0ec6c8f1-e8de-42bc-af0b-e86c7e013999 · Kauno apygardos administracinis teismas

Procesinio sprendimo kategorija 50Administracinė byla Nr. I-1334-406/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00680-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1.;73.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. liepos 4 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo pirmininkas Rimantas Giedraitis, susipažinęs su pareiškėjos Jurgitos Stankevičienės skundu, n u s t a t ė : Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos J. S. skundas atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjui, trečiajam suinteresuotam asmeniui T.

B., kuriame praÅ¡oma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 4 d. sutikimÄ Nr. 7ST-(14.7.5)-111.SkundÄ atsisakytina priimti.Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTÄ® 5) straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Å io įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylÄ pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad bÅ«tų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundÄ ar praÅ¡ymÄ .

ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo tarnautojus, pareigÅ«nus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis Å¡iomis teisės normomis, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtakÄ asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundÄ , asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiÅ«riu) nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis (pvz., žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali bÅ«ti teikiamas dėl tarpinių vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimÄ , taip pat dėl informacinio pobÅ«džio raÅ¡tų, kuriuose nėra jokių vieÅ¡ojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiÅ¡kėjui, todėl savaime toks raÅ¡tas nesukelia pareiÅ¡kėjui jokių teisinių pasekmių.

Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimÄ dėl teisės akto, kuriame aiÅ¡kiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu (2011 m. birželio 20 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali bÅ«ti nurodyti grindžiant skundÄ dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).

Nagrinėdamas skundÄ dėl tam tikrÄ administracinę procedÅ«rÄ užbaigiančio sprendimo, administracinis teismas gali nagrinėti ir tarpinių (procedÅ«rinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. PareiÅ¡kėja skundžia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 4 d. sutikimÄ Nr. 7ST-(14.7.5)-111, kuriuo sutinkama, jog tretysis suinteresuotas asmuo valstybės žemėje įrengtų gatvę ( (duomenys neskelbtini) gatvės pratęsimÄ iki žemės sklypo Kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) (duomenys neskelbtini) , kuri bÅ«tų naudojama bendriems visuomenės poreikiams.Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesÄ sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas.

AnalogiÅ¡kos nuostatos dėl detaliojo planavimo proceso etapų yra įtvirtintos ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 (2010-09-20 redakcija Nr. D1-771) (toliau – ir Taisyklės), 27 punkte. Vadovaujantis Taisyklių 27.1 punktu, planavimo tikslų nustatymas, koncepcijos rengimas yra detaliojo planavimo proceso parengiamasis etapas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011 iÅ¡aiÅ¡kino, kad parengiamojoje teritorijų planavimo proceso stadijoje iÅ¡duodami dokumentai yra prielaidos galutiniams dokumentams – teritorijų planavimo proceso metu parengtam detaliajam planui kuriuo ir bÅ«tų įtakojamos pareiÅ¡kėjos teisės. Ä®vertinus aptartÄ teisinį reguliavimÄ ir ginčijamo akto turinį, darytina iÅ¡vada, kad tai yra tarpinis (procedÅ«rinis) dokumentas, t. y. tik vienas iÅ¡ aptariamos teritorijų planavimo procedÅ«ros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, metu priimamų dokumentų.

Konkrečias teisines pasekmes teritorijų planavimo srityje paprastai sukelia sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 5 d. 2 p., ApraÅ¡o 39–41 p.). Taigi akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjos ginčijamas aktas tėra tarpinis (procedÅ«rinis) dokumentas, todėl negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas administracinės bylos dalykas. Todėl Å¡io sprendimo teisėtumas negali bÅ«ti vertinamas pagal atskirÄ reikalavimÄ , t. y. toks sprendimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas administracinės bylos dalykas.

Nesutikdama su tokio pobÅ«džio procedÅ«riniu sprendimu (veiksmu), pareiÅ¡kėja Å¡io nesutikimo argumentus (bet ne savarankiÅ¡kus reikalavimus) gali pareikÅ¡ti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama galutinį sprendimÄ Å¡ioje teritorijų planavimo procedÅ«roje. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje A492-12/2011).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismo pirmininkas n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjos J. S. skundÄ .Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teismo pirmininkas                                                                     Rimantas Giedraitis                                                                                                      Â