Legislator Case Law & Legislation
0ec78024-accf-4ce8-8738-ee2bf3e8f27e AI generated

0ec78024-accf-4ce8-8738-ee2bf3e8f27e · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 0ec78024-accf-4ce8-8738-ee2bf3e8f27e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Pranešėja A Baudžiamoji byla Nr. 1A-412-365/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37443-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.7.; 1.1.7.2.5.; 1.1.9.9.; 1.2.4.4.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.3.; 2.4.6.4.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Ievai Danylienei, nuteistajam M.

Legislator headnote

AI generated

0ec78024-accf-4ce8-8738-ee2bf3e8f27e · Vilniaus apygardos teismas: Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumÄ , susijusiÄ su kartu gyvenusių A. S.-P. ir M. L. santykių turiniu (nukentėjusioji ir kaltinamasis gyveno apie pusę metu, nukentėjusioji neiÅ¡siskyrusi, turi vyrÄ , kaltinamasis su nukentėjusiÄ ja niekur nedirba, girtauja, konfliktuoja, duomenų, jog jie vestų bendrÄ Å«kį, bÅ«tų emociÅ¡kai susiję, planuotų savo ateitį kartu, planuotų vedybas ar pan., byloje nėra), Å¡eimos nario sampratos aiÅ¡kinimÄ teismų praktikoje, darė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pranešėja A Baudžiamoji byla Nr. 1A-412-365/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37443-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.7.; 1.1.7.2.5.; 1.1.9.9.; 1.2.4.4.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.3.; 2.4.6.4.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Ievai Danylienei, nuteistajam M.

L. (M. L.) ir jo gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. L. ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Ievos Danylienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendžio (patiklsinto 2021 m. gegužės 21 d. ir 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi), kuriuo:

M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo ir, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtÄ jÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. L. paskirta sumažinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė, bausmių dalinio sudėjimo bÅ«du sudedant, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis ir galutinė bausmė M.

L. skirta - 1 (vieneri) metai 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo ir 32 MGL (1600 EUR) dydžio bauda, baudÄ Ä¯pareigojant sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per 20 (dvideÅ¡imt) mėnesių, terminÄ skaičiuojant nuo 2020-01-20. Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, M. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. S.-P. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 (penkiasdeÅ¡imt) metrų atstumu per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieÅ¡koti ryÅ¡ių su ja, lankytis nurodytose vietose, kuriose ji bÅ«na.

M. L. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti panaikinta ir jam 2021 m. gegužės 4 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo 2021 m. gegužės 4 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo tenkintas ir iÅ¡ nuteistojo M. L. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 160,40 Eur (vienas Å¡imtas Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų 40 ct). Nukentėjusiosios A.

S.-P. ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ nuteistojo M. L. nukentėjusiosios A. S.-P. naudai 800 (aÅ¡tuoni Å¡imtai) Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiosios A. S.-P. ieÅ¡kinys atmestas. Pripažintos proceso iÅ¡laidomis - 23, 4 Eur iÅ¡laidos, susijusias su apmokėjimu psichologei J. S. už dalyvavimÄ nepilnamečio J. L. apklausoje, ir, vadovaujantis BPK 103-105 straipsniais, jos priteistos iÅ¡ M. L., iÅ¡laidas sumokant Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas, veiksmus perkvalifikuojant iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 3,6 punktų į BK 138 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2020-09-17 laikotarpyje nuo 21 val. iki 22 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia ilgÄ laikÄ apie 1 val. tyčia nesunkiai sužalojo A. S.-P., o bÅ«tent: jis, tyčia vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos delnu sudavė jai į kairįjį skruostÄ , tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmÄ .

Po to paėmė nukentėjusiajai už veido smakro ir stipriai spaudė, tuo jai sukeldamas fizinį skausmÄ . Po to paėmė nukentėjusiajai už plaukų ir tampė, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmÄ . Po to paguldė nukentėjusiÄ jÄ ant pilvo ir tyčia pradėjo laužyti jos rankas tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmÄ . Po to nukentėjusiajai gulint lovoje ant pilvo suriÅ¡o jos rankas ir kojas ir tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmÄ . Po to nukentėjusiajai vėl paėmė už plaukų jÄ tampė, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmÄ .

Po 8 min. po konflikto su nukentėjusiosios vyru A. P. bÅ«damas įtūžęs grįžęs iÅ¡ kiemo kambaryje nukentėjusiajai sėdint ant lovos M. L. delnu sudavė nukentėjusiajai į kairiÄ jÄ ausį tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmÄ bei klausos praradimÄ . Po to vėl savo deÅ¡inės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai į kaktÄ , dėl ko atsirado guzas ir tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmÄ . Atvažiavus greitosios medicinos pagalbos medikams, jų akivaizdoje nukentėjusiajai A.

S.-P. gulint ant grindų nukentėjusiajai deÅ¡ine koja ne mažiau du kartus spyrė į krÅ«tinę tuo jai sukeldamas fizinį skausmÄ . Tuo tyčia padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ bei sukėlė fizinį skausmÄ . Å iais savo veiksmais M. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , sprendė, kad byloje surinkti ir teismo patikrinti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis M. L. 2020-09-17 laikotarpyje nuo 21 val. iki 22 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia nesunkiai sužalojo A. S.-P.. Teismas įvertinęs specialisto, teismo medicinos vyresniojo eksperto J. M. P. konstatuotus sužalojimus, smÅ«gių kiekį ir lokalizacijÄ , įrankių nenaudojimÄ , veiksmų neiÅ¡skirtinumÄ , nukentėjusios bei liudytojos A.

M. (dirbusios VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ skubios medicininės pagalbos slaugos specialiste), liudytojų – policijos pareigÅ«nų – E. K., V. Ž. parodymus atsižvelgdamas į tai, kad po fizinio smurto nukentėjusioji nebuvo praradusi sÄ monę, ji nekalbėjo apie ypatingus skausmus ir kančias, kad nebuvo tyčiojamasi iÅ¡ jos darė iÅ¡vadÄ , kad nustatytų aplinkybių visuma neleidžia konstatuoti, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai buvo padarytas tokiomis aplinkybėmis, kurios atitinka kvalifikuojamojo požymio kankindamas ar kitaip itin žiauriai turinį (BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumÄ , susijusiÄ su kartu gyvenusių A. S.-P. ir M. L. santykių turiniu (nukentėjusioji ir kaltinamasis gyveno apie pusę metu, nukentėjusioji neiÅ¡siskyrusi, turi vyrÄ , kaltinamasis su nukentėjusiÄ ja niekur nedirba, girtauja, konfliktuoja, duomenų, jog jie vestų bendrÄ Å«kį, bÅ«tų emociÅ¡kai susiję, planuotų savo ateitį kartu, planuotų vedybas ar pan., byloje nėra), Å¡eimos nario sampratos aiÅ¡kinimÄ teismų praktikoje, darė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji A.

S.-P. nebuvo kaltinamojo M. L. Å¡eimos nariu, todėl sprendė, jog M. L. veiksmai neatitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, požymių. Todėl teismas kaltinamojo M. L. veiksmus perkvalifikavo iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų į nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. 2.1. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę, atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, įvykdytos veikos motyvus ir tikslus, veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę ir bendrininko dalyvavimo formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis), darė iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam už padarytÄ veikÄ skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nežymiai virÅ¡ija numatyto už įvykdytÄ nusikaltimÄ Å¡ios bausmės rūšies vidurkio ir trumpintina vienu trečdaliu.

Apylinkės teismas nustatęs, jog kaltinamasis inkriminuotÄ nusikaltimÄ padarė laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu, skundžiamu nuosprendžiu skirtÄ bausmę subendrino su 2020-11-16 nuosprendžiu skirtomis bausmėmis, vadovaujantis BK 63 ir 64 straipsniais. 2.2. Spręsdamas klausimÄ dėl civilinių ieÅ¡kinių, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos 160,40 eurų ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo - iÅ¡laidų už nukentėjusiosios gydymÄ Ä¯rodytas, sprendė, jog jis turi bÅ«ti tenkinamas.

Vertindamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į teismų praktikÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios praÅ¡oma atlyginti 2 000 Eur neturtinė žala nėra adekvati patirtai žalai, todėl neturtinės žalos atlyginimÄ mažino iki 800 Eur sumos. Taip pat teismas pripažino proceso iÅ¡laidomis 23, 4 Eur iÅ¡laidas, susijusias su apmokėjimu psichologei J. S. už dalyvavimÄ nepilnamečio J. L. apklausoje, ir, vadovaujantis BPK 103-105 straipsniais, jas priteisė iÅ¡ kaltinamojo.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. L. (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendį dėl jam į skirtÄ galutinę subendrintÄ bausmę neįskaityto laikotarpio, atliekant bausmę pagal 2020-11-16 nuosprendį. Nurodo, jog jis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2021-01-18 pagal 2020-11-16 nuosprendį, kuriuo jam skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Skundžiamu nuosprendžiu teismas bendrindamas bausmę su ankstesniu nuosprendžiu (apeliaciniame skunde nurodoma su 2020-10-16 nuosprendžiu) ir paskirdamas subendrintÄ 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę nepagrįstai neįskaitė M. L. bausmę atliktÄ nuo 2021-01-18. Todėl praÅ¡o į skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ galutinę subendrintÄ bausmę įskaityti jau atliktÄ bausmę nuo 2021-01-18.

4. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorė Ieva Danylienė (toliau – ir prokurorė) praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendį: M. L. (M. L.) veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , 6 punktÄ ir paskirti M. L. 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., subendrinti Å¡iÄ bausmę su 2020 m. lapkričio 16 d. skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 32 MGL dydžio bauda, iÅ¡ dalies sudedant, taikant BK 36 str. 1 d., 4 d., 9 d., ir paskirti M.

L. galutinę - 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 32 MGL dydžio baudÄ . Ä® paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BPK 66 str. taisyklėmis, įskaityti pagal 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendį iÅ¡bÅ«tÄ bausmės laikÄ ir galutinę bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. PriteistÄ A. S. – P. sumÄ neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 2000 eurų. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 4.1. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų teisme iÅ¡tirtų aplinkybių, kurios buvo reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ ar padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 6 punkte.

Teismas, teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tyręs kitus įrodymus, patvirtinančius, kad nuteistasis ir nukentėjusioji buvo sugyventiniai, bei, kad nusikalstama veika buvo atlikta kankinant, jais nuosprendžio negrindė ir kodėl Å¡iuos įrodymus atmetė, motyvų nepateikė. 4.2. Prokurorė vertindama teismo iÅ¡vadas dėl veikos padarymo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nuosprendyje teisingai nurodė, jog A. S. - P. ir M. L. gyveno apie pusę metų, nukentėjusioji neiÅ¡siskyrusi, turi vyrÄ .

Tačiau tai nėra pagrindas teigti, kad nukentėjusioji įvykio metu nebuvo su M. L. sugyventiniai. 4.2.1. Prokurorė, vadovaudamasi BK 248 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismų praktika, konstitucinė Å¡eimos samprata, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje plėtojama Å¡eimos samprata, akcentuoja, jog sprendžiant apie Å¡eimos santykių buvimÄ reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl Å¡eimos santykių fakto.

Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiÅ«rį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimÄ ir atitinkamÄ pareigų prisiėmimÄ vienas kitam, ir kurios bÅ«tų pagrindas besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡vadai, jog Å¡ių asmenų santykiai vertintini kaip Å¡eimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. 4.2.2. Pabrėžiama, kad nukentėjusioji nurodė, jog tuo metu, kai jos vyras atliko bausmę, jų Å¡eimyniniai santykiai jos netenkino, supratusi, kad su juo nori skirtis, informavo apie tai savo vyrÄ ir pradėjo gyventi su M.

L.. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad tai jos sutuoktinis grasino M. L., norėdamas sukelti pavydÄ siuntinėjo senas jų nuotraukas, ji neturėjo pagrindo M. L. erzinti ar provokuoti. Pažymima, kad ir pats nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme ne kartÄ pažymėjo, kad nukentėjusioji yra jo sugyventinė, kad nepaisant to, jog Å¡i buvo iÅ¡tekėjusi, gyveno, nes yra jÄ Ä¯simylėjęs, nori pataisyti su ja santykius, todėl atsiprašė, atlikdamas bausmę stengiasi bendrauti, nukentėjusioji buvo atvažiavusi pas jį į pataisos namus - atvirÄ jÄ kolonijÄ .

Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad dėl blogų santykių skiriasi su vyru, o su M. L. yra sugyventiniai, nurodė, kad su juo pastoviai gyveno, o į namus važiuodavo tik pasiimti reikiamų daiktų. Be to, pabrėžiama, kad ir Všį Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės iÅ¡raÅ¡e užfiksuota, jog nukentėjusioji, nurodydama traumos aplinkybes, taip pat nurodė, kad jÄ sumušė sužadėtinis. 4.2.3. Prokurorės teigimu, iÅ¡dėstyti bylos faktai rodo, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios susiklostę santykiai buvo pagrįsti tarpusavio atsakomybe, savanoriÅ¡kais abipusiais įsipareigojimais (finansiniais ir kitokiais), stipriais emociniais tarpusavio ryÅ¡iais ir emociniu prieraiÅ¡umu, siekiu sukurti Å¡eiminius santykius, todėl savo turiniu buvo bÅ«dingi Å¡eimos (atitinkančios partnerystės formÄ ) nariams.

Å iam nusikalstamos veikos kvalifikavimui neprieÅ¡taravo nei nuteistasis, nei jo gynėja. 4.3. Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo iÅ¡vadomis dėl veikos padarymo kankinant ar kitaip itin žiauriai. Pabrėžiama, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas kankinant arba itin žiauriai, kaip ir nurodyta Teismo sprendime, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobÅ«dį, jo laikÄ , intensyvumÄ , padarytų sužalojimų kiekį, lokalizacijÄ , įrankius bei kitas aplinkybes. Nusikalstamos veikos pobÅ«dį nulemia ir kaltininko veiksmų kryptingumas bei tyčia. 4.3.1.

Prokurorė aptardama kaltinime nurodytus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytus kaltininko veiksmus, atkreipia dėmesį, kad nuteistasis pakankamai ilgÄ laikÄ smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , kurį laikÄ paliko nukentėjusiÄ jÄ , paskui vėl grįžo, jo veiksmų nesustabdė net atvykę medikai, kuriems matant jis spardė nukentėjusiÄ jÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nuteistasis objektyviai atliko tokius veiksmus, kad nukentėjusiajai sukeltų kuo didesnį skausmÄ , pažemintų jÄ ir įbaugintų.

Ä®vertinus minėtas aplinkybes ir kilusius padarinius, pirmosios instancijos teismas nusikalstamÄ veikÄ nepagrįstai perkvalifikavo iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį. 4.3.2. Pažymima, kad kvalifikuojamasis požymis nesunkaus sveikatos sutrikdymo kankinant ar kitaip itin žiauriai yra ne medicininė, o juridinė sÄ voka, todėl daugybės sužalojimų padarymas nukentėjusiajai pats savaime nėra pagrindas pripažinti nesunkų sveikatos sutrikdymÄ itin žiauriu. Pripažįstant nesunkų sveikatos sutrikdymÄ padarytu kankinant ar kitaip itin žiauriai reikia įrodyti, kad kaltininkas suvokė savo veikos pobÅ«dį, norėjo ar sÄ moningai leido atsirasti veikos rezultatui, kurį sukelia ypatingas žiaurumas.

Pasak prokurorės, prieÅ¡ingai nei nurodoma teismo sprendime, laikytina, kad nuteistasis suvokė savo veikos pobÅ«dį – kad muÅ¡a ir kitaip prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ smurtauja jÄ kankindamas, norėjo ar sÄ moningai leido atsirasti veikos rezultatui, kurį sukelia ypatingas žiaurumas. 4.4. Prokurorė, nesutikdama su teismo iÅ¡vadomis dėl veikos kvalifikavimo ir vertindama, kad teismas turėjo pripažinti M. L. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 6 punkte, mano, jog netinkamai buvo iÅ¡spręstas ir nukentėjusiosios pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio klausimas.

Pažymima, kad teismas nuosprendyje teisingai nurodė, jog neturtinė žala yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, todėl nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikavus pagal BK 138 str. 2 d. 3, 6 punktus, kur įtvirtinta kvalifikuota nusikaltimo – nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, be to įvertinus tai, kad nuteistasis su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu pilnai sutiko, nurodė, kad sumokės praÅ¡omÄ sumÄ , nukentėjusiajai priteista neturtinė žala didintina iki 2000 eurų. 4.5.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas turėjo pripažinti M. L. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 6 punkte, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, jÄ subendrindamas su neatlikta bausme ir paskirdamas galutinę bausmę, teismas turėjo nurodyti bausmę realiai atlikti pataisos namuose.

2. Atsiliepimai į apeliacinius skundus negauti.

3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, pasisakydama dėl nuteistojo apeliacinio skundo nurodė, jog neprieÅ¡tarauja, jog jis bÅ«tų patenkintas, nes bausmes bendrinant BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, jame yra numatytas bausmės įskaitymas. Nuteistasis ir jo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti ir tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamÄ nuosprendį patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

5. IÅ¡ apeliacinių skundų turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai A. S.-P. padarytų sužalojimų laipsnis, jų padarymo mechanizmas, nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo aplinkybės ir nuteistajam M. L. inkriminuoti smurtiniai veiksmai nėra ginčijami. Nuteistasis praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendį dėl bausmių subendrinimo, keldamas reikalavimÄ jam į skirtÄ galutinę subendrintÄ bausmę įskaityti atliktÄ bausmę pagal ankstesnį nuosprendį.

IÅ¡ prokurorės apeliacinio skundo turinio matyti, jog ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl nesunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojančių požymių nebuvimu, nustatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose, t.y. nesutinkama su nuteistojo veikos perkvalifikavimu iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų į nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, manant, kad teismas neįvertino visų teisme iÅ¡tirtų aplinkybių, kurios buvo reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ ar padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 6 punkte.

Dėl veikos padarymo artimajam giminaičiu ar šeimos nariui.

6. M. L. buvo pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , pagal kurį atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimÄ jį giminaitį ar Å¡eimos narį. Skundžiamu nuosprendžiu teismas vertino, kad nukentėjusioji A. S.-P. nebuvo kaltinamojo (nuteistojo) M. L. Å¡eimos nariu, iÅ¡ esmės motyvuodamas tuo, kad nukentėjusioji neiÅ¡siskyrusi, turi vyrÄ , duomenų, jog jie vestų bendrÄ Å«kį, bÅ«tų emociÅ¡kai susiję, planuotų savo ateitį kartu, vedybas ar pan. byloje nėra, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad M. L. veiksmai neatitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, požymių. Todėl M. L. padaryta veika teisme buvo perkvalifikuota iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų (dėl BK 138 str. 2 d. 6 p. pasisakoma vėlesnėje nutarties dalyje) į nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje.

7. Nesutiktina ir su teismo iÅ¡vadomis, kad M. L. padaryta veika neatitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sudėties, nes įvykio metu nuteistasis su nukentėjusiÄ ja nebuvo Å¡eimos nariai. Å eimos nario sÄ voka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta Å¡eimos nario sÄ voka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013).

BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Be to, BPK 38 straipsnis („Šeimos nariai“) nustato, kad asmens Å¡eimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo tas asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo CK nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuokÄ , taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.

8. Å eimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobÅ«dis, jiems bÅ«dingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiÅ¡ki santykiai, ir Å¡ie santykiai neturėtų bÅ«ti trumpalaikiai. Å eimos santykiams turėtų bÅ«ti bÅ«dingi ir bendri Å«kiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat plėtojama Å¡eimos samprata. Å eimos egzistavimÄ lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimÄ , ar yra Å¡eima, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryÅ¡ius (Keegan v. Ireland, no. 16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004).

9. Å ioje byloje nustatyta, kad nors nukentėjusioji neiÅ¡siskyrusi, turi vyrÄ , tačiau A. S.-P. ir M. L. kartu gyveno apie pusę metų. Nukentėjusioji nurodė, kad tuo metu, kai jos vyras atliko bausmę, jų Å¡eiminiai santykiai jos netenkino, supratusi, kad su juo nori skirtis, informavo apie tai savo vyrÄ ir pradėjo gyventi su M. L., kuris dirbo bÅ«damas laisvėje pastatų griovėju., Jos vyras grįžo iÅ¡ kalėjimo ir apsigyveno pas nukentėjusiosios tėvus, nes neturėjo kur gyventi, o ji tuo metu, gyveno su M.

L.. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nuteistasis patvirtino žinojęs, kad nukentėjusioji susituokusi, ji M. L. sakė, kad skiriasi, gyveno su A. S.-P., nes jÄ Ä¯simylėjo. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad kuomet jos sutuoktinis grasino M. L., norėdamas sukelti pavydÄ , siuntinėjo senas jų nuotraukas, nors ji pati neturėjo pagrindo M. L. erzinti ar provokuoti. Be to, ir pats nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme ne kartÄ pažymėjo, kad nukentėjusioji yra jo sugyventinė, nori pataisyti su ja santykius, todėl atsiprašė nukentėjusiosios, atlikdamas bausmę stengiasi su ja bendrauti, nukentėjusioji buvo atvažiavusi pas jį į pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ , taip pat ir nukentėjusioji nurodė, kad dėl blogų santykių skiriasi su vyru, o su M.

L. yra sugyventiniai, nurodė, kad su juo pastoviai gyveno, o į namus važiuodavo tik pasiimti reikiamų daiktų. Be to, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės iÅ¡raÅ¡e užfiksuota, kad nukentėjusioji, nurodydama traumos aplinkybes, nurodė, kad jÄ sumušė sužadėtinis. Aplinkybės, kad nuteistasis ir nukentėjusioji dažnai konfliktuoja, pykstasi, kaip teisingai nurodė prokurorė, savaime nepaneigia jų partnerystės ryÅ¡ių, minėtos aplinkybės atskleidžia ne Å¡eiminių ar neÅ¡eiminių santykių turinį, o gyvenimo bÅ«dÄ , kuris pasitaiko ir tarp įregistruotoje santuokoje gyvenančių asmenų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstyti bylos faktai ir nukentėjusiosios bei nuteistojo santykių turinys leidžia spręsti apie tai, kad šiuos asmenis nusikalstamos veikos padarymo metu siejo faktiniai šeiminiai santykiai, tarp jų susiklostę santykiai buvo pagrįsti tarpusavio atsakomybe, savanoriškais abipusiais įsipareigojimais (finansiniais ir kitokiais), stipriais emociniais tarpusavio ryšiais ir emociniu prieraišumu, siekiu sukurti šeiminius santykius, todėl savo turiniu buvo būdingi šeimos nariams.

10. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas ir M. L. nusikalstama veika perkvalifikuojama iÅ¡ BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus bei iÅ¡tirtus įrodymus, pripažįsta esant nustatyta, jog nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, M. L. padarė tokiomis aplinkybėmis: jis 2020-09-17 laikotarpyje nuo 21 val. iki 22 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia ilgÄ laikÄ apie 1 val. tyčia nesunkiai sužalojo savo Å¡eimos narę – sugyventinę A.

S.-P., o bÅ«tent: jis, tyčia vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos delnu sudavė jai į kairįjį skruostÄ , tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmÄ . Po to paėmė nukentėjusiajai už veido smakro ir stipriai spaudė, tuo jai sukeldamas fizinį skausmÄ . Po to paėmė nukentėjusiajai už plaukų ir tampė, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmÄ . Po to paguldė nukentėjusiÄ jÄ ant pilvo ir tyčia pradėjo laužyti jos rankas tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmÄ .

Po to nukentėjusiajai gulint lovoje ant pilvo suriÅ¡o jos rankas ir kojas ir tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmÄ . Po to nukentėjusiajai vėl paėmė už plaukų jÄ tampė, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmÄ . Po 8 min. po konflikto su nukentėjusiosios vyru A. P. bÅ«damas įtūžęs grįžęs iÅ¡ kiemo kambaryje nukentėjusiajai sėdint ant lovos M. L. delnu sudavė nukentėjusiajai į kairiÄ jÄ ausį tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmÄ bei klausos praradimÄ .

Po to vėl savo deÅ¡inės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai į kaktÄ , dėl ko atsirado guzas ir tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmÄ . Atvažiavus greitosios medicinos pagalbos medikams, jų akivaizdoje nukentėjusiajai A. S.-P. gulint ant grindų nukentėjusiajai deÅ¡ine koja ne mažiau du kartus spyrė į krÅ«tinę tuo jai sukeldamas fizinį skausmÄ . Tuo tyčia padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ bei sukėlė fizinį skausmÄ . Tokiais veiksmais M. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Dėl veikos padarymo kankinant ar kitaip itin žiauriai 11. M. L. buvo pareikÅ¡tas kaltinimas ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo aplinkybes ir vertindamas surinktus įrodymus darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia konstatuoti, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai buvo padarytas tokiomis aplinkybėmis, kurios atitinka kvalifikuojamojo požymio kankindamas ar kitaip itin žiauriai turinį.

12. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, kankindamas. IÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkto esmės suprantama, kad asmens baudžiamoji atsakomybė atsiranda dėl nesunkaus sužalojimo žmogų kankinant, o žmogaus kankinimas pagal teismų praktikÄ prilygintinas prie itin žiauraus nesunkaus sužalojimo padarymo veiksmų. Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal Å¡iÄ normÄ , kai kaltininko veika sukeliant nesunkų sužalojimÄ ar susargdinant dėl jos įvykdymo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu.

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , taip pat bÅ«tina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nesunkaus sužalojimo ar susargdinimo bÅ«du, t. y. ar jis suvokė, kad nesunkiai sužaloja ar susargdina kitÄ Å¾mogų itin žiauriai. Å is požymis taip pat yra vienas iÅ¡ nužudymÄ (BK 129 straipsnis) bei sunkų sveikatos sutrikdymÄ (BK 135 straipsnis) kvalifikuojančių požymių. Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sÄ voka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobÅ«dį, jo trukmę, intensyvumÄ , įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizacijÄ .

Itin žiaurų nusikalstamos veikos pobÅ«dį taip pat gali lemti kaltininko veiksmų kryptingumas ir tyčia. Å ios bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje požymis „itin žiauriai“ dažniausiai nustatomas nužudymo bylose, kai kito žmogaus gyvybė atimama itin skausmingu bÅ«du (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iÅ¡ didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kÅ«no sužalojimų. Tuo tarpu bylose dėl sveikatos sutrikdymo itin žiaurus nusikaltimo padarymo bÅ«das paprastai konstatuojamas, kai kitas žmogus sunkiai sužalojamas, pavyzdžiui, pilant jam ant kÅ«no verdantį vandenį, apipilant veidÄ sieros rÅ«gÅ¡ties tirpalu, daug kartų duriant peiliu į veidÄ , kaklÄ ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-976/2020 ir joje nurodytos kitos kasacinės nutartys).

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Å¡ioje byloje nuteistajam M. L. inkriminuotų panaudotų smurtinių veiksmų pobÅ«dį ir specialistų nustatytus objektyvius fizinio smurto požymius – nukentėjusiosios kÅ«no sužalojimus, jų kiekį nėra pagrindo konstatuoti M. L. veikos ar paties nuteistojo ypatingo žiaurumo, kartu daryti iÅ¡vados dėl nusikaltimÄ kvalifikuojančio požymio „kankinant“, kaip jis aiÅ¡kinamas teismų praktikoje, buvimo nuteistojo veikoje. IÅ¡ tiesų, bylos medžiaga patvirtina (kas akcentuojama prokurorės apeliaciniame skunde), kad nuteistojo 8 smurtiniai veiksmai tęsėsi bendrai apie 1 valandÄ , nukentėjusioji kurį laikÄ buvo suriÅ¡ta, kurį laikÄ palikta, po ko vėl nuteistajam grįžus, jo veiksmų nesustabdė ir atvykę medikai, kuriems matant jis spyrė nukentėjusiajai.

Tačiau nesutiktina su prokurorės daroma iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, atsižvelgiant į jų mastÄ , byloja apie itin žiaurų sveikatos sutrikdymo bÅ«dÄ kankinant. 14. 2020-10-15 kitų objektų apžiÅ«ros protokole specialisto teismo medicinos vyresniojo eksperto J. M. P. yra konstatuota, kad A. S.-P. nustatyta kairės ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imas, nosies audinių patinimas ir poodinės kraujosruvos kaktoje, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje; deÅ¡iniajame Å¾Ä ste bei odos nubrozdinimai su kraujosruvomis deÅ¡inėje plaÅ¡takoje.

Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikiant deÅ¡inės ausies kauÅ¡elį ir deÅ¡inę rankÄ bei galimai suspausto oro banga, kuri galėjo bÅ«ti sukelta suduodant plaÅ¡taka per kairę ausį prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas dėl ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imo atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl bÅ«gnelio plyÅ¡imo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpyje. Kraujosruvos, nosies patinimas ir nubrozdinimai atskirai nuo bÅ«gnelio plyÅ¡imo atitinka nežymaus masto sutrikdymÄ .

Įtartas nosies kaulo lūžis rengenologiškai nepatvirtintas. Sužalojimai kritimui ir atsimušimui į kietus bukus daiktus nebūdinga. Tokiu būdu, tik dėl ausies būgnelio plyšimo, sveikatos sutrikdymo mastas vertinamas nesunkiu, kiti sužalojimai - kraujosruvos, nosies patinimas ir nubrozdinimai specialisto vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 127).

15. Byloje ginčo nėra, kad smÅ«giai nukentėjusiajai kaltinamojo M. L. buvo suduoti delnu į veidÄ bei koja ne mažiau du kartus į krÅ«tinę, kad M. L. nuketėjusiÄ jÄ buvo surišęs, tampė už plaukų, tačiau nukentėjusioji tvirtino, kad po to jÄ nuteistasis atriÅ¡o (nukentėjusioji nurodė – kada nepamena), o jokių daiktų/įrankių nuteistasis smurtui nenaudojo. Taip pat nukentėjusiosios, liudytojų A. M. (skubios medicininės pagalbos slaugos specialistės), policijos pareigÅ«nų – E. K., V.

Ž. parodymais, nustatyta, kad iÅ¡ nukentėjusiosios nebuvo atimta galimybė kviestis pagalbos (apie smurtÄ pati nukentėjusioji telefonu informavo savo motinÄ , kuri apie tai informavo policijÄ ), įvykio vietoje atvykus pagalbai, nukentėjusioji pati atsikėlė nuo grindų (nukentėjusiosios parodymais – ji pati atsisėdo ant grindų), kad policijos pareigÅ«nai akivaizdų sužalojimų nukentėjusios kÅ«ne nematė, nukentėjusioji skundėsi galvos skausmais, kad ji nebuvo praradusi sÄ monę, atvykus policijos pareigÅ«nams ir medikams nukentėjusioji nekalbėjo apie ypatingus skausmus ir kančias, nei prieÅ¡ smurtÄ , nei po jo iÅ¡ nukentėjusiosios nebuvo tyčiojamasi, kas pagal teismų praktikÄ svarbu kvalifikuojant požymį – kankindamas ar kitaip itin žiauriai.

Tokios aplinkybės ir pirmosios instancijos teismo aptarti liudytojų parodymai, įvertinus juos kartu su smÅ«gių kiekiu ir lokalizacija, neleidžia konstatuoti, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai buvo padarytas tokiomis aplinkybėmis, kurios atitinka kvalifikuojamojo požymio kankindamas ar kitaip itin žiauriai turinį. Nors prokurorė vertina, kad M. L. atliko tokius veiksmus, jog nukentėjusiajai sukeltų kuo stipresnį skausmÄ , pažymėtina, kad fizinis skausmas, jo stiprumas yra pakankamai individualios ir subjektyvios sÄ vokos, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, M.

L. inkriminuoti smurtiniai veiksmai, t. y. smÅ«giai suduoti delnu į skruostÄ , ausį, kaktÄ , paėmimas už veido smakro, griebimas už plaukų, rankų bei kojų suriÅ¡imas, koja (ne mažiau du kartus) spyrimas į krÅ«tinę, atsižvelgiant į nukentėjusiajai nustatytus objektyvius kÅ«no sužalojimus (kaip minėta, nukentėjusiajai padaryti sužalojimai veido srityje, t.y. kraujosruvos, nosies patinimas ir nubrozdinimai, kurie specialisto buvo įvertinti kaip atitinkantys tik kaip nežymų sveikatos sutrikdymÄ , atskirai nuo bÅ«gnelio plyÅ¡imo, kuris atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , kuris galėjo bÅ«ti sukeltas taip pat suduodant plaÅ¡taka per kairę ausį), Å¡iuo konkrečiu atveju nėra tie veiksmai, kuriuos bÅ«tų galima laikyti itin skausmingais, sukėlusiais nukentėjusiajai dideles fizines kančias.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors pagal byloje nustatytas aplinkybes, atlikdamas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ jam inkriminuotus 8 smurtinius veiksmus bendrai 1 valandos laikotarpiu M. L. neabejotinai suvokė tokių savo veiksmų padarinius, kad gali bÅ«ti sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, ir to siekė, tačiau konstatuoti nuteistojo tyčiÄ sužaloti nukentėjusiÄ jÄ kankinant nėra pagrindo, juolab, kad duomenų apie tai, kad nukentėjusiajai bÅ«tų nustatytas psichikos sutrikimas, kaip pasekmė po nuteistojo smurtinių veiksmų prieÅ¡ jÄ , nėra.

16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, vertina, kad pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes nuteistasis M. L. atlikdamas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ jam inkriminuotus smurtinius veiksmus neabejotinai suvokė tokių savo veiksmų padarinius, kad gali bÅ«ti sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata ir to siekė, tačiau veika, kuria nukentėjusiajai tyčia nesunkiai sutrikdyta sveikata, nelaikytina padaryta kankinant. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad M. L. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte požymių, nes negalima daryti iÅ¡vados, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo apie tai, kad, smurtaudamas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ kaltinamasis (nuteistasis) suvokė itin žiaurų žalojimo ypatumÄ kankinant, norėjo taip elgtis ir elgėsi.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų 17. Perkvalifikavus nuteistojo veikÄ pagal BK138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , iÅ¡ naujo spręstinas ir bausmės už Å¡iÄ veikÄ skyrimo klausimas. Skirdamas nuteistajam bausmę pagal BK138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , už kurį baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnyje įtvirtintÄ bausmės paskirtį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Ä®vertinama tai, kad M. L. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai, pavartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo Å¡eimos narę – sugyventinę, jo nusikalstami veiksmai nesukėlė ilgalaikių neigiamų padarinių nukentėjusiajai, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios jau iki įvykio buvo susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai (nukentėjusioji, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad su kaltinamuoju pastoviai konfliktuoja dėl to, kad kaltinamasis pavydi dėl jos santykių su vyru ir dėl to ne kartÄ buvo muÅ¡ama), įvertinama kaltininko asmenybė: teisiamas 9 kartÄ , ankščiau 4 kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, baustas už administracinių nusižengimų padarymÄ .

Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus, lengvina jo atsakomybę tai, kad jis kaltu prisipažino dėl inkriminuoto nusikaltimo ir nuoÅ¡irdžiai gailėsi. Iki inkriminuotos nusikalstamos veikos 2020-09-17 padarymo kaltinamasis buvo 7 kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , vėl įvykdė tyčinį nusikaltimÄ , todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Ä®vertinus bausmės skyrimui reikÅ¡mingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumÄ , vadovaujantis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, M.

L. skirtina BK138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nustatant dydį baudžiamajame įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui – 2 metus 6 mėnesius ir vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, trumpinama vienu trečdaliu (baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka). Tokia bausme, kolegijos manymu, bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

18. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. L. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarė 2020-09-17, t.y. jam 2020-01-17 nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu, po ko jis dar yra nuteistas 2020-11-16 nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta bausmė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams), vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 66 straipsnio 2 dalimi, subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir M.

L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams ir 32 MGL (1600 EUR) dydžio bauda. Todėl pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam Å¡iuo skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę su 2020-11-16 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, pagrįstai taikė BK 64 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles. Atsižvelgiant į Å¡ias aptartas aplinkybes, nuteistojo ir prokurorės apeliaciniais skundais keliamas reikalavimas skundžiamu nuosprendžiu skirtÄ bausmę bendrinti su 2020-11-16 nuosprendžiu paskirta bausme taikant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas ir įskaityti atliktÄ bausmę pagal 2020-11-16 nuosprendį yra netenkinamas, nes. kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, BK 64 straipsnis, palyginus su BK 63 straipsnio 9 dalimi, nenumato bausmės įskaitymÄ (visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) pagal ankstesnį nuosprendį, todėl nuteistajam į paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laikÄ neįskaitytinas jo iÅ¡bÅ«tas laisvės atėmimo laikas pagal 2020-11-16 nuosprendį.

Kadangi nuteistasis jam skirtÄ bausmę pagal 2020-11-16 nuosprendį (8 mėnesius laisvės atėmimo) atlieka nuo 2021-01-18, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jis nebuvo atlikęs 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo, o prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo pridėta dalis (3 mėnesiai) 2020-11-16 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, todėl tokia bausmės dalis pridėtina ir prie naujai skirtinos bausmės perkvalifikavus nuteistojo veikÄ pagal BK138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .

19. Nuteistojo M. L. veikos perkvalifikavimas turi įtakos ir iÅ¡ jo nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Skundžiamu nuosprendžiu M. L. pripažinus kaltu ir nuteisus pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ jo nukentėjusiajai buvo priteista 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, jog M. L. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kur įtvirtinta kvalifikuota nusikaltimo – nesunkaus sveiktos sutrikdymo sudėtis, t.y. tyčia nesunkiai sužalojo savo Å¡eimos narę – sugyventinę A.

S.-P., į patirtų traumų pobÅ«dį, pavartotÄ smurtÄ prieÅ¡ Å¡eimos narį, dėl ko nukentėjusioji neabejotinai patyrė fizinį skausmÄ , stresÄ , kelis mėnesius trukusius nepatogumus ir neigiamas emocijas, taip pat į susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, A. S.-P. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma didintina iki 1000 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu, 4 punktu, n u t a r i a:

M. L. skundo netenkinti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendį pakeisti. M. L. (M. L.) veikÄ , kvalifikuotÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir paskirti M. L. (M. L.) 2 (dvejus) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M.

L. (M. L.) sumažintÄ 1 (vienerių) metų 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ sumažintÄ bausmę, bausmių dalinio sudėjimo bÅ«du, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmims ir galutinę bausmę M. L. (M. L.) skirti – 1 (vienerius) metus 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo ir 32 MGL (1600 EUR) dydžio baudÄ .

PriteistÄ A. S.-P. sumÄ neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 1000 (vieno tÅ«kstančio) eurų. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å is Vilniaus apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Audrius Cininas Gintaras Dzedulionis Daiva Kazlauskienė