2016-11-09 Nr. AB-21511-3-61-3-01151-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-620-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01151-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 61.2; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo C. N. (C. N.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo C. N. (C. N.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas C. N. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2016 m. kovo 22 d. pateikė skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) veiksmų. Skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, todėl 2016 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.

Teisme 2016 m. balandžio 27 gautas C. N. patikslintas skundas, kuriame pareiškėjas prašo: 1) atnaujinti praleistą Tarnybos 2014 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 8S-(14.8.3)-235 apskundimo terminą; 2) panaikinti Tarnybos 2014 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3)-235 ir įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą atkurti pareiškėjui nuosavybės teisę į visą tėvo turėtą žemės sklypą bei paskirti pareiškėjui piniginę kompensaciją pagal 2007 m. vasario 28 d. valstybės įmonės Registrų centro įvertinimą, atsižvelgiant į 2011 m. lapkričio 24 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) paskelbtą sprendimą precedentinėje byloje Paukštis prieš Lietuvą (prašymo Nr.17467/07); 3) panaikinti Tarnybos 2016 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1 SS-570-(3.5); 4) priteisti pareiškėjui žalą dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti Tarnybos 2014 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 8S-(14.8.3)-235 apskundimo terminą; atsisakė priimti skundo dalį tiek, kiek juo prašoma panaikinti Tarnybos 2014 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3)-235 ir įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą atkurti pareiškėjui nuosavybės teisę į visą tėvo turėtą žemės sklypą bei paskirti pareiškėjui piniginę kompensaciją pagal 2007 m. vasario 28 d. valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro įvertinimą, atsižvelgiant į 2011 m. lapkričio 24 d. EŽTT paskelbtą sprendimą precedentinėje byloje Paukštis prieš Lietuvą (prašymo Nr. 17467/07); priėmė pareiškėjo C. N. skundą tiek, kiek juo prašoma panaikinti Tarnybos 2016 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. lSS-570-(3.5) ir priteisti pareiškėjui žalą dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą. Motyvuoja, kad šis terminas buvo praleistas, nes tuo metu dar nebuvo išnagrinėtas pareiškėjo EŽTT pateiktas prašymas priteisti jam teisingą kompensaciją pagal 2007 m. vasario 28 d. VĮ Registrų centro įvertinimą, t. y. pareiškėjui reikėjo laukti EŽTT sprendimo. Teismo vertinimu, šios pareiškėjo nurodytos termino skundui pateikti praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, kadangi sprendimus byloje N. prieš Lietuvą (prašymo Nr. 1471/05) EŽTT priėmė 2013 m. gruodžio 10 d. ir 2015 m. lapkričio 17 d. Nuo pastarojo EŽTT sprendimo priėmimo iki pareiškėjo kreipimosi į Vilniaus apygardos administracinį teismą praėjo nepagrįstai ilgas laiko tarpas, o byloje nėra įrodymų, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, veikė operatyviai, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos kliūtimi teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais apskųsti Tarnybos 2014 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3)-235. Todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą Tarnybos 2014 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 8S-(14.8.3)-235 apskundimo terminą nebuvo tenkintas. Atitinkamai, netenkinęs pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, skundą tiek, kiek juo prašoma panaikinti Tarnybos 2014 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3)-235 ir įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą atkurti pareiškėjui nuosavybės teisę į visą tėvo turėtą žemės sklypą bei paskirti pareiškėjui piniginę kompensaciją pagal 2007 m. vasario 28 d. VĮ Registrų centro įvertinimą, teismas atsižvelgęs į 2011 m. lapkričio 24 d. EŽTT paskelbtą sprendimą precedentinėje byloje Paukštis prieš Lietuvą (prašymo Nr. 17467/07), atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Kita pareiškėjo skundo dalis iš esmės atitiko ABTĮ nustatytus reikalavimus, todėl buvo priimta.

III. Pareiškėjas padavė 2016 m. gegužės 16 d. atskirąjį skundą prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas netiksliai nurodė EŽTT sprendimo byloje Paukštis prieš Lietuvą (prašymo Nr. 17467/07) paskelbimo datą. Šis sprendimas buvo paskelbtas ne 2011 m. lapkričio 24 d., o 2015 m. lapkričio 24 d. Apie šį sprendimą pareiškėjas sužinojo tik 2015 m. lapkričio 30 d., o oficialus vertimas į lietuvių kalbą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tinklapyje atsirado tik 2016 m. sausio 15 d. ir tai reiškia, kad nepraėjo neva nepagrįstai ilgas laiko tarpas. Pažymi, kad gyvena Vokietijoje, bylos pasiruošimui reikia daug laiko. Pabrėžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neteisėtai apskaičiavo neva „nepagrįstai ilgą laiko tarpą“ nuo EŽTT 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimo (priteisti pareiškėjui teisingą kompensaciją pagal 2007 m. vasario 28 d. VĮ Registru centro įvertinimą) datos, kadangi – pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 42 ir 44 straipsnius – šis sprendimas įsiteisėjo tiktai po trijų mėnesių t. y. 2016 m. vasario 17 d., o pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2016 m. kovo 15 d.

Pareiškėjas akcentuoja, kad savo 2016 m. kovo 15 d. skunde nurodė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kad kreipėsi į EŽTT didžiosios kolegijos penkių teisėjų atrankos komisiją su prašymu, perduoti bylą Didžiajai Kolegijai dėl teisingo atlyginimo paskyrimo pagal 2007 m. vasario 28 d. VĮ Registrų centro įvertinimą, ir kad pareiškėjas vis dar laukia sprendimo. Tik 2016 m. gegužės 3 d. EŽTT didžiosios kolegijos atrankos komisija nusprendė neperduoti bylos Didžiajai Kolegijai. Europos Žmogaus Teisių Teismo buvo informuotas raštu tik 2016 m. gegužės 10 d., tuo pačiu laiku Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovė EŽTT informavo raštu, kad tik 2015 m. lapkričio 17 d. paskelbtas EŽTT sprendimas yra įsiteisėjęs. Pabrėžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nors byloje ir buvo duomenų, jog EŽTT 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, nesustabdė bylos bei netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti Tarnybos 2014 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 8S-(14.8.3)-235 apskundimo termino, nors bylą turėjo sustabdyti remiantis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą nepakeistą.

Tarnyba nurodo, kad sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo padaryta išvada, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, veikė operatyviai, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus bei pažymi, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės negali būti laikomos kliūtimi teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais apskųsti Tarnybos 2014 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3)-235.

Atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėjas apie EŽTT bylą Paukštis prieš Lietuvą, sužinojo tik 2015 m. lapkričio 30 d., kai ji buvo paskelbta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tinklalapyje, Tarnybos nuomone, negali būti laikomas svarbia aplinkybe bei pagrindu Tarnybos 2014 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 8S-(14.8.3)-235 apskundimo terminui atnaujinti. Visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nėra šios bylos šalis. Papildomai pažymi, kad byloje Paukštis prieš Lietuvą faktinės aplinkybės nėra analogiškos Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamai administracinei bylai. Byloje Paukštis prieš Lietuvą EŽTT nurodė, kad valstybė pasirinko ribotą restituciją, siekdama suderinti asmens, kuriam vykdomas atkūrimas ir visuomenės interesų apsaugą, taip pat pripažino, kad Lietuvoje nėra numatyta kompensacija už valstybei išperkamą žemę rinkos vertė. Pažymi, kad šioje byloje asmeniui priteista iš valstybės kompensacija ne už valstybės išperkamą žemę, bet už konkretų žemės sklypą, kurį asmuo galėjo ir tikėjosi gauti, tačiau valstybės institucijos perleido jį tretiesiems asmenims. Kai tuo tarpu pareiškėjas administracinėje byloje nesutinka su Tarnybos 2014 m. birželio 20 d. sprendime Nr. 8S-(14.8.3)-235 nustatytu kompensacijos už žemės sklypą dydžiu bei prašo teismo atlyginti už jo tėvo turėtą žemės sklypą paskiriant piniginę kompensaciją pagal 2007 m. vasario 28 d. VĮ Registrų centro įvertinimą.

Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2015 m. lapkričio 17 d. EŽTT paskelbė sprendimą byloje N. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 1471/05), kuriuo užbaigė šios bylos nagrinėjimą. EŽTT pažymėjo, kad šioje byloje konstatuotas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) pažeidimas dėl neįvykdyto 2001 m. lapkričio 27 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo, kuriuo Kauno apskrities viršininko administracija buvo įpareigota priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjo tėvo iki nacionalizacijos turėtą žemės sklypą. Tačiau EŽTT nesutiko su pareiškėjo reikalavimu atlyginti visą žemės sklypo kainą, neįžvelgus priežastinio ryšio tarp konstatuoto Konvencijos pažeidimo ir pareiškėjo reikalaujamos turtinės žalos, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui tokios teisės negarantavo nei nacionalinė teisė, nei neįvykdytas 2001 m. lapkričio 27 d. nacionalinio teismo sprendimas.

Tarnybos nuomone, atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės yra subjektyvios, priklausančios išimtinai nuo pareiškėjo valios, kurios nelaikytinos termino praleidimą pateisinančiomis priežastimis.

Pareiškėjas atsiliepime į Tarnybos atsiliepimą nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas motyvavo nutartį vien tuo, jog EŽTT sprendimas pagal Konvencijos 41 straipsnį („teisingas atlyginimas“) buvo jau publikuotas 2015 m. lapkričio 17 d. ir teismo vertinimu tai, kad pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi tik 2016 m. kovo 15 d., laikytina nepagrįstai ilgu laiko tarpu. Pareiškėjas nurodo, kad jam reikėjo laukti EŽTT sprendimo, kuris įsiteisėjo tik 2016 m. gegužės 3 d. Dėl to Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis turi būti panaikinta, nes pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis EŽTT sprendimu, kuris dar nebuvo įsiteisėjęs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-23998 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl atskirasis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis ABTĮ, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti dalį pareiškėjo skundo reikalavimų (ABTĮ 37 str. 2 p. 8 d.).

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatyta, kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, terminas paduoti skundui gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Pareiškėjo skundžiamas Tarybos sprendimas buvo priimtas 2014 m. birželio 20 d. Pareiškėjas skundu į teismą kreipėsi tik 2016 m. kovo 22 d. Pažymėtina, jog šiuo atveju ginčo dėl to, kad pareiškėjas praleido skundo dėl Tarnybos 2014 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 8S-(14.8.3)-235 padavimo terminą, nėra. Pareiškėjas teigia, kad skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių – tuo metu pareiškėjo prašymas EŽTT, priteisti jam kompensaciją pagal 2007 m. vasario 28 d. VĮ Registrų centro įvertinimą dar nebuvo išnagrinėtas.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, būtina įvertinti

visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes, o viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Be to, greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas vertina, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Būtent nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegija pažymi, kad kreipimasis į EŽTT savaime neužkerta kelio skųsti Tarnybos 2014 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 8S-(14.8.3)-235 ginant savo interesus nacionaliniuose teismuose. Pareiškėjo kreipimasis į EŽTT šiuo atveju yra vertintinas kaip siekis pagrįsti savo skundo teiginius, argumentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT sprendžia žmogaus teisių bei laisvių, įtvirtintų Konvencijoje ir jos papildomuose protokoluose, pažeidimų pripažinimo klausimus, gali priteisti iš valstybės piniginę kompensaciją, tačiau negali panaikinti ar pakeisti nacionalinių teismų sprendimų, kuriais šiuo nagrinėjamu atveju ir galėjo būti panaikintas Tarnybos 2014 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. 8S-(14.8.3)-235, kaip to reikalavo pareiškėjas 2016 m. balandžio 27 d. patikslintu skundu. Todėl pareiškėjo manymas, kad jis neturėjo teisės tuo pačiu metu kreiptis į EŽTT ir į Lietuvos teismus yra vertintina kaip tik nuo pareiškėjo valios priklausanti, subjektyvi aplinkybė, kuri negali būti laikoma svarbi termino atnaujinimo priežastimi.

Pareiškėjo teigimu teismas turėjo sustabdyti nagrinėjamą bylą ABTĮ 98 straipsnyje 1 dalyje 3 punktu nustatytu atveju. ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011 ir kt.). Taigi, negalėjimas išnagrinėti administracinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, iš esmės reiškia, jog bylą nagrinėjančiam teismui yra reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir tų faktų pats teismas negali nustatyti. Tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kaip ir buvo minėta, EŽTT sprendžia žmogaus teisių bei laisvių, įtvirtintų Konvencijoje ir jos papildomuose protokoluose, pažeidimų pripažinimo klausimus. Faktų ir įrodymų vertinimas yra ne EŽTT, o nacionalinių teismų prerogatyva, todėl atitinkamai nagrinėjamu atveju teismas turi visas galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju administracinės bylos stabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu yra negalimas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo elgesį ginant galimai pažeistas savo teises ir teisėtus interesus, vertino kaip neatidų, nerūpestingą ir neoperatyvų, todėl pareiškėjo prašymas, atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, negali būti patenkintas. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo C. N. (C. N.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė