių pasibaigimo dienÄ 2011-08-08, neteisingai skaičiavo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2011-08-08 iki 2011-08-23, bendra suma 305,30 Lt;

4) Dėl neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė neigiamų padarinių dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo nepatyrė, kadangi tarp byloje esančių ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, kuriais ji įrodinėja savo patirtus iÅ¡gyvenimus, ir darbo atleidimo nėra jokių sÄ sajų. Kaip matyti iÅ¡ medicininių dokumentų, ieÅ¡kovei nustatytas perÅ¡alimas ir kosulys buvo pagrindinė jos kreipimosi į gydymo įstaigÄ priežastis, kuri negali bÅ«ti siejama su atsakovės neteisėtais veiksmais, o į Moterų krizių centrÄ ieÅ¡kovė kreipėsi tik praėjus pusei metų po jos atleidimo iÅ¡ darbo dienos, tai yra 2012-02-07. IeÅ¡kovė patirtos neturtinės žalos pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais neįrodė. Be to, teismas atsakovės veiksmus dėl reikalavimo ieÅ¡kovei paaiÅ¡kinti dėl inventorizacijos atlikimo metu nustatyto trÅ«kumo kaip neteisėtus vertino neteisingai;

5) Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. IeÅ¡kovė nuolat veikė nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiavo savo teisėmis, atsisakė jai priklausančio neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, atsakovė dėl ieÅ¡kovės piktybiÅ¡ko elgesio nepateikiant atsiskaitomosios banko sÄ skaitos numerio negali įvykdyti pareigos sumokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir po sprendimo priėmimo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nepagrįstai papildomai proporcingai patenkintiems reikalavimams priteisė atsakovei ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (žyminio mokesčio dalį ir advokato atstovavimo iÅ¡laidų dalį).

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (2 t., b.l. 103-104) ieÅ¡kovė nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantė nepagrįstai kaltina ieÅ¡kovę piktybiÅ¡ku ir nesÄ Å¾iningu elgesiu bei piktnaudžiavimu teise. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio reikalavimus tenkino pagrįstai. Pateikti nauji raÅ¡ytiniai įrodymai susiję su priimto sprendimo vykdymu, todėl negali bÅ«ti vertinami.

Be to, apeliantės teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi praÅ¡omi ieÅ¡kovės atsiskaitomosios sÄ skaitos banke duomenys pastarajai yra perduoti elektroniniu paÅ¡tu. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas grindžiamas argumentais dėl įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių procesinės teisės normų, pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidimo, tai yra neteisingo ieÅ¡kovės bei atsakovės direktoriaus paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų vertinimo, pažymi, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

Č. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A.

R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisykles nustatančių procesinių teisės normų nepažeidė. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ byloje surinktų, tirtų ir vertintų įrodymų viseto nustatė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės direktoriaus buvo susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2011-08-08.

Pirmosios instancijos teismas, padarydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , vadovavosi ieÅ¡kovės ir atsakovės direktoriaus paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, juos vertino viseto aspektu, o tuo tarpu atsakovė savo apeliaciniame skunde nurodomus įrodymus nepagrįstai vertina atsietai nuo kitų byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, atsakovės direktoriaus G. B. ir liudytojo A. A. nurodomÄ parodymų dalį savaip interpretuoja. BÅ«tent, apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, jog atsakovės direktorius niekada neteigė, kad pasiektas susitarimas dėl ieÅ¡kovės atleidimo anksčiau, nelaukiant 14 dienų termino, ir kad ieÅ¡kovei nereikės atidirbti dviejų savaičių ir ieÅ¡kovę iÅ¡ karto atleis, tai yra, kad atsakovės direktorius aplinkybę dėl ieÅ¡kovės atleidimo akivaizdžiai siejo su naujos darbuotojos priėmimu. 2012-03-13 teismo posėdžio protokole (2 t., b. l. 33-34) užfiksuoti tokie atsakovės direktoriaus paaiÅ¡kinimai:

„sakiau, kad surandame kitÄ Å¾mogų ir atleidžiame ir nereiks atidirbt dviejų savaičių“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tik ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip bÅ«tų palankiau apeliantei, tai yra, kad atsakovės direktorius aplinkybę dėl ieÅ¡kovės atleidimo akivaizdžiai siejo su naujos darbuotojos priėmimu, nereiÅ¡kia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės. Skundžiamame spendime nurodyta, jog iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, liudytojo E. K., o taip pat ir bendrovės direktoriaus paaiÅ¡kinimų teismas sprendžia, jog dar iki ieÅ¡kovės pateikto raÅ¡ytinio pareiÅ¡kimo, telefoninio pokalbio tarp Å¡alių buvo pasiektas susitarimas dėl ieÅ¡kovės atleidimo anksčiau, nelaukiant 14 dienų termino.

Taigi pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančių įrodymų visetÄ pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos abiejų Å¡alių proceso metu, vadovaudamasis įstatymu, protingumo bei teisingumo principais (CPK 185 str., CK 1.5 str.), ir, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nesuteikė pirmenybės nei vienam iÅ¡ byloje esančių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės direktoriaus buvo susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2011-08-08, kas esant darbuotojos pareiÅ¡kimui sÄ lygojo darbdavio prievolę įforminti darbo santykių pasibaigimÄ .

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė nepateikė skambutį telefonu atsakovės direktoriui patvirtinančių įrodymų, o taip pat, kad ieÅ¡kovė praÅ¡ymo dėl atleidimo iÅ¡ darbo padavimo dienÄ buvo susitarusi dėl darbo naujoje darbovietėje, tai yra norėjo iÅ¡ darbo iÅ¡eiti kaip įmanoma greičiau, prieÅ¡taringos iÅ¡vados nesuponuoja. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo bei teismo Å¡aliÅ¡kumo atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde neginčija skundžiamame sprendime nurodytos galutinio atsiskaitymo su ieÅ¡kove apskaičiavimo tvarkos, priskaičiuotos sumos (639,50 Lt), tačiau aiÅ¡kina, jog ieÅ¡kovės atsisakymas jai priklausančio darbo užmokesčio ir kitų mokėjimų patvirtina, kad ji atsisako ir reikalavimo teisės į Å¡ias sumas, dėl ko teismas negali priverstinai jas priteisti ieÅ¡kovei, sprendžia, kad toks apeliantės aiÅ¡kinimas yra nepagrįstas.Teisėjų kolegijai nustačius, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės direktoriaus buvo susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2011-08-08, kas esant darbuotojos pareiÅ¡kimui sÄ lygojo darbdavio prievolę įforminti darbo santykių pasibaigimÄ , kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, nepagrįstai laikydamas darbo santykių tarp Å¡alių pasibaigimo dienÄ 2011-08-08, neteisingai skaičiavo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2011-08-08 iki 2011-08-23.

Lietuvos Respublikos DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ , kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Taigi Å¡i DK norma yra blanketinė, nukreipianti teismÄ neturtinės žalos atlyginimo darbo teisiniuose santykiuose klausimus spręsti vadovaujantis CK 6.250 straipsniu. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamÄ praktikÄ vien neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti.

Neturtinė žala yra priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimas darbuotojui nėra pakankama satisfakcija, nes vien teisės pažeidimo paÅ¡alinimas, taip pat ir turtinės žalos atlyginimas, yra nepakankami, kad darbuotojui padaryta skriauda bÅ«tų teisingai atlyginama. Taigi neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimÄ bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje, S. B. v.

SIA Bodybalt, bylos Nr. 3K-3-213/2012; kt.). Nagrinėjamos bylos atveju teismas sprendimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo motyvavo tuo, kad ieÅ¡kovės neigiami iÅ¡gyvenimai kilo ne dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, o dėl darbdavio netinkamo darbo sutarties nutraukimo įforminimo ir kitų su darbo sutarties nutraukimu drausmine tvarka susijusių aplinkybių. Pažymėtina, kad darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala gali reikÅ¡tis ne tik fiziniais skausmais, sveikatos sutrikimais, bet ir dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu ir pan., todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog jos sveikatos sutrikimai buvo nulemti atsakovės veiksmų, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas.

Ä®vertinusi visas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, jog yra pagrindas ieÅ¡kovei priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , ir, atsižvelgęs į tai, kad dėl netinkamo darbo sutarties nutraukimo pagrindo nurodymo ieÅ¡kovės pažeistos teisės iÅ¡ dalies yra apginamos konstatuojant netinkamÄ darbo sutarties nutraukimo įforminimÄ bei pakeičiant atleidimo pagrindÄ ir datÄ , pagrįstai praÅ¡omÄ neturinės žalos dydį sumažino iki 1000 litų, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje bei teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus.

Nors apeliantė nesutinka, kad teismas atsakovės veiksmus dėl reikalavimo ieÅ¡kovei paaiÅ¡kinti dėl inventorizacijos atlikimo metu nustatyto trÅ«kumo vertino kaip neteisėtus, Å¡i aplinkybė Å¡iuo atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio esminės reikÅ¡mės neturi. Apeliantė, nesutikdama su sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, teigia, kad ieÅ¡kovė nuolat veikė nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiavo savo teisėmis, atsisakė jai priklausančio neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, nepateikė atsakovei atsiskaitomosios sÄ skaitos banke numerio, dėl ko pastaroji negali įvykdyti pareigos sumokėti ieÅ¡kovei neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir po sprendimo priėmimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į tai, jog 2011 m. rugpjūčio 23 d. atsakovė iÅ¡siuntė ieÅ¡kovei praneÅ¡imÄ dėl darbo sutarties nutraukimo, tuo pačiu kviesdama ieÅ¡kovę atvykti galutiniam atsiskaitymui, analogiÅ¡ko turinio praneÅ¡imÄ iÅ¡siuntė ir 2011-09-14, ir Å¡ių aplinkybių pagrindu sprendė, kad po praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo (nuo 2011-08-23) su ieÅ¡kove neatsiskaityta dėl jos pačios kaltės, ir kad dėl neatsiskaitymo nuo 2011-08-08 iki 2011-08-23 ieÅ¡kovės kaltė nenustatyta, dėl ko jai priklauso kompensacija tik už šį uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .

Ä®vertinusi visas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog Å¡iuo atveju patenkinta 80 procentų ieÅ¡kinio reikalavimų (visiÅ¡kai atmestas tik ieÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo), ir atitinkamai iÅ¡ atsakovės priteisė 80 procentų, o iÅ¡ ieÅ¡kovės - 20 procentų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                Galina Blaževič                                                                                                                            Albina Rimdeikaitė                                                                                                                            Egidijus TamaÅ¡auskas