2016-03-02 Nr. AB-4777-3-63-3-02861-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-248-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02861-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, prašymą atsakovui V. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 2) priteisti iš atsakovo V. K. 4,61 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. liepos 9 d. buvo sudaryta koncesijos sutartis Nr. J4-831, kuria Klaipėdos miesto savivaldybės administracija suteikė UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ teisę organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 4 d. nutartimi (b. l. 9–10), konstatavęs, kad prašymas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu yra paduotas neįgalioto vesti bylą asmens, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, minėtą prašymą atsisakė priimti ir nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, prašymą su priedais grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Taigi teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, kurioje konstatuota, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nusprendė pasinaudoti įstatymų leidėjo suteikta galimybe perduoti su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas kitiems subjektams ir pavedė (kaip privalomą užduotį) kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įmonei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Tai įvertinęs, taip pat atsižvelgęs į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 1-206 ir 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartį Nr. J4-831, teismas sprendė, kad šiuo atveju akivaizdu, jog Klaipėdos miesto savivaldybei su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas perdavus savarankiškai regiono savivaldybių įsteigtai įmonei UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, pastaroji savarankiškai vykdo jai perduotas funkcijas, o tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ šioje srityje nėra susiklostę jokie atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip atstovo pagal įstatymą (ABTĮ 49 str. 2 d.), nei kaip įgalioto atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 str. 3 d.). Todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju prašymas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo yra paduotas neįgalioto vesti bylą asmens.

III. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujama UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 12–13), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį ir priimti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu paduotą prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Nurodo, kad UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ yra už Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą atsakinga institucija, turinti Klaipėdos miesto savivaldybės suteiktus įgaliojimus bei pavedimą veikti vietinės rinkliavos administravimo srityje. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad vietinės rinkliavos administravimo srityje tarp UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nėra susiklostę jokie atstovavimo santykiai kaip įgalioto atstovo pagal pavedimą, nes iš 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 turinio aišku, jog UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ nuo 2008 m. liepos 1 d. iki šiol vykdo vietinės rinkliavos administravimą, įskaitant ir teisminį išieškojimą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pavedimu. Be to, iš kartu su atskiruoju skundu pateikto įgaliojimo akivaizdu, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ne tik koncesijos sutartimi, bet ir atskiru įgaliojimu UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ yra suteikusi teisę Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu kreiptis į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Atitinkamai UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ yra įgaliojęs (perįgaliojęs) darbuotojus teikti prašymus teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis, kuria pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo atsisakyta priimti, konstatavus, jog jis paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.).

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje paneigdamas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ teisę teikti atskirąjį skundą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, iš esmės teigia, kad pagal atitinkamus savivaldybės tarybos sprendimus ir koncesijos sutartį (2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartis Nr. J4-831) savivaldybei su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas perdavus savarankiškai įmonei (UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“), ši jai perduotas funkcijas vykdo savarankiškai, todėl UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ veiksmai negali būti įvertinti kaip Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veikimas per atstovą pagal įstatymą (ABTĮ 49 str. 2 d.) ar įgaliojimą (ABTĮ 49 str. 3 d.).

Taigi, vertinant skundžiamos Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarties turinį, yra aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, jog Klaipėdos miesto savivaldybė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymuose bei juos lydinčiuose teisės aktuose numatytas teises bei priimdama atitinkamus sprendimus, visas su vietinių rinkliavų administravimu susijusias funkcijas perdavė UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, taip prarasdama materialinį teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą dėl tokių rinkliavų priteisimo.

Taigi, iš tokių pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, jog teismas šiuo atveju iš esmės vertino pareiškėjo suinteresuotumą materialiąja prasme. Tačiau pagal administracinių teismų praktiką, reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu, kuomet priimamas sprendimas dėl bylos esmės. Tokia išvada, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, yra negalima. Kiekvienas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kai mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.).

Pagal bendrą principą, skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo.

Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Teisėjų kolegija kartu akcentuoja, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pateikti argumentai taip pat negali būti pripažinti pakankamais, siekiant konstatuoti akivaizdų pareiškėjo suinteresuotumo nebuvimą. Priešingai, vertinant savivaldybės teises ir pareigas, susijusias su ginčo vietinės rinkliavos nustatymu bei šios rinkliavos administravimu, pačios rinkliavos paskirtį, jos įskaitymo į savivaldybės biudžetą bei surinktų lėšų disponavimo tvarką, vaidmenį kontroliuojant jos surinkimą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 str. 2 d., 16 str. 2 d., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija)), materialinis pareiškėjo suinteresuotumas, kiek tai susiję su nesumokėtos vietinės rinkliavos surinkimu, negali būti pripažintas neakivaizdžiu (ABTĮ 5 str. 1 d.). Vien tai, kad proceso įstatymų, atitinkamų savivaldybės tarybos sprendimų, įskaitant vietinės rinkliavos nuostatus, bei sutarčių pagrindu į administracinį teismą turi teisę kreiptis UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, savaime nepaneigia pareiškėjo galimybės kreiptis į administracinius teismus šiais klausimais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-160-143/2016 ir kt.).

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, sprendžiant skundo (prašymo) priėmimo klausimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad su prašymu priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą į teismą kreipėsi tokios teisės neturintis asmuo. Būtent pareiškėjas yra prašymo priteisti vietinę rinkliavą subjektas (proceso, ginčo šalis), o ne tokį prašymą pasirašęs asmuo. Aptariamu atveju susidarė situacija, kai priėmimo stadijoje nėra prielaidų pripažinti, kad suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) akivaizdžiai neturėjo teisės paduoti prašymą teismui (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-174-261/2016). Be to, net jei būtų pripažinta, kad suinteresuoto asmens (pareiškėjo) vardu prašymą (skundą) pateikė tinkamų įgaliojimų neturintis asmuo (atstovas), proceso iniciatyvos teisę turinčiam asmeniui negali būti varžoma teisė į teismą, todėl tokiu atveju turi būti taikomas prašymo (skundo) trūkumų šalinimo institutas. Kitaip tariant, teismas turėtų pirmiausia pasiūlyti pateikti papildomų duomenų apie suteiktus įgaliojimus, t. y. ištaisyti skundo trūkumus, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-709/2012, 2016 m. sausio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-143/2016).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, todėl ši nutartis naikintina, grąžinant prašymo priėmimo klausimą šiam teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, prašymo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius