Legislator Case Law & Legislation
102390dc-76a7-45db-a6ed-560df324fd63 AI generated

102390dc-76a7-45db-a6ed-560df324fd63 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 102390dc-76a7-45db-a6ed-560df324fd63
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-524-468/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20189-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto G.

Legislator headnote

AI generated

102390dc-76a7-45db-a6ed-560df324fd63 · Vilniaus apygardos teismas: Jo važiavimo krypties atžvilgiu ant deÅ¡iniojo Å¡aligatvio, prie minėtos pėsčiųjų perėjos, tupėjo mergaitė. Pastaroji buvo atsitÅ«pusi prie savo ant grindinio padėtos kuprinės. <...> iÅ¡ mergaitės padėties ir pozicijos jis suprato, kad ji kažkÄ tvarkosi savo kuprinėje ir neketina eiti per pėsčiųjų perėjÄ . Kitų pėsčiųjų, kurie bÅ«tų pėsčiųjų perėjoje ar prie jos, nebuvo. <...> jau esant prieÅ¡ pat pėsčiųjų perėjÄ mergaitė staiga paÅ¡oko ir prieÅ¡ pat jo motociklÄ Ä¯bėgo į pėsčiųjų perėjÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-524-468/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20189-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto G.

S. gynėjui advokatui Augustinui VaičiÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto G. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-24 nuosprendžio, kuriuo G. S., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiÄ ja E. V., ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 1 metus laiko naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Nutrauktas civilinis procesas dėl E. V. civilinio ieÅ¡kinio Seesam Insurance AS Lietuvos filialui. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. G. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Jis, 2017-04-27, apie 13 val. Vilniuje, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu motociklu „Yamaha (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienos eismo krypties Nemenčinės plento važiuojamosios dalies pirma eismo juosta nuo Antakalnio gatvės pusės, privažiavęs ties Nemenčinės plento pastatu Nr. 1C esančiÄ nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punkto (2016-11-02 redakcija) reikalavimus ir priartėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, kad pėsčiųjų įžengimo į važiuojamÄ jÄ dalį atveju bÅ«tų užtikrinta galimybė savalaikiai sustabdyti vairuojamÄ motociklÄ prieÅ¡ perėjÄ , nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų nuo deÅ¡iniojo Å¡aligatvio į važiuojamÄ jÄ dalį įžengusiÄ ir jo važiavimo krypties atžvilgiu iÅ¡ deÅ¡inės pusės į kairę pėsčiųjų perėja per Nemenčinės plentÄ Ä—jusiÄ pėsčiÄ jÄ E. V. ir vairuojamu motociklu jÄ partrenkė, dėl ko E. V. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šie jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas G. S. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-24 nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams. 2.1. Apelianto manymu, su aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu susiję teismo motyvai yra nepagrįsti, prieštaringi bei neatitinkantys objektyvių bylos medžiagos duomenų, todėl ši nuosprendžio dalis turėtų būti panaikinta. 2.2.

Pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje, sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės eismo įvykių bylose, nurodoma, kad, vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡iotis ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose Å¡io klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo iÅ¡vados dėl KET pažeidimo pobÅ«džio, ar asmuo sÄ moningai Å¡iurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabÅ«diÅ¡kai tikėdamasis iÅ¡vengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobÅ«džio ir nenumatant galimų padarinių.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs KET. <...>. 2.3. Apelianto nuomone, skundžiamame nuosprendyje nėra nustatyta ar konstatuota, kad aptariamas eismo įvykis bÅ«tų kilęs dėl kokio nors sÄ moningo Å¡iurkÅ¡taus KET pažeidimo. Eismo įvykis įvertintas kaip daugiau atsitiktinė G. S. elgesio pasekmė, kas, pagal aptartÄ teismų praktikÄ , nesudaro pagrindo taikyti aptariamÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismo motyvacijoje nurodytas siekis atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas prieÅ¡tarauja minėtoms teismo iÅ¡vadoms dėl veikos atsitiktinumo, galimybės teigti, kad ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų bei proceso įtakos kaip auklėjamosios ir prevencinio pobÅ«džio priemonės. 2.4. Pažymi, jog jis, duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, be kita ko, nurodė, kad netinkamai įvertino pėsčiosios veiksmus, prieÅ¡ jai įžengiant į pėsčiųjų perėjÄ .

G. S. teigė, jog jis nemanė, kad mergaitė eis per perėjÄ . AiÅ¡kino, kad jis laikosi KET reikalavimų ir toliau laikysis - tai iÅ¡skirtinis atvejis. Jis per visÄ savo vairavimo staÅ¾Ä tokios situacijos neturėjo. Po įvykio vairuoja atsargiau, daug atidžiau stebi pėsčiuosius ir jų veiksmus, vaikus, domisi KET pakeitimais. Ikiteisminio tyrimo metu apeliantas nurodė, kad važiavo apie 50 km/val. greičiu, artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos jis sulėtino greitį, kadangi norėjo įsitikinti, kad nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Jo važiavimo krypties atžvilgiu ant deÅ¡iniojo Å¡aligatvio, prie minėtos pėsčiųjų perėjos, tupėjo mergaitė. Pastaroji buvo atsitÅ«pusi prie savo ant grindinio padėtos kuprinės. <...> iÅ¡ mergaitės padėties ir pozicijos jis suprato, kad ji kažkÄ tvarkosi savo kuprinėje ir neketina eiti per pėsčiųjų perėjÄ . Kitų pėsčiųjų, kurie bÅ«tų pėsčiųjų perėjoje ar prie jos, nebuvo. <...> jau esant prieÅ¡ pat pėsčiųjų perėjÄ mergaitė staiga paÅ¡oko ir prieÅ¡ pat jo motociklÄ Ä¯bėgo į pėsčiųjų perėjÄ .

Apelianto manymu, visa tai taip pat patvirtina, jog aptariamas eismo įvykis daugiau atsitiktinis, nulemtas netinkamai įvertintos kelio situacijos, tačiau ne sÄ moningų Å¡iurkščių KET pažeidimų iki įvykio, pvz. ženkliai virÅ¡yto leistino greičio, artėjant prie pėsčiųjų perėjos ar pan., ar didelio neatsargumo. Taigi, apelianto manymu, paminėti argumentai bei juos pagrindžiantys bylos duomenys patvirtina, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo aptariamai baudžiamojo poveikio priemonei skirti. 2.5.

Pažymi, kad verta paminėti ir tai, kad analogiÅ¡kų eismo įvykių bylose, kuomet automobiliu nesunkiai sutrikdoma pėsčiojo sveikata, praktikoje netaikoma aptariama baudžiamojo poveikio priemonė net tais atvejais, kai kaltininkas su nukentėjusiuoju nesusitaiko. Pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019-03-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-188-209/2019. Nurodo, kad pateikiamoje byloje automobiliu buvo pervažiuota pėsčiosios pėda, kurios kaulai lūžo keliose vietose. Kaltininkui nesusitaikius su nukentėjusiajÄ jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , o aptariama baudžiamojo poveikio priemonė, remiantis ir jau paminėtais teisiniais argumentais, nebuvo skirta net ir nukentėjusiajai to reikalaujant.

Apeliaciniame skunde akcentuoja, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015-07-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-942/2015). Nagrinėjamu atveju aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas, praėjus daugiau nei dvejiems metams po byloje aptariamo eismo įvykio, kuriuo apeliantas naudojosi teise vairuoti transporto priemones ir, kaip matyti, naujos nusikalstamos veikos nepadarė, praėjus metams laiko po paskutinės administracinės nuobaudos jam skyrimo, nedera su paminėtais proporcingumo ir teisingumo principais.

Visa tai taip pat patvirtina, kad nuosprendis, skundžiamoje dalyje, negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. 2.6. Apelianto manymu, svarbu įvertinti ir jo charakteristikÄ â€“ jis charakterizuojamas tik teigiamai, kas sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog aptariama baudžiamojo poveikio priemonė Å¡iuo atveju neturėtų bÅ«ti skiriama.

3. Teismo posėdžio metu gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras - apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo G. S. apeliacinis skundas atmetamas. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados 4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. IÅ¡ pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama G. S. kaltė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas G. S. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-24 nuosprendį pakeisti ir neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo 1 metus laiko naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

5. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, apylinkės teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

6. Pagal teismų praktikÄ BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ . Å i baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje nurodytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-11-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309-699/2018).

7. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali bÅ«ti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, iÅ¡ jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamÄ veikÄ (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise galimas nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

8. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl G. S. padaryto KET pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumo, akcentuojant apylinkės teismo iÅ¡vadÄ , jog kilęs eismo įvykis yra daugiau atsitiktinė atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens elgesio pasekmė. Nors G. S. nusikalto neatsargiais veiksmais, tačiau, vertinant jo padarytų KET pažeidimų pobÅ«dį, svarbu įvertinti pastarojo veiksmus. Jis, matydamas prie perėjos vaikÄ , nesustojo, nepasirinko saugaus greičio – važiavo per dideliu greičiu, o, atsiradus iÅ¡ anksto galimai kliūčiai perėjoje, nespėjo sustabdyti savo transporto priemonės, partrenkė nukentėjusiÄ jÄ E. V., dėl ko nesunkiai sutrikdė pastarosios sveikatÄ (KET 30 punktas (2016-11-02 redakcija)).

Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nukentėjusioji E. V. paaiÅ¡kino, kad ji perėjÄ kirto eidama iÅ¡ mokyklos (t. 1, b. l. 39-41). Buvo darbo diena, Å¡viesus paros metas, apie 13 val. Akivaizdu, jog dienos metu, esant aktyviam eismui, netoliese mokyklos, kur bet kuriuo metu gatvę per perėjÄ galėjo kirsti mokiniai ir kiti eismo dalyviai, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos G. S. privalėjo bÅ«ti itin atidus, budrus ir atsargus, pasirinkti saugų greitį, sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“ ir praleisti į perėjÄ Ä¯Å¾engusiÄ nukentėjusiÄ jÄ , tačiau to nepadarė ir vairuojamu motociklu kliudė E. V., dėl ko pastaroji patyrė kairės blauzdos blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio lūžį.

Esant šioms aplinkybėms, G. S. padarytus KET pažeidimus, nulėmusius eismo įvykį ir skaudžias jo pasekmės, vertinti ne kaip šiurkščius, nėra jokio pagrindo.

9. Apeliantas akcentuoja, kad jam pats eismo įvykis ir vykęs teisminis procesas padarė didelę įtakÄ , jis tapo dar atsakingesniu kelių eismo dalyviu, ypač atidžiai ir atsargiai elgiasi priartėdamas prie pėsčiųjų perėjos ir stebėdamas pėsčiuosius. Tačiau svarbu paminėti, kad KET laikymasis, atsargumas kelyje bei KET pakeitimų sekimas iÅ¡imtinai yra kiekvieno eismo dalyvio pareiga. Nors byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad po nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo G.

S. ir vėl būtų padaręs šiurkščių KET pažeidimų, tačiau, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį apylinkės teismas, po sukelto eismo įvykio (2017-04-27), kurio metu nukentėjo žmogus, G. S. ir toliau darė administracinius nusižengimus, susijusius ir su KET pažeidimais. Iš 2019-01-08 administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad jis, praėjus vos 3 mėnesiams po sukelto eismo įvykio, važiuodamas tarp dviejų eismo juostų, kliudė stovintį automobilį.

Net du kartus (2017-09-10, 2018-07-22) virÅ¡ijo leistinÄ greitį, padarė kitus KET pažeidimus (t. 1, b. l. 152-154). Toks G. S. elgesys kelyje niekaip nepatvirtina jo aiÅ¡kinimo apie eismo įvykio poveikį jam kaip vairuotojui ir padarytas iÅ¡vadas, o prieÅ¡ingai, rodo, kad jis ir toliau nesilaiko KET bei abejingai vertina savo kaip vairuotojo pareigas.

10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto minimoje baudžiamojoje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2019-03-22 nutartis byloje Nr. 1A-188-209/2019), kurioje apygardos teismas sprendė, jog teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, faktinės bylos aplinkybės nebuvo analogiškos. Minėtoje baudžiamojoje byloje tamsiu paros metu nukentėjusioji buvo sužalota (pervažiuota pėda) automobilių stovėjimo aikštelėje, todėl apygardos teismas įvertino, kad nusikalstama veika buvo padaryta neatsargiai, nesiekiant sužaloti nukentėjusiosios, kas, nors ir yra itin nemalonius ir skausmingus padarinius nukentėjusiajai sukėlęs veiksmas, tačiau neatsargus ir nuteistojo asmenybės savaime neapibūdina neigiamai.

Kita vertus, iÅ¡ esmės panaÅ¡ioje situacijoje priimtas teismo sprendimas pats savaime nėra privalomas kitoje baudžiamojoje byloje, kadangi teismas kiekvienu konkrečiu atveju dėl uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, sprendžia pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs visų bylos aplinkybių visetÄ : padarytų KET pažeidimų pobÅ«dį, kaltininko asmenybę, kilusius padarinius, asmens veiksmus po įvykio, dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltininkui kilusias pasekmes ir taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumÄ bei reikalingumÄ .

11. Teisėjų kolegija teigiamai vertina aplinkybę, kad G. S. darbdavio yra vertinamas kaip atsakingai vykdantis savo pareigas, sugebantis operatyviai priimti sprendimus, besirÅ«pinantis kolektyvo darbo organizavimu ir komandos narių motyvacija (t. 2, b. l. 35), tačiau kaltininko asmenybė jau buvo įvertinta apylinkės teismo sprendžiant dėl pastarojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumo. Be kitų aplinkybių, įvertinęs ir kaltininkÄ charakterizuojančius duomenis, apylinkės teismas sprendė, jog yra pagrindas G. S. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius. Todėl G. S. su apeliaciniu skundu pateiktÄ charakteristikÄ vertinti, kaip iÅ¡imtinai sudarančiÄ pagrindÄ pastarojo atžvilgiu netaikyti baudžiamojo poveikio – specialiosios teisės atėmimo, nagrinėjamu atveju nėra tikslinga.

12. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovo V. K. pateiktos charakteristikos matyti, kad teisė vairuoti transporto priemones G. S. yra reikalinga ir vykdant darbo funkcijas – bent kartÄ Ä¯ mėnesį automobiliu vykstant į bendrovės padalinius Kaune, Panevėžyje, Å iauliuose (t. 2, b. l. 35). Teisėjų kolegija, Å¡iÄ aplinkybę vertindama kartu su kitais bylos duomenimis, atkreipia dėmesį, jog vien tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, savaime nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui ar nėra proporcingas.

13. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos manymu, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise – vairuoti kelių transporto priemones taikymas G. S., uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones minimaliam įstatymo nustatytam terminui - 1 metams, yra veiksmingas ir proporcingas. Nagrinėjamu atveju yra visos sÄ lygos taikyti BK 68 straipsnio nuostatas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-24 nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė: nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto G. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Julita Dabulskyė-Raizgienė Gintaras Dzedulionis Daiva Kazlauskienė