2024-04-10 Nr. AB-5982-3-61-3-09306-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1431-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09306-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(N)

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 23S188822 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė aplinkybėmis, jog kilmės valstybėje gali būti pakviestas tarnauti (duomenys neskelbtini) kariuomenėje bei gali būti persekiojamas dėl opozicinės veiklos ir nepritarimo Rusijos karui Ukrainoje. Be to, (duomenys neskelbtini) neturės galimybės įsidarbinti informacinių technologijų srityje, kadangi ši sritis buvo sužlugdyta dėl vakarų įvestų sankcijų.

2.2. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas), nurodo, kad jis grįžimo į kilmės valstybę atveju patirtų didelę riziką būti sulaikytas dėl viešai reiškiamų opozicinių pažiūrų, taip pat yra didelė tikimybė, jog jo grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju, (duomenys neskelbtini) institucijos sužinotų, kad jis buvo Lietuvos Respublikoje, todėl prieglobsčio prašytojas būtų persekiojamas. Migracijos departamentas padarė priešingas išvadas be jokių objektyvių motyvų, vien remdamasis subjektyvia prielaida.

2.3. Pareiškėjas dalyvavo opoziciniuose mitinguose (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2021 m. Priešingai, nei nurodo atsakovas, jo nusiteikimas (duomenys neskelbtini) valdžios atžvilgiu gali patraukti teisėsaugos institucijų dėmesį, kadangi (duomenys neskelbtini) nėra žodžio laisvės. (duomenys neskelbtini) už pasisakymus apie karą Ukrainoje asmenys yra patraukiami atsakomybėn dėl melagingos informacijos skleidimo. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad pareiškėjas priklauso asmenų grupei, turinčiai politines pažiūras, priešingas vadovaujančiai valdžiai. Migracijos departamento Sprendime nurodyta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad tokiai asmenų grupei priklausantys asmenys jo kilmės šalyje yra persekiojami.

2.4. Aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausų metu, atitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau atsakovas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, todėl šių išvadų pagrįstumas ir teisingumas turi būti patikrintas teismo.

2.5. Atsakovas, pasisakydamas dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje suteikimo, vertino tas pačias aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, bei nepagrįstai nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė.

2.6. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad asmenys, (duomenys neskelbtini) veikiantys prieš V. P. režimą, susiduria su bauginimu, psichologine bei fizine prievarta ir įkalinimu, todėl nurodytos priežastys turi būti pripažintos pakankamu pagrindu bent jau dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

3. Pareiškėjas pateikė teismui papildomus dokumentus, kad pareiškėjo tėvams Migracijos departamento sprendimais suteiktas pabėgėlių statusas bei papildoma apsauga Lietuvoje, tačiau nematyti argumentų, kuriais remiantis yra priimti minėti sprendimai. Taip pat teismui pateikė 2024 m. sausio 21 d. darytas nuotraukas, kuriose matyti, kad pareiškėjas palaiko A. N. ir dalyvauja mitinge Lietuvoje.

4. Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. 2022 m. kovo 3 d. prieglobsčio prašytojas kartu su savo šeima (tėvu – V. S. ir mama – S. S.) išvyko iš (duomenys neskelbtini) į Baltarusijos Respubliką. Minske praleido 10 dienų. 2022 m. kovo 13 d. automobiliu atvyko į Lietuvos Respubliką ir 2022 m. kovo 14 d. pasiprašė prieglobsčio. 2023 m. rugsėjo 28 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė 4 priežastis dėl kurių jis bijo grįžti į (duomenys neskelbtini): 1) bijo būti pakviestas tarnauti (duomenys neskelbtini) kariuomenėje; 2) jaučia bado ir skurdo pavojų, kadangi jis yra programuotojas, o po karo Ukrainoje pradžios, dėl sankcijų, buvo sunaikintas visas (duomenys neskelbtini) informacinių technologijų verslas; 3) pareiškėjas (duomenys neskelbtini) neturi galimybės savęs apginti teisme; 4) bijo dėl savo psichologinės ir emocinės sveikatos.

4.2. Nustatyta, kad pareiškėjas nėra aršus (duomenys neskelbtini) režimo kritikas, nepriklauso (duomenys neskelbtini) opozicijos judėjimui, asmeniškai praeityje nėra nukentėjęs nuo (duomenys neskelbtini) valdžios, nebuvo mitingų organizatorius, nėra žmogaus teisių ar visuomeninių organizacijų aktyvistas, disidentas ar nepriklausomas žurnalistas, t. y. jo profilis neatitinka profilio asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) sistemiškai susiduria su teisėsaugos tarnybų represiniais veiksmais, todėl mažai tikėtina, jog pareiškėjas galėtų patraukti (duomenys neskelbtini) valstybinių subjektų dėmesį, o dalyvavimas mitinguose praeityje būtų pakankamas motyvas identifikuoti pareiškėją, kaip „priešą“ ar „grėsmę“. Įvertinus pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybes, tyrimo metu nebuvo nustatyta visiškai pagrįsta pareiškėjo baimė patirti persekiojimui prilyginamus veiksmus (duomenys neskelbtini) dėl jo politinės veiklos ir nuomonės. Pats pareiškėjas apklausos metu minėjo, jog jis dalyvavo ne viename mitinge (duomenys neskelbtini), tačiau niekada nėra susilaukęs papildomo (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesio, taip pat nepublikuoja savo nuomonės viešojoje erdvėje. Ši Migracijos departamento išvada yra pagrįsta objektyviais duomenimis.

4.3. Aplinkybė, jog pareiškėjas buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, niekaip nesudaro pagrindo manyti, jog pareiškėjo kilmės šalyje jis už tai bus persekiojamas. Pareiškėjo baimė yra grindžiama išskirtinai bendra kilmės valstybės informacija, o jo individuali baimė įsitraukti į karinį konfliktą ar būti persekiojamu dėl savo politinių pažiūrų nėra pagrįsta jokiais faktiniais įrodymais. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjo profilis ir individualios aplinkybės sąlygotų realią riziką būti persekiojamu ar būti mobilizuotam. Pareiškėjo deklaruotina baimė dėl karo ir persekiojimo yra jo subjektyvus situacijos vertinimas ir tai savaime nėra laikoma diskriminaciniu veiksmu kaip tai yra suprantama „pabėgėlio“ sąvokos kontekste. Tyrimo metu nenustačius tikėtinų persekiojimo motyvų ir persekiotojo, laikytina, jog nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui gresia persekiojimas.

4.4. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, jog kilmės valstybės informacija patvirtina, kad asmenys, (duomenys neskelbtini) veikiantys prieš V. P. rėžimą, susiduria su bauginimu, psichologine bei fizine prievarta ir įkalinimu, nėra susijusi iš esmės su pačiu pareiškėjų.

4.5. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai, mirties bausmė ar psichologine bei fizine prievarta.

4.6. Aplinkybė, kad pareiškėjo tėvams buvo suteiktas prieglobstis Lietuvoje, nereiškia, jog automatiškai prieglobstis turi būti suteiktas pareiškėjui, kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai. Migracijos departamentas objektyviai ir nešališkai įvertino pareiškėjo pasakojimą, surinktą kilmės valstybės informaciją bei kitus rastus duomenis ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėjui jo kilmės valstybėje kyla reali ir individuali grėsmė patirti persekiojimą ar nežmonišką elgesį.

II. 5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 3 d. pareiškėjas kartu su savo šeima išvyko iš (duomenys neskelbtini) į Baltarusijos Respubliką. Minske praleido 10 dienų. 2022 m. kovo 13 d. automobiliu atvyko į Lietuvos Respubliką ir 2022 m. kovo 14 d. pasiprašė prieglobsčio, 2023 m. rugsėjo 28 d. apklausos metu nurodydamas keturias priežastis, dėl kurių jis bijo grįžti į (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, kad, būdamas (duomenys neskelbtini), jis dalyvavo mitinguose, tačiau niekada nepatraukė teisėsaugos dėmesio, tačiau jam ir toliau vykdant šią veiklą, anksčiau ar vėliau jis susilauks pasekmių̨.

6.2. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė (duomenys neskelbtini) vykusio protesto nuotrauką, kurioje matomas prieglobsčio prašytojo veidas; 2023 m. birželio 5 d. darbo sutarties su Lietuvoje veikiančia uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „VIRPIL“ kopiją ir 2023 m. spalio 18 d. rekomendacinį laišką nuo UAB „VIRPIL“ direktoriaus T. V..

6.3. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 20 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).

6.4. Pareiškėjo tėvui V. S. ir mamai S. S. Migracijos departamento priimtais sprendimais suteiktas pabėgėlių statusas bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

7. Teismas byloje, be kita ko, vadovavosi Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkto, 83 straipsnio 2 dalies, 86 straipsnio 1, 2 dalių, 87 straipsnio 1–3 dalių, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 97, 99 punktų nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.

8. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą informaciją, jo pasisakymus teismo posėdžio metu, apklausos metu ir skunde pateiktus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

9. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus bei pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikytini kaip patvirtinantys UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas grėsmes (duomenys neskelbtini), kurių jis baiminasi, nustatė, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 24 d. dalyvavo mitinge, kuris vyko (duomenys neskelbtini) esančiame Marso lauke ir buvo skirtas palaikyti A. N..

10. Teismas nurodė, kad rizikos, kuriomis asmuo grindžia persekiojimo tikimybę, turi būti vertinamos pagal pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją, ir tik pripažinus, kad yra pagrindas konstatuoti, jog tokia rizika yra reali, būtų teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie tai, jog jis ateityje bus persekiojamas (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų. Pats pareiškėjas apklausos metu minėjo, jog jis dalyvavo ne viename mitinge (duomenys neskelbtini), tačiau niekada nėra susilaukęs papildomo (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesio, taip pat nepublikuoja savo nuomonės viešojoje erdvėje. Nors pareiškėjas dalyvavo A. N.̨ palaikančiame mitinge, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, kad dėl šio dalyvavimo buvo persekiojimas (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų, kad jam buvo siųstas kvietimas į apklausas ar pan.

11. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, teigdamas, jog jis dalyvavo ne viename mitinge, pateikė tik vieną nuotrauką, kuri patvirtina jo dalyvavimą mitinge (duomenys neskelbtini) 2017 m. Pareiškėjo pateikta nuotrauka, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 21 d. išreiškė nepalaikymą (duomenys neskelbtini).s vykdomai agresijai bei dalyvavo mitinge Lietuvoje, nedaro įtakos byloje ginčijamam Sprendimui, kadangi ji padaryta jau po Sprendimo priėmimo.

12. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo baimę atlikti karinę tarnybą (duomenys neskelbtini), ir padarė pagrįstą išvadą, jog karo tarnybos vengimas bei nenoras atlikti karo tarnybą savaime nėra pagrindas suteikti pabėgėlio statusą ir nesudaro pagrindo konstatuoti persekiojimo. 2023 m. rugsėjo 28 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis netarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje bei nesulaukė šaukimo atlikti karinę tarnybą, taigi pareiškėjo baimė sulaukti šaukimo yra paremta išimtinai bendra situacija jo kilmės valstybėje ir nėra paremta jokiomis individualiomis aplinkybėmis ar objektyviais įrodymais, nes pareiškėjas nėra gavęs šaukimo, ar nėrą įrašytas į karinę įskaitą.

13. Teismas sprendė, kad pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad jis (duomenys neskelbtini) neturės galimybės įsidarbinti informacinių technologijų srityje, kadangi ši sritis buvo sužlugdyta dėl vakarų įvestų sankcijų, nes tokia informacija viešai nėra skelbiama bei kvestionuojama, be to, pačioje (duomenys neskelbtini) kariniai veiksmai nevyksta, ir konstatavo, kad šis pareiškėjo argumentas yra deklaratyvus.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, jog kilmės valstybėje jis aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, kadangi pateikta viena dalyvavimo mitinge nuotrauka neįrodo pareiškėjo aktyvių veiksmų, kadangi tai vienkartinis įvykis, kuris buvo prieš 7 metus.

15. Teismas, vertindamas aplinkybę, jog pareiškėjo tėvams atsakovo sprendimais suteiktas pabėgėlių statusas bei papildoma apsauga Lietuvoje, iš pareiškėjo ir jo atstovo išsakytų argumentų teismo posėdžio metu padarė išvadą, kad minėti sprendimai yra priimti dėl to, jog pareiškėjo tėvas suteikė Lietuvos institucijų pareigūnams slaptą informaciją, kurios pareiškėjas negali atskleisti. Teismas pažymėjo, kad byloje yra nagrinėjama individuali pareiškėjo situacija, kadangi pareiškėjas yra pilnametis asmuo, kuris nėra priklausomas nuo savo tėvų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo baimė būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) būtent dėl šios jo tėvo pateiktos informacijos nėra pagrįsta, kadangi tokia informacija niekaip negali būti žinoma / atskleista (duomenys neskelbtini), nes tokia informacija yra slapta bei (duomenys neskelbtini).iš Lietuvos institucijų neteikiama. Teismas padarė išvadą, kad grėsmė dėl pareiškėjo tėvo pateiktos informacijos yra hipotetinio pobūdžio.

16. Teismas pažymėjo, kad atsakovas objektyviai ir nešališkai įvertino pareiškėjo pasakojimą, surinktą kilmės valstybės informaciją bei kitus rastus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėjui jo kilmės valstybėje kyla reali ir individuali grėsmė patirti persekiojimą ar nežmonišką elgesį, nes pareiškėjas Sprendime daromų išvadų jokiais įrodymais nepaneigė.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas apie kilmės šalyje vykusius įvykius yra bendro pobūdžio, pateikti faktai abstraktūs, paremti hipotetiniais pareiškėjo vertinimais. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė konkrečių įrodymų apie aktyvius savo veiksmus, kuriais būtų išreiškęs savo priešišką požiūrį į (duomenys neskelbtini) vykdomą politiką Sprendimo priėmimo metu, todėl sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė savo deklaruojamos baimės patirti individualaus pobūdžio persekiojimą, ir nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam gresia UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodyti veiksmai.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl įsitraukimo į mitingus ar dėl kitokios jo teigimu vykdomos aktyvios veiklos nebuvo pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini) galiojančius įstatymus, taigi pareiškėjui gresiančios bausmės nėra, todėl ir nėra galimybės būti persekiojamam, atitinkamai nėra pagrindo jam suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

19. Teismas pažymėjo, kad įvertinus kilmės valstybės informaciją, buvo konstatuota, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) nevyksta arba jo lygis yra toks žemas, kad dėl buvimo šalies teritorijoje nėra jokios realios rizikos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, be to, prieglobsčio prašytojo gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)) nėra arti sienos su Ukraina, ir čia nevyksta UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnyje.

20. Teismas konstatavo, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus tiek pareiškėjo pateiktus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis, išsamiai išanalizavo pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl skundžiamas Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir nėra pagrindo jį naikinti, o netenkinus pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo, nėra pagrindo patenkinti ir išvestinį reikalavimą, t. y. įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

21. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į atitinkamas Lietuvos Respublikos institucijas dėl buvimo Lietuvoje kitais, nei prieglobsčio suteikimo, teisėtais pagrindais.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Migracijos departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 23S188822 bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

23. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Pareiškėjas visada gyveno kartu su tėvais, kartu atvyko į Lietuvą, pareiškėjas ir jo tėvai, gyvendami (duomenys neskelbtini), turėjo opozicines politines pažiūras valdančiajam (duomenys neskelbtini) režimui ir jas reikšdavo viešai mitinguose, pavyzdžiui, palaikydami neseniai (duomenys neskelbtini) kalėjime mirusį pagrindinį opozicijos lyderį A. N..

23.2. Pareiškėjas kartu su savo tėvais nepalaikė ir nepalaiko agresyvios (duomenys neskelbtini) užsienio politikos, pažeidžiančios nusistovėjusią saugumo tvarką ir pusiausvyrą, nepritaria (duomenys neskelbtini) nusikalstamo pobūdžio agresijai Ukrainoje ir jokiu būdu nenori tapti tokių savo kilmės valstybės veiksmų dalimi, todėl pareiškėjas su savo šeima netrukus po 2022 m. vasario 24 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir pasiprašė joje prieglobsčio.

23.3. Pareiškėjo tėvas, tik atvykęs į Lietuvos Respubliką, prašymo dėl prieglobsčio suteikimo metu bendravo su Lietuvos Respublikos pareigūnais ir suteikė slaptos ir vertingos informacijos apie (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą, tačiau šios informacijos turinys pareiškėjui nėra žinomas. Pareiškėjas, manydamas, kad ši įslaptinta informacija gali būti svarbi vertinant pareiškėjui kylančias grėsmes (duomenys neskelbtini), prašė apklausti kaip liudytoją pareiškėjo tėvą V. S., tačiau šį prašymą, kaip ir prašymą išreikalauti iš atsakovo pareiškėjo tėvų atžvilgiu priimtus sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo, pirmosios instancijos teismas atmetė. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šiuos pareiškėjo prašymus, nesigilino: 1) kokią informaciją pareiškėjo tėvas pateikė Lietuvos Respublikos institucijoms, 2) ar dėl šios informacijos pareiškėjo tėvo ir (ar) jo šeimos narių, įskaitant pareiškėją, atžvilgiu (duomenys neskelbtini) galėtų imtis represinio pobūdžio, įskaitant baudžiamojo, persekiojimo priemonių, jeigu kokiu nors būdu (duomenys neskelbtini) institucijoms aptariama informacija taptų žinoma.

23.4. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo tėvo atskleista informacija niekaip negali būti žinoma / atskleista (duomenys neskelbtini), ir pažymi, jog dėl įvairių kibernetinių atakų ir įsilaužimų į informacinių duomenų bazes, kuriuos nuolat vykdo (duomenys neskelbtini) tarnybos ar su jomis susiję asmenys, ar dėl kitos (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklos, tokios informacijos ir duomenų saugumas nėra absoliutus. Pareiškėjas pažymi, jog 2024 m. vasario 24 d. baigėsi pareiškėjo asmens dokumento (paso) galiojimas, todėl pareiškėjas galės grįžti tik į (duomenys neskelbtini), o ten jau pasienio kontrolės punkte (duomenys neskelbtini) pareigūnams kils daug klausimų dėl pareiškėjo ir jo tėvų buvimo Lietuvoje.

23.5. Atsakovas pareiškėjo prieglobsčio prašymą nagrinėjo pažeisdamas UTPĮ 81 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, ir tai lėmė, kad, įsiteisėjus skundžiamam Sprendimui, pareiškėjas negalės išvykti į jokią saugią trečią šalį, o bus priverstas grįžti į (duomenys neskelbtini , nes pasibaigė jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento galiojimo terminas.

23.6. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjo baimė būti pašauktam į (duomenys neskelbtini)kariuomenę ar būti persekiojimu dėl savo politinių pažiūrų yra grindžiama išskirtinai bendra kilmės valstybės informacija, o jo individuali baimė nėra pagrįsta jokiais faktiniais įrodymais, ir pažymi, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) veiksmus Ukrainoje laiko nusikalstama agresija, todėl jis atsisakytų dalyvauti (duomenys neskelbtini) kariniuose veiksmuose prieš Ukrainą, o tai jam (duomenys neskelbtini) užtrauktų baudžiamąjį persekiojimą. Be to, pareiškėjas negalėtų savo teisių ir teisėtų interesų ginti (duomenys neskelbtini) teismuose, nes pastarieji akivaizdžiai palaiko oficialiąją valstybės agresorės politiką. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) taip pat negalėtų išreikšti savo antikarinės pozicijos, nes 2022 m. kovo mėnesį (duomenys neskelbtini) buvo įvesta baudžiamoji atsakomybė už (duomenys neskelbtini) ginkluotųjų pajėgų diskreditavimą.

23.7. Nors (duomenys neskelbtini) yra mobilizacijos vykdymo ir atrankos tvarka, ji dažnai pažeidinėjama, todėl argumentai, kad pareiškėjas formaliai neatitinka mobilizacijos atrankos kriterijų ir dėl to nebus pakviestas tarnauti yra atmestini, kaip prieštaraujantis kilmės valstybės informacijai. Pareiškėjo baimė būti pašauktam atlikti karinę tarnybą (duomenys neskelbtini) ir būti išsiųstam kariauti į Ukrainą yra pagrįsta, o jo pasakojimui turėjo būti taikoma abejonės privilegija.

23.8. Teisė atsisakyti karo tarnybos dėl vidinių įsitikinimų yra išvestinė teisė, kuri kyla iš tarptautinėse žmogaus teisių apsaugos sutartyse įtvirtintos teisės į minties, sąžinės ir religijos laisvę, atsisakymas atlikti karo tarnybą, jei jis yra pagrįstas rimtu ir neįveikiamu konfliktu tarp pareigos tarnauti kariuomenėje ir asmens sąžinės ar jo tikrai tvirtų religinių ar kitokių įsitikinimų, yra saugomas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9 straipsnio garantijų. Pagal EŽTT praktiką, baudžiamasis persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą, kuri apima karo nusikaltimų arba nusikaltimų žmoniškumui vykdymą, yra atskiras pabėgėlio statuso suteikimo pagrindas.

23.9. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) nevyksta arba jo lygis yra toks žemas, kad dėl buvimo šalies teritorijoje nėra jokios realios rizikos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, be to, prieglobsčio prašytojo gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)) nėra arti sienos su Ukraina, ir čia nevyksta UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas). Visuotinai žinoma, jog Ukraina pradėjo vykdyti apšaudymus (duomenys neskelbtini) gilumoje, įskaitant ir Leningrado sritį, kurioje yra (duomenys neskelbtini), taigi, galima teigti, jog (duomenys neskelbtini) vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, ir tai yra savarankiškas pagrindas pareiškėjui sutiekti papildomą apsaugą.

23.10. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyvena beveik dvejus metus, per kuriuos integravosi į Lietuvos visuomenę, turi darbą ir užimtumą, nėra išlaikomas valstybės. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prieglobsčio nesuteikimo klausimą, neatsižvelgė ir nenumatė visų šio klausimo sprendimui svarbių aplinkybių bei jas įvertino netinkamai.

24. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

24.1. Pareiškėjas yra pilnametis asmuo, taigi, priimant Sprendimą, buvo nagrinėjama jo individuali situacija. Tai, kad pareiškėjas 2 m. gyvena Lietuvoje, nesudaro pagrindo suteikti jam prieglobstį, ši aplinkybė taip pat nereiškia, kad dėl to pareiškėjas bus persekiojamas kilmės valstybėje.

24.2. Pareiškėjas, teigdamas, kad atsakovas padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo mobilizacijos, nenurodo jokios kilmės valstybės informacijos, pagrindžiančios jo teiginius; pareiškėjo pasakojimas apie kilmės šalyje vykusius įvykius yra bendro pobūdžio, pateikti faktai abstraktūs, paremti hipotetiniais pareiškėjo vertinimais, todėl jo atžvilgiu nėra taikoma abejonės privilegija. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė konkrečių įrodymų apie savo aktyvius veiksmus, kuriais būtų išreiškęs savo priešišką požiūrį į (duomenys neskelbtini) vykdomą politiką Sprendimo priėmimo metu.

24.3. Karo tarnybos vengimas bei nenoras atlikti karo tarnybą savaime nėra pagrindas suteikti pabėgėlio statusą ir nesudaro pagrindo konstatuoti persekiojimo; be to, pareiškėjo baimė sulaukti šaukimo yra paremta išimtinai bendra situacija jo kilmės valstybėje ir nėra paremta jokiomis individualiomis aplinkybėmis ar objektyviais įrodymais, nes pareiškėjas nėra gavęs šaukimo, ar nėrą įrašytas į karinę įskaitą.

24.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 23S188822 teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (Įstatymo 86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

28. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

30. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

32. Pažymėtina ir tai, jog ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

33. Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą įtvirtinančias procesines taisykles, teisėjų kolegija prieina prie išvadų, kad pirmosios instancijos teismas jų nepažeidė ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovas turėjo pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo.

34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 24 d. dalyvavo mitinge, kuris vyko (duomenys neskelbtini) esančiame Marso lauke ir buvo skirtas palaikyti A. N.. Su šiuo faktu pareiškėjas sieja jam galinčias kilti grėsmes (duomenys neskelbtini).

35. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateikiamu rizikų, kuriomis asmuo grindžia persekiojimo tikimybę, teisinio vertinimo modeliu: jos turi būti vertinamos pagal pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją, ir tik pripažinus, kad yra pagrindas konstatuoti, jog tokia rizika yra reali, būtų teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą.

36. Byloje neįrodyta, kad pareiškėjas ateityje bus persekiojamas (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų. Pareiškėjas apklausos metu nurodė dalyvavęs ne viename mitinge (duomenys neskelbtini), tačiau nėra susilaukęs papildomo (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesio.

37. Visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad karo tarnybos vengimas bei nenoras atlikti karo tarnybą savaime nėra pagrindas suteikti pabėgėlio statusą ir nesudaro pagrindo konstatuoti persekiojimo. 2023 m. rugsėjo 28 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis netarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje bei nesulaukė šaukimo atlikti karinę tarnybą, todėl pareiškėjo baimė būti šaukiamam tarnauti yra pagrįsta tik bendra situacija jo kilmės valstybėje, o ne individualiomis aplinkybėmis ar objektyviais įrodymais.

38. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jo tėvo suteikta informacija Lietuvos tarnyboms yra svarbi vertinant pareiškėjui kylančias grėsmes (duomenys neskelbtini), todėl jo tėvas šioje byloje turėjo būti apklaustas liudytoju. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašymas atsakovo vertintas individualių faktinių aplinkybių kontekste, o jos nepatvirtino visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlygos. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas turėtų pagrindo būti persekiojamas dėl savo tėvo veiksmų. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo tėvo apklausa teisme šioje byloje neturi įtakos galutinei procesinei bylos baigčiai.

39. Nėra teisinio pagrindo nesitikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) nevyksta arba jo lygis yra toks žemas, kad dėl buvimo šalies teritorijoje nėra realios rizikos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, be to, prieglobsčio prašytojo gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)) nėra arti sienos su Ukraina ir čia nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas). Tai, kad Ukraina pradėjo apšaudymus (duomenys neskelbtini) teritorijos gilumoje, tarp jų ir netoliese (duomenys neskelbtini), nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, kaip pagrindas sutiekti papildomą apsaugą. Tokių apšaudymų taikiniai bei intensyvumas (mastas) nevertintini kaip ginkluotas konfliktas pareiškėjo kilmės valstybės teritorijoje, kurioje jis gyvena. „Ginkluotas konfliktas tarptautinėje humanitarinėje teisėje apibūdinamas atsižvelgiant į du pagrindinius požymius: konflikto subjektą ir konflikto intensyvumą. Ginkluoto konflikto subjektas <...> esant tarptautiniam ginkluotam konfliktui (valstybė, tauta, ginkluota jėga įgyvendinanti teisę į apsisprendimą pagal JT Chartiją). <...> Ginkluoto konflikto intensyvumas apibūdina faktinį ginkluoto konflikto pasireiškimą. Tarptautinių teismų praktikoje dominuoja nuomonė, kad intensyvumas turi būti pakankamai didelis („užsitęsusi ginkluota kova“)“ (žr. Jurisprudencija. Mokslo darbai. 2008 2(104); 91–100).

40. Dėl pareiškėjo argumentų įsidarbinimo ir profesinės veiklos apribojimų kilmės valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui, todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra vertintinos kaip ekonominė migracija, todėl jo prašymo nagrinėjimo kontekste neturi reikšmės.

41. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jis Lietuvos Respublikoje gyvena beveik dvejus metus, per kuriuos integravosi į Lietuvos visuomenę, turi darbą ir užimtumą, nėra išlaikomas valstybės, neturi reikšmės sprendžiant dėl prieglobsčio bei papildomos apsaugos suteikimo, todėl atmestini.

42. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė