AS-552-656-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-656/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00802-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos prašymą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai „Technopolis“, viešajai įstaigai S. Dariaus ir Girėno aerodromas dėl sprendimo panaikinimo,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir pareiškėjas) prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. T-405 „Dėl pritarimo valstybinės žemės panaudos sutarties pakeitimui“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti nurodyto 2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Nr. T-405 galiojimą.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia Lietuvos Respublikai priklausančios žemės sklypo dalies galimu įkeitimu bankui, taip pat kultūros paveldo objekto teritorijoje ateityje statomais naujais statiniais, nesusijusiais su aerodromo aviacine veikla, todėl patenkinus pareiškėjo skundą, jo reikalavimų vykdymas taptų neįmanomas, dėl ko visai visuomenei būtų padaryta didelė turtinė ir neturinė žala.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje kilusio administracinio ginčo turinį ir ribas, vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra realios grėsmės, jog pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju tokio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundžiamas aktas nėra pagrindas pradėti statybos darbus. Šis teisės aktas tėra pagrindas rengti kitus administracinius aktus. Šiuo metu susitarimas dėl valstybinės žemės panaudos sutarties pakeitimo nėra pasirašytas, statybos leidimai nėra išduoti ir statybos darbai nepradėti. Be to, net ir išdavus statybos leidimus, pareiškėjas savo teises galėtų ginti ginčydamas konkrečius statybos leidimus. Duomenų, kad VšĮ „Technopolis“ ketina žemės sklypą įkeisti bankui, byloje taip pat nėra. Nurodė, kad pareiškėjo motyvas dėl visai visuomenei padarytos didelės vertės turtinės (neturtinės) žalos taip pat atmestinas, kadangi patirta žala galėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas konstatavo, kad bylos medžiagoje nėra įrodymų, jog nesustabdžius ginčijamo Sprendimo galiojimo, iš esmės galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas, tai yra buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimas.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį.

Pareiškėjas palaiko pirmosios instancijos teismui prašyme pateiktus argumentus. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad „<...> pareiškėjo skundžiamas aktas nėra pagrindas pradėti statybos darbus. Šis teisės aktas tėra pagrindas rengti kitus administracinius aktus <...>“. Pažymi, kad šiuo Sprendimu sumažinus Kauno miesto savivaldybei perduotą naudoti neatlygintinai sklypo dalį (189,3385 ha) dalimi (apie 0,6762 ha), reikalinga VšĮ „Technopolis“ pastatams statyti ir eksploatuoti, sudaromos prielaidos naujų statybų įgyvendinimui, lieka neapibrėžtas tik laiko klausimas. Pabrėžia, kad Statybos įstatyme ir Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ numatyta, kad naujos statybos gali būti vykdomos tik suformuotame žemės sklype, kaip šiuo atveju, padalintame žemės sklype, kuris reikalingas VšĮ „Technopolis“ naujoms statyboms vykdyti.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad atskirojo skundo teiginiai, susiję su nekilnojamosios kultūros vertybės viešosios įstaigos S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo (toliau – ir VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas) su įrangos liekanomis žemės sklypo, esančio Veiverių g. 132, Kaune, padalijimu yra nepagrįsti nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktų nuostatomis. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, Tarybos sprendimu VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo žemės sklypas nebuvo padalintas, šiuo sprendimu Kauno miesto savivaldybė išreiškė valią, kad Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdoma aerodromo teritorijos dalis (189,3385 ha) būtų sumažinta apie 0,6762 ha sklypu, reikalinga VšĮ „Technopolis“ pastatams statyti ir eksploatuoti. Todėl Tarybos sprendimu nebuvo sprendžiama dėl žemės sklypo padalinimo ir atskirų žemės sklypų formavimo, buvo sprendžiama dėl vieno suformuoto žemės sklypo naudojimosi dalių tarp pastatų, esančių šiame žemės sklype, savininkų. Be to, galutinį sprendimą dėl žemės sklypo dalių nustatymo bei dėl žemės sklypo panaudos sutarties pakeitimo, priima Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Atsakovo nuomone, teismas teisingai nurodė, kad ginčijamas Tarybos sprendimas nėra pagrindas pradėti statybos darbus – tai tėra pagrindas rengti kitus administracinius aktus, o šiuo metu susitarimas dėl valstybinės žemės panaudos sutarties pakeitimo nėra pasirašytas, statybos leidimai nėra išduoti ir statybos darbai nepradėti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Technopolis“ atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad VšĮ „Technopolis“ yra viena iš 2008 m. lapkričio 12 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1170 patvirtintos slėnio „Santaka“ programos vykdytojų. VšĮ „Technopolis“, vadovaudamasi 2005 m. lapkričio 10 d. Kauno miesto tarybos sprendimu Nr. T- 568 patvirtinta Technopolio įkūrimo Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorijoje, galimybių studija bei Mokslo ir technologijų parko „Technopolis“ plėtros strategija vykdo veiklą pietinėje teritorijos dalyje, kur pagal parengto specialiojo plano sprendimus yra numatytas užstatymas, atkuriant arba statant naujus analogiškų gabaritų pastatus. VšĮ „Technopolis“ pažymi, kad nesiekia suformuoti sklypo šioje teritorijoje. 2012 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos Ūkio ministras įsakymu Nr. 4-507 skyrė 13,7 mln. Lt. finansavimą projektui „MTP „Technopolis“ MTEP infrastruktūros sukūrimo, įgyvendinant slėnio „Santaka“ programą (TECHNOPOLIS2)“ įgyvendinti. VšĮ „Technopolis“, kaip Mokslo ir technologijų parko operatorius, įgyvendinus ES lėšomis finansuotą projektą nuo 2008 metų yra įsikūrusi Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16943, buvęs kodas U8), Kauno m. sav., Kaunas teritorijoje.

VšĮ “Technopolis” atkreipia dėmesį, kad 2009 m. balandžio 3 d. rašte Nr. 2K-844 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio pateiktame rašte buvo pažymėta, kad „<...> MTP „Technopolis” plėtra yra galima <...> ir <...> specialiojo plano sprendiniai neprieštarauja MTP „Technopolis“ plėtrai <...>“. Atsižvelgiant į tai, prašo sudaryti sąlygas įgyvendinti 2008 m. lapkričio 12 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1170 slėnio „Santaka“ programoje numatytą ir 2005 m. lapkričio 10 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-568 patvirtintą MTP „Technopolis“ plėtrą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-405 „Dėl pritarimo valstybinės žemės panaudos sutarties pakeitimui“, kuriuo nuspręsta pritarti žemės sklypo Veiverių g. 132, Kaune (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2006 m. balandžio 13 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. M19/2006-122 pakeitimui, sumažinant Kauno miesto savivaldybei perduotą naudotis neatlygintinai sklypo dalį (189,3385 ha) dalimi (apie 0,6762 ha), reikalinga VšĮ „Technopolis“ pastatams statyti ir eksploatuoti, galiojimą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis iš esmės nagrinėjamu atveju prašo taikyti šią reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Kaip ne kartą savo praktikoje nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė aplinkybėmis, kad teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą ir panaikinus skundžiamą Sprendimą, bus apsunkintas buvusios iki Sprendimo priėmimo padėties atkūrimas, t. y. valstybei priklausanti žemės sklypo dalis galimai bus įkeista bankui, taip pat kultūros paveldo objekto teritorijoje ateityje gali būti pradėti statyti nauji statiniai, nesusiję su aerodromo aviacine veikla, dėl ko visai visuomenei būtų padaryta didelė turtinė ir neturinė žala. Tačiau pareiškėjo teiginiai, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime neįrodo, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas nėra pagrindas pradėti statybos darbus, o laikytinas tik pagrindu tolimesniems administraciniams aktams parengti. Be to, byloje nėra duomenų, kad ginčo žemės sklype būtų išduoti statybos leidimai ar pradėti statybos darbai. Susitarimas dėl valstybinės žemės panaudos sutarties pakeitimo taip pat nėra pasirašytas, duomenų, kad VšĮ „Technopolis“ ketina žemės sklypą įkeisti bankui, byloje taip pat nėra. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjas jokių konkrečių įrodymų, galinčių patvirtinti realią grėsmę, kad nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, nepateikė, o savo teiginius apie galimus neigiamus padarinius grindė prielaidomis ir spėjimais, kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei pareiškėjo prašymo turinį, konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip sudarančios pagrįstas prielaidas manyti, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas. Kolegija savo ruožtu tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Kaip minėta, pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad šia nutartimi pareiškėjui neužkertamas kelias ateityje pakartotinai prašyti ginčijamo Sprendimo atžvilgiu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, atsiradus aplinkybėms, sudarančioms tokio reikalavimo užtikrinimo faktinį pagrindą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 4 dalimi, 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius