102390dc-76a7-45db-a6ed-560df324fd63 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generated? Baudžiamoji byla Nr. 1A-524-468/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20189-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Julitos DabulskytÄs-RaizgienÄs, Gintaro Dzedulionio, Daivos KazlauskienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, nuo baudžiamosios atsakomybÄs atleisto G.
Legislator headnote
AI generated102390dc-76a7-45db-a6ed-560df324fd63 · Vilniaus apygardos teismas: Jo važiavimo krypties atžvilgiu ant deÅ¡iniojo Å¡aligatvio, prie minÄtos pÄsÄiųjų perÄjos, tupÄjo mergaitÄ. Pastaroji buvo atsitÅ«pusi prie savo ant grindinio padÄtos kuprinÄs. <...> iÅ¡ mergaitÄs padÄties ir pozicijos jis suprato, kad ji kažkÄ tvarkosi savo kuprinÄje ir neketina eiti per pÄsÄiųjų perÄjÄ . Kitų pÄsÄiųjų, kurie bÅ«tų pÄsÄiųjų perÄjoje ar prie jos, nebuvo. <...> jau esant prieÅ¡ pat pÄsÄiųjų perÄjÄ mergaitÄ staiga paÅ¡oko ir prieÅ¡ pat jo motociklÄ Ä¯bÄgo į pÄsÄiųjų perÄjÄ .
Full text
? Baudžiamoji byla Nr. 1A-524-468/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20189-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Julitos DabulskytÄs-RaizgienÄs, Gintaro Dzedulionio, Daivos KazlauskienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, nuo baudžiamosios atsakomybÄs atleisto G.
S. gynÄjui advokatui Augustinui VaiÄiÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuo baudžiamosios atsakomybÄs atleisto G. S. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019-05-24 nuosprendžio, kuriuo G. S., padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, jam susitaikius su nukentÄjusiÄ ja E. V., ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonÄ â uždraudimas 1 metus laiko naudotis specialia teise â teise vairuoti kelių transporto priemones. Nutrauktas civilinis procesas dÄl E. V. civilinio ieÅ¡kinio Seesam Insurance AS Lietuvos filialui. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä: I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 1. G. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonÄ, pažeidÄ kelių eismo taisykles, dÄl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Jis, 2017-04-27, apie 13 val. Vilniuje, vairuojamu jam nuosavybÄs teise priklausanÄiu motociklu âYamaha (duomenys neskelbtini)â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienos eismo krypties NemenÄinÄs plento važiuojamosios dalies pirma eismo juosta nuo Antakalnio gatvÄs pusÄs, privažiavÄs ties NemenÄinÄs plento pastatu Nr. 1C esanÄiÄ nereguliuojamÄ pÄsÄiųjų perÄjÄ , pažeidÄ Kelių eismo taisyklių (toliau â KET) 30 punkto (2016-11-02 redakcija) reikalavimus ir priartÄjÄs prie nereguliuojamos pÄsÄiųjų perÄjos, nesulÄtino greiÄio, kad pÄsÄiųjų įžengimo į važiuojamÄ jÄ dalį atveju bÅ«tų užtikrinta galimybÄ savalaikiai sustabdyti vairuojamÄ motociklÄ prieÅ¡ perÄjÄ , nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ âPÄsÄiųjų perÄjaâ, kad praleistų nuo deÅ¡iniojo Å¡aligatvio į važiuojamÄ jÄ dalį įžengusiÄ ir jo važiavimo krypties atžvilgiu iÅ¡ deÅ¡inÄs pusÄs į kairÄ pÄsÄiųjų perÄja per NemenÄinÄs plentÄ ÄjusiÄ pÄsÄiÄ jÄ E. V. ir vairuojamu motociklu jÄ partrenkÄ, dÄl ko E. V. dÄl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Å ie jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Nuo baudžiamosios atsakomybÄs atleistas G. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019-05-24 nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonÄ â uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams. 2.1. Apelianto manymu, su aptariamos baudžiamojo poveikio priemonÄs paskyrimu susijÄ teismo motyvai yra nepagrįsti, prieÅ¡taringi bei neatitinkantys objektyvių bylos medžiagos duomenų, todÄl Å¡i nuosprendžio dalis turÄtų bÅ«ti panaikinta. 2.2.
Pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje, sprendžiant dÄl baudžiamojo poveikio priemonÄs eismo įvykių bylose, nurodoma, kad, vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisÄmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡iotis ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisÄmis asmuo padarÄ nusikalstamÄ veikÄ . Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisÄ, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nusprÄsti netaikyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonÄs. Kelių eismo saugumo bylose Å¡io klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo iÅ¡vados dÄl KET pažeidimo pobÅ«džio, ar asmuo sÄ moningai Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidÄ eismo taisykles, lengvabÅ«diÅ¡kai tikÄdamasis iÅ¡vengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dÄl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, dÄl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobÅ«džio ir nenumatant galimų padarinių.
Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustaÄius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarÄ Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidÄs KET. <...>. 2.3. Apelianto nuomone, skundžiamame nuosprendyje nÄra nustatyta ar konstatuota, kad aptariamas eismo įvykis bÅ«tų kilÄs dÄl kokio nors sÄ moningo Å¡iurkÅ¡taus KET pažeidimo. Eismo įvykis įvertintas kaip daugiau atsitiktinÄ G. S. elgesio pasekmÄ, kas, pagal aptartÄ teismų praktikÄ , nesudaro pagrindo taikyti aptariamÄ baudžiamojo poveikio priemonÄ.
Teismo motyvacijoje nurodytas siekis atimti galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas prieÅ¡tarauja minÄtoms teismo iÅ¡vadoms dÄl veikos atsitiktinumo, galimybÄs teigti, kad ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų bei proceso įtakos kaip auklÄjamosios ir prevencinio pobÅ«džio priemonÄs. 2.4. Pažymi, jog jis, duodamas parodymus teisiamajame posÄdyje, be kita ko, nurodÄ, kad netinkamai įvertino pÄsÄiosios veiksmus, prieÅ¡ jai įžengiant į pÄsÄiųjų perÄjÄ .
G. S. teigÄ, jog jis nemanÄ, kad mergaitÄ eis per perÄjÄ . AiÅ¡kino, kad jis laikosi KET reikalavimų ir toliau laikysis - tai iÅ¡skirtinis atvejis. Jis per visÄ savo vairavimo staÅ¾Ä tokios situacijos neturÄjo. Po įvykio vairuoja atsargiau, daug atidžiau stebi pÄsÄiuosius ir jų veiksmus, vaikus, domisi KET pakeitimais. Ikiteisminio tyrimo metu apeliantas nurodÄ, kad važiavo apie 50 km/val. greiÄiu, artÄjant prie nereguliuojamos pÄsÄiųjų perÄjos jis sulÄtino greitį, kadangi norÄjo įsitikinti, kad nÄra pÄsÄiųjų, kuriuos turÄtų praleisti.
Jo važiavimo krypties atžvilgiu ant deÅ¡iniojo Å¡aligatvio, prie minÄtos pÄsÄiųjų perÄjos, tupÄjo mergaitÄ. Pastaroji buvo atsitÅ«pusi prie savo ant grindinio padÄtos kuprinÄs. <...> iÅ¡ mergaitÄs padÄties ir pozicijos jis suprato, kad ji kažkÄ tvarkosi savo kuprinÄje ir neketina eiti per pÄsÄiųjų perÄjÄ . Kitų pÄsÄiųjų, kurie bÅ«tų pÄsÄiųjų perÄjoje ar prie jos, nebuvo. <...> jau esant prieÅ¡ pat pÄsÄiųjų perÄjÄ mergaitÄ staiga paÅ¡oko ir prieÅ¡ pat jo motociklÄ Ä¯bÄgo į pÄsÄiųjų perÄjÄ .
Apelianto manymu, visa tai taip pat patvirtina, jog aptariamas eismo įvykis daugiau atsitiktinis, nulemtas netinkamai įvertintos kelio situacijos, taÄiau ne sÄ moningų Å¡iurkÅ¡Äių KET pažeidimų iki įvykio, pvz. ženkliai virÅ¡yto leistino greiÄio, artÄjant prie pÄsÄiųjų perÄjos ar pan., ar didelio neatsargumo. Taigi, apelianto manymu, paminÄti argumentai bei juos pagrindžiantys bylos duomenys patvirtina, kad Å¡iuo atveju nÄra pagrindo aptariamai baudžiamojo poveikio priemonei skirti. 2.5.
Pažymi, kad verta paminÄti ir tai, kad analogiÅ¡kų eismo įvykių bylose, kuomet automobiliu nesunkiai sutrikdoma pÄsÄiojo sveikata, praktikoje netaikoma aptariama baudžiamojo poveikio priemonÄ net tais atvejais, kai kaltininkas su nukentÄjusiuoju nesusitaiko. Pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019-03-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-188-209/2019. Nurodo, kad pateikiamoje byloje automobiliu buvo pervažiuota pÄsÄiosios pÄda, kurios kaulai lūžo keliose vietose. Kaltininkui nesusitaikius su nukentÄjusiajÄ jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , o aptariama baudžiamojo poveikio priemonÄ, remiantis ir jau paminÄtais teisiniais argumentais, nebuvo skirta net ir nukentÄjusiajai to reikalaujant.
Apeliaciniame skunde akcentuoja, kad baudžiamosios atsakomybÄs individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmÄ arba kitÄ baudžiamosios teisÄs poveikio priemonÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015-07-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-942/2015). NagrinÄjamu atveju aptariamos baudžiamojo poveikio priemonÄs paskyrimas, praÄjus daugiau nei dvejiems metams po byloje aptariamo eismo įvykio, kuriuo apeliantas naudojosi teise vairuoti transporto priemones ir, kaip matyti, naujos nusikalstamos veikos nepadarÄ, praÄjus metams laiko po paskutinÄs administracinÄs nuobaudos jam skyrimo, nedera su paminÄtais proporcingumo ir teisingumo principais.
Visa tai taip pat patvirtina, kad nuosprendis, skundžiamoje dalyje, negali bÅ«ti laikomas teisÄtu ir pagrįstu. 2.6. Apelianto manymu, svarbu įvertinti ir jo charakteristikÄ â jis charakterizuojamas tik teigiamai, kas sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog aptariama baudžiamojo poveikio priemonÄ Å¡iuo atveju neturÄtų bÅ«ti skiriama.
3. Teismo posÄdžio metu gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras - apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo G. S. apeliacinis skundas atmetamas. III. ApeliacinÄs instancijos teismo iÅ¡vados 4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinÄs instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. IÅ¡ pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nÄra ginÄijama G. S. kaltÄ pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todÄl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami. Nuo baudžiamosios atsakomybÄs atleistas G. S. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019-05-24 nuosprendį pakeisti ir neskirti baudžiamojo poveikio priemonÄs â uždraudimo 1 metus laiko naudotis specialia teise â teise vairuoti kelių transporto priemones.
5. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, apylinkÄs teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisÄmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisÄmis asmuo padarÄ nusikalstamÄ veikÄ .
6. Pagal teismų praktikÄ BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, skiriant bausmÄ svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ . Å i baudžiamojo poveikio priemonÄ skiriama nustaÄius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinÄja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje nurodytÄ nusikaltimÄ padarÄ Å¡iurkÅ¡Äiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-11-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309-699/2018).
7. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnameÄiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybÄs Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali bÅ«ti skiriama baudžiamojo poveikio priemonÄ - uždraudimas naudotis specialia teise, iÅ¡ jų â teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisÄmis asmuo padaro nusikalstamÄ veikÄ (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise galimas nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dÄl G. S. padaryto KET pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumo, akcentuojant apylinkÄs teismo iÅ¡vadÄ , jog kilÄs eismo įvykis yra daugiau atsitiktinÄ atleisto nuo baudžiamosios atsakomybÄs asmens elgesio pasekmÄ. Nors G. S. nusikalto neatsargiais veiksmais, taÄiau, vertinant jo padarytų KET pažeidimų pobÅ«dį, svarbu įvertinti pastarojo veiksmus. Jis, matydamas prie perÄjos vaikÄ , nesustojo, nepasirinko saugaus greiÄio â važiavo per dideliu greiÄiu, o, atsiradus iÅ¡ anksto galimai kliÅ«Äiai perÄjoje, nespÄjo sustabdyti savo transporto priemonÄs, partrenkÄ nukentÄjusiÄ jÄ E. V., dÄl ko nesunkiai sutrikdÄ pastarosios sveikatÄ (KET 30 punktas (2016-11-02 redakcija)).
Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ nukentÄjusioji E. V. paaiÅ¡kino, kad ji perÄjÄ kirto eidama iÅ¡ mokyklos (t. 1, b. l. 39-41). Buvo darbo diena, Å¡viesus paros metas, apie 13 val. Akivaizdu, jog dienos metu, esant aktyviam eismui, netoliese mokyklos, kur bet kuriuo metu gatvÄ per perÄjÄ galÄjo kirsti mokiniai ir kiti eismo dalyviai, artÄdamas prie pÄsÄiųjų perÄjos G. S. privalÄjo bÅ«ti itin atidus, budrus ir atsargus, pasirinkti saugų greitį, sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ âPÄsÄiųjų perÄjaâ ir praleisti į perÄjÄ Ä¯Å¾engusiÄ nukentÄjusiÄ jÄ , taÄiau to nepadarÄ ir vairuojamu motociklu kliudÄ E. V., dÄl ko pastaroji patyrÄ kairÄs blauzdos blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio lūžį.
Esant Å¡ioms aplinkybÄms, G. S. padarytus KET pažeidimus, nulÄmusius eismo įvykį ir skaudžias jo pasekmÄs, vertinti ne kaip Å¡iurkÅ¡Äius, nÄra jokio pagrindo.
9. Apeliantas akcentuoja, kad jam pats eismo įvykis ir vykÄs teisminis procesas padarÄ didelÄ Ä¯takÄ , jis tapo dar atsakingesniu kelių eismo dalyviu, ypaÄ atidžiai ir atsargiai elgiasi priartÄdamas prie pÄsÄiųjų perÄjos ir stebÄdamas pÄsÄiuosius. TaÄiau svarbu paminÄti, kad KET laikymasis, atsargumas kelyje bei KET pakeitimų sekimas iÅ¡imtinai yra kiekvieno eismo dalyvio pareiga. Nors byloje nÄra tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad po nuosprendžio jo atžvilgiu priÄmimo G.
S. ir vÄl bÅ«tų padarÄs Å¡iurkÅ¡Äių KET pažeidimų, taÄiau, kaip pagrįstai atkreipÄ dÄmesį apylinkÄs teismas, po sukelto eismo įvykio (2017-04-27), kurio metu nukentÄjo žmogus, G. S. ir toliau darÄ administracinius nusižengimus, susijusius ir su KET pažeidimais. IÅ¡ 2019-01-08 administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad jis, praÄjus vos 3 mÄnesiams po sukelto eismo įvykio, važiuodamas tarp dviejų eismo juostų, kliudÄ stovintį automobilį.
Net du kartus (2017-09-10, 2018-07-22) virÅ¡ijo leistinÄ greitį, padarÄ kitus KET pažeidimus (t. 1, b. l. 152-154). Toks G. S. elgesys kelyje niekaip nepatvirtina jo aiÅ¡kinimo apie eismo įvykio poveikį jam kaip vairuotojui ir padarytas iÅ¡vadas, o prieÅ¡ingai, rodo, kad jis ir toliau nesilaiko KET bei abejingai vertina savo kaip vairuotojo pareigas.
10. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad apelianto minimoje baudžiamojoje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2019-03-22 nutartis byloje Nr. 1A-188-209/2019), kurioje apygardos teismas sprendÄ, jog teisÄs vairuoti kelių transporto priemones atÄmimas bÅ«tų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonÄ, faktinÄs bylos aplinkybÄs nebuvo analogiÅ¡kos. MinÄtoje baudžiamojoje byloje tamsiu paros metu nukentÄjusioji buvo sužalota (pervažiuota pÄda) automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄje, todÄl apygardos teismas įvertino, kad nusikalstama veika buvo padaryta neatsargiai, nesiekiant sužaloti nukentÄjusiosios, kas, nors ir yra itin nemalonius ir skausmingus padarinius nukentÄjusiajai sukÄlÄs veiksmas, taÄiau neatsargus ir nuteistojo asmenybÄs savaime neapibÅ«dina neigiamai.
Kita vertus, iÅ¡ esmÄs panaÅ¡ioje situacijoje priimtas teismo sprendimas pats savaime nÄra privalomas kitoje baudžiamojoje byloje, kadangi teismas kiekvienu konkreÄiu atveju dÄl uždraudimo naudotis specialia teise â vairuoti transporto priemones, sprendžia pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinÄs visų bylos aplinkybių visetÄ : padarytų KET pažeidimų pobÅ«dį, kaltininko asmenybÄ, kilusius padarinius, asmens veiksmus po įvykio, dÄl padarytos nusikalstamos veikos kaltininkui kilusias pasekmes ir taikytinos baudžiamojo poveikio priemonÄs tikslingumÄ bei reikalingumÄ .
11. TeisÄjų kolegija teigiamai vertina aplinkybÄ, kad G. S. darbdavio yra vertinamas kaip atsakingai vykdantis savo pareigas, sugebantis operatyviai priimti sprendimus, besirÅ«pinantis kolektyvo darbo organizavimu ir komandos narių motyvacija (t. 2, b. l. 35), taÄiau kaltininko asmenybÄ jau buvo įvertinta apylinkÄs teismo sprendžiant dÄl pastarojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs tikslingumo. Be kitų aplinkybių, įvertinÄs ir kaltininkÄ charakterizuojanÄius duomenis, apylinkÄs teismas sprendÄ, jog yra pagrindas G. S. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs jam ir nukentÄjusiajai susitaikius. TodÄl G. S. su apeliaciniu skundu pateiktÄ charakteristikÄ vertinti, kaip iÅ¡imtinai sudaranÄiÄ pagrindÄ pastarojo atžvilgiu netaikyti baudžiamojo poveikio â specialiosios teisÄs atÄmimo, nagrinÄjamu atveju nÄra tikslinga.
12. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovo V. K. pateiktos charakteristikos matyti, kad teisÄ vairuoti transporto priemones G. S. yra reikalinga ir vykdant darbo funkcijas â bent kartÄ Ä¯ mÄnesį automobiliu vykstant į bendrovÄs padalinius Kaune, PanevÄžyje, Å iauliuose (t. 2, b. l. 35). TeisÄjų kolegija, Å¡iÄ aplinkybÄ vertindama kartu su kitais bylos duomenimis, atkreipia dÄmesį, jog vien tai, kad baudžiamojo poveikio priemonÄ sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, savaime nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui ar nÄra proporcingas.
13. Esant Å¡ioms aplinkybÄms, teisÄjų kolegijos manymu, baudžiamojo poveikio priemonÄs â uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise â vairuoti kelių transporto priemones taikymas G. S., uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones minimaliam įstatymo nustatytam terminui - 1 metams, yra veiksmingas ir proporcingas. NagrinÄjamu atveju yra visos sÄ lygos taikyti BK 68 straipsnio nuostatas, todÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019-05-24 nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r Ä: nuo baudžiamosios atsakomybÄs atleisto G. S. apeliacinį skundÄ atmesti. TeisÄjai Julita DabulskyÄ-RaizgienÄ Gintaras Dzedulionis Daiva KazlauskienÄ