2022-03-02 Nr. AB-4852-3-62-3-03399-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-266-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03399-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK), 800 Eur turtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas turtine žala laikė atstovavimo išlaidas, patirtas nagrinėjant dvi administracinio nusižengimo bylas (Nr. II-460-598/2020 ir Nr. II-459-737/2020), kurios buvo nutrauktos. Paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo priimti du nutarimai, kuriais pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas), nes neva jis necenzūriniais žodžiai vadino savo seserį. Abi administracinio nusižengimo bylas tyrė bei nutarimus priėmė tas pats pareigūnas. Pareiškėjo nuomone, siekiant visapusiškai išsiaiškinti abiejų bylų aplinkybes ir objektyviai nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar įvykio vieta yra viešoji vieta, ar pareiškėjas trauktinas administracinėn atsakomybėn, buvo būtina atlikti papildomus veiksmus, t. y surinkti papildomus duomenis apie įvykių aplinkybes, išsamiau apklausti patį pareiškėją, apklausti jo sutuoktinę ir kt., tačiau pareigūnas nepagrįstai neatliko šių veiksmų. Neteisėti pareigūno veiksmai pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ANK 617 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, buvo veikiama nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai. Pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė skųsti priimtus nutarimus, jei jie būtų buvę priimti laikantis teisės aktų reikalavimų.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas neįrodė, jog administracinio nusižengimo bylą tyrę pareigūnai savo neteisėtais veiksmais pažeidė teisės aktus ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus. Vien faktas, kad administracinio nusižengimo bylos buvo nutrauktos, nesant pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas padarė administracinius nusižengimus, nepatvirtina pareigūnų kaltės dėl neteisėtai, nekvalifikuotai ar aplaidžiai atliktų veiksmų. Atsakovas tvirtino, kad teismų praktikoje išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, o prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantiems teismams.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo G. B. skundą.

6. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, akcentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017 padarytas išvadas, jog teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas neturėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu; bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas, dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas.

7. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažino, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai („Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“), 31 straipsnio 6 daliai („Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą“), konstituciniam teisinės valstybės principui, o šioms Konstitucijos nuostatoms prieštaraujančiu pripažintas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, nesuponuoja išvados, jog yra pagrindas konstatuoti esant teisės spragą.

8. Teismas pažymėjo, jog skunde nurodyta aplinkybė, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas pareiškėjas patyrė 800 Eur atstovavimo išlaidų, tačiau jo prašymai priteisti patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą buvo atmesti (siekdamas atgauti administracinio nusižengimo bylose patirtų išlaidų atlyginimą, pareiškėjas laikėsi įstatymuose nustatytos tvarkos ir pateikė prašymą atlyginti šias išlaidas), motyvuojant tuo, jog įstatymų leidėjas yra pasirinkęs įtvirtinti, kad išteisintam asmeniui / asmeniui, dėl kurio administracinio nusižengimo procesas nutrauktas, patirtos išlaidos nepriteisiamos, reiškia, jog įstatymų leidėjas yra pareiškęs savo valią dėl to, kam, kokiais pagrindais ir tvarka privalo būti atlyginamos administracinio nusižengimo procese patirtos teismo išlaidos.

9. Teismas padarė išvadą, kad įstatymuose nebėra spragos, šiuo metu galiojančioje ir nagrinėjamam ginčui taikytinoje teisėje (ANK 666 str.) yra eksplicitiškai reglamentuotas tokio pobūdžio išlaidų, kokias nurodė pareiškėjas, atlyginimo klausimas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas. Atitinkamai, netenkintinas ir pareiškėjo prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 10. Pareiškėjas G. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11. Pareiškėjo nuomone, administracinės bylos Nr. A-3145-575/2020 aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Konstituciniam Teismui 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažinus, jog BPK 106 straipsnio nuostatos tiek, kiek pagal jas asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijai, ANK 666 straipsnis skundžiamo sprendimo priėmimo dieną nurodo į netaikytiną BPK reglamentuotą taisyklę. Taigi, atsirado būtinybė nukrypti nuo administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020 suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės. Pareiškėjas akcentuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo išvadas 2020 m. vasario 18 d. sprendime byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 73579/17 ir Nr. 14620/18), kad, atsisakydami atlyginti administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismai sudarė kliūtis jiems tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą. Situacija, kai pareiškėjas negali prisiteisti nei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš pralaimėjusios šalies, nei turtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį, yra neteisinga ir nesąžininga.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

13. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1159-1062/2021 palaikė anksčiau (2020 m. gegužės 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020) išdėstytą savo poziciją.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 800,00 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl netinkamų Kauno AVPK, vykdant teisės aktais jiems nustatytas funkcijas bei surašant administracinio nusižengimo protokolą.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino, nustatęs, kad pareiškėjo prašoma atlyginti turtinė žala (atstovavimo išlaidos) yra administracinio nusižengimo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurioms atlyginti BPK yra nustatyta specialioji tvarka, kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą, todėl nagrinėjamu atveju CK 6.271 straipsnio nuostatos netaikomos. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus bei pareiškėjo argumentus dėl patirtos 800,00 Eur turtinės žalos, nenustatė vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – žalos, todėl atmetė šį pareiškėjo reikalavimą.

18. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašoma atlyginti turtinė žala – 800,00 Eur - sudaro skundų teismui rengimo bei atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidas, t.y. atstovavimo išlaidos administracinio nusižengimo bylose. ANK 666 straipsnyje yra numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šios išlaidos nelaikytinos žala pagal CK 6.271 straipsnį. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kurioje konstatuota, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublika Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiosiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialiąsias ABTĮ normas, o ne pagal CK 6.271 straipsnį.

Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Dėl to prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020 ir kitą pagal šiame sprendime pateiktus išaiškinimus vėliau išplėtotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).

19. Taigi pagal nuosekliai dėl administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų (pagal ANK 666 str.) atlyginimo formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tais atvejais, kai įstatymų leidėjas yra eksplicitiškai nustatęs konkrečioje teisenoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarką, asmuo neįgyja reikalavimo teisės į tokių išlaidų atlyginimą pagal CK 6.271 straipsnį, t. y. tokios asmens patirtos išlaidos nėra laikomos turtine žala CK 6.249 straipsnio prasme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nepatyrė turtinės žalos ir kad nesant vienos būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą atlyginti turtinę žalą pagal CK 6.271 straipsnį.

20. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad bendrosios kompetencijos teismas jo prašymus dėl administracinio nusižengimo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atmetė motyvuodamas tuo, jog įstatymas nenumato galimybės jas atlyginti, t. y. kad nagrinėjamu atveju egzistuoja įstatymo spraga. Iš Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. ir lapkričio 23d. nutarčių matyti, kad bendrosios kompetencijos teismas pareiškėjo prašymus atlyginti atstovavimo išlaidas netenkino ne dėl to, kad įstatymas (šiuo atveju ANK) apskritai nenustato galimybės pareiškėjui kreiptis dėl administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimo (t. y. nereglamentuoja tokio klausimo), o dėl to, kad teisės aktai, reguliuojantys administracinio nusižengimo bylos proceso metu patirtų išlaidų atlyginimą (ANK ir BPK), nenustato administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės į patirtas atstovavimo išlaidas. Šiuo atveju pažymėtina, jog vien dėl to, kad įstatymų leidėjas yra pasirinkęs įtvirtinti, jog tam tikros patirtos teismo išlaidos nepriteisiamos, nėra pagrindas konstatuoti esant teisės spragą (žr. jau minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020).

21. Kita vertus, vadovaujantis BPK (pareiškėjo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu galiojusi redakcija) 103 straipsnio 6 punktu, proceso išlaidas, be kita ko, sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Todėl, nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. ir lapkričio 23d. nutartyse pateiktu jo prašymų dėl proceso metu patirtų atstovavimo išlaidų vertinimo pagal BPK nuostatas, pareiškėjas turėjo teisę šias bendrosios kompetencijos teismo nutartis skųsti teisės aktų nustatyta tvarka (pastaroji pareiškėjui buvo nurodyta teismo nutartyse). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl savo pasirinkto elgesio modelio nepasinaudojo teise skųsti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. ir lapkričio 23d. nutartis ir vietoje to pasirinko savo teises teisme ginti pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, nors, kaip minėta, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu patirtos proceso išlaidos, kurių atlyginimą reglamentuoja specialiosios teisės normos, nelaikytinos žala.

22. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

23. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad galutinis procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius