0ec5d9bb-ef76-4db1-a3da-4200217abd94 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-559-932/2021 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00394-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.4.1.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.2.2.3.2.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Kristinai Čepaitei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Andriulaitienei, nuteistajam D.

O. ir jo gynėjui advokatui Vaidui Paulauskui, nuteistojo J. L. (Y. L.) gynėjui advokatui Mariui Zabitai, nukentėjusiojo R. I. atstovui advokatui Å arÅ«nui Jazukevičiui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo R. I. atstovo advokato Å arÅ«no Jazukevičiaus, nuteistojo D. O. ir jo gynėjo advokato Prano Makausko bei nuteistojo J. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2021 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 2 punktu (2017 m. gegužės 4 d. įstatymo redakcija), jam paskirta laisvės apribojimo bausmė Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant per Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiam nusikalstama veika padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . D. O. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 2 punktu (2017 m. gegužės 4 d.

įstatymo redakcija), jam paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams, įpareigojant per Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R. I. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ J. L. ir D. O. solidariai priteista nukentėjusiajam R. I. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 395,21 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 720 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidoms apmokėti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš J. L. ir D. O. solidariai priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai 59,56 Eur turtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys tenkintas ir iš J. L. ir D. O. solidariai priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 342,91 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės 1.

Pirmosios instancijos nuosprendžiu J. L. ir D. O. buvo pripažinti kaltais dėl to, jog veikdami kartu, 2017 m. gegužės 18 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui dėl asmeninių paskatų tarp D. O. ir R. I., J. L. tyčia sugriebė nukentėjusįjį R. I. už vienos rankos, o D. O. už kitos ir tokiu bÅ«du jėga įvedė pastarÄ jį į statybinį vagonėlį, kur J. L., stipriai laikydamas abiem rankomis bei apsukdamas nukentėjusįjį apie 360 laipsnio kampu, pargriovė ant grindų ir toliau laikė už krÅ«tinės, o D.

O. gulinčiam ant grindų R. I. kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus į kairės pusės Å¡onÄ , tokiu bÅ«du, veikdami kartu, padarė nukentėjusiajam R. I. deÅ¡inės alkÅ«nės, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės kraujosruvas, kairės pusės VII-o Å¡onkaulio lūžį, nesunkiai sutrikdydami R. I. sveikatÄ . Å iais savo veiksmais J. L. ir D. O. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai ir praÅ¡ymai 2.

Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo R. I. atstovas advokatas Šarūnas Jazukevičius prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 29 d. nuosprendį ir:

1) vietoje priteistos 1 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiojo naudai iš nuteistųjų solidariai priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos;

2) vietoje teismo priteistų 5 720 Eur advokato pagalbos išlaidų nukentėjusiojo naudai iš nuteistųjų išieškoti 6 647 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti;

3) teismo nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ nuteistiesiems papildyti ir iÅ¡dėstyti sekančiai: „įpareigojant per Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ bei nukentėjusiojo naudai iÅ¡ieÅ¡kotinas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti“. Skunde taip pat praÅ¡oma nukentėjusiojo naudai iÅ¡ nuteistųjų solidariai iÅ¡ieÅ¡koti 605 Eur iÅ¡laidų už apeliacinio skundo paruoÅ¡imÄ ir ateityje apeliacinės instancijos teisme patirtinas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. 2.1.

Pirmiausia skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistu neturtinės žalos dydžiu (nukentėjusysis prašė priteisti 5 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , tuo tarpu teismas priteisė tik 1 000 Eur). 2.1.1. Ä®rodinėjant, kad nukentėjusysis patyrė didesnę neturtinę žalÄ , nei priteista skundžiamu nuosprendžiu, pažymima, kad vien tai, jog fizinio smurto veiksmai truko neilgai, nes buvo atlikti tik keli smÅ«giai, nepaneigia aplinkybių, jog R. I. buvo jėga įstumtas į persirengimo vagonėlį, nugriautas ant žemės, laikant jėga į Å¡onkaulių sritį buvo suduoti du smÅ«giai, kurių vienas nulėmė Å¡onkaulio lūžį ir dėl Å¡ių veiksmų, nors trukusių neilgai, nukentėjusysis patyrė skausmÄ , ilgÄ gydymÄ ir ilgalaikius fizinius nepatogumus. 2.1.2.

Nukentėjusiojo atstovo vertinimu, skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai akcentavo, jog smurtas buvo panaudotas spontaniÅ¡kai, įvykus kivirčui dėl darbų vykdymo, ir atitinkamai pabrėžia, kad nukentėjusysis neatliko jokių veiksmų dėl konflikto inicijavimo, pastarasis tik bandė praneÅ¡ti apie įvykį tiesioginiam vadovui ir dėl to netikėtai buvo sumuÅ¡tas. 2.1.3. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, pabrėžiant, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ ieÅ¡kovas byloje neprivalo įrodinėti neturtinės žalos dydžio, o tik pateikti kriterijus dėl tokios žalos patyrimo.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis patyrė labai skausmingÄ kÅ«no sužalojimÄ , o tai sukėlė didelius fizinius skausmus ir nepatogumus, todėl ilgÄ laikÄ nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, savijauta ir sveikata buvo stipriai pabloginta dėl nuteistųjų veiksmų. 2.1.4. Pažymima ir tai, kad dėl fizinio smurto nukentėjusysis patyrė ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinį sukrėtimÄ bei pažeminimÄ , kadangi nuteistųjų nusikalstami veiksmai ir vėlesnis jų aiÅ¡kinimas vyko vieÅ¡ai, matant kolegoms.

Nukentėjusysis buvo sužalotas ir pažemintas be jokios objektyvios priežasties žymiai jaunesnių asmenų, kurie nei po sumuÅ¡imo, nei praėjus kuriam laikui nei apgailestavo, nei nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, kas rodo pastarųjų cinizmÄ ir nepagarbÄ . Be to, iÅ¡ darbinės aplinkos nukentėjusysis sužinojo, kad nuteistasis D. O. gyrėsi kitiems asmenims, „sudorojęs“ jį (nukentėjusįjį R. I.). Taip pat pažymima, kad nukentėjusiojo pažeminimas ir iÅ¡gyvenimai, net ir praėjus ilgam laikotarpiui, neleidžia pastarajam jaustis saugiu ir pasitikinčiu aplinkiniais. 2.2.

Taip pat skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti mažesnę nukentėjusiojo patirtų iÅ¡laidų advokato paslaugos apmokėti sumÄ nei buvo praÅ¡oma. Pažymima, kad nukentėjusiojo patirtos iÅ¡laidos buvo pagrįstos PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis ir bankiniais pavedimais, todėl, atstovo vertinimu, teismas nepagrįstai nukentėjusiojo patirtÄ iÅ¡laidų sumÄ sumažino 927 Eur (vietoje 2 500 Eur priteisiant 1 573 Eur). 2.2.1. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad konkretÅ«s penki teismo posėdžiai (2019 m. gegužės 29 d., liepos 17 d., gruodžio 17 d., 2020 m. gruodžio 17 d. ir 2021 m. balandžio 22 d.) neužtruko ilgai, jiems nereikėjo ruoÅ¡tis, o advokato kelionė iki teismo ir atgal truko apie 2 val.

Nukentėjusiojo atstovas pažymi, kad kokybiškas atstovavimas neįmanomas nesiruošiant teismo posėdžiams, pabrėžia ruošęsis visiems nurodytiems penkiems posėdžiams. Be to, pačių posėdžių trukmė daugeliu atvejų paaiškėdavo tik paties posėdžio metu, tačiau tai nepaneigia poreikio jiems ruoštis, o tai užtrukdavo apie 1 val. laiko. 2.2.2. Pabrėžiama, kad skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodoma, jog 2019 m. liepos 17 d. teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas neuždavė klausimų teismo medicinos ekspertei ir atitinkamai nurodo, jog jis (atstovas) tokius klausimus uždavė, visų posėdžių metu buvo aktyvus proceso dalyvis. 2.2.3.

Nukentėjusiojo atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad R. I. interesams teismo posėdžiuose atstovavo už sutartÄ 500 Eur sumÄ , todėl nukentėjusysis apmokėjo mažesnes sumas už atstovavimÄ net septyniuose kituose posėdžiuose. Atstovo teigimu, teismo vertinimas tik likusių penkių posėdžių, kurie truko trumpiau, nelaikytinas objektyviu, nustatant realiai patirtas nukentėjusiojo iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. Akcentuojama ir tai, kad nei vienas teismo posėdis nebuvo atidėtas R.

I. ar jo atstovo iniciatyva. 2.2.4. Skunde pažymima, kad priteisus nukentėjusiajam tik 1 000 Eur neturtinės žalos ir iš esmės atitinkama suma sumažinus patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, nuosprendžiu buvo iš esmės tik padengtos nukentėjusiojo realiai patirtos išlaidos atstovo paslaugoms apmokėti. Vadinasi, nukentėjusiajam nebuvo realiai priteista jokia didesnė suma ir nebuvo patenkinti lūkesčiai dėl teisingumo įvykdymo, o tai, atstovo vertinimu, gali atgrasyti kitus asmenis siekti teisingumo panašiose situacijose.

Taip pat pabrėžiama, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį turėjo būti išieškotos, o ne priteistos, kaip suformuluota nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kadangi formuluotė yra reikšminga, kad nuosprendis galėtų būti laikomas vykdomuoju dokumentu priverstinio išieškojimo procese. 2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės turi būti papildytos. Pažymima, kad nukentėjusiajam buvo priteistos trijų kategorijų sumos, t. y. turtinė žala, neturtinė žala ir advokato pagalbos išlaidos, tačiau laisvės apribojimo bausmės įvykdymas buvo susietas tik su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu.

Nukentėjusiojo atstovo vertinimu, nuteistiesiems padengus turtinę ir neturtinę žalÄ , net ir neapmokėjus iÅ¡laidų už advokato paslaugas, bus laikoma, kad nuteistieji bausmę įvykdė ir ji negalės bÅ«ti pakeista griežtesne bausme už paskirtosios nevykdymÄ . 2.4. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje (nuosprendžio dalis „dėl kaltinimo pakeitimo“) padarė faktinę klaidÄ , kadangi 2019 m. gruodžio 17 d. prokuroro praÅ¡ymai patvirtina, jog kaltinimas buvo patikslintas ne tik nuteistojo D.

O., tačiau dėl abiejų kaltinamųjų (nuteistųjų).

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. O. ir jo gynėjas advokatas Pranas Makauskas prašo:

1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2021 m. liepos 29 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, D. O. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

2) atlikti įrodymų tyrimÄ ir apklausti nukentėjusįjį R. I. dėl pakeistų ir prieÅ¡taringų parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotų parodymų bei kaip liudytojÄ apklausti teismo medicinos konsultacinę specialisto iÅ¡vadÄ parengusį ekspertÄ P. P.. 3.1. Pirmiausia, apeliaciniame skunde ginčijami veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo klausimai. Pažymima, kad objektyvieji sveikatos sutrikdymo požymiai yra pavojinga kito žmogaus sveikatai veika, žalingi padariniai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių.

Nuteistojo gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pavojingÄ veikÄ ir priežastinį ryšį nustatė vadovaudamasis netiesioginiais įrodymais, kurių nepatvirtina tiesioginiai įrodymai. 3.1.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai. Be to, formaliai pasisakė dėl nenuoseklių ir prieÅ¡taringų, nuolat keičiamų nukentėjusiojo parodymų, teismas nevertino ir nepasisakė dėl nuteistojo D. O. parodymų, kad nukentėjusysis, kviesdamas policijos pareigÅ«nus, siekė finansinės naudos. 3.1.2.

Apeliantų teigimu, teismas, atnaujinęs įrodymų tyrimÄ ir paskyręs atlikti nukentėjusiojo R. I. parodymų patikrinimÄ vietoje, akcentavo bÅ«tent nenuoseklius pastarojo parodymus, o parodymų patikrinimas vietoje buvo skiriamas ir atliekamas pažeidžiant BPK nuostatas. Be to, teismas suabsoliutino parodymų patikrinimo vietoje protokolÄ , nevertindamas, kad R. I. Å¡io veiksmo metu dar kartÄ pakeitė savo parodymus, nurodydamas naujas aplinkybes, galiausiai pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į esminius parodymų patikrinimo vietoje protokolo trÅ«kumus ir prieÅ¡taravimus faktinėms bylos aplinkybėms, nesiaiÅ¡kino, ar parodymų patikrinimo vietoje tyrimo veiksmas buvo atliktas įvykio metu buvusiÄ faktinę situacijÄ atitinkančiomis sÄ lygomis, t. y. ar Å¡is veiksmas buvo atliktas panaudojant bÅ«tent tokių pat gabaritų (vidaus patalpų dydžio, jų iÅ¡dėstymų, pertvarų buvimÄ /nebuvimÄ , įėjimo durų dydžio ir t.t.) statybos vietoje buvusį statybininkų poilsio namelį. 3.2.

Skunde nurodoma, kad nuosprendyje padarytos išvados dėl nuteistojo D. O. veikos kvalifikavimo grindžiamos ne objektyviais įrodymais, o loginėmis išvadomis visas aplinkybes vertinant nukentėjusiojo naudai. 3.2.1. Apeliantai atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas dėl prieštaringų ir nenuoseklių nukentėjusiojo parodymų neįvertino, kad R. I. parodymus keitė dėl esminių įvykio aplinkybių, t. y. dėl konflikte dalyvavusių asmenų, konflikto pobūdžio, fizinės jėgos panaudojimo.

Apeliantų vertinimu, esmingai keičiami nukentėjusiojo parodymai negali būti aiškinami kitaip kaip tik siekiu atstovo pagalba savo parodymus priderinti prie byloje esančių aplinkybių. 3.2.2. Skunde išsamiai aptariami nukentėjusiojo viso proceso metu duoti parodymai, pažymint, kokiomis aplinkybėmis jie skiriasi, nurodant, kad skunde išdėstyti R. I. parodymai paneigiami pareigūnės S. J. 2017 m. gruodžio 11 d. parodymais. 3.2.3. Skunde cituojama kasacinio teismo praktika dėl nukentėjusiojo suinteresuotumo palankaus procesinio sprendimo priėmimu ir nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad R.

I., viso proceso metu keisdamas ir papildydamas parodymus, siekė sau palankaus rezultato, todėl Å¡io asmens parodymai negalėjo bÅ«ti laikomi patikimais, o palankiai vertindamas nukentėjusiojo parodymus teismas netinkamai taikė BPK 20 straipsnio 4, 5 dalis ir pažeidė principÄ , kad visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis). 3.3. Taip pat skunde pateikiami argumentai dėl parodymų patikrinimo vietoje atlikimo procesinių taisyklių pažeidimo ir Å¡io įrodymo nepatikimumo bei prieÅ¡taravimo faktinėms bylos aplinkybėms.

Skunde apeliantai, remdamiesi fotografijomis ir schemomis, iÅ¡samiai analizuoja protokole ir byloje esančius duomenis, darant iÅ¡vadas, kad parodymų patikrinimas vietoje buvo skiriamas pažeidžiant BPK reikalavimus, todėl Å¡io veiksmo protokolas neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų 3.3.1. Skunde pabrėžiama, kad vykdant parodymų patikrinimÄ vietoje apie Å¡io procesinio veiksmo atlikimÄ nebuvo informuotas nei kaltinamasis D. O., nei jo gynėjas, dėl ko buvo apribota jų teisė tiesiogiai dalyvauti atliekant procesinius veiksmus, renkant įrodymus, pateikti klausimus nukentėjusiajam. 3.3.2.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje nebuvo laikomasi reikalavimo šį veiksmÄ atlikti „tame pačiame ar analogiÅ¡kame statybiniame vagonėlyje, atkartojant vagonėlyje buvusių daiktų iÅ¡sidėstymÄ â€œ. Byloje nėra duomenų, kodėl parodymų patikrinimas vietoje negalėjo bÅ«ti atliktas tame pačiame vagonėlyje, kurį parodymuose mini R. I., o atliekant šį veiksmÄ net nebuvo pasirinktas analogiÅ¡kas vagonėlis ir nebuvo atkartotas daiktų iÅ¡dėstymas.

Skunde nurodoma ir tai, kad parodymų patikrinimo vietoje protokole nubraižyta tikrovės neatitinkanti vagonėlio forma, t. y. pavaizduotas ne stačiakampio forma, o kvadratas. 3.3.3. Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad parodymų patikrinimas vietoje vyksta vagonėlyje, kurio durų plotis 80 cm, tačiau nukentėjusysis nurodė, kad įvykis įvyko vagonėlyje, kurio durų plotis galimai platesnis (iki 90 cm). Apeliaciniame skunde pažymima, kad Å¡ios aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi statybiniai vagonėliai gaminami pagal tÄ patį standartÄ ir durų angų pločiai nesiskiria.

Be to, atkreipiamas dėmesys, kad aplinkybė, ar durų angos plotis yra 80, ar 90 cm, nagrinėjamoje situacijoje gali turėti esminę reikÅ¡mę. Taip pat atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje nebuvo atkartotas įvykio vietoje buvusių daiktų iÅ¡dėstymas, o pats procesinis veiksmas atliktas vagonėlyje su pertvara, nors nukentėjusysis nurodė, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta vagonėlyje be jos. 3.3.4. Apeliaciniame skunde ginčijami R. I. parodymai, duoti atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje:

1) pažymima, kad jeigu J. L. būtų stipriai laikęs nukentėjusįjį už peties ir stipriai spaudęs, turėjo likti kraujosruvos ir žymės, tačiau jokių žymių nebuvo rasta ir užfiksuota;

2) skunde teigiama, kad nėra aišku, kokiu būdu J. L. apsuko R. I. 360 laipsnių kampu, ar jis priešinosi, kur tuo metu buvo D. O., atkreipiant dėmesį į tai, kad vagonėlio erdvė yra maža; nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytos aplinkybės apeliantams yra neaiškios;

3) skunde nurodoma ir tai, kad jėga visu svoriu parverčiamas pusiau sėdomis ant žemėmis R. I. turėjo stipriai susitrenkti galvÄ Ä¯ vagonėlio sienÄ , tačiau tokių duomenų nėra;

4) apeliantų teigimu, J. L. tik pasilenkęs, bet neatsiklaupęs ir neužgulęs nukentėjusiojo savo svoriu, bÅ«tų jo neiÅ¡laikęs, o pagal R. I. parodymus nuteistasis D. O. smÅ«giavo jam praktiÅ¡kai į tÄ pačiÄ vietÄ , už kurios laikė J. L.. 3.3.5. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio ir neįvertino esminio parodymų patikrinimo vietoje protokolo prieÅ¡taravimo faktinėms aplinkybėms, kadangi konstatavo, kad sulūžo vagonėlyje buvęs stalas, o nukentėjusysis R.

I. galimai ant jo užgriuvo, griÅ«damas alkÅ«ne atsitrenkė į stalÄ . Vis dėlto duomenų apie lūžusį stalÄ ir sutrenktÄ alkÅ«nę nėra, juo labiau, pagal parodymų patikrinimo vietoje protokolÄ stalas stovėjo prieÅ¡ingoje pusėje nei buvo pargriautas nukentėjusysis. 3.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nevertino P. P. konsultacinės specialisto iÅ¡vados, o pirmosios instancijos, konstatuodamas, kad konsultacinė iÅ¡vada prieÅ¡tarauja parodymų patikrinimo vietoje protokolui, iÅ¡ esmės pripažino, kad parodymų patikrinimo vietoje nukentėjusysis iÅ¡ esmės pakeitė parodymus.

Remdamiesi P. P. teismo medicinos konsultacine specialisto iÅ¡vada, apeliantai tvirtina, kad nukentėjusysis iÅ¡sigalvojo, jog jį sumušė D. O.. 3.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad niekas nematė, jog nuteistieji D. O. ir J. L. bÅ«tų įsitempę ar įstÅ«mę prievarta nukentėjusįjį į statybinį vagonėlį, taip pat niekas nematė, kad Å¡ie asmenys bÅ«tų naudoję smurtÄ . 3.6. Atkreipiamas dėmesys, jog bylos nagrinėjimo metu nepaaiÅ¡kėjo, kodėl į teismo medikus buvo kreiptasi ne iÅ¡ karto, bet praėjus vienuolikai dienų po įvykio.

Apeliantų vertinimu, negalima atmesti fakto, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek kelios dienos iki, tiek ir kelios dienos po 2017 m. gegužės 18 d. įvykio. Teigiama, kad galima tik tikėtina iÅ¡vada, kad bÅ«tent Å¡ios dienos įvykio metu R. I. buvo sužalotas. Skunde pažymima, kad iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų nėra aiÅ¡ku, kaip atsirado poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kadangi poodinės kraujosruvos yra užfiksuotos tik krÅ«tinės lÄ stos virÅ¡utinės dalies kairėje pusėje. 3.7.

Apeliaciniu skundu taip pat ginčijama skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajam priteistos turtinės ir neturtinės žalos. 3.7.1. Skunde teigiama, kad iÅ¡ nuosprendžio nėra aiÅ¡ku, už kÄ ir kokių duomenų pagrindu nukentėjusiajam R. I. buvo priteista 395,21 Eur dydžio turtinė žala. Pažymima, kad nukentėjusysis į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių kreipėsi savo noru, todėl 41,10 Eur suma negali bÅ«ti laikoma turtine žala. Be to, nurodoma, kad R.

I. priteista 50 Eur minimalių iÅ¡laidų suma nėra pagrįsta objektyviais įrodymais, kadangi pirmosios instancijos teismas, nesant byloje jokių įrodymų apie patirtas gydymo iÅ¡laidas, vadovaudamasis vieÅ¡ai prieinamų bazių duomenimis, priteisė nukentėjusiajam turtinę žalÄ . Skunde pabrėžiama, kad teismas nesant nukentėjusiojo ir jo atstovo argumentų, vertino vieÅ¡oje erdvėje esančius duomenis dėl vaistų kainos ir nuvažiuoto atstumo, o tai, apeliantų vertinimu, leidžia abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. 3.7.2.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusiajam priteista neturtinės žalos suma yra objektyviai nepagrįsta, kadangi pirmosios instancijos teismas tik nurodė, kad 1 000 Eur bÅ«tų teisinga ir protinga suma. Apeliantų vertinimu, civilinio ieÅ¡kinio argumentai turėjo bÅ«ti vertinami nukentėjusiojo nenuoseklių, prieÅ¡taringų ir keičiamų parodymų kontekste. Be to, turėjo bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad įvykio dienÄ R. I. nepageidavo kviesti greitosios medicinos pagalbos, teiginiai dėl didelių fizinių skausmų ir nepatogumų yra deklaratyvÅ«s, o iÅ¡sakyta pozicija, kad nukentėjusysis patyrė psichologinį sukrėtimÄ ir pažeminimÄ , nes kaltininkų veiksmai vyko vieÅ¡ai, yra nepagrįsta, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bÅ«tent pats nukentėjusysis visiems pasakojo apie jo sumuÅ¡imÄ . 3.8.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo pažeistos bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ reglamentuojančios teisės normos. 3.8.1. Cituojama teismų praktika, pagal kuriÄ â€žnukentėjusiojo nurodomas patirtį atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama, nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas proceso dalyvių praÅ¡omÄ atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė“.

Be to, pažymima, kad maksimalūs priteistini bylinėjimosi išlaidų dydžiai už advokatų paslaugas yra numatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos), o netgi leistinas maksimalus teisinės pagalbos išlaidų dydis savaime nesuponuoja, kad tokios išlaidos bus priteistos ir yra pagrįstos. Cituojama kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kas turi būti nustatyta sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ir pažymima, kad šių išlaidų dydžio kontrolė vertinama kaip teismo pareiga. 3.8.2.

Apeliantų vertinimu, priteista 5 720 Eur suma yra neprotinga ir turėtų būti ženkliai sumažinta, nes:

1) nagrinėjama byla nėra sudėtinga;

2) nukentėjusiojo atstovas pateikė nesudėtingÄ , nedidelės apimties civilinį ieÅ¡kinį, kurio buvo tenkinta tik 20 procentų; 3) atstovas bylos procese nebuvo aktyvus. 3.8.3. Pažymima, kad nukentėjusysis atstovui mokėdavo avansu fiksuotÄ sumÄ , kuri nebuvo susieta su realiomis atstovo laiko sÄ naudomis ar atlikto darbo apimtimi. Skunde cituojami skundžiamo nuosprendžio fragmentai ir, remiantis Rekomendacijomis, teigiama, kad priteisiant bylinėjimosi iÅ¡laidas kelionės iÅ¡ Vilniaus į Å alčininkus sÄ naudas teismas vertino kaip suteiktų paslaugų laikÄ , o tai neatitinka Rekomendacijų 3 punkto reguliavimo.

Taip pat pažymima, kad posėdyje, kai nebuvo sprendžiami jokie klausimai, nebuvo pateikti jokie įrodymai, nukentėjusysis apskritai neturėjo mokėti atstovui, kadangi posėdis realiai nevyko, o atstovas neatliko atstovavimo veiksmų. Atstovų vertinimu, nukentėjusiajam priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos negalėjo bÅ«ti didesnės nei 2 000 Eur. 3.9. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pagal BPK gali atlikti įrodymų tyrimÄ , o pagal teismų praktikÄ ne tik gali, bet ir privalo jį atlikti, kai pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimÄ atliko neiÅ¡samiai.

Nurodoma, kad skunde pateikti argumentai patvirtina, jog skundžiamame nuosprendyje itin didelė reikÅ¡mė suteikta parodymų patikrinimo vietoje protokolui, kuris yra gautas pažeidžiant BPK, todėl neturėjo bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti eksperto P. P. iÅ¡vadÄ .

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis Y. L. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2021 m. liepos 29 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 4.1. Nuteistasis pažymi, kad jis, prieÅ¡ingai nei nukentėjusysis, viso proceso metu buvo nuoseklus ir nurodė inkriminuoto nusikaltimo dienÄ Ä¯vykio vietoje nebuvęs, prieÅ¡ nukentėjusįjį R. I. smurto nenaudojęs, nesudavęs jokių smÅ«gių. Skunde nurodoma, jog Å¡iuos teiginius pagrindžia ir bylos duomenys: 1) 2017 m. gegužės 18 d. pareiÅ¡kimas-protokolas, kuriame nurodoma, kad „dėl tarpusavio prieÅ¡iÅ¡kų santykių konflikto metu vagonėlyje mane sumušė draugas D. A.“; 2) 2017 m. gegužės 18 d. R. I. apklausos protokolas;

3) nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ;

4) policijos ataskaitų žiūryklės (BIR) duomenys, kurie patvirtina, kad įvykio metu sumuštų/sužalotų asmenų nebuvo;

5) policijos pareigūnų S. J. ir A. J. parodymai;

6) V. T. ir S. S. parodymai;

7) apklaustas kaip įtariamas J. L. nurodė, kad konflikte nedalyvavo ir objekte nebuvo, o apie įvykį tik girdėjo; 8) akistatos su nukentėjusiuoju metu apeliantas J. L. patvirtino, kad su pastaruoju nekonfliktavo ir įvykio metu objekte nebuvo. 4.2. Apelianto vertinimu, nukentėjusiojo parodymai yra nepatikimi ir vertintini kritiÅ¡kai, kadangi yra melagingi. Atkreipiamas dėmesys, kad R. I. nurodė melavęs duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad neva taip liepė daryti policijos pareigÅ«nai. Taip pat pabrėžiami neatitikimai tarp nukentėjusiojo parodymų viso proceso metu ir parodymų, duotų atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje. 4.3.

Skunde pažymima, kad kritiÅ¡kai vertintini ne tik nukentėjusiojo R. I., bet ir liudytojų G. N. ir T. K. 2017 m. rugsėjo 5 d. duoti nuteistuosius D. O. ir J. L. kaltinantys parodymai, akcentuojant tai, kad visi įvardinti asmenys į apklausÄ vyko vienu automobiliu, aptarę parodymų turinį, yra bendradarbiai, po apklausos taip pat iÅ¡vyko kartu. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad G. N. ir T. K. įvykio dienÄ (t. J. 2017 m. gegužės 18 d.) atvykus policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad nieko nematė, negirdėjo ir apie įvykį nieko nežino.

Skunde teigiama, jog tarp nurodytų datų praėjo reikÅ¡mingas laiko tarpas, todėl akivaizdu, kad po beveik keturių mėnesių asmenys negalėjo geriau atsiminti įvykio nei pačiÄ Ä¯vykio dienÄ . 4.4. Nuteistojo J. L. vertinimu, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas neatitinka BPK 196 straipsnio reikalavimų ir negali bÅ«ti pripažįstamas tinkamu įrodymu. Byloje atliktas procesinis veiksmas galėtų bÅ«ti laikomas nebent eksperimentu, nes buvo atliktas ne nusikalstamos veikos, o kitoje vietoje, kuri esmingai skiriasi savo iÅ¡planavimu ir aplinka.

Be to, atliekant šį veiksmÄ nebuvo pakviesti kaltinamieji ir jų gynėjai. 4.5. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismui nenustačius visų nusikalstamos veikos požymių jo veiksmuose, teismas kaltę grindė per bendrininkavimo institutÄ , tačiau skunde pabrėžiama, kad negalima iÅ¡vada, jog nuteistieji turėjo vieningÄ tyčiÄ , kadangi jis (J. L.) neigia dalyvavęs konflikte ir buvęs įvykio vietoje, o vertinant byloje esančius duomenis bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajam pakėlus rankÄ , kurioje buvo telefonas, siekiant, kad aparatas nebÅ«tų paimtas, suduotas smÅ«gis buvo spontaniÅ¡kas.

Cituojant kasacinio teismo praktikÄ dėl bendrininkų tyčios, skunde nurodoma, kad jei ir bÅ«tų pripažinta apeliantÄ dalyvavus įvykyje, pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, jog jis (J. L.) turėjo bendrÄ tyčiÄ su nuteistuoju D. O. nesunkiai sužaloti nukentėjusįjį R. I.. 4.6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu ir vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kuriÄ kaltu dėl nusikalstamos veikos asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis D. O. ir jo gynėjas, taip pat nuteistojo J. L. gynėjas prašė jų apeliacinius skundus skundÄ tenkinti, o nukentėjusiojo atstovo skundÄ atmesti; nukentėjusiojo atstovas prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo D. O. ir jo gynėjo, taip pat nuteistojo J. L. skundus atmesti. Prokurorė prašė nuteistojo D. O. ir jo gynėjo, nuteistojo J. L. apeliacinius skundus atmesti, o nukentėjusiojo atstovo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Nuteistojo D.

O. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, nuteistojo J. L. ir nukentėjusiojo atstovo apeliaciniai skundai atmetami. Dėl D. O. ir J. L. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 6. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. gegužės 18 d., apie 10 val., į (duomenys neskelbtini) buvusį statybos objektÄ buvo iÅ¡kviesta policija dėl kilusio konflikto. Nuteistųjų ir nukentėjusiojo pozicijos dėl pastarojo įvykio nuo pat pradžių iÅ¡siskyrė. Nuteistasis D. O. neneigė susiginčijęs su R.

I., tačiau tvirtino, jog konfliktas buvo tik žodinis, nė vienas iÅ¡ jų jokių fizinių veiksmų neatliko, ginčijosi lauke, į statybinį vagonėlį su nukentėjusiuoju nebuvo užėję (2 t., b. l. 103-105; 1 t., b. l. 138, 144). Nuteistasis J. L. apskritai neigė buvęs įvykio vietoje, aiÅ¡kino minimÄ dienÄ dirbęs visai kitame statybos objekte ir jokiame konflikte su nukentėjusiuoju nedalyvavęs (2 t., b. l. 103-105, 1 t., b. l. 169). Čia tikslinga pažymėti, jog, kaip ir akcentuojama apeliaciniuose skunduose, nuteistųjų pozicija proceso metu buvo nuosekli, galima įžvelgti tik tam tikrų skirtumų nuteistojo D.

O. parodymuose dėl aplinkybių, susijusių su policijos atvykimu, tuo, kas buvo aiškinamasi įvykio vietoje. Tuo tarpu nukentėjusiojo R. I. parodymų, fiksuotų skirtingais proceso etapais, turinys nebuvo identiškas. Apeliaciniuose skunduose (ypač nuteistojo D. O. ir jo gynėjo) didžiausia kritika kaip tik ir tenka nukentėjusiojo parodymams, kurie įvardijami kaip itin nenuoseklūs ir prieštaringi, nuolat keičiami, padedant atstovui koreguojami pagal jau esamas ar naujai paaiškėjusias aplinkybes. Tuo tikslu nuteistasis D.

O. ir jo gynėjas skunde detaliai aptaria aplinkybes, kurias nukentėjusysis nurodė kviesdamas policijÄ , teikdamas pareiÅ¡kimÄ , taip pat kelis kartus apklausiamas ikiteisminiame tyrime, duodamas parodymus teisme bei atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo parodymų analizei skyrė pakankamai dėmesio, pasisakė dėl parodymuose esančių skirtumų, nurodė, kokios priežastys juos nulėmė ir galiausiai padarė iÅ¡vadas, jog nukentėjusiojo R.

I. parodymai yra patikimi, dėl esminių detalių nuoseklÅ«s, juos iÅ¡ dalies patvirtina kiti byloje surinkti netiesioginiai įrodymai, todėl jais rėmėsi grįsdamas nuteistųjų kaltę. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu iÅ¡ esmės sutinka bei tolesnėje Å¡ios nutarties dalyje, iÅ¡ naujo neanalizuodamas visų apeliantų nurodomų argumentų, dėl kurių dalies jau yra pasisakyta skundžiamame nuosprendyje, aptars tokiÄ pozicijÄ nulėmusius motyvus.

7. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumas, prieštaringumas, atitinkamai ir nepatikimumas, siejamas su konkrečiomis nukentėjusiojo parodymų detalėmis, kurios, kaip pabrėžiama, proceso metu keitėsi arba parodymai buvo apskritai papildomi naujomis aplinkybėmis. Apeliantai teisingai pažymi, kad tiek 2017 m. gegužės 18 d. pateiktame pareiškime (1 t., b. l. 31), tiek ir tos pačios dienos apklausoje R. I. nurodė, jog konfliktas vyko tik su D. O., jokių kitų asmenų (asmens) neminėjo.

Apklausiamas nurodė, kad jam kelis kartus delnu buvo suduoti smÅ«giai į Å¡onÄ , dėl ko sukeltas fizinis skausmas, jokių rimtų sužalojimų nepatyrė, į medikus nesikreipė, jokių pretenzijų D. O. neturi, kadangi su juo susitaikė; minimo konflikto niekas nematė ir negirdėjo (1 t., b. l. 36). Apklausiamas po kelių savaičių (2017 m. rugsėjo 5 d.) R. I. jau įvardino ir kitÄ prieÅ¡ jį smurtavusį asmenį, t. y. J. L., taip pat nurodė ženkliai daugiau kilusio įvykio aplinkybių (dėl to, kaip D.

O. su savo brigada, gal 8 asmenimis, jį ir jo kolegas T. K. ir G. N. iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ vagonėlio, kaip vėliau einant į kitÄ vagonėlį (persirengimo) priėjęs D. O. kartu su J. L. jį už parankių įnešė į vagonėlio vidų, uždarė duris, viduje, nespėjus nė sureaguoti, buvo pargriautas ant grindų, J. L., sugriebęs abiem rankomis, laikė už virÅ¡utinių drabužių, o D. O. ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė į kairės pusės Å¡onÄ (1 t., b. l. 42).

Apeliantai akcentuoja, kad teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo smÅ«giuota į krÅ«tinę (krÅ«tinės kairę pusę), nurodė, kad sulaužytas deÅ¡inysis Å¡onkaulis, nors anksčiau teigė, jog smÅ«giuota į kairę pusę; taip pat nurodo, kad buvo sužalota kairės rankos alkÅ«nė, nors specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotas deÅ¡inės rankos alkÅ«nės sužalojimas; teigė iÅ¡ karto po įvykio važiavęs į poliklinikÄ , alkÅ«nė buvo mėlyna, nors pareigÅ«nai nei skausmo, nei kraujosruvos nematė.

Galiausiai duodamas parodymus teisme nukentėjusysis teigė, kad jo pirminį pareiÅ¡kimÄ pakoregavo policijos pareigÅ«nai, be to, pripažino, kad duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime melavo (2 t., b. l. 88-94). Parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad pirmas į vagonėlį įėjo J. L., iÅ¡ kitos pusės stovėjo D. O.. J. L. pirmas sugriebė ir stipriai laikė nukentėjusįjį už deÅ¡iniojo peties, D. O. visa jėga abiem rankomis stÅ«mė kairiÄ rankÄ , jėga įstÅ«mė į vagonėlio vidų, kur J.

L. abiem rankomis sugriebė nukentėjusįjį už krūtinės viršutinės dalies ir abiem rankomis laikydamas už krūtinės srities kartu su nukentėjusiuoju apsisuko 360 laipsniu kampu, po ko numetė nukentėjusįjį ant grindų; nukentėjusiajam esant pusiau sėdimoje padėtyje, prispaustam už krūtinės laikomo J. L., D. O. sudavė jam ne mažiau kaip du smūgius į šonkaulius kairėje pusėje (3 t., b. l. 48-58).

8. Formali nukentėjusiojo parodymų analizė leistų spręsti, kad parodymai nėra nuoseklÅ«s, skiriasi dėl konflikte dalyvavusių asmenų, konflikto eigos, veiksmų sekos, pobÅ«džio, pasekmių ir kt. Visgi toks vertinimas bÅ«tų nevisapusiÅ¡kas, selektyvus, neatitinkantis tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimo, jog turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-648/2016, Nr. 2K-206-693/2017, Nr. 2K-88-628/2018, Nr. 2K-23-697/2017 ir kt.).

Įvertinus ne atskiras nukentėjusiojo parodymų detales, o visus pastarojo parodymus, taip pat kitus byloje surinktus įrodymus, sugretinus juos tarpusavyje, darytina abejonių nekelianti išvada, kad nukentėjusiajam R. I. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas 2017 m. gegužės 18 d. kilusio konflikto metu bendrais abiejų nuteistųjų veiksmais. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad, priešingai nei tvirtina nuteistasis D. O., konfliktas buvo ne tik žodinis, bet ir fizinis, bei, priešingai nuteistojo J.

L. pozicijai, prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtavo ne tik D. O., bet ir J. L.. IÅ¡ byloje esančios ataskaitų žiÅ«ryklės duomenų matyti, kad praneÅ¡damas apie įvykį R. I. nurodė, jog buvo sumuÅ¡tas kelių asmenų, t. y. nukentėjusysis iÅ¡ karto įvardino, kad smurtavo ne vien tik D. O. (1 t., b. l. 32). Tai, kad atvykus pareigÅ«nams, vėliau raÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ apklausiamas nukentėjusysis kaip smurtÄ pavartojusį asmenį nurodė tik D. O. ir neužsiminė apie J.

L., ir visÄ kilusį įvykį pateikė daugiau kaip smulkų kivirÄÄ , kurio metu nors ir nurodė sulaukęs delnu kelių smÅ«gių iÅ¡ D. O., tačiau pabrėžė, kad nieko rimto jam nebuvo padaryta, sukeltas tik fizinis skausmas, jokių pretenzijų neturi, su D. O. susitaikė, nulėmė tai, kad po įvykio visgi buvo mėginama konfliktÄ iÅ¡spręsti Å¡alims susitariant. Čia ypač svarbÅ«s liudytojo R. V. ((duomenys neskelbtini)) parodymai, kuriuos duodamas pirmosios instancijos teisme pastarasis nurodė, kad paskambinęs R.

I. pranešė, jog yra sumuÅ¡tas. IÅ¡ liudytojo parodymų matyti, kad pakalbėjęs ir iÅ¡klausęs R. I., R. V. paskambino D. O. (beje, apklausiamas liudytojas pažymėjo, kad tuo metu, kai jis paskambinęs D. O. klausė, ar Å¡is sumušė R. I., nuteistasis atsakė „visko bÅ«na“, „kad D. sakytų, jog primuÅ¡iau brigadininkÄ nebuvo, bet per daug neprieÅ¡taravo“ (2 t., b. l. 103-105)), bandė juos abu taikyti, siÅ«lė tartis. Matyti, kad su abiem buvo kalbėta dar iki atvykstant policijai (< ... > „pasiÅ«liau, kai paskambino I., tartis iÅ¡ karto, nei man tos policijos reikia.

D. skambinau, aiÅ¡kinausi, kol skambinau atvyko policija“ < ... >) (2 t., b. l. 103-105), su R. V. telefonu buvo bendraujama taip pat ir tuo metu, kai atvyko pareigÅ«nai, kas matyti ne tik iÅ¡ nukentėjusiojo, bet ir liudytojų (policijos pareigÅ«nų) S. J. ir A. J. parodymų. Taigi suprantama, kad jusdamas direktoriaus skatinimÄ tartis, žadamÄ sumokėti kompensacijÄ (tokia aplinkybė matyti iÅ¡ nukentėjusiojo, nuteistojo D. O. ir liudytojo R. V. parodymų) R. I., kuris tuo metu dar nežinojo, kad dėl suduotų smÅ«gių jam ne tik skauda Å¡onÄ , bet ir lūžo Å¡onkaulis, pateiktame pareiÅ¡kime ir apklausiamas (įvykio dienÄ ) nenurodė tikrųjų aplinkybių, neįvardino, kad smurtiniuose veiksmuose be D.

O. dalyvavo dar vienas asmuo, t. y. J. L.. Kita vertus, neraÅ¡yti pareiÅ¡kimo, nurodyti, jog nieko neįvyko, nukentėjusysis taip pat negalėjo, kadangi tokiu atveju jam pačiam galimai bÅ«tų grėsusi atsakomybė už melagingÄ iÅ¡kvietimÄ (kaip liudytojai apklausti pareigÅ«nai S. J. ir A. J. parodė įvykio vietoje aiÅ¡kinę, kad „dėl melagingo iÅ¡kvietimo yra administracinė atsakomybė ir pranešėjui teks sumokėti administracinių nusižengimo kodekse numatytÄ baudÄ , kuri yra nemaža“) (1 t., b. l. 105, 107; 2 t., b. l. 87-94).

Taigi apeliantai skunduose nepagrįstai tikina, kad nukentėjusysis sÄ moningai melavo, akcentuoja, jog R. I. 2018 m. liepos 18 d. teisiamojo posėdžio metu pats pripažino melavęs duodamas parodymus, nors, kaip matyti iÅ¡ minėto posėdžio protokolo, pastaroji frazė buvo nurodyta atsakant į gynėjo klausimÄ â€žkada melavote – pirmÄ ar antrÄ kartÄ â€œ, kai iki tol parodymuose nukentėjusysis kaip tik detaliai ir aiÅ¡kino, jog pirminių parodymų turiniui įtakos turėjo tuo metu vykusios derybos dėl taikaus susitarimo, žadant nukentėjusiajam sumokėti kompensacijÄ .

9. Nors D. O. ir jo gynėjo skunde teigiama neva nukentėjusiajam sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ne įvykio metu, o „tiek kelios dienos iki, tiek ir kelios dienos po 2017 m. gegužės 18 d. įvykio“, o užfiksuotos kraujosruvos, atsižvelgiant į jo darbo specifikÄ , iÅ¡ esmės yra neiÅ¡vengiama darbo dalis, tokie argumentai yra deklaratyvÅ«s, jų nepagrindžia jokie objektyvÅ«s bylos duomenys. Ir, prieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad R. I. apie tai, kad yra sumuÅ¡tas ir jam skauda pranešė bÅ«tent po 2017 m. gegužės 18 d.

įvykio. Iki tol pastarasis dirbo statybos objekte, surinkinėjo pertvaras, nei skausmu, nei prasta sveikata nesiskundė, nors akivaizdu, kad esant sulaužytam šonkauliui fizinio darbo objekte nebūtų galėjęs daryti. Be anksčiau nurodytos ataskaitų žiūryklės, kurioje užfiksuota, kad paskambinęs pranešėjas (R. I.) informavo buvęs sumuštas direktoriaus ir jo darbininkų, nukentėjusysis iš karto skambino ir savo tiesioginiam viršininkui, t. y. liudytojui R. V., kuris apklausiamas patvirtino, kad R.

I. pranešė, jog yra sumuÅ¡tas, iÅ¡ pradžių nurodė D. O., paskui pasakė, kad dar „ir (duomenys neskelbtini)“, skundėsi, jog jam skauda Å¡onÄ , Å¡onkaulius (2 t., b. l. 103-105). Tai, kad nukentėjusysis skundėsi skausmu, matyti ir iÅ¡ liudytojos S. J. parodymų (2018 m. liepos 18 d. teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡e, nuo 2:17 val. iki 2:19 val., yra užfiksuoti liudytojos žodžiai „pareiÅ¡kėjas minėjo kažkÄ apie stalÄ , bet aÅ¡ neprisimenu, ar jis jau buvo sutvarkytas iki mums atvykstant ? ... ? sakė jam dėl to skauda, kad jis ant stalo nukrito ar kažkas tokio ? ... ? tiksliai neatsimenu, bet sakė, kad patyrė kažkokius sužalojimus, ar tai nukritęs ant stalo ? ... ?“), be to, abu pareigÅ«nai patvirtino, kad nukentėjusysis jiems iÅ¡ karto sakė, kad važiuos į poliklinikÄ .

Tad nepaisant to, kad akivaizdžių sumuÅ¡imo žymių ir nesimatė, o nukentėjusysis neprašė kviesti greitosios medicinos pagalbos, nereiÅ¡kia, kad sužalojimai nebuvo padaryti. Matyti, kad apie sumuÅ¡imÄ ir skausmÄ R. I. nedelsdamas pasisakė R. V., o pareigÅ«nams detaliau apie skausmÄ ir sužalojimus nieko neaiÅ¡kino (nors, pabrėžtina, iÅ¡ karto nurodė, kad pats vyks į poliklinikÄ ) dėl tos pačios priežasties, t. y. buvusio ketinimo tartis (tokios įvykio baigties pageidavo ir nukentėjusiojo virÅ¡ininkas).

10. Kaip itin reikÅ¡minga aplinkybė yra nukentėjusiojo kreipimosi į medikus laikas. Apeliantai D. O. ir jo gynėjas skunde nepagrįstai sureikÅ¡mina tÄ faktÄ , kad R. I. į teismo medikus kreipėsi praėjus 11 dienų po įvykio, taip bandydami įteigti neva nukentėjusysis medikų buvo apžiÅ«rėtas praėjus pakankamai daug laiko nuo įvykių, o tai esÄ leidžia manyti, kad pastarajam padaryti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ne analizuojamo įvykio metu, o kitomis nenustatytomis aplinkybės. Čia atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad iÅ¡ specialisto iÅ¡vadoje Nr. 1665/2017 (01) ir ekspertizės akte Nr. PEKG 92/2018 apraÅ¡ytų medicininių duomenų matyti, kad nukentėjusysis R.

I. į medikus kreipėsi įvykio dienÄ . VÅ¡Ä® Å eÅ¡kinės poliklinikos sveikatos istorijoje užfiksuota, kad atvykęs R. I. skundėsi skausminga deÅ¡ine alkÅ«ne ir kairės krÅ«tinės lÄ sta. Pastarajam nedelsiant buvo atliktos abiejų nurodytų sričių rentgenogramos, nustatytas kairės pusės VII Å¡onkaulio lūžimas be poslinkio, iÅ¡duotas nedarbingumas iki 2017-25-26 (1 t., b. l. 26-27; 2 t., b. l. 126-128). Taigi matyti, kad nukentėjusiojo veiksmai buvo nuoseklÅ«s, jis ne tik praneÅ¡damas apie įvykį nurodė buvęs sumuÅ¡tas kelių asmenų, tačiau ir netrukus paskambinęs vadovui R.

V. informavo apie įvykį (buvo sumuÅ¡tas D. O. ir (duomenys neskelbtini), skauda Å¡onÄ , Å¡onkaulius), pareigÅ«nams nurodė, jog kreipsis į medikus, liudytojams G. N. ir T. K. skundėsi skausmu Å¡one ir, veždamas pastaruosius namo, sakė, jog važiuos į poliklinikÄ (2 t., b. l. 87-94). Pažymėtina, kad tik atvykęs į VÅ¡Ä® Å eÅ¡kinės poliklinikÄ nukentėjusysis, be kita ko, skundėsi ir deÅ¡inės alkÅ«nės skausmu, o tai, kad atlikus rentgenogramÄ lūžimų ar skilimų nenustatyta, nepaneigia, jog nukentėjusiam Å¡i sritis buvo skausminga.

Tolesni medicininiuose dokumentuose fiksuoti duomenys tik patvirtina, kad nukentėjusysis ir toliau nuosekliai skundėsi skausmu nurodytose srityje. Antai, 2017 m. gegužės 26 d. lankydamasis Å¡eimos centre nurodė, kad tebeskauda deÅ¡inę alkÅ«nę, taip pat vargina krÅ«tinės kairės pusės skausmas įkvepiant, pasilenkiant. ApžiÅ«rėjęs alkÅ«nę, vidaus ligų gydytojas užfiksavo deÅ¡inės alkÅ«nės nykstančiÄ (gelsvÄ ) hematomÄ ; pilnai neiÅ¡tiesia rankos per galÅ«nę dėl skausmų; skausminga kairės pusės Å¡onkaulių sritis; nedarbingumas pratęstas iki 2017 m. birželio 2 d. (2 t., b. l. 126-128).

Tie patys nusiskundimai buvo įvardinti ir teismo medicinos ekspertui, kuris 2017 m. gegužės 29 d. apžiÅ«rėdamas R. I. nustatė deÅ¡inės alkÅ«nės užpakaliniame pavirÅ¡iuje 4,5x7 cm vidutinio intensyvumo gelsvÄ poodinę kraujosruvÄ , o krÅ«tinės lÄ stos kairėje, 10 cm nuo vidurinės linijos, II Å¡onkaulio projekcijoje, 3x2 analogiÅ¡kÄ poodinę kraujosruvÄ , taip pat minėtÄ VII Å¡onkaulio lūžį (1 t., b. l. 26-27). Pas medikus nukentėjusysis lankėsi ir 2017 m. birželio 2 d., birželio 9 d., birželio 16 d., vizitų metu buvo fiksuojami nusiskundimai susiję su nurodytais deÅ¡inės alkÅ«nės sužalojimu ir Å¡onkaulio lūžiu (2 t., b. l. 24-25).

Taigi aptarti duomenys aiÅ¡kiai rodo, kad iki 2017 m. gegužės 29 d. nukentėjusysis iÅ¡tyrimui atvyko pas teismo medicinos ekspertÄ , pastarasis pas medikus jau buvo lankęsis bent kelis kartus, svarbiausia, jog ir iÅ¡ karto po įvykio, kada atlikus rentgenogramÄ buvo diagnozuotas kairės pusės VII Å¡onkaulio lūžis, be to, nukentėjusysis skundėsi ir skausmu deÅ¡inėje alkÅ«nėje. Tokių duomenų kontekste nuteistasis D. O. ir jo gynėjas nepagrįstai nukentėjusiojo parodymų nepatikimumÄ , be kita ko, įžvelgia dėl to, jog apklausiamas teisiamajame posėdyje R.

I. kaip sužalotas vietas nurodė deÅ¡inės pusės Å¡onkaulį ir kairės rankos alkÅ«nę. 2018 m. liepos 18 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad R. I. iÅ¡ties nurodė, kad jam sužaloti „alkÅ«nė kairės rankos, Å¡onkaulis deÅ¡inys“ (2 t., b. l. 87-94), tačiau vertinant visus medicininius duomenis ir paties nukentėjusiojo parodymus akivaizdu, kad R. I., atsakydamas į gynėjo klausimÄ , paprasčiausiai suklydo, minima parodymų dalis negali bÅ«ti vertinama selektyviai ir ji, anaiptol, neatspindi nuoseklios R.

I. pozicijos dėl skausmo deÅ¡inėje alkÅ«nėje bei kairės krÅ«tinės lÄ stoje.

11. Apeliantai argumentus dėl nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumo grindžia ir jo parodymais, duotais atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje. Skunduose vardijamos atskiros R. I. parodymų dalys, lyginant jas su nukentėjusiojo parodymais, duotais kitais proceso etapais, iÅ¡sakomi argumentai, kad parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis ne tik dar kartÄ pakeitė parodymus, tačiau pastarojo nurodytos aplinkybės yra neįtikinamos, prieÅ¡taraujančios nustatytoms faktinėms aplinkybės. IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis R.

I. detaliai įvardino prieÅ¡ jį atliktų nuteistųjų veiksmų sekÄ ir pobÅ«dį, naudojant manekenÄ pavaizdavo, kaip nuteistasis J. L. jį sugriebė ir laikė už deÅ¡inės peties, D. O. jėga stÅ«mė į vagonėlio vidų, kur J. L. abiem rankomis sugriebė už krÅ«tinės, apsuko 360 laipsnių kampu, kur nugriuvo, kurioje rankoje ir kaip laikė telefonÄ , kai D. O. jam kumščiu sudavė smÅ«gius į kairės pusės Å¡onkaulius (3 t., b. l. 47-51). Nors skunduose tvirtinama, kad nukentėjusysis anksčiau tokių aplinkybių nebuvo nurodęs, tačiau suprantama, kad kol nebuvo atliktas minimas procesinis veiksmas, nukentėjusysis tiek detaliai aplinkybių neįvardino, juolab, kad ir atitinkamų klausimų tuo metu nekilo.

Svarbu tai, kad pati įvykio eiga ir nuteistųjų veiksmai nebuvo nurodomi iÅ¡ esmės skirtingai. Apeliantų siekis įžvelgti skirtumus ar prieÅ¡taravimus atskirose detalėse yra suprantamas, tačiau nėra pagrindo R. I. parodymus vertinti kaip iÅ¡ esmės nenuoseklius ir jai nesiremti. IÅ¡ nuteistojo D. O. ir jo gynėjo skundo turinio matyti, kad apeliantai daro visÄ eilę iÅ¡vadų, grįstų vien tik jų subjektyviu įsitikinimu. Antai, skunde nurodoma, kad jei J. L. stipriai laikė R. I. už peties, pastarajam turėjo likti kraujosruvos; jei nukentėjusysis jėga visa svoriu buvo parverstas pusiau sėdomis ant žemės, turėjo stipriai į vagonėlio sienÄ susitrenkti galvÄ ir pan.

Akivaizdu, kad tokie teiginiai yra tik apeliantų nuomonė, kadangi suėmimas už peties, ar pargriovimas ant žemės, nebÅ«tinai turi sukelti įvardintas pasekmes (kraujosruvas, galvos sutrenkimÄ ). Apeliantams neaiÅ¡ku, kokiu tikslu J. L. apsuko R. I. 360 laipsnių kampu, neaiÅ¡ku, ar pastarasis prieÅ¡inosi, kurioje vietoje tuo metu buvo D. O., tačiau Å¡ios aplinkybės nėra esminės. Pats apsukimo veiksmas vagonėlyje objektyviai galėjo bÅ«ti atliktas, apeliantai neteisÅ«s bandydami tikinti prieÅ¡ingai.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad protokole nėra duomenų apie ankstesniuose nukentėjusiojo parodymuose įvardintÄ atsitrenkimÄ Ä¯ stalÄ , stalo sulūžimÄ ir alkÅ«nės sumuÅ¡imÄ . Apklausiamas pirmosios instancijos teisme R. I. yra nurodęs aplinkybes dėl lūžusio stalo ir galimo atsitrenkimo į jį, tačiau D. O. ir J. L. nėra nuteisti už tai, kad trenkė (stÅ«mė) nukentėjusįjį į stalÄ ir taip sumušė jam alkÅ«nę (padarė kraujosruvas). IÅ¡ nukentėjusiojo R.

I. parodymų aiÅ¡kiai matyti, kad pastarasis nurodė buvęs pargriautas ant grindų, pats pargriovimas vyko staigiai, nespėjus nė sureaguoti, alkÅ«nę susitrenkė griuvimo metu, galimai atsitrenkdamas į stalÄ („? ... ? kokiu bÅ«du buvau paguldytas ant žemės, nespėjau sureaguoti, tik žiÅ«riu aÅ¡ jau ant žemės, stalas buvo sulūžęs, matyt, kai mane vertė, net nesitikėjau, kad jie taip mane, nespėjau sureaguoti, kažkur į stalÄ atsitrenkiau griÅ«damas alkÅ«ne ko gero, nes buvo labai mėlyna ? ... ? aÅ¡ ko gero alkÅ«ne griÅ«damas į stalÄ , gal korpusu ? ... ? matyt, į stalÄ ar kur, nespėjau sureaguoti“, 2 t., b. l. 88-94).

Be kita ko, ir liudytojos S. J., pagal iÅ¡kvietimÄ atvykusios į įvykio vietÄ , parodymuose užfiksuota, kad užėjusi į vagonėlį matė jame ant grindų nuverstÄ stalÄ (1 t., b. l. 105), teisiamajam posėdyje liudytoja patvirtino, kad nukentėjusysis jai minėjo apie stalÄ , negalėjo atsiminti tiksliai kÄ , bet skundėsi, kad jam skauda dėl to, kad „jis ant stalo nukrito ar kažkas tokio“ (2018 m. liepos 18 d. teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡as, nuo 2:17 val. iki 2:19 val.). Taigi nukentėjusysis buvo kategoriÅ¡kas dėl to, kad alkÅ«nę susitrenkė griuvimo metu, o aplinkybę dėl atsitrenkimo į stalÄ iÅ¡sakė kaip manymÄ .

Specialisto išvada ir ekspertizės aktas patvirtino, kad poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje atsiradimas yra būdingas griuvimui. Parodymų patikrinimo vietoje protokole aplinkybės dėl nukentėjusiojo pargriovimo yra užfiksuotos, o aplinkybė dėl to, ar buvo sulaužytas stalas, nėra susijusi su skundžiamu nuosprendžiu įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybėmis.

12. Apeliaciniuose skunduose nukentėjusiojo parodymų patikrinimas vietoje yra ginčijamas ir kitu aspektu, t. y. apeliantai tvirtina, kad Å¡is parodymų patikrinimo veiksmas atliktas nesilaikant BPK reikalavimų, kadangi atliktas ne tame pačiame vagonėlyje, neatkartojant jame buvusių daiktų iÅ¡dėstymo, be to, apie procesinio veiksmo atlikimÄ nebuvo informuotas nuteistasis (tuo metu įtariamasis) ir jo gynėjas (pastarasis argumentas nurodytas nuteistojo D. O. ir ji gynėjo skunde). BPK 196 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekiant patikrinti ar patikslinti liudytojo, nukentėjusiojo ar įtariamojo parodymus dėl įvykio vietos arba situacijos, įvykio dalyvių veiksmų ar kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai iÅ¡tirti, galima atvykti su asmeniu, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami, į Å¡io asmens nurodytÄ vietÄ ir sugretinti parodymus su aplinkybėmis vietoje.

To paties straipsnio 3 dalis numato, jog gali bÅ«ti atkuriama įvykio situacija ir Å¡is asmuo gali pademonstruoti parodymuose minimus veiksmus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas parodymų patikrinimÄ vietoje nurodė atlikti, siekiant patikslinti aplinkybes dėl nukentėjusiojo patekimo į vagonėlį bÅ«do, kokiomis aplinkybėmis atsidÅ«rė ant grindų, be to, nurodant apžiÅ«rėti vagonėlį, atlikti jo iÅ¡matavimus, daiktų iÅ¡dėstymÄ viduje (3 t., b. l. 33-34). Atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje nukentėjusysis kaip tik detaliai ir parodė teismo kaip tikslintinas įvardintas aplinkybes, taip pat buvo iÅ¡matuotas vagonėlis, durų plotas, nurodytas baldų iÅ¡dėstymas, stalo parametrai, atstumas nuo įėjimo durų iki nukentėjusiojo apsukimo bei pargriovimo ant grindų vietų.

Nors teismo nutartyje buvo nurodyta, kad parodymų patikrinimÄ vietoje tikslinga atlikti dar ir siekiant nustatyti, ar nusikaltimas galėjo bÅ«ti padarytas, tačiau iÅ¡ visų nutarties motyvų turinio bei paties atlikto parodymų patikrinimo vietoje matyti, kad aptariamo parodymų patikrinimo veiksmo tikslas buvo patikslinti nukentėjusiojo parodymus dėl įvykio situacijos, nuteistųjų veiksmų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai iÅ¡tirti. BÅ«tinumÄ atlikti parodymų patikrinimo veiksmÄ nulėmė ne siekis patikrinti nukentėjusiojo parodymus tuo aspektu, ar nurodytomis aplinkybėmis jie galėjo bÅ«ti atlikti, o bÅ«tent proceso metu duoti nukentėjusiojo parodymai, kurie dėl svarbių aplinkybių buvo arba neiÅ¡samÅ«s, arba neaiÅ¡kÅ«s, dėl ko buvo reikalinga, kad nukentėjusysis parodymus duotų vietoje, siekiant aiÅ¡kumo, pademonstruotų reikÅ¡mingus veiksmus, panaudojant manekenÄ (prie protokolo pridėtose fotolentelėse kaip tik matyti, kaip nukentėjusysis, naudodamas manekenÄ , rodo, kaip ir kur tiksliai J.

L. jį sugriebė ir laikė, kaip D. O. stūmė, kokioje padėtyje atsidūrė pargriautas ant grindų, kur buvo suduoti smūgiai ir t. t.). Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apeliantų argumentais, kad byloje atliktas parodymų patikrinimo veiksmas atitinka ne parodymų patikrinimo vietoje, o eksperimento turinį. Atitinkamai dėl tos pačios priežasties kaip nepagrįsti atmestini ir apeliacinių skundų argumentai dėl įtariamų ir jų gynėjų teisės dalyvauti šiame procesiniame veiksme.

13. Papildomai pažymėtina, kad parodymų patikrinimas vietoje buvo atliktas ne tame pačiame, tačiau iÅ¡ esmės analogiÅ¡kame vagonėlyje. Vagonėliai atitinka savo matmenimis – ilgiu, pločiu (jie, pabrėžtina beveik analogiÅ¡ki ir P. P. iÅ¡vadoje nurodyto „tipinio statybinio vagonėlio“ iÅ¡matavimams), nežymÅ«s skirtumai dėl durų pločio (gali skirtis iki 10 cm) ir jų atsidarymo krypties, lentynos (buvo tik įvykio vietos vagonėlyje), vidinės pertvaros (sumontuota tik procesiniame veiksme naudotame vagonėlyje) nėra esminiai ir nesudaro pagrindo parodymų patikrinimÄ vietoje vertinti kaip atliktÄ nesilaikant BPK 196 straipsnio reikalavimų. Tokiu bÅ«du aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, parodymų patikrinimo vietoje metu gautus duomenis pripažinęs įrodymu, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė.

14. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra užfiksuoti anksčiau aptartuose medicininiuose dokumentuose, nustatyti specialisto iÅ¡vadoje ir ekspertizės akte, papildomai patvirtinti ir ekspertės J. Gincman-DoroÅ¡enko parodymais, duotais nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Pabrėžtina, jog nuteistasis D. O. ir jo gynėjas dar pirmosios instancijos teisme aktyviai ginčijo, kad minėtas Å¡onkaulio lūžis negalėjo bÅ«ti padarytas nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, taip bandydami įtikinti, jog nukentėjusysis iÅ¡sigalvojo buvęs sumuÅ¡tas D.

O.. Tuo tikslu buvo pateikta teismo medicinos konsultacinė specialisto (P. P.) išvada Nr. 0176/19, kurioje konstatuota, kad „R. I. VII šonkaulis lūžti negalėjo vienam asmeniui laikant už krūtų gulintį ant žemės žmogų vagonėlio kampe, kadangi tai anatomiškai turėtų būti nepasiekiama ir nepatogu (past. išvadoje remtasi nukentėjusiojo parodymais, išskyrus, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kadangi parodymų patikrinimas tuo metu dar nebuvo atliktas) ? ... ? suduodant smūgį kumščiu (remiantis R.

I. 2017 m. rugsėjo 5 d. parodymais) paprastai lūžta ne vienas, o daugiau Å¡onkaulių (2-3 Å¡onkauliai), nes tiek kumÅ¡tis anatomiÅ¡kai apima pločio“ (2 t., b. l. 135-145), tokias iÅ¡vadas P. P. patvirtino ir apklausiamas teisme (3 t., b. l. 2-8). Pirmosios instancijos teismas minėta konsultacine iÅ¡vada nesirėmė, pripažinęs, kad ji prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir negali bÅ«ti patikimu įrodymu. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad nurodyti prieÅ¡taravimai kilo dėl to, kad iki P. P. pateikiant iÅ¡vadÄ dar nebuvo atliktas nukentėjusiojo parodymų patikrinimas vietoje, nebuvo pilnai aiÅ¡kios sumuÅ¡imo aplinkybės, kurias detalizavus atliekant nurodytÄ patikrinimo veiksmÄ , nustatyta, kad nukentėjusysis buvo pusiau sėdimoje padėtyje, nuteistieji iÅ¡ abiejų Å¡onų, dėl ko suduoti smÅ«gį į kairį Å¡onÄ anatomiÅ¡kai nebuvo nei nepatogu, nei nepasiekiama.

Teisėjų kolegija su tokia iÅ¡vada sutinka. Nors D. O. ir jo gynėjo apeliaciniu skundu praÅ¡oma konsultacinę iÅ¡vadÄ pripažinti įrodymu ir ja vadovautis, tačiau matyti, kad tokia pozicija iÅ¡ esmės betarpiÅ¡kai susijusi su ankstesniais argumentais dėl parodymų patikrinimo vietoje protokolo, kurį apeliacinės instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei prašė apeliantai, pripažino tinkamu įrodymu. Minėtame protokole ir jo prieduose užfiksuoti patikslinti duomenys dėl nuteistųjų buvimo vietos (stovėjo nukentėjusiajam iÅ¡ abiejų pusių) bei nukentėjusiojo pusiau sėdimos padėties leidžia pagrįstai konstatuoti, kad suduoti smÅ«gį į kairės pusės Å¡onÄ nebuvo anatomiÅ¡kai nepatogu ar, juo labiau, neįmanoma.

Kita vertus, net ir iki parodymų patikrinimo vietoje atlikimo nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės nenulėmė kategoriÅ¡kos konsultacinės specialisto iÅ¡vados – vartojamos frazės „turėtų bÅ«ti“, „paprastai lūžta“ rodo iÅ¡vadų tikėtinumÄ . Čia tikslinga pažymėti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertai J. Gincman-DoroÅ¡enko ir R. Laurinavičius (jiems tyrimo atlikimui buvo pateikta baudžiamosios bylos medžiaga) davė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad į krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės VII Å¡onkaulio projekcijÄ buvo padarytas vienas trauminis poveikis (smÅ«gis arba nugriuvimas bei atsitrenkimas), apklausiama pirmosios instancijos teisme ekspertė J.

Gincman-Dorošenko pažymėjo, kad praktikoje yra ne vienas atvejis, kai šonkaulis lūžta ir po vieno smūgio kumščiu (2 t., b. l. 167-168). Dėl anksčiau išdėstytų argumentų nėra pagrindo remtis konsultacine išvada, o su tuo susiję apeliantų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

15. Nuteistojo J. L. apeliacinio skundo esminiai argumentai yra skirti akcentuoti nuosekliÄ nuteistojo pozicijÄ , kad pastarasis inkriminuoto nusikaltimo dienÄ Ä¯vykio vietoje nebuvo, jokių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį neatliko ir niekaip nėra susijęs su R. I. padarytais sužalojimais. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistojo parodymai dėl jam inkriminuoto nusikaltimo iÅ¡ties buvo nuoseklÅ«s, tačiau tai, kad apeliantas nuosekliai neigia savo kaltę, savaime nereiÅ¡kia, kad jis nepadarė nusikalstamų veiksmų.

Teismų praktikoje pažymima, kad vertinant kaltinamojo parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ , nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo ir tokiu bÅ«du siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Kaltinamasis nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylÄ teisme nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimÄ , kas leidžia pagrįstai teigti, jog sakyti tiesÄ atitinkamos BPK nuostatos jo neįpareigoja.

Tokiu atveju ypatingÄ reikÅ¡mę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita raÅ¡ytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.

16. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo J. L. kaltę pirmiausia patvirtina nukentėjusiojo R. I. parodymai. Nekartojant pastarųjų, pabrėžtina, kad apie tai, jog pastarojo sumuÅ¡ime dalyvavo du asmenys, yra užfiksuota dar praneÅ¡ant apie įvykį (atskaitų žiÅ«ryklės duomenys – 1 t., b. l. 1), taip pat tÄ pačiÄ dienÄ nuvykus pas medikus (VÅ¡Ä® Å eÅ¡kinės poliklinikos asmens sveikatos istorijoje užfiksuota „sumušė iÅ¡ matymo pažįstami asmenys“), kituose medicininiuose dokumentuose, apžiÅ«roje pas teismo medicinos ekspertÄ vėlgi įvardino du asmenis.

Apeliantas teisingai atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiojo parodymų vertinimas pasižymi specifika, kadangi šį procesinį statusÄ turintys asmenys yra daugiau ar mažiau suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau nuteistųjų kaltė nebuvo grindžiama iÅ¡skirtinai vien nukentėjusiojo parodymais. R. I. parodymai buvo tikrinami, gretinami su kitais byloje esančiais įrodymais ir tik tuomet daromos iÅ¡vados dėl nuteistųjų kaltės. Pabrėžtina, kad įvykio dalis, kurios metu prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo vartojami fiziniai smurtiniai veiksmai, vyko statybinio vagonėlio viduje, kur be nuteistųjų ir nukentėjusiojo nebuvo jokių kitų asmenų.

Atsižvelgiant į tai, suprantama, kad nėra ir tiesioginių liudytojų, galinčių nurodyti aplinkybes, vykusias vagonėlyje. Tuo tarpu liudytojai, kuriems buvo žinomos vienokios ar kitokios su kilusiu įvykiu susijusios aplinkybės, patvirtino nukentėjusiojo parodymus, kad jis buvo sužalotas būtent dviejų asmenų. Antai, jau minėtas liudytojas R. V. parodė, kad paskambinęs R. I. informavo, kad jį sumušė D. O. ir „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 103-105), policijos pareigūnai S. J. ir A.

J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad įvykio vietoje R. I. sakė, kaip prieÅ¡ jį smurtavo ne vienas, o du asmenys, liudytoja S. J. dar pažymėjo, kad vienas iÅ¡ tų asmenų jau buvo pasiÅ¡alinęs „prie mÅ«sų priėjo nukentėjusysis, pasakė, kad nori raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , nurodė, kad buvo konfliktas tarp jo ir dar dviejų darbininkų. Vienas iÅ¡ kaltininkų jau buvo pasiÅ¡alinęs, kitas dar buvo ? ... ? nukentėjusysis įvardino, kad buvo du kaltininkai“ (2 t., b. l. 87-94).

Liudytojai G. N. ir T. K., kurie buvo statybinėje teritorijoje, taip pat patvirtino, kad R. I. pasakojo buvęs sumuÅ¡tas D. O. ir „brigadininko“, „(duomenys neskelbtini)“, tÄ sakė iÅ¡ karto, gali bÅ«ti, jog dar prieÅ¡ skambinant policijai, užėję į vagonėlio vidų liudytojai matė iÅ¡mėtytus, ant stalo numestus drabužius, sulaužytÄ stalÄ . G. N. parodė, kad R. I. sakė, kaip jį „zavalili ant grindų“ ir pradėjo muÅ¡ti, kas kaip mušė – D. mušė, o Å¡itas laikė“.

Liudytojas T. K. matė nukentėjusiojo patekimo į vagonėlį momentÄ , t. y. parodė, kaip „jie dviese jį įtempė į bÅ«delę ? ... ? jie naglai įstÅ«mė, vienas tempė, tas žmogus, o direktorius dar pastÅ«mė ir uždarė duris“, netrukus R. I. pasakojo, kad buvo sumuÅ¡tas, vėliau, važiuojant namo, skundėsi, kad skauda Å¡onÄ , sakė, jog važiuos į poliklinikÄ (1 t., b. l. 105, 107; 2 t., b. l. 87-94). Nors nuteistasis J. L. praÅ¡o kritiÅ¡kai vertinti liudytojų G.

N. ir T. K. parodymus, tačiau tokia pozicija grindžiama iÅ¡ esmės vien tik tuo, kad pastarieji ir nukentėjusysis yra bendradarbiai, be to, į apklausÄ atvyko bei iÅ¡vyko tuo pačiu automobiliu kaip ir nukentėjusysis R. I.. Akivaizdu, kad vien tokiais argumentais negali bÅ«ti grindžiamas parodymų neobjektyvumas. Pabrėžtina, kad abu liudytojai buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , apklausiami teisme davė priesaikas, atsakydami į klausimus, kategoriÅ¡kai paneigė, kad su nukentėjusiuoju kalbėjo apie parodymus.

Kita vertus, liudytojų parodymai visumoje sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais, be to, jei nukentėjusysis bÅ«tų taręsis su liudytojais, matyt, pastarieji bÅ«tų nurodę daugiau įvykio aplinkybių, o ne apsiriboję aplinkybėmis, kuriais teigė sužinoję iÅ¡ paties R. I., ar T. N. įvardintomis aplinkybėmis, kurias jis spėjo užfiksuoti tuo momentu, kai nukentėjusysis buvo įstumiamas (įtraukiamas) į vagonėlio vidų. Nuteistojo akcentuota aplinkybė, kad abu minėti liudytojai atvykusiems pareigÅ«nams nurodė nematę paties įvykio, atitinka bendrÄ G.

N. ir T. K. pozicijÄ , kadangi nė vienas iÅ¡ pastarųjų nebuvo vagonėlio viduje ir tiesiogiai nematė, kaip buvo sumuÅ¡tas nukentėjusysis.

17. Taigi, vadovaujantis visais byloje surinktais, ištirtais ir įvertintais įrodymais skundžiamame nuosprendyje teisingai konstatuota, kad nukentėjusiajam R. I. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas bendrais D. O. ir J. L. veiksmais, kurie pasireiškė tuo, kad J. L. tyčia sugriebė nukentėjusįjį R. I. už vienos rankos, o D. O. už kitos ir tokiu būdu jėga įvedė į vagonėlį, kur J. L., stipriai laikydamas abiem rankomis bei apsukdamas nukentėjusįjį apie 360 laipsnio kampu, pargriovė ant grindų, toliau laikė už krūtinės, o D.

O. kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus į kairės pusės Å¡onÄ . Nors nuteistasis J. L. skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė motyvų, kad jis su D. O. turėjo bendrÄ tyčiÄ nesunkiai sužaloti R. I., tačiau nuosprendžio 62 pastraipoje iÅ¡dėstyti motyvai paneigia tokius apelianto argumentus. Tai, kad nuteistasis J. L. pats nesudavė smÅ«gių nukentėjusiajam, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl jo bendrininkavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ . J. L. savo veiksmais prisidėjo prie prievartinio nukentėjusiojo įvedimo į vagonėlį, kur, apsukęs ir pargriovęs pastarÄ jį, laikė, taip sudarydamas sÄ lygas D.

O. nekliudomai suduoti smÅ«gius, be to, paties J. L. veiksmai, pargriaunant nukentėjusįjį ir Å¡iam griuvimo metu trenkiantis (galimai į stalÄ ), sukėlė deÅ¡inės alkÅ«nės sumuÅ¡imÄ , o bÅ«tent, kraujosruvas deÅ¡inėje alkÅ«nėje. Nors įvykio dienÄ pats konfliktas buvo kilęs konkrečiai tarp D. O. ir R. I., o nusikalstami veiksmai atlikti netrukus po pastarųjų apsižodžiavimo, kas rodytų, kad nuteistiesiems nebuvo laiko susitarti dėl nukentėjusiojo „pamokymo“, tačiau teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali bÅ«ti iÅ¡ankstinis ar staiga kilęs. Be to, bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-150/2013, 2K-296/2013, 2K-458/2014, 2K-89-693/2015, 2K-203-895/2017).

Nuteistojo J. L. veiksmai nuo prievartinio nukentėjusiojo įsivedimo į vagonėlį iki pat tol, kol D. O. sudavė R. I. smÅ«gius į Å¡onÄ , leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pastarasis dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme ir kaip bendrininkas atsako už kilusias pasekmes – nukentėjusiajam R. I. padarytÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

18. Tokiu bÅ«du apeliacinės instancijos teismas argumentus dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nesant D. O. ir J. L. kaltę pagrindžiančių įrodymų bei netinkamo jų vertinimo atmeta kaip nepasitvirtinusius. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacinio proceso tvarka, nenustatė, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias BPK normas (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o vien apeliantui nepriimtinos teismų iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui.

Dėl nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio dalies neturtinei žalai atlyginti 19. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡spręstas nukentėjusiojo R. I. civilinis ieÅ¡kinys, skundžia nukentėjusiojo atstovas, taip pat nuteistasis D. O. ir jo gynėjas. Nukentėjusiojo atstovas nesutinka su teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti, mano, kad nustatytas 1 000 Eur dydis yra per mažas, atitinkamai praÅ¡ant Å¡iÄ sumÄ padidinti iki 5 000 Eur. Akcentuoja, kad nukentėjusysis patyrė skausmingÄ kÅ«no sužalojimÄ , dėl kurio ženkliai pablogėjo gyvenimo kokybė, kilo daug nepatogumų, taip pat teko iÅ¡kęsti didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinį sukrėtimÄ bei pažeminimÄ , nusikalstami veiksmai atlikti matant kolegoms, kaltininkai neatsiprašė, kilę iÅ¡gyvenimai net ir praėjus ilgam laiko tarpui neleidžia nukentėjusiajam jaustis saugiai ir pasitikėti savimi.

Tuo tarpu nuteistasis D. O. ir jo gynėjas iÅ¡sako prieÅ¡ingÄ pozicijÄ â€“ apylinkės teismo iÅ¡ nuteistųjų priteista 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir objektyviai nepagrįsta. Apeliantai pažymi, kad su neturtinės žalos dydžiu susiję civilinio ieÅ¡kinio argumentai pirmiausia turėjo bÅ«ti vertinami nenuoseklių ir prieÅ¡taringų nukentėjusiojo parodymų kontekste. Be to, anot nuteistojo D. O. ir jo gynėjo, tikslinga atsižvelgti į tai, kad įvykio dienÄ R.

I. nepageidavo medicinos pagalbos, vadinasi, teiginiai dėl didelio skausmo ir nepatogumų yra deklaratyvÅ«s, apie sumuÅ¡imÄ nukentėjusysis aplinkiniams papasakojo pats.

20. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ . Nustatant nukentėjusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydį, ne mažiau svarbÅ«s ir teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ .

21. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam trimis trauminiais poveikiais buvo padarytos poodinės kraujosruvos alkÅ«nėje ir krÅ«tinės lÄ stos virÅ¡utinės dalies kairėje pusėje bei sulaužytas krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės VII Å¡onkaulis. Nukentėjusiajam konstatuotÄ nesunkų sveikatos sužalojimÄ sukėlė tik vienas iÅ¡ nurodytų sužalojimÄ , t. y. Å¡onkaulio lūžis. Kaip teisingai pažymėta nuosprendyje, smurtiniai veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį truko trumpai (vos porÄ minučių), buvo suduoti du smÅ«giai.

Suprantama ir neginčytina, kad dėl padarytų sužalojimų, ypač Å¡onkaulio lūžio, nukentėjusysis patyrė skausmÄ , nepatogumus, buvo nedarbingas (iÅ¡ viso 33 kalendorines dienas arba 24 darbo dienas), į kÄ atsižvelgtina sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ . Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad nukentėjusysis, bÅ«damas vyresnio amžiaus ir turintis didesnę gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, turėjo bÅ«ti supratingesnis, matydamas agresyviai nusiteikusį D.

O. ir jo brigadÄ , privalėjo elgtis lanksčiau, neįrodinėti savo tiesos, o kreiptis į tiesioginį vadovÄ . Neatmestina, kad, jei nukentėjusysis bÅ«tų tylėjęs ir nieko nesakęs, besÄ lygiÅ¡kai paklusęs D. O., galimai konfliktas smurtine eiga ir nebÅ«tų pakrypęs, visgi daryti iÅ¡vadÄ , kad savo elgesiu nukentėjusysis R. I. iÅ¡ dalies prisidėjo prie konflikto tolesnės stadijos (smurtinės) ir vėliau kilusių pasekmių, negalima. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis bÅ«tų bent kaip skatinęs nuteistuosius, pats ėmęsis aktyvių, juo labiau, smurtinių veiksmų, o vien tai, kad pastarasis dirbo jam pavestÄ darbÄ ir nepakluso D.

O., nereiškia, kad jis prisidėjo prie smurtinės konflikto eigos ir pasekmių. Nepaisant minėtų pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumo, nuosprendžiu nustatytas 1 000 Eur dydis neturtinei žalai atlyginti yra teisingas. Pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016,). Didesnės sumos priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai.

Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smÅ«giais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimÄ , kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kÅ«no vietose lieka kraujosruvos ir pan.

22. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam padaryti sužalojimai (ne gyvybiÅ¡kai pavojingose kÅ«no vietose) stacionarinio gydymo nepareikalavo, nebuvo atliekamos jokios operacijos, netaikytas specifinis gydymas, procedÅ«ros ir pan. IÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam tik buvo rekomenduojamas tausojantis režimas, pagal poreikį paskirti skausmÄ malÅ¡inantys vaistai, alkÅ«nės sumuÅ¡imui – tepalai. Nors R. I. dėl lūžusio Å¡onkaulio daugiau nei 20 darbo dienų buvo nedarbingas, tačiau vėliau galėjo grįžti į darbÄ , liekamųjų reiÅ¡kinių neliko ir nėra pagrindo manyti, kad sužalojimo pasekmės jausis ateityje.

Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nebuvo vizualiai matomi, kas bÅ«tų sukėlę nepatogumus vieÅ¡umoje, atkreipę paÅ¡alinių dėmesį, taip priverčiant nukentėjusįjį pasijusti nepatogiai. Nenustatyta, kad nukentėjusiajam bÅ«tų esmingai apribotos bendravimo galimybės, dėl sužalojimų bÅ«tų buvęs atskirtas nuo artimųjų, o kilę iÅ¡gyvenimai bÅ«tų ženkliai palietę socialinę, Å¡eiminę ar profesinę sritis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra tinkamas, atitinkantis teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose ir nėra pagrindo nei jį didinti, kaip praÅ¡oma nukentėjusiojo atstovo skundu, nei mažinti, kaip to pageidauja nuteistasis D.

O. ir jo gynėjas. Pažymėtina, kad nuteistojo ir gynėjo nurodyti argumentai dėl to, kad nukentėjusysis įvykio dienÄ neprašė greitosios medicinos pagalbos ar tai, kad pastarasis pats pasakojo apie tai, kaip buvo sumuÅ¡tas, nėra pagrindas sumažinti neturtinę žalÄ . Atitinkamai ir skundo teiginiai dėl nukentėjusiojo parodymų neturi įtakos nustatant neturtinės žalos dydį, juo labiau, kad tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiojo parodymams esminių priekaiÅ¡tų neturėjo ir vertino juos dėl esminių bylai aplinkybių kaip nuoseklius.

Dėl nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio dalies turtinei žalai atlyginti 23. Pirmosios instancijos teismas priteisė solidariai iÅ¡ nuteistųjų 395,21 Eur nukentėjusiojo turtinei žalai atlyginti. IÅ¡ nuosprendžio motyvų matyti, kad Å¡iÄ suma sudaro: prarastos pajamos – 304,11 Eur, iÅ¡laidos už sveikatos sutrikdymo masto nustatymÄ â€“ 41,10 Eur, už medikamentus bei degalus iÅ¡ viso 50 Eur (20 Eur vaistams, 30 Eur kurui). Nuteistasis D. O. ir jo gynėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, tačiau iÅ¡dėstyti nesutikimo argumentai yra subjektyvÅ«s ir nepagrįsti.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas nurodė aiÅ¡kius motyvus (83–87 pastraipose), kuriais pagrindė kiekvienÄ priteistinos turtinės žalos dalį. Tuo tarpu analizuojant apeliantų argumentus, matyti, kad pastarieji nesutikimÄ su priteistomis negautomis pajamomis (304,11 Eur) grindžia tik tuo, kad neva D. O. veikoje nėra inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių, kas tiek nuosprendžiu, tiek Å¡ia nutartimi yra aiÅ¡kiai paneigta ir iÅ¡ naujo nekartotina. Skundžiamame nuosprendyje (79 pastraipoje) yra nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas argumentavo, jog nukentėjusysis parado pajamas bei nustatė parastų pajamų dydį.

24. Nesutiktina su apeliantais, kad nukentėjusysis nepagrįstai kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių. PagrindÄ nustatyti sveikatos sutrikdymo mastÄ sudarė nuteistųjų veiksmai. Nukentėjusysis, kuriam po įvykio buvo sutrenkta deÅ¡inė alkÅ«nė ir atlikus rentgenologinį tyrimÄ nustatytas VII Å¡onkaulio lūžis, iÅ¡vadÄ dėl sveikatos sutrikdymo masto galėjo gauti tik kreipęsis į atitinkamÄ teismo medicinos tarnybÄ , kÄ pastarasis ir padarė. Sumokėtos iÅ¡laidos yra objektyvios, pagrįstos dokumentais, todėl pagrįstai priteistos atlyginti solidariai iÅ¡ abiejų nuteistųjų.

25. Likusi pirmosios instancijos teismo priteista turtinės žalos dalies suma apima iÅ¡laidas už medikamentus ir degalus, t. y. iÅ¡ viso 50 Eur. Nors apeliantai skunde nurodo, kad teismo iÅ¡vados yra paremtos prielaidomis arba subjektyviai vadovaujantis vieÅ¡ai prieinamais duomenimis, visgi teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad iÅ¡laidos už medikamentus ir kurÄ priteistos nepagrįstai ar nustatytas jų dydis yra netinkamas. Nors, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusysis nepateikė dokumentų dėl vaistų bei degalų įsigijimo, tačiau tiek vienos, tiek kitos iÅ¡laidos yra objektyvios.

Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad nukentėjusysis skundėsi skausmu, jam buvo iÅ¡raÅ¡yti vaistai (Nimesulid 100mgx2, tepalai Voltaren emulgel arba Fastum gel x2), teismo priteista 20 Eur suma nurodytų medikamentų įsigijimui nėra per didelė (tokių duomenų nepateikia ir apeliantai). IÅ¡laidas degalams teismas įvertino 30 Eur suma. Čia buvo atsižvelgta į tai, kad nukentėjusysis, kurio gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), buvo priverstas vykti į VÅ¡Ä® Å eÅ¡kinės poliklinikÄ (iÅ¡ viso 5 kartus).

Nukentėjusiojo apsilankymas nurodytoje medicinos įstaigoje atsispindi iÅ¡ bylos medicininių duomenų, yra objektyvus, neiÅ¡galvotas, suprantama, kad transporto paslaugos kainuoja (Å¡iuo atveju skaičiuojant degalus). Be to, nors nuosprendyje ir nepažymėta, tačiau nukentėjusysis vyko ir į teismo medicinos tarnybÄ , be to, pastarajam teko ne kartÄ vykti į apklausas, teismo posėdžius, dėl ko 30 Eur dydžio iÅ¡laidos yra minimalios.

26. Ä®vertinus nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio objektyvaus pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistÄ Å¾alÄ nukentėjusiojo patirtai turtinei žalai (395,21 Eur) atlyginti. Dėl atstovavimo iÅ¡laidų 27. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu iÅ¡ dalies tenkino nukentėjusiojo R. I. praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų atstovo paslaugoms apmokėti ir vietoje nukentėjusiojo praÅ¡ytų 6 647 Eur nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti (past. nuosprendyje vartojamas terminas „priteisti“) 5 720 Eur dydžio sumÄ .

Sumažindamas iÅ¡ieÅ¡kotinų iÅ¡laidų dydį, teismas nurodė, kad ne visos patirtos iÅ¡laidos advokato, kuris dalyvavo kaip atstovas, pagalbai buvo objektyviai pagrįstos. Tuo tikslu teismas analizavo pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir joje įvardintas atstovavimo paslaugas, lygino jas su konkrečių teisiamųjų posėdžių metu spręstais klausimais, posėdžių trukme, atstovo aktyvumu ir pan. bei padarė iÅ¡vadas dėl teisinių paslaugų dydžio pagrįstumo.

28. Nesutikimas su Å¡ia skundžiamo nuosprendžio dalimi yra iÅ¡reikÅ¡tas nukentėjusiojo atstovo bei nuteistojo D. O. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose. Nukentėjusiojo atstovas nurodo, kad priteistas atstovavimo iÅ¡laidų dydis yra pernelyg mažas ir turi bÅ«ti padidintas iki 6 647 Eur, tuo tarpu, nuteistojo ir jo gynėjo įsitikinimu, iÅ¡laidų dydis, įvertinus atstovo atliktus atstovavimo veiksmus, bylos sudėtingumÄ , teisinių žinių kompleksiÅ¡kumo poreikį, turėtų bÅ«ti ne didesnis nei 2 000 Eur.

29. Nukentėjusiojo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ reglamentuoja BPK 106 straipsnis, kuris  numato teisę iÅ¡ nuteistųjų priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į minėtas aktualias baudžiamojo proceso kodekso normas, taikytinas sprendžiant dėl atstovavimo iÅ¡laidų (jų dydžio), nėra pagrindo, kaip tai nurodoma nuteistojo ir jo gynėjo skunde, vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio“ nustatytomis rekomendacijomis (analogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir kitų apygardų teismuose nagrinėtose byloje, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-323-327/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-349-651/2016).

30. Neginčytina tai, kad Å¡iame procese nukentėjusysis turėjo teisę turėti atstovÄ , kuris nukentėjusiajam atstovavo nuo pat proceso pradžios, o tiksliau, dar iki pradedant ikiteisminį tyrimÄ (atstovas teikė skundÄ dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ ). Byloje yra pateikti dokumentai (PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, pinigų priėmimo kvitai, mokėjimų nurodymų kopijos), patvirtinantys, kad R. I. sumokėjo atstovui 6 647 Eur (1 t., b. l.73-76; 2 t., b. l. 147-161; 3 t., b. l. 9-25a, 99-128), taigi, egzistavo formalus pagrindas teikti praÅ¡ymÄ dėl nurodytų iÅ¡laidų atlyginimo.

Vis dėlto sprendžiant dėl atstovavimo iÅ¡laidų svarbu tai, kad baudžiamojoje byloje praÅ¡omas priteisti patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-687/2012, 2K-102-222/2016 ir kt.). Be to, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų iÅ¡ nuteistojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė ir turi bÅ«ti mažintina. Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, tirta viena nusikalstama veika, sprendžiamas teisinių santykių pobÅ«dis pakankamai paprastas, proceso dalyvių skaičius nedidelis. Nors procesas ir truko pakankamai ilgai, tačiau ženkliÄ baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę nulėmė ne proceso sudėtingumas, o priežastys, susijusios su proceso dalyvių neatvykimu, nuteistojo J.

L. iÅ¡vykimu į UkrainÄ , Å¡alyje paskelbtu karantino režimu, dėl ko ilgÄ laikÄ nebuvo galimybės tęsti bylos nagrinėjimo. Pažymėtina, kad byloje buvo skiriama ir teismo medicinos ekspertizė, tačiau jos apimtis nebuvo didelė, ekspertizė atlikta per 2 mėnesius. Ä®rodymų tyrimo atnaujinimas (teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinį sprendimÄ ), nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje atlikimas (toks parodymų patikrinimo veiksmas buvo nulemtas nukentėjusiojo parodymų), prokuroro praÅ¡ymas pakeisti kaltinimÄ , suprantama, pailgino proceso trukmę, tačiau neturėjo esminės įtakos atstovavimo paslaugoms.

Vertinant bendrai, nukentėjusiojo atstovas procese buvo pakankamai aktyvus ir iniciatyvus, tačiau galima pastebėti ir nemažai perteklinių pastarojo veiksmų. Antai, dalis jo paruoÅ¡tų ir teiktų dokumentų kartojosi (kartu su patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ymais dėl iÅ¡laidų atstovavimo paslaugoms teikė didelę dalį tų pačių priedų), ruošė ir teikė skundÄ (su priedais) dėl neskundžiamos teismo nutarties. Nors atstovas itin akcentuoja tai, kad ruoÅ¡davosi iÅ¡skirtinai kiekvienam teismo posėdžiui, kuo nėra pagrindo abejoti, tačiau sprendžiant iÅ¡ bylos apimties (iki nuosprendžio bylos medžiagÄ sudaro trys tomai, bendras tomų skaičius – 4), sudėtingumo, atstovui kaskart neprireikė daug laiko pasiruoÅ¡ti teismo posėdžiams (bylos medžiaga jam buvo gerai žinoma), nukentėjusiojo atstovavimas nereikalavo didelės teisinės analizės ir ypatingų papildomų intelektinio darbo sÄ naudų.

Be to, nemažai teismo posėdžių neįvyko, tačiau iÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad atstovavimo iÅ¡laidų suma už tokius posėdžius nurodoma nevertinant to, kad faktiÅ¡kai bylos nagrinėjimas juose nebuvo tęsiamas. Sprendžiant dėl atstovavimo iÅ¡laidų dydžio, reikÅ¡minga ir tai, jog netenkinta nemaža atstovo parengto civilinio ieÅ¡kinio reikalavimų apimtis. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, teisėjų kolegija mato pagrindÄ pirmosios instancijos teismo nustatytas atstovavimo iÅ¡laidas sumažinti iki 3 000 Eur ir sprendžia, kad tokia suma bus proporcinga tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistųjų atžvilgiu.

32. Apeliacinės instancijos teismo praÅ¡oma iÅ¡ nuteistųjų iÅ¡ieÅ¡koti ir nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas, patirtas už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ viso 1 226 Eur. Kartu su tokiu praÅ¡ymu pateiktos PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir mokėjimo nurodymų kopijos (4 t., b. l. 128-135).

33. Klausimo dėl atstovavimo iÅ¡laidų, patirtų apeliacinio proceso metu, iÅ¡sprendimui aktualios jau minėtos BPK 106 straipsnio nuostatos, tačiau iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.). 34. Å i baudžiamoji byla apeliacine žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo atstovo bei abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus (nuteistasis D.

O. ir jo gynėjas teikė bendrÄ apeliacinį skundÄ ). Nukentėjusiojo atstovo parengtas apeliacinis skundas susijęs tik su neturtinės žalos ir atstovavimo iÅ¡laidų klausimais, raÅ¡ytiniai atsiliepimai į nuteistųjų skundus neteikti. Ä®rodymų tyrimas nebuvo atliekamas, byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės per vienÄ teismo posėdį. Čia pastebėtina, kad bylos nagrinėjimas pagal apylinkės teismo iÅ¡ anksto paskirtÄ datÄ neįvyko dėl nukentėjusiojo atstovo negalėjimo dalyvauti bylos nagrinėjime (esant užimtam kitoje byloje), visgi, nepaisydamas to, kad pats sudarė kliÅ«tį bylos nagrinėjimui, atstovas į atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje įtraukia iÅ¡laidas už praÅ¡ymo atidėti teismo posėdį parengimÄ (įvertina 121 Eur suma), kas aiÅ¡kiai nėra nei bÅ«tinos, nei pagrįstos iÅ¡laidos.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, nukentėjusiojo atstovo apeliacinis skundas atmestas, nuteistųjų skundų esminiai praÅ¡ymai netenkinti, tačiau priimtas sprendimas sumažinti pirmosios instancijos teismo nustatytas iÅ¡ abiejų nuteistųjų iÅ¡ieÅ¡kotinas nukentėjusiojo iÅ¡laidas atstovo pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į atstovavimo turinį, skundo iÅ¡nagrinėjimo rezultatus, praÅ¡ymas atlyginti atstovavimo iÅ¡laidos tenkintinas iÅ¡ dalies ir solidariai ir nuteistųjų D. O. ir J.

L. išieškotina nukentėjusiojo naudai 700 Eur išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, apmokėti.

35. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo atstovo apeliaciniu skundu praÅ¡oma papildyti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ , į jo turinį įtraukiant nuteistiesiems pareigÄ per nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį, be kita ko, atlyginti ir nukentėjusiojo naudai iÅ¡ieÅ¡kotinas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. Toks apelianto praÅ¡ymas akivaizdžiai yra nepagrįstas ir negalimas BK 48 straipsnio nuostatų kontekste, todėl atmestinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : nuteistojo D.

O. ir jo gynėjo advokato Prano Makausko apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 202 m. liepos 29 d. nuosprendį pakeisti ir solidariai iÅ¡ nuteistųjų D. O. ir J. L. (Y. L.) iÅ¡ieÅ¡kotinų nukentėjusiojo R. I. patirtų iÅ¡laidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti dydį sumažinti iki 3 000 (trijų tÅ«kstančių) Eur. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nukentėjusiojo R.

I. atstovo advokato Šarūno Jazukevičiaus, nuteistojo J. L. apeliacinius skundus atmesti. Solidariai iš nuteistųjų D. O. ir J. L. (Y. L.) išieškoti nukentėjusiojo R. I. naudai 700 (septynis šimtus) Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Julita Dabulskytė-Raizgienė Rasa Paužaitė Ugnius Trumpulis