2017-01-18 Nr. AB-1364-3-61-3-04585-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. M. ir J. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. K. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2017-01-18 Nr. AB-1364-3-61-3-04585-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjų J. M. ir J. M. skundą atsisakė priimti.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-146-492/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04585-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 43.8.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. sausio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. M. ir J. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. K. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjos J. M. ir J. M. su 2016 m. spalio 18 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 1SS-2858-(8.5) ir įpareigoti atsakovą spręsti dėl namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimo prie išimtinai tik pareiškėjoms nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjų J. M. ir J. M. skundą atsisakė priimti.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 1SS-2858-(8.5), o skundą teismui pateikė 2016 m. lapkričio 24 d., padarė išvadą, kad J. M. ir J. M. praleido terminą kreiptis į teismą dėl minėto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo panaikinimo. Be to, teikdamos teismui skundą, pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą nepateikė, todėl jų skundą buvo atsisakyta priimti, kaip paduotą praleidus vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Atsisakęs priimti skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimo panaikinimo, teismas atsisakė priimti ir J. M. bei J. M. išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą spręsti klausimą dėl namų valdos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimo.
III. Pareiškėja J. M. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį, o teismui nusprendus, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pareiškėja nepraleido nustatyto termino skundui pateikti, prašo šį terminą atnaujinti.
Pareiškėja J. M. sutinka, kad skundui paduoti yra taikomas vieno mėnesio terminas, tačiau, pažymi, jog prieš pateikdama skundą teismui, skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 1SS-2858-(8.5) buvo pateikusi Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2016 m. spalio 19 d. sprendimu jį nagrinėti atsisakė kaip neteismingą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ir nurodė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Kadangi Vyriausioji administracinių ginčų komisijos sprendimas buvo siunčiamas neregistruotu laišku, pareiškėja jį atsitiktinai savo pašto dėžutėje rado 2016 m. spalio 26 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas per vieno mėnesio terminą nuo sprendimo gavimo dienos. Pareiškėja, 2016 m. spalio 26 d. gavusi minėtą Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą, nepraleisdama nurodyto termino kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Kadangi teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartyje nėra pasisakyta apie pareiškėjos kreipimosi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją bei jos priimtą sprendimą, J. M. mano, kad šios aplinkybės, teismui atsisakant priimti pareiškėjų skundą, nebuvo tinkamai įvertintos.
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padarius išvadą, kad nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą, pripažįstant jog J. M. nepraleido įstatyme nurodomo vieno mėnesio termino skundui paduoti, prašo atsižvelgti į tai, kad pareiškėja rūpinosi savo teisių gynyba ir kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją laiku, o vėliau ir į Vilniaus apygardos administracinį, ir terminą atnaujinti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjos atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų J. M. ir J. M. skundą, nustačius, kad praleistas jo padavimo terminas, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.
Nustatyta, kad prašomas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 1SS-2858-(8.5) buvo priimtas 2016 m. rugsėjo 23 d., taigi, skundas teismui dėl jo panaikinimo, atsižvelgiant į protingą jo įteikimo pareiškėjoms terminą, turėjo būti paduotas dar 2016 m. spalio mėnesio pabaigoje. Tai reiškia, kad reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 1SS-2858-(8.5) pirmosios instancijos teismui paštu išsiųsdamos 2016 m. lapkričio 21 d., pareiškėjos buvo praleidusios skundo padavimo terminą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).
Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjos, siekdamos efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis nuosavybės teisių atkūrimu bei operatyviai ginčyti su jų teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.
Termino praleidimą pareiškėja J. M. motyvuoja tuo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 1SS-2858-(8.5) pirmiausia apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, o šiai atsisakius nagrinėti skundą, kreipėsi į teismą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendime Nr. 1SS-2858-(8.5) nurodyta, kad jis per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. J. M. ir J. M., pasinaudojusios nurodyta sprendimo apskundimo tvarką, su 2016 m. spalio 19 d. skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, tačiau jų skundą buvo atsisakyta priimti nagrinėti kaip neteismingą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Vyriausioji administracinių ginčų komisija pareiškėjoms išaiškino, kad skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 1SS-2858-(8.5) turėjo būti paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui buvo žinomos, tačiau jis į jas neatsižvelgė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad netinkamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 1SS-2858-(8.5) apskundimo tvarkos nurodymas prieštarauja gero viešojo administravimo principui bei galėjo suklaidinti ir šiuo atveju suklaidino pareiškėjas, paduodant skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri nėra įgaliota nagrinėti tokio pobūdžio ginčų. Ši aplinkybė pareiškėjoms tapo žinoma tik gavus Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. spalio 19 d. sprendimą. Gavusios šį sprendimą, jos buvo aktyvios ir nepiktnaudžiaudamos teise, per nustatytą terminą kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Nurodytos aplinkybės negali būti laikomos priklausiusiomis nuo pareiškėjų J. M. ir J. M. valios. Administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti pareiškėjų aktyvumu bei nepiktnaudžiavimu teise. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad terminą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimui Nr. 1SS-2858-(8.5) apskųsti pareiškėjos praleido dėl svarbių priežasčių, sutrukdžiusių joms laiku kreiptis į teismą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjų nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų ir jų skundą atsisakė priimti, o gavęs J. M. atskirąjį skundą, kuriame, be kita ko, buvo prašoma atnaujinti skundo padavimo terminą, savo nutarties neperžiūrėjo, atskirąjį skundą priėmė ir perdavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Atsižvelgdama į aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl turi būti panaikinta. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl J. M. atskirasis skundas tenkinamas, t. y. pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą tenkinamas ir skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. 1SS-2858-(8.5) buvo priimtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjų skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. 46SD-3385-(14.46.104.), todėl spręsdamas skundo priėmimo klausimą, teismas turėtų pasiūlyti ginčyti ir nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus sprendimą, sukeliantį pareiškėjoms tiesiogines teisines pasekmes.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti iki 2016 m. liepos 1 d.) 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Pareiškėjos J. M. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti patenkinti ir terminą atnaujinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų J. M. bei J. M. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė