0ec6f348-c0d8-4ddb-8699-84f4f21847c2 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-595-519/2013                                        Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01676-2012-2                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1.; 1.2.4.8.2.; 2.4.6.; 2.4.6.3.1.; 2.4.7.                                                                                                                                                                                                                                                                          (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 8 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos, sekretoriaujant I.

S., R. K.,dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,nuteistajam J. S. ir jo gynėjai advokatei Eglei DamulevičiÅ«tei-Jakimavičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 1 d. ir nuteistas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., dalinio sudėjimo bÅ«du paskirta bausmė subendrinta su Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie minimu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant priimtu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas - 10 (deÅ¡imt) mėnesių. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

J. S. nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 27 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, ranka griebdamas sugyventinei nukentėjusiajai L. M. už akies bei vienÄ kartÄ spirdamas į kojÄ , padarė nukentėjusiajai L. M. nubrozdinimÄ deÅ¡inės akies apatiniame voke, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ .Apeliaciniu skundu apeliantas praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio  12 d. nuosprendį dalyje ir skirtos laisvės atėmimo 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių bausmės vykdymÄ atidėti.Nurodė, kad Ä®statymas nedraudžia taikyti LR BK 75 str. nuostatų ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau irgi yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neiÅ¡nykusį teistumÄ .

Apeliantas bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ . Å i įstatymo nuostata gali bÅ«ti taikoma netgi įvykdžius kelis apysunkius nusikaltimus. Tai, jog kaltinamasis teistas du kartus dviejų metų eigoje taip pat netrukdo taikyti LR BK 75 str. ir atidėti bausmės vykdymo. IÅ¡vados apie asmens „nenorÄ taisytis“ motyvu negali bÅ«ti neargumentuotas vidurkio iÅ¡vedimu tarp kažkada įvykdytų nusikalstamų veikų skaičiaus ir laikotarpio, per kurį jos padarytos.

Mano, kad tokia iÅ¡vada apie Å¡ios aplinkybės buvimÄ darytina remiantis kitais motyvais, pvz., pavojingų padarinių atsiradimas, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimas, neigiami nuteistojo asmenybę apibÅ«dinantys duomenys ir pan.Mano, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas realiÄ laisvės atėmimo bausmę, neįvertino, jog apeliantas nuolat keičiasi į gerÄ jÄ pusę. Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo jam taikytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas vieneriems metams, priėmimo metu buvo eilę kartų baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirbo, nebuvo registruotas Darbo biržoje, neturėjo pastovaus pragyvenimo Å¡altinio.

Å iuo metu galiojančių administracinių nuobaudų nebeturi, administracinių teisės pažeidimų nebedaro, buvo prisiregistravęs Darbo biržoje, dabar yra įsidarbinęs UAB „B.“, turi pastovų pragyvenimo Å¡altinį. Visų padarytų nusikaltimų atveju nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių - prisipažino juos įvykdęs, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, nukentėjusiųjų atsiprašė, žalÄ atlygino.Nurodo, kad naudodamasis diskrecine teise taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ asmeniui, nusikalstamÄ veikÄ padariusiam pirmiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas turi atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ bei rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir, tik įvertinęs Å¡ių ir kitų bylos aplinkybių, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (ar nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos ir pan., visumÄ , gali nuspręsti, kad atidedant bausmės vykdymÄ bus galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo.

Taigi kiekvienu konkrečiu atveju, atidedant ar atsisakant atidėti bausmės vykdymÄ , privalo bÅ«ti detaliai iÅ¡analizuota ne tik pati nusikalstama veika ir jos padarymo aplinkybės, bet ir kaltininko asmenybė bei veiksniai, lėmę nusikalstamos veikos padarymÄ .Nesutinka su Å iaulių apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad J. S., ranka griebdamas sugyventinei nukentėjusiajai L. M. už akies, padarė nukentėjusiajai nubrozdinimÄ deÅ¡inės akies apatiniame voke, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei vienÄ kartÄ spirdamas į kojÄ - sukėlė fizinį skausmÄ .

Nurodo, kad tai prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams, yra nepakankama ir neiÅ¡samu. Teismas tiesiogiai iÅ¡tyrė Å¡iuos įrodymus: apklausė kaltinamÄ jį J. S., nukentėjusiÄ jÄ L. M., iÅ¡tyrė ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡ytus nukentėjusiosios L. M. parodymus, juos pagarsino. Pažymėjo, jog tiek J. S., tiek nukentėjusioji L. M. nurodė, jog spyris į kojÄ nebuvo tyčinis. Tvirtino, kad nukentėjusiajai sudavus kaltinamajam delnu per veidÄ , Å¡is, neiÅ¡laikęs pusiausvyros dėl kairės kojos įtvaro, griuvo ir tuomet kliudė (įspyrė) nukentėjusiajai.

Todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 276 str. 4 d., nes neaiÅ¡ku kokius įrodymus teismas tikrino tyrėjo suraÅ¡ytus L. M. parodymus. Teigia, jog niekas nepatvirtina tyčinio spyrio į kojÄ , todėl nukentėjusiajai tiesiogiai duodant parodymus teisiamojo posėdžio metu ir jo metu patvirtinus, jog kaltinamasis galėjo jai įspirti virsdamas, nebuvo jokio pagrindo nei garsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juolab jais remtis priimant nuosprendį.Mano, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į nukentėjusiajai padaryto nubrozdinimo deÅ¡inės akies apatiniame voke, ranka griebiant jai „už akies“ padarymo aplinkybių.

Neanalizavo, kad konfliktÄ , kurio metu buvo įvykdytas nusikaltimas, iÅ¡provokavo iÅ¡imtinai nukentėjusioji. PaaiÅ¡kino, kad J. S., tÄ vakarÄ grįžęs namo, neieÅ¡kojo priekabių ar dingsties smurtauti, o norėjo sutvarkyti Å¡aldytuvÄ , tačiau nukentėjusioji, dėl jo neblaivumo, jau buvo supykusi ir atsistojusi prie Å¡aldytuvo neleido prie jo prieiti, kilo susistumdymas, kurio metu nuteistasis refleksiÅ¡kai ir nesÄ moningai sugriebė, bet ne sudavė, nukentėjusiajai už akies. Pažymėjo, jog nukentėjusioji pripažino, kad yra „karÅ¡to“ bÅ«do, todėl kartais dėl konfliktų bÅ«na ir ji kalta.

Daro iÅ¡vadÄ , kad tyčinis spyris į kojÄ yra ne tik neįrodytas, paneigtas byloje esančiais įrodymais, o akies nubrozdinimas yra padarytas atsitiktinai, dėl pačios nukentėjusiosios kaltų veiksmų nepalankiai susiklosčius aplinkybėms - jai iÅ¡provokavus susistumdymÄ , kas įrodo veiksmo nesÄ moningumÄ ir refleksiÅ¡kumÄ . Todėl J. S. skirta realaus laisvės atėmimo bausmė jos vykdymo neatidedant, yra aiÅ¡kiai neadekvati padarytam nusikaltimui.Pažymėjo, kad sprendžiant LR BK 75 str. taikymÄ bei klausimÄ , ar bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, ypač svarbus yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

J. S. kartu su sugyventine L. M. augina mažametę dukterį T. S. (gim., (duomenys neskelbtini)). Dukra labai emociÅ¡kai prisiriÅ¡usi prie tėvo. Tėvas dukrÄ du kartus per savaitę veda į sportinių Å¡okių bÅ«relį „M.“, pakaitomis su mama veda į darželį „R.“. 2013 m. gegužės 10 d. numatomas antrojo nukentėjusiosios ir nuteistojo vaiko gimimas. Pati nukentėjusioji nurodė, kad nuteistasis padeda prižiÅ«rėti dukrÄ , rÅ«pinasi. Nuteistojo pagalba bus dar labiau reikalingesnė gimus antrajam vaikui.

Be to, yra paimta buto, kuriame gyvena, paskola. Gimus antram vaikui, nukentėjusiajai bus sunku vienai iÅ¡laikyti butÄ ir du vaikus. J. S. yra dirbantis, gauna pajamas ir prisideda prie Å¡eimos iÅ¡laikymo. Nurodo, jog bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumas yra ir tame, jog įsidarbinęs nuteistasis moka mokesčius valstybei, o ne yra jos iÅ¡laikytiniu. IÅ¡ savo lėšų jis apmoka nuolatines jam reikalingas dėl nesėkmingos stuburo disko iÅ¡varžos operacijos nutirpusios kojos reabilitacijÄ - baseino lankymÄ , masažus, mankÅ¡tas.Akcentavo, jog nors ir anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau dabartinis apelianto ryžtingas noras paÅ¡alinti priežastis, lemiančias jo nusikalstamas nuostatas, įsidarbinimas, administracinių teisės pažeidimų nedarymas, reabilitacija, siekimas kuo geriau pasirÅ«pinti Å¡eima, kurioje netrukus augs du mažamečiai vaikai, tinkamas tėvo pareigų įgyvendinimas duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis J.

S. palaikė apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Nuteistojo J. S. gynėja advokatė palaikė ginamojo apeliacinį skundÄ ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais, taip pat nurodė, kad jau gimė nuteistojo ir nukentėjusiosios antras vaikas ir nuteistasis yra dviejų mažamečių tėvas.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė skundÄ atmesti ir palikti nuosprendį nepakeistÄ .             Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose LR BPK 320 str. 3 d., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai pripažino J. Steponavičių kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ bei paskyrė teisingÄ bausmę, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl nuosprendis keistinas.Nuteistasis savo apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės kaltės bei bausmės dydžio neginčija, tačiau praÅ¡o pakeisti nuosprendį dalyje ir taikyti LR BK 75 str. nuostatas atidedant bausmės vykdymÄ .

Bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygos ir pagrindai nustatyti LR BK 75 str. Å io straipsnio 1 d. nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Taigi baudžiamajame įstatyme įtvirtinta nuostata, kad, esant LR BK 75 str. 1 d. nustatytiems formaliems pagrindams pagal nusikalstamų veikų kategorijas, paskirtÄ bausmės rūšį bei dydį, teismo sprendimas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ galimas tada, kai yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , spręsdamas šį klausimÄ teismas privalo įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumÄ (pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį), kaltininko asmenybę (anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, teisės pažeidimus, girtavimÄ ir kitokį antisocialinį kaltininko elgesį, vertybinę orientacijÄ , požiÅ«rį į darbÄ , charakterizuojančius duomenis ir pan.), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimÄ ir prisipa­Å¾inimÄ , gailėjimÄ si, padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimÄ ir pan.).

Turi bÅ«ti įvertinama taip pat ir tai, kokiÄ Ä¯takÄ realus bausmės atlikimas turės teigiamiems kaltininko socialiniams ryÅ¡iams (darbui, mokslui, pagalbai reikalingiems priežiÅ«ros asmenims ir pan.). Bausmės vykdymo atidėjimo institute įtvirtintas humaniÅ¡kumo principas derinamas su teisingumo principu - vienu svarbiausių baudžiamosios teisės principų, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbÄ baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan.

Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų Bylų skyriaus teisėjų kolegijos           2007-lapkričio 13 d. nutartis byloje Nr. 2K-P-549/2007). Taigi, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , privaloma įvertinti LR BK 54 str. 2 d. nurodytas ir kitas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta veika ir nuteistojo asmenybe, ir savo sprendimÄ â€“ ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – suformuluoti atsižvelgdamas į LR BK 41 str. nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta, ar, atidėjus bausmės vykdymÄ , asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar tuo bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų Bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2K–272/2013). Anksčiau J.

S. nuteistas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 138 str. 1 d., skirta laisvės apribojimo 1 m. 6 mėn. bausmė ir Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., laisvės atėmimu 7 mėn. Paskirtos nuosprendžiais bausmės subendrintos, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 mėn. jos vykdymÄ atidedant 1 metams. Iki nusikalstamos veikos, už kuriÄ nuteistas Å¡ioje byloje priimtu nuosprendžiu, padarymo J.

S. buvo teistas ir jam iki priimant pirmosios instancijos teismo nuosprendį jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Visos J. S. nusikalstamos veikos, už kurias paskirtos bausmės, buvo bendrinamos, priskiriamos tyčiniams nesunkiems nusikaltimams. Pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu J. S. skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. bausmės dydis artimas bausmės minimui (LR BK 50 str. 2 d.). Å iÄ paskirtÄ bausmę, subendrinus su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 mėnesių, kuri nevirÅ¡ija maksimalios LR BK 75 str. 1 d., numatytos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, kai galimas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas.

Taigi, Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės, liečiančios nusikalstamų veikų kategorijas ir paskirtos galutinės subendrintos bausmės rÅ«Å¡is bei dydis, atitinka formalias LR BK 75 str. 1 d. taikymo sÄ lygas. J. S. padarė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 1 d., priskiriamÄ nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.). Jo prieÅ¡ingais teisei veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – nukentėjusiajai padarė nubrozdinimÄ deÅ¡inės akies apatiniame voke bei spirdamas į kojÄ sukėlė fizinį skausmÄ .

Tai smurtas artimoje aplinkoje, kuris netoleruotinas visuomenėje. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir vienÄ esminę aplinkybę, jog įvykio metu nukentėjusioji buvo nėščia ir J. S. apie tai buvo žinoma. Nagrinėjamoje byloje nustatyta J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog iÅ¡ esmės prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios dėl savo elgesio (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Vertinant J. S. asmenybę, atsižvelgtina ir į tai, jog jis du kartus teistas, jo padarytos nusikalstamos veikos yra smurtinio pobÅ«džio, teistumas neiÅ¡nykęs, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Duomenų, jog ankstesniu teismo nuosprendžiu bausmės vykdymo atidėjimo metu (praėjus daugiau nei pusei bausmės vykdymo atidėjimo laikui) J. S. bÅ«tų pažeidęs taikytÄ Ä¯pareigojimÄ - per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, nėra.

Daugiau jokių įtarimų dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų J. S. atžvilgiu nepareikÅ¡ta. Å ios nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu skirtos dvi kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir periodinė registracija policijos įstaigoje (43 b. l.). (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus postinio 2012 m. lapkričio 9 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 40-17-KPP-3313 praneÅ¡ta, jog J. S. pažeidė kardomÄ jÄ priemonę neatvykdamas registruotis (89 b. l.). (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjos tarnybiniame praneÅ¡ime dėl J.

S. charakteristikos 2012-10-31 Nr. 40-44-6-PR5-556, nurodyta, kad J. S. įraÅ¡ytas į Probacijos skyriaus įskaitÄ , Pietinės policijos nuovados profilaktinę apskaitÄ , galiojančių administracinių nuobaudų neturi (59 b. l.). J. S. yra neįgalus, 50% darbingumas, buvo registruotas darbo biržoje, Å¡iuo metu dirbantis UAB „B.“, vidurinio iÅ¡silavinimo, turintis du mažamečius vaikus. Nuteistasis atsiprašė nukentėjusiosios, ji atleido, susitaikė ir gyvena kartu. Sprendžiant klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, atsižvelgtina į tai, kad, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, tai buitinis konfliktas tarp sugyventinių, kuris galimai buvo iÅ¡provokuotas pačios nukentėjusiosios.

Padarytas sužalojimas ir sukeltas fizinis skausmas nėra pavojingi gyvybei, jie nežymÅ«s, liekamųjų reiÅ¡kinių nėra. J. S. kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, atlygino padarytÄ Å¾alÄ , stengiasi sumažinti nusikalstamos veikos pasekmes. Sutiktina su apelianto nuomone, jog skyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę bus didelė neigiama įtaka į teigiamus J. S. socialinius ryÅ¡ius. Tokiu atveju J.

S. netektų darbo, negalėtų padėti savo Å¡eimai finansiÅ¡kai, jo sugyventinei, t. y. nukentėjusiajai, bÅ«tų sunku vienai auginti du mažamečius vaikus, jais rÅ«pintis, mokėti bÅ«sto paskolÄ , mokesčius, tuo pačiu bÅ«tų nubausti ir mažamečiai vaikai. Nukentėjusioji yra paėmusi bÅ«sto paskolÄ , o nuteistasis yra laiduotojas dėl paskolos gražinimo. Nukentėjusios teigimu, J. S. padeda Å¡eimai gaunamomis pajamomis, t. y. gaunamomis neįgalumo bei uždirbamomis darbe pajamomis, rÅ«pinasi Å¡eima, prižiÅ«ri vaikus, pakeitė savo elgesį su nukentėjusiÄ ja.Ä®vertinus visa, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog J.

S. anksčiau skirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės turėjo įtakos, padarė pozityvųjį poveikį, jis stengiasi laikytis visuomenėje priimtino elgesio reikalavimų ir įstatymų, todėl taikytinas J. S. atžvilgiu teisinę padėtį lengvinantis institutas (LR BK 75 str.) ir skirtinas bausmės vykdymo atidėjimas įstatyme nustatytam termino vidurkiui, t. y. dviems metams. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad J. S. atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ dviems metams ir skiriant baudžiamojo poveikio priemones, bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str. 2 d., bus pasiekti. Atidedant laisvės atėmimo vykdymÄ bei atsižvelgiant į J.

S. teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikaltimo padarymo priežastis nustatytinos Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės: pradėti dirbti arba tęsti darbÄ (dirbti) (LR BK 75 str. 2 d. 5 p.) ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (LR BK 75 str. 2 d. 8 p.), kas bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu bÅ«du asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ .Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas J.

S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendis keistinas. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Nuteistojo J. S. apeliacinį skundÄ tenkinti, Å iaulių apylinkės teismo    2013 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., 4 d., bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dviems) metams, įpareigojant jį: pradėti dirbti arba tęsti darbÄ (dirbti) ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkasGražvydas PoÅ¡kus TeisėjaiVaclovas Iždonas Bronius Zalaga