2021-02-24 Nr. AB-3933-3-61-3-01581-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-645-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01581-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisiją (toliau – ir Komisija) pateikti pareiškėjo 2019 m. balandžio 1 d. skundą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2019 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 250-P-03 nepripažinti pareiškėjo 2019 m. vasario 15 d. kreipimosi peticija“ (toliau – ir Skundas) ir Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) protokolinio nutarimo, kuriuo pareiškėjo 2019 m. vasario 15 d. kreipimasis pripažįstamas peticija ar kuriuo atsisakoma pripažinti pareiškėjo 2019 m. vasario 15 d. kreipimąsi peticija, projektą Seimui.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikantis Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, Seimui pateikė Skundą, tačiau Komisija 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. S-2019-2145 pareiškėją informavo, kad 2019 m. balandžio 10 d. posėdyje priėmė sprendimą Skundo nenagrinėti Peticijų įstatyme nustatytais pagrindais. Pareiškėjo teigimu, tokiais veiksmais Komisija nesilaikė Lietuvos Respublikos Seimo statuto 80 straipsnio 5 dalies, kuri numato, kad skundus Seimui dėl Komisijos sprendimų Seimo posėdyje pateikia Komisijos pirmininkas, Seimas šiuo klausimu priima motyvuotą Seimo protokolinį nutarimą, kurio projektą pateikia Komisijos pirmininkas. Šiuo atveju Komisija nesilaikė nustatytos procedūros ir nepagrįstai nepateikė Skundo ir nutarimo projekto Seimui.

3. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė nutraukti bylą.

4. Komisija nurodė, kad neatsisakė Seimui pateikti Skundo, o priėmė sprendimą Skundo nenagrinėti Peticijų įstatyme nustatytais pagrindais. Toks sprendimas buvo priimtas todėl, kad Komisija 2019 m. kovo 13 d. posėdyje nesprendė pareiškėjo kreipimosi pripažinimo peticija klausimo, o vadovaudamasi Peticijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi priėmė sprendimą nenagrinėti pareiškėjo kreipimosi Peticijų įstatyme nustatytais pagrindais. Todėl pareiškėjas minėtame Komisijos posėdyje priimto sprendimo negalėjo skųsti Seimui. Komisijos 2019 m. kovo 13 d. rašte Nr. S-2019-1401 išdėstyti išsamūs argumentai dėl pareiškėjo pateikto pasiūlymo neaiškumo ir dviprasmiškumo, pareiškėjas buvo informuotas, kad toks Komisijos sprendimas neatima teisės pateikti naują kreipimąsi, kuriame būtų aiškiai, konkrečiai, nuosekliai ir nedviprasmiškai išdėstytas pasiūlymas. Pareiškėjas naujo kreipimosi nepateikė, iš karto sprendimą apskundė Seimui, tačiau pagal Peticijų įstatymo 10 straipsnį Seimui skųsti galima tik Komisijos sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija. Kreipimosi pripažinimo peticija ir jos priėmimo nagrinėti klausimas yra sprendžiamas pagal Peticijų įstatymo 9 straipsnį. Neįmanoma spręsti kreipimosi pripažinimo peticija klausimo, kai kreipimesi pateiktas pasiūlymas yra neaiškus ir dviprasmiškas.

5. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Peticijų įstatymo 10 straipsnį pareiškėjas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka teismui gali skųsti tik Seimo sprendimą. Be to, Seimo sprendimą pareiškėjas teismui gali skųsti tik tada, jei Seimo, Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimas atsisakyti tenkinti skundą dėl peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar peticijos nepriimti nagrinėti, yra nepagrįstas Peticijų įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytais pagrindais arba grindžiamas pagrindais, kurie nenustatyti Peticijų įstatyme ar kituose įstatymuose. Šiuo atveju Komisijos Sprendimas yra skundžiamas nesivadovaujant Peticijų įstatyme nustatyta tvarka.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo E. K. skundą tenkino iš dalies – įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. vasario 15 d. kreipimąsi, laikantis Peticijų įstatymo nustatytos tokio kreipimosi priėmimo nagrinėjimo procedūros ir priimant dėl jo vieną iš Peticijų įstatyme nurodytų sprendimų, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2019 m. vasario 15 d. kreipimusi „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo“ kreipėsi į Komisiją, prašė pripažinti šį kreipimąsi peticija ir jį nagrinėti; Komisijos 2019 m. kovo 13 d. posėdyje 8 komisijos nariai balsavo „už“ dėl pareiškėjo kreipimosi nenagrinėjimo Peticijų įstatyme nustatytais pagrindais; Komisija 2019 m. kovo 13 d. raštu Nr. S-2019-1401 informavo pareiškėją, kad jo kreipimosi, vadovaujantis Peticijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, nuspręsta nenagrinėti Peticijų įstatyme nustatytais pagrindais, tačiau tai neatima iš pareiškėjo teisės pateikti naują kreipimąsi, kuriame būtų aiškiai, konkrečiai, nuosekliai ir nedviprasmiškai išdėstytas pasiūlymas; pareiškėjas pateikė Skundą Seimui, prašė jį tenkinti, pripažinti jo kreipimąsi peticija ir perduoti ją Komisijai spręsti peticijos priėmimo nagrinėjimo klausimą; Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus 2019 m. balandžio 2 d. raštu Nr. g-2019-2786/L Skundas perduotas Komisijai; Komisijos 2019 m. balandžio 10 d. posėdyje 7 komisijos nariai balsavo „už“ dėl Skundo nenagrinėjimo Peticijų įstatyme nustatytais pagrindais; Komisija Sprendimu informavo pareiškėją, kad nusprendė Skundo nenagrinėti Peticijų įstatyme nustatytais pagrindais.

8. Remdamasis Peticijų įstatymo (2016 m. gruodžio 8 d. redakcija) 2 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 4 punktu, 9 straipsnio 3, 4, 6–12 dalimis, 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2–4 dalimis, Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. VIII-1408 patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) (2014 m. birželio 3 d. redakcija) 14, 15, 17, 18, 19, 21, 29 punktais, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Peticijų įstatymo nustatyta tvarka Komisijai pavesta spręsti klausimą dėl kreipimosi pripažinimo peticija ir dėl to priimti atitinkamus sprendimus arba kreipimosi nepripažinti peticija, nustačius Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje išdėstytus pagrindus ir tokį sprendimą motyvuojant, arba kreipimąsi pripažinti peticija ir spręsti, ar galima priimti peticiją nagrinėti. Spręsdama, ar galima priimti peticiją nagrinėti, Komisija turi įvertinti, ar kreipimasis, pripažintas peticija, atitinka Peticijų įstatymo reikalavimus. Jeigu tokių reikalavimų kreipimasis, pripažintas peticija, neatitinka, Komisija turi nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Jei trūkumai nepašalinami, Komisija priima sprendimą atsisakyti peticiją nagrinėti; jei trūkumai pašalinami arba jų nebuvo, Komisija priima sprendimą peticiją nagrinėti. Komisijos sprendimai nepripažinti kreipimosi peticija ar atsisakyti priimti peticiją nagrinėti gali būti apskųsti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, paduodant skundą dėl atitinkamo Komisijos sprendimo panaikinimo Seimui, kuris išnagrinėjęs skundą priima vieną iš sprendimų, įtvirtintų Peticijų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje.

9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagal Peticijų įstatymą Komisija, spręsdama kreipimosi priėmimo klausimą, gali priimti tik sprendimą kreipimosi nepripažinti peticija arba atsisakyti priimti peticiją nagrinėti. Peticijų įstatymas nenumato įgaliojimų priimti kitokio pobūdžio sprendimų, kai sprendžiamas kreipimosi priėmimo klausimas ar peticijos nagrinėjimo klausimas, tačiau Komisija 2019 m. kovo 13 d. posėdyje priėmė kitokio pobūdžio sprendimą, kurio priimti įgaliojimų neturi. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Peticijų įstatymas Komisijai nenumato įgaliojimų spręsti skundo dėl atitinkamo Komisijos sprendimo, priimto sprendžiant kreipimosi priėmimo klausimą ir (ar) peticijos nagrinėjimo klausimą, panaikinimo priėmimo klausimą. Nepaisant to, Komisija 2019 m. balandžio 10 d. posėdyje priėmė sprendimą, kuriuo išsprendė Skundo dėl jos sprendimo, priimto sprendžiant pareiškėjo kreipimosi priėmimo klausimą, panaikinimo priėmimo klausimą.

10. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjo kreipimosi į Seimą priėmimo procedūra ir skundo dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo nagrinėjimo procedūra neatitiko Peticijų įstatyme nustatytos tvarkos, jai prieštaravo, todėl ją pripažino neteisėta bei konstatavo, kad pareiškėjo kreipimosi priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas iš naujo, laikantis Peticijų įstatymo nustatytos tvarkos.

III. 11. Atsakovas Komisija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria Komisija įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. vasario 15 d. kreipimąsi.

12. Komisija palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neprašė įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti jo kreipimąsi, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti tokio sprendimo. Be to, pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismo sprendimo formuluotė dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti kreipimąsi yra neaiški, su klaidomis. Pirmosios instancijos teismas neteisingai traktavo Komisijos sprendimą kaip kreipimosi priėmimo nagrinėti klausimo sprendimą (tokia procedūra Peticijų įstatyme iš viso nėra nustatyta), kadangi sprendimą nenagrinėti pareiškėjo kreipimosi Komisija priėmė vadovaudamasi Peticijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, o ne 9 straipsniu. Peticijų įstatymo 4 straipsnio nuostatos užtikrina, kad Komisijai nebūtų pateikiami neaiškaus ir neapibrėžto turinio kreipimaisi be jokių reikalavimus pagrindžiančių motyvų ar įrodymų. Peticijos iš esmės nagrinėjamos tik tada, kai priimamas sprendimas kreipimąsi pripažinti peticija ir priimti ją nagrinėti, o Seimui galima skųsti tik Komisijos sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija.

13. Atsakovas pažymi, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas netaikomas įgyvendinant peticijos teisę, o Komisija nėra viešojo administravimo subjektas, todėl administraciniam teismui nėra suteikta kompetencija nagrinėti tokio pobūdžio ginčus, išskyrus tuos atvejus, kai, vadovaujantis Peticijų įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl Seimo, Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimo atsisakyti tenkinti skundą dėl peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar nepriimti peticijos nagrinėti ir kai jų sprendimas nepagrįstas Peticijų įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytais pagrindais arba grindžiamas pagrindais, kurie nenustatyti įstatymuose. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoti Seimo narių sudarytą Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi gali prieštarauti valdžių padalijimo principui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisijos neveikimo – pareiškėjo 2019 m. balandžio 1 d. skundo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2019 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 250-P-03 nepripažinti pareiškėjo 2019 m. vasario 15 d. kreipimosi peticija“ ir Lietuvos Respublikos Seimo protokolinio nutarimo, kuriuo pareiškėjo 2019 m. vasario 15 d. kreipimasis pripažįstamas peticija ar kuriuo atsisakoma pripažinti pareiškėjo 2019 m. vasario 15 d. kreipimąsi peticija, projekto nepateikimo Seimui.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Komisija, spręsdama kreipimosi priėmimo klausimą, gali priimti tik sprendimą kreipimosi nepripažinti peticija arba atsisakyti priimti peticiją nagrinėti, nes Peticijų įstatymas nesuteikia jai įgaliojimų priimti kitokio pobūdžio sprendimų šioje srityje, darė išvadą, jog Komisija 2019 m. kovo 13 d. bei 2019 m. balandžio 10 d. posėdžiuose priimdama kitokio pobūdžio sprendimus (nenagrinėti pareiškėjo kreipimųsi Peticijų įstatyme nustatyta tvarka) viršijo savo įgaliojimus, todėl įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. vasario 15 d. kreipimąsi, laikantis Peticijų įstatyme nustatytos procedūros ir priimant dėl jo vieną iš Peticijų įstatyme nurodytų sprendimų.

16. Atsakovas Komisija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei teismų suformuotą praktiką, išėjo už pareiškėjo skundo reikalavimų ribų, be to, teismo sprendimas yra neaiškus ir su klaidomis. Atsakovas taip pat laikosi pozicijos, kad administraciniam teismui nėra suteikta kompetencija nagrinėti tokio pobūdžio ginčus.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Peticijų įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. birželio 20 d.), kuriame nustatyta, kad peticija laikomas rašytinis arba elektroninis pareiškėjo kreipimasis į Seimą, Vyriausybę ar savivaldybės institucijas su reikalavimais ar siūlymais spręsti šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus klausimus, kai tam reikia priimti naują teisės aktą, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį teisės aktą ir kai peticijų komisijos tokį kreipimąsi pripažįsta peticija (2 str. 4 d.). Kreipimasis pateikiamas raštu arba elektroniniu būdu, jame turi būti nurodyta:

1) pareiškėjo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, asmens kodas;

2) institucija, kuriai paduodamas kreipimasis;

3) prašymas pripažinti kreipimąsi peticija, kreipimosi padavimo priežastys ir tikslai;

4) pareiškėjo reikalavimai ir siūlymai;

5) pareiškėjo atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta ir, jeigu yra, telefono, telefakso numeriai (4 str. 1 d. 1–5 p.). Kiekvienas kreipimasis turi būti pareiškėjo pasirašytas. Tais atvejais, kai pareiškėjas dėl fizinių trūkumų pats negali pasirašyti, kreipimąsi už pareiškėją pasirašo kitas asmuo, nurodydamas savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, asmens kodą. Kreipimasis, pateiktas elektroniniu būdu, privalo būti pasirašytas elektroniniu parašu (4 str. 2 d.). Pareiškėjas turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka apskųsti peticijų komisijos sprendimą, kuriuo kreipimasis nepripažįstamas peticija ar atsisakoma priimti peticiją nagrinėti (5 str. 4 p.). Kreipimasis nepripažįstamas peticija, jei:

1) jis neatitinka šio įstatymo 3 straipsnio reikalavimų;

2) iškeltų reikalavimų ir siūlymų tenkinimui nereikia priimti naujo teisės akto, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojančio teisės akto;

3) tas pats pareiškėjas dėl tų pačių reikalavimų ir siūlymų per kalendorinius metus tai pačiai institucijai padavė daugiau kaip vieną kreipimąsi;

4) pareiškėjas visiškai nepagrindžia kreipimesi išdėstytų reikalavimų ir siūlymų ar kitaip piktnaudžiauja peticijos teise;

5) peticijų komisija per kalendorinius metus dėl tų pačių reikalavimų ir siūlymų, išdėstytų kreipimesi, jau yra priėmusi sprendimą;

6) kreipimąsi paduoda jaunesnis kaip 16 metų Lietuvos Respublikos pilietis, ne Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, arba jų grupė (9 str. 3 d. 1–6 p.). Peticijų komisija, priėmusi motyvuotą sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija, apie tai praneša pareiškėjui ar jo atstovui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos (9 str. 4 d.). Pripažinusi kreipimąsi peticija, peticijų komisija kartu išsprendžia klausimą, ar galima priimti peticiją nagrinėti (9 str. 6 d.).

Peticijų komisijos atsisako priimti peticiją nagrinėti, kai per nustatytą terminą nebuvo ištaisyti šio straipsnio 8 dalyje nurodyti trūkumai. Peticijų komisija neturi teisės atsisakyti nagrinėti peticiją tuo pagrindu, kad pareiškėjas ar pareiškėjo atstovas nenurodė kreipimesi asmens kodo, gyvenamosios vietos ir telefono ar telefakso numerio (9 str. 7 d.). Jeigu kreipimasis yra nepasirašytas arba jame nenurodytas pareiškėjo vardas, pavardė, išskyrus atvejus, kai kreipimasis yra anoniminis, peticijų komisija nustato terminą trūkumams pašalinti ir praneša apie tai pareiškėjui ar jo atstovui.

Pareiškėjui arba pareiškėjo atstovui per nustatytą terminą ištaisius trūkumus, peticijų komisija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas priima sprendimą peticiją nagrinėti. Apie peticijos nagrinėjimą pranešama ir paskelbiama šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka (9 str. 8 d.). Apie peticijos priėmimą nagrinėti arba apie atsisakymą priimti peticiją nagrinėti peticijų komisijos praneša pareiškėjui ar jų atstovui raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, nepaisydamos pareiškėjo ar pareiškėjo atstovo dalyvavimo priimant sprendimus.

Sprendimas atsisakyti priimti peticiją nagrinėti turi būti motyvuotas (9 str. 9 d.). Kreipimosi pripažinimo peticija ir peticijų priėmimo nagrinėti klausimą peticijų komisija išsprendžia ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo kreipimosi įregistravimo dienos. Jei kreipimosi pripažinimo peticija ir peticijų priėmimo nagrinėti klausimui išspręsti reikalingi papildomi dokumentai ar išvados, terminas skaičiuojamas nuo paskutinio reikiamo dokumento gavimo dienos (9 str. 11 d.). Pareiškėjas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo pranešimo apie sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija ar atsisakyti priimti peticiją nagrinėti gavimo dienos gali Seimo Peticijų komisijos sprendimą apskųsti Seimui (10 str. 1 d. 1 p.).

Seimo sprendimas atsisakyti tenkinti skundą dėl peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar peticijos nepriimti nagrinėti, nepagrįstas šiame įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytais pagrindais arba grindžiamas pagrindais, kurie nenustatyti šiame įstatyme ar kituose įstatymuose, gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka (10 str. 4 d.).

19. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, jog įstatymų leidėjas Peticijų įstatyme expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustatė, kad gavusi asmens kreipimąsi Komisija privalo išspręsti tokio kreipimosi pripažinimo peticija (išskyrus anoniminius kreipimusis) ir jos priėmimo nagrinėti klausimus. Pažymėtina, jog baigtinis kreipimosi nepripažinimo peticija pagrindų sąrašas yra įtvirtintas Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje. Taigi, nenustačiusi minėtoje teisės normoje įtvirtintų pagrindų, leidžiančių nepripažinti kreipimosi peticija, Komisija kreipimąsi pripažįsta peticija ir Peticijų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka toliau sprendžia klausimą, ar galima priimti peticiją nagrinėti, bei priima dėl to sprendimą. Šiuos Peticijų įstatyme nustatyta tvarka Komisijos priimtus sprendimus dėl kreipimosi nepripažinimo peticija arba atsisakymo priimti peticiją nagrinėti kreipimąsi pateikęs asmuo turi teisę skųsti Seimui, o pastarojo sprendimą – administraciniam teismui. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, Peticijų įstatymas Komisijai nesuteikia įgaliojimų gavus asmens kreipimąsi priimti kitokio pobūdžio, nei nustatyta Peticijų įstatymo 9 straipsnyje, sprendimus.

20. Byloje nustatyta, kad gavusi pareiškėjo 2019 m. vasario 15 d. kreipimąsi Komisija neatliko Peticijų įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintų procedūrų, t. y. neišsprendė minėto kreipimosi (ne)pripažinimo peticija klausimo, tačiau 2019 m. kovo 13 d. posėdyje nusprendė pareiškėjo kreipimosi nenagrinėti Peticijų įstatyme nustatytais pagrindais. Kaip minėta, kompetencija priimti tokius sprendimus Peticijos įstatyme atsakovui nėra suteikta. Nagrinėjamu atveju atmestini Komisijos argumentai, esą sprendimas nenagrinėti pareiškėjo kreipimosi Peticijų įstatymo nustatyta tvarka buvo priimtas vadovaujantis Peticijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi. Pažymėtina, jog Peticijų įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja kreipimosi į Komisiją formą bei turinį ir nenustato tokių kreipimųsi nenagrinėjimo (nepripažinimo peticijomis ir (ar) atsisakymo jas nagrinėti) pagrindų. Kaip minėta, tokius pagrindus bei su jais susijusias procedūras išsamiai reglamentuoja Peticijų įstatymo 9 straipsnio nuostatos, kurių atsakovas nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo nesilaikyti. Be to, Peticijų įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtintas kreipimųsi trūkumų šalinimo institutas, todėl nepagrįstais laikytini atsakovo argumentai, kad būtent Peticijų įstatymo 4 straipsnis užtikrina, jog Komisijai nebūtų pateikiami neaiškaus ir neapibrėžto turinio kreipimaisi.

21. Dėl atsakovo argumentų, kad nagrinėjamas ginčas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai jau pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-526-502/2019, kurioje konstatavo, jog Komisijos 2019 m. kovo 13 d. posėdyje priimtas sprendimas (atsisakymas pareiškėjo skundą nagrinėti ir teikti Seimui) šiuo konkrečiu atveju laikytinas galutiniu sprendimu, priimtu pirminėje piliečių kreipimosi padavimo stadijoje, ir jam yra taikytina apskundimo teismui taisyklė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog susiklosčiusią situaciją, t. y. teisminį nagrinėjimą nepasinaudojus privaloma išankstinio skundo nagrinėjimo ne teisme tvarka, nagrinėjamu atveju nulėmė paties atsakovo neteisėti veiksmai neatliekant Peticijų įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintos procedūros ir nepriimant konkretaus sprendimo dėl pareiškėjo 2019 m. vasario 15 d. kreipimosi (ne)pripažinimo peticija ir jos (ne)priėmimo nagrinėti, taip pat neperduodant pareiškėjo skundo Seimui. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjui teisės aktuose tiesiogiai įtvirtinus asmeniui galimybę ginti savo teises ir (ar) teisėtus interesus apskundžiant konkrečių institucijų sprendimus negali susiklostyti tokia situacija, kai šios teisės asmuo negali įgyvendinti dėl minėtų institucijų neveikimo ar netinkamo veikimo. Priešingu atveju, būtų pažeidžiami konstituciniai teisinės valstybės, teisingumo bei teisėtų lūkesčių principai.

22. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog pirminėje piliečių kreipimosi į Komisiją stadijoje, kurioje turėjo būti sprendžiami klausimai dėl pareiškėjo kreipimosi pripažinimo peticija bei jos priėmimo nagrinėti ir kurios teisminę kontrolę atlieka administraciniai teismai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-91/2014; 2018 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-309-415/2018; kt.), atsakovas nevykdė Peticijų įstatymo 9 straipsnyje nustatytų procedūrų bei apribojo pareiškėjo galimybes pasinaudoti Peticijų įstatyme įtvirtinta išankstinio skundo nagrinėjimo ne teisme tvarka, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo Komisiją iš naujo, laikantis Peticijų įstatyme nustatytos tvarkos, išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. vasario 15 d. kreipimąsi ir priimti dėl jo vieną iš Peticijų įstatyme nurodytų sprendimų. Kaip minėta, teisminė Komisijos veiksmų kontrolė yra itin ribota ir sietina tik su esminiais konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimais, todėl nustatęs tokio pobūdžio pažeidimus administracinis teismas nevertina Komisijai pateikto kreipimosi esmės Peticijų įstatymo prasme, t. y. nesprendžia jo pripažinimo peticija ir priėmimo nagrinėti klausimų. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad įpareigodamas Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. vasario 15 d. kreipimąsi ir priimti dėl jo vieną iš Peticijų įstatyme nurodytų sprendimų, kuriuos pareiškėjas turėtų galimybę apskųsti Peticijų įstatymo nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas neperžengė pareiškėjo teikto skundo ribų.

23. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neaiškus ir su klaidomis, pažymėtina, jog tai yra pagrindas ABTĮ 96 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl klaidų ištaisymo ir (ar) sprendimo išaiškinimo, o ne skųsti tokį teismo sprendimą apeliacine tvarka.

24. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė