2022-01-12 Nr. AB-853-3-62-3-02268-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-912-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02268-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. I. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. I. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10000 Eur neturtinės žalos ir 10000 Eur turtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN parduotuvėje pagrindinių prekių kainos buvo dirbtinai sukeliamos ir viršijo daugiau nei 10 procentų analogiškų prekių kainų vidurkį kitose parduotuvėse. Alytaus PN yra sudaryta komisija, kuri turėtų nuolatos tikrinti ar Alytaus PN parduotuvėje esančių prekių kainos atitinka teisės aktų reikalavimus, bet komisija neatlieka jokių konkrečių veiksmų pažeidimams pašalinti. Dėl tokio Alytaus PN komisijos neveikimo pareiškėjas patyrė turtinę žalą, nes permokėdavo už Alytaus PN parduotuvėje perkamas prekes, be to patyrė neturtinę žalą, nes jautė nepatogumus, fizinį ir dvasinį diskomfortą, depresiją.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Alytaus PN. Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą nuo pat patalpinimo į pataisos namus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, tačiau to nedarė. Skundžiamas terminas yra 3 metai atgal nuo skundo teisme gavimo dienos, todėl ginčo laikotarpiui nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 2 d. turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas. Pažymėjo, kad nuteistieji turi teisę apsipirkti Alytaus PN parduotuvėje. Kiekvieną mėnesį yra tvirtinamas nuteistųjų apsipirkimo parduotuvėje grafikas. Su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Handelshus“ (toliau – ir UAB „Handelshus“, buvusi UAB „Pontem“) 2017 m. birželio 13 d Alytaus PN pasirašė nekilnojamojo turto nuomos parduotuvės nuteistiesiems veiklai sutartį. Išnuomotas turtas skirtas naudoti parduotuvės veiklai, siekiant aprūpinti nuteistuosius maisto produktais ir pramoninėmis prekėmis, užtikrinant būtiniausių maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentą. Alytaus PN nuolat atlieka kainų patikrinimus. Esant kainų neatitikimui, kreipiamasi į parduotuvės nuomininką ir prekių kainos sumažinamos iki šalia esančių parduotuvių prekių kainų.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Pirmosios instancijos teismas visų pirma pažymėjo, kad pareiškėjas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo turėjo vėliausiai per 3 metus, skaičiuojant atitinkamai nuo kiekvienos dienos, kurią laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018). Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo teismui per pašto įstaigą buvo išsiųstas 2020 m. rugsėjo 3 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimų jo teisių pažeidimų, tad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.128 straipsnio 8 dalyje nurodytą 3 metų senaties terminą skundui pateikti.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, prie savo skundo nepridėjo jokių atsakovo atstovo raštų ir kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovo atstovas nuo pat 2016 m. vasario 11 d., kurią pareiškėjas nurodė kaip skundžiamo laikotarpio pradžią, atsisakė pareiškėjui pateikti kokius nors duomenis apie bausmės atlikimo sąlygas. Be to, žala dėl neužtikrintos teisės pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje nustatyta tvarka nusipirkti prekių patiriama nepriklausomai nuo to, ar gauta tam tikra informacija. Sužinojus ar turėjus sužinoti apie savo teisių pažeidimą, atsiranda ir teisė į ieškinį, todėl pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą nepriklausomai nuo to, gavo ar ne tam tikrą informaciją iš atsakovo atstovo.

8. Teismas įvertino, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui kilo sunkumų, susijusių su teisės aktų, reglamentuojančių laisvės atėmimo įstaigose esančių asmenų teisinę padėtį, gavimu. Pareiškėjas ieškinio senaties termino eigos metu turėjo teisę paskambinti telefonu (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73-75, 102 str.), siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų (BVK 73-75 str., 99 str. 1 d.), kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas (BVK 100 str.1 d.), gauti teisinę pagalbą (BVK 101 str.), pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis (BVK 73-75 str., 94 str.), kurie pareiškėjo prašymu galėjo rinkti informaciją, ir kitas teises. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nesikreipimo į teismą su skundu (ir dėl to praleistas ieškinio senaties terminas) priežastys buvo subjektyvios, nulemtos jo paties pasyvumo ir nepakankamo rūpestingumo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises.

9. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 2 d. Dėl šios priežasties teismas atsakovo atstovo Alytaus PN prašymą taikyti ieškinio senatį tenkino ir pareiškėjo skundo reikalavimo dalį priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 2 d. atmetė kaip nepagrįstą.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

11. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad Alytaus PN netinkamai vykdė pataisos namuose veikiančios parduotuvės kontrolę. Teismas pažymėjo, kad nuteistojo teisė įsigyti maisto produktų už savo lėšas yra specialioji teisė, numatyta BVK. BVK 92 straipsnio 1 dalis (2017 m. sausio 1 d. redakcija, galiojo iki 2020 m. birželio 20 d.) nustato, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. BVK 92 straipsnio 4 dalis (2017 m. sausio 1 d. redakcija, galiojo iki 2020 m. birželio 20 d.) nurodo, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

12. Teismas, išanalizavęs atsakovo atstovo pateiktų dokumentų duomenis, nusprendė, kad jie leidžia teigti, jog: 1) ginčo laikotarpiu Alytaus PN pareigūnai kas mėnesį reguliariai tikrindavo Alytaus PN veikiančios UAB „Handelshus“ parduotuvę, parengdavo Būtiniausių reikmenų ir maisto produktų, esančių įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, kainų patikrinimo aktus, kuriuose užfiksuodavo prekes ir jų kainas bei parduotuvėse „Aibė“ ir „Pakalnutė“, o nuo 2020 m. birželio 11 d. UAB „Barbora“ internetinėje parduotuvėje parduodamų tų pačių prekių kainas; 2) valstybės atstovas Alytaus PN pareigūnų parengtus aktus pateikdavo UAB „Handelshus“ ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas); 3) Alytaus PN, remdamiesi Būtiniausių reikmenų ir maisto produktų, esančių įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, kainų patikrinimo aktų duomenimis, parduotuvės veiklą vykdančiai UAB „Handelshus“ pateikdavo duomenis apie aukštesnėmis kainomis parduodamas prekes ir nurodydavo laikytis teisės aktų, reglamentuojančių prekybą nuteistiesiems skirtais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis, reikalavimų bei sumažinti šių prekių kainas. Be to, įvertinęs UAB „Handelshus“ parengtus atsakymus, teismas padarė išvadą, kad prekybos veiklą pataisos įstaigoje vykdęs ūkio subjektas reaguodavo į gaunamas pretenzijas ir periodiškai mažindavo prekių kainas.

13. Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad Alytaus PN pateikė įrodymus, kurie patvirtina išvadą, jog valstybės atstovas tinkamai vykdė Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklių (galiojo iki 2020 m. gegužės 13 d.) 3 ir 5-7 punktų reikalavimus, bei Kalėjimų departamento direktorius 2020 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-133 „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigų parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigų parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės taisyklių 5, 9, 10 punktus, tai yra nenustatyti Alytaus PN neteisėti veiksmai (neveikimas). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas neteikė jokių argumentų, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Alytaus PN pateiktus duomenis.

14. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl šios priežasties, kaip nurodė teismas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

15. Pareiškėjas teigė, kad ginčo laikotarpiu patyrė ir 10000 Eur turtinę žalą.

16. Teismas, išanalizavęs Būtiniausių reikmenų ir maisto produktų, esančių įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, kainų patikrinimo aktus, pareikštas pretenzijas, UAB „Handelshus“ atsakymus, nustatė, kad Alytaus PN veikiančioje parduotuvėje parduodamų daugumos prekių kainos nuo parduotuvėse „Aibė“ ir „Pakalnutė“, bei nuo UAB „Barbora“ internetinėje parduotuvėje parduodamų tų pačių prekių kainos skirdavosi nežymiai, be to, kai kurių prekių kainos būdavo žemesnės arba pardavinėjamos tokia pat kaina. Tačiau Alytaus PN pareigūnai nustatydavo ir tai, kad pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje kai kurių parduodamų prekių kainos būdavo aukštesnės nei parduodamų parduotuvėse „Aibė“ ir „Pakalnutė“, bei UAB „Barbora“ internetinėje parduotuvėje, ir jas viršydavo 10 procentų (palyginus su parduotuvėse „Aibė“ ir „Pakalnutė“ buvusiomis prekėmis), o nuo 2020 m. birželio 11 d. jas viršydavo 15 procentų (palyginus su UAB „Barbora“ internetinėje parduotuvėje buvusiomis prekėmis).

17. Įvertinęs byloje nustatytus įrodymus, teismas nusprendė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, galinčių objektyviai pagrįsti, kad jis ginčo laikotarpiu nusipirkdavo prekes, kurios Alytaus PN veikiančioje parduotuvėje buvo parduodamos aukštesne kaina nei parduotuvėse „Aibė“ ir „Pakalnutė“, o nuo 2020 m. birželio 11 d. UAB „Barbora“ internetinėje parduotuvėje. Nagrinėjamo ginčo atveju tinkamais įrodymais laikytini prekybos įmonės išduoti kasos aparato kvitai, kuriuose atsispindėtų prekių įsigijimo data, įsigytų prekių pavadinimai ir jų kainos, o pareiškėjas juos turėjo gauti kiekvieno pirkinio metu, todėl jokių kliūčių juos pateikti teismui neturėjo, bet jų be pateisinamos priežasties nepateikė. Teismas įvertino, kad vien pareiškėjo, turinčio suinteresuotumą bylos baigtimi, pateikti paaiškinimai, nepatvirtinti jokiais kitais tinkamais įrodymais, neleidžia patikrinti, kada, kokias prekes ir kokia kaina pareiškėjas pirko, bei objektyviai nustatyti, ar pareiškėjas galėjo turėti finansinių praradimų ir, jei turėjo, koks jų dydį.

18. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos turtinės žalos. Nenustačius žalos atsiradimo fakto, valstybei nekyla turtinė prievolė, remiantis CK 6.271 straipsniu, atlyginti žalą. Dėl šios priežasties, kaip nurodė teismas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo.

III. 19. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti pilnai.

20. Teigia, kad Alytaus PN esančiose parduotuvėse buvo dirbtinai sukeltos kainos, dėl to pataisos namai kreipėsi į parduotuvių savininkus, tačiau jie vieną parą nesiėmė jokių veiksmų. Pareiškėjas paaiškina, kad bibliotekoje gali praleisti tik vieną valandą, todėl neturi pakankamai laiko susipažinti su įstatymais, neturėjo galimybės rinkti kasos aparato kvitų, kurie įrodytų dirbtinai sukeltas kainas. Prašo išreikalauti iš atsakovo atstovo visus pareiškėjo kasos aparato kvitus.

21. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Teigia, kad pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, jog jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis pasireiškė. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl 10000 Eur neturtinės žalos ir 10000 Eur turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Alytaus PN.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs Alytaus PN administracijos neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo išreikalauti iš atsakovo atstovo kasos kvitus.

27. Pažymėtina, jog esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą.

28. Įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi įpareigojo atsakovo atstovą pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir turimus su skundo dalyku susijusius dokumentus, atsakovo atstovas su atsiliepimu į skundą pateikė susijusius dokumentus. Teismas taip pat 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi įpareigojo Alytaus PN pateikti į bylą papildomus duomenis, atsakovo atstovas pateikė į bylą prašomus papildomus duomenis.

29. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą išreikalauti iš atsakovo atstovo papildomus duomenis, vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, jo netenkina, nes prašymas yra nemotyvuotas, t. y. nėra nurodyta jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad dėl svarbių priežasčių pareiškėjo prašomi įrodymai nebuvo ištirti pirmosios instancijos teisme ir kad būtinumas juos pateikti (išreikalauti) iškilo apeliacinės instancijos teisme. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog pareiškėjas išduotus kasos aparato kvitus turėjo gauti kiekvieno pirkinio metu, todėl jokių kliūčių juos pateikti teismui neturėjo, bet jų be pateisinamos priežasties nepateikė.

30. Teisėjų kolegijos taip pat nurodo, kad teismas pagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimo daliai atlyginti neturtinę žalą už netinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 2 d. Pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, t. y. svarbių ir įtikinamų priežasčių, dėl kurių būtų buvęs pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 2 d.).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad Alytaus PN netinkamai vykdė pataisos namuose veikiančios parduotuvės kontrolę. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo atlikta detali įrodymų analizė ir padarytos išvados turėtų būti pripažintos nepagrįstomis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

32. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo išsakyti argumentai yra nepagrįsti.

33. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

34. Taigi, šiuo atveju nenustatyti Alytaus PN administracijos ar pareigūnų neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų, todėl viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo pagrindu atmetė pareiškėjo skundą.

35. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86-87 straipsnių reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. I. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius