Legislator Case Law & Legislation
0ec56df8-9dcd-4e07-90a6-b54374a244b6 AI generated

0ec56df8-9dcd-4e07-90a6-b54374a244b6 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 0ec56df8-9dcd-4e07-90a6-b54374a244b6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

A. L. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, iÅ¡ dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 187 straipsnio 2 dalį – subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausme, pirmus 5 metus bausmę atliekant kalėjime. Bausmės atlikimo pradžia 2007 m. lapkričio 30 d., bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 30 d. Neatliktos bausmės dalis nutarimo priėmimo metu – 3 metai 7 mėnesiai ir 26 dienos.

Legislator headnote

AI generated

0ec56df8-9dcd-4e07-90a6-b54374a244b6 · Vilniaus apygardos teismas: Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Byla Nr. 1S-202-1020/2019 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.1.; 2.5.19. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas RimÅ¡elis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo A. L. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2019 m. balandžio 10 d. nutarimas taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos (toliau – nutarimas), n u s t a t ė :

1. A. L. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, iÅ¡ dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 187 straipsnio 2 dalį – subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausme, pirmus 5 metus bausmę atliekant kalėjime. Bausmės atlikimo pradžia 2007 m. lapkričio 30 d., bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 30 d. Neatliktos bausmės dalis nutarimo priėmimo metu – 3 metai 7 mėnesiai ir 26 dienos.

2. Komisija nutarė taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi Å¡io nutarimo nepatvirtino. Teismas pabrėžė, jog nors nuteistasis vykdė komisijos nustatytas rekomendacijas, tačiau nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – per paskutinį laikotarpį ji net padidėjo nuo 41 iki 46 balų. Kadangi dinaminių veiksnių rizika padidėjo, teismo vertinimu, nuteistasis neatitinka vienos iÅ¡ formalių sÄ lygų, bÅ«tinų taikyti lygtinį paleidimÄ .

Teismas taip pat pažymėjo, kad A. L. nuteistas ne pirmÄ kartÄ , jo atžvilgiu praeityje taikytas lygtinis paleidimas bei amnestija, tačiau jis vėl padarė naujas nusikalstamas veikas, dėl kurių Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir tai liudija apie jo asmenybės pavojingumÄ . Pasak teismo, nuteistasis beveik nedengia savo įsiskolinimų – tai daroma tik iÅ¡ trečiųjų asmenų gautų piniginių lėšų, o kadangi jis pataisos įstaigoje nedirba, visa tai liudija, kad savo veiksmais naÅ¡tÄ jis perkelia artimiesiems ir nerodo iniciatyvos mažinant finansinius įsipareigojimus.

Nuteistasis neturi įgijęs jokios profesijos, todėl kyla abejonių dėl jo įsidarbinimo galimybių laisvėje. Visos Å¡ios aplinkybės, teismo vertinimu, neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad nuteistojo elgesys yra pakankamai teigiamas, rodantis galimybę tolesnę bausmę atlikti laisvėje. Teismo įsitikinimu, komisijai pateikus rekomendacijas dėl tolimesnės socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, iki kito pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistasis turės galimybę įrodyti savo ryžtÄ pasitaisyti.

3. MinėtÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį A. L. apskundė apygardos teismui, praÅ¡ydamas taikyti lygtinį paleidimÄ . Anot nuteistojo, komisijos nutarimas teisėjo buvo iÅ¡nagrinėtas ne visapusiÅ¡kai. Teismas ignoruoja pareigÅ«nų ir psichologų, kurie su juo bendrauja, iÅ¡vadas. Nors jo rizikos laipsnis ir padidėjo, iÅ¡ paties nutarimo turinio matyti, kad komisija nurodo ir paaiÅ¡kina priežastį, kodėl taip nutiko – pataisos namuose nėra darbo, nors jis ne kartÄ pageidavo dirbti.

Todėl jis negali dengti civilinio ieÅ¡kinio, nes neturi darbinių pajamų. Nuteistasis nesutinka su teismo pozicija, jog išėjęs į laisvę jis nesusiras darbo, nes iki tol, kai buvo įveltas į šį nusikaltimÄ , jis dirbo. Teisėjas skundžiamoje nutartyje jį įvardija kaip pavojingÄ asmenį, tačiau įkalinimo įstaigoje jis neturėjo nei vieno konflikto su bausmę atliekančiais asmenimis ar pareigÅ«nais. Jis tik nori grįžti pas savo Å¡eimÄ : savo sÅ«naus jis nematė 12 metų, o jam tenka meluoti, jog jo tėvas dirba užsienyje.

A. L. pažymi, jog padidėję rizikos balai nelabai kÄ Å¡ioje situacijoje keičia – nes asmuo, kuris gyveno asocialų gyvenimÄ , taip gyvens ir toliau, o tie, kas turi dėl ko gyventi, atlikę bausmę pasitaiso. Nuteistasis teigia nežinantis kaip dar įrodyti, kad paleistas lygtinai nebenusikals ir laikysis kuo toliau nuo tokių žmonių, kurie gyvena iÅ¡ nusikalstamu bÅ«du gautų lėšų. Jo atžvilgiu galimo lygtinio paleidimo terminas jau seniai suėjęs, todėl jis praÅ¡o jam suteikti galimybę grįžti pas žmonÄ ir sÅ«nų, nes daugiau jam nieko gyvenime nereikia.

Nuteistasis nurodo, jog yra pasiruošęs gyventi už minimalų atlygį, svarbu, jog galėtų bÅ«ti su brangiausiais žmonėmis. Atsiliepimų į skundÄ negauta. Nuteistojo A. L. skundas atmestinas.

4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo praÅ¡ymas lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ .

BÅ«tina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ pagal nusikalstamo elgesio rizikÄ , turi bÅ«ti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, bÅ«tent Å¡ios lygtinio paleidimo sÄ lygos negalima įžvelgti, nors nuteistasis ir yra padaręs nemenkÄ pažangÄ .

5. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog A. L. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje (skundo medžiagos 6-9 l.) konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 1 iki 99 balų, įvertinta 46 balais. Pažymėtina, jog, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, Å¡is balas jį lyginant su paskutiniu vertinimo laikotarpiu, padidėjo 5 balais. Turint omenyje tai, iÅ¡ties kyla rimtų abejonių ar A. L. atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas bÅ«tinÄ sias lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygas.

Visgi apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai pablogėjo iÅ¡silavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityje – nuteistasis neturi įrodančių dokumentų, kad turės darbÄ lygtinio paleidimo metu ir Å¡iuo metu dar nėra įgijęs specialybės (skundo medžiagos 9 l.). Å iuo atveju, apygardos teismas, nekvestionuodamas Å¡ių aspektų reikÅ¡mės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , visgi atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis dėl jo galimo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos buvo pristatytas jau 5 kartÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ios aplinkybės – iÅ¡silavinimo neturėjimas ir duomenų apie galimÄ darbÄ išėjus iÅ¡ pataisos įstaigos, buvo žinomos ir anksčiau, tačiau jos nebuvo tinkamai įvertinamos rengiant ankstesnes socialinio tyrimo iÅ¡vadas Å¡io asmens atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas negali kategoriÅ¡kai konstatuoti, kad A. L. nusikalstamo elgesio rizika žema ar pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra (ne)pakankama. Dėl Å¡ios priežasties, teismo vertinimu, sprendžiant dėl A.

L. lygtinio paleidimo – svarbu nustatyti ar visuma pastarojo asmens byloje esančių duomenų sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, gali jau dabar bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, ar ne.

6. Apygardos teismas sutinka su nuteistojo pozicija, kad tam tikros apylinkės teismo nurodytos aplinkybės, kuriomis buvo remtasi nesutinkant A. L. paleisti lygtinai, buvo įvertintos netinkamai. IÅ¡ tiesų, kaip matyti iÅ¡ komisijos nutarimo, A. L. neturėjo objektyvios galimybės dirbti pataisos įstaigoje – pastarasis nedirbo dėl darbo vietų stokos (skundo medžiagos 4 l.). Todėl apylinkės teismo nutartyje nurodytas teiginys, kad A. L. pats nerodo iniciatyvos mažinti savo finansinius įsipareigojimus ir tokiÄ naÅ¡tÄ perkelia artimiesiems, nėra visiÅ¡kai objektyvus, nes Å¡iuo metu jo galimybės tai daryti objektyviai suvaržytos (pvz. atitinkamai gerbÅ«vio darbus A. L. pataisos įstaigoje atlieka). Visgi nepaisant to, nuteistojo asmens bylos duomenų visuma bent jau Å¡iuo metu teismo neįtikina jo galimybėmis veikti teisėtu bÅ«du laisvėje.

7. Pirmiausia pažymėtina, jog A. L. dar turi realias galimybes žymiai sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Pažymėtina, jog komisijos nutarime be kito ko nurodyta, kad „nuteistasis stokoja problemų sprendimo įgÅ«džių, linkęs sumenkinti, pateisinti savo nusikalstamÄ elgsenÄ , atsakomybę perkelti kitiems, susiklosčiusioms aplinkybėms. IÅ¡sako pasikeitusį savo nusikalstamos veikos priežasčių suvokimÄ â€œ (skundo medžiagos 3 l.). Atitinkamai socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, kaip kintantis kriminogeninis veiksnys, be kita ko numatytas nuteistojo netinkamas elgesio modelių pasirinkimas bei siekiant tai iÅ¡spręsti A.

L. rekomenduojamos psichologinės paramos paslaugos ir elgesio pataisos programos lankymas, kuris suteiktų galimybę gerinti emocinę gerovę bei padėtų pasirinkti tinkamus elgesio modelius (skundo medžiagos 9). Kad minėti aspektai atitinka tikrovę rodo ir paties nuteistojo skundo argumentai: jog jis dirbo, iki buvo įveltas į šį nusikaltimÄ (skundo medžiagos 29 l.). Visgi kaip matyti iÅ¡ 2018 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio A. L. labai aktyviai dalyvavo įvykdytame nužudyme (asmens bylos t. 1, l. 24-25), todėl toks nuteistojo teiginys tik dar kartÄ parodo, jog visiÅ¡kai savo kaltės dėl padaryto A.

L. neprisiima ir nemaÅ¾Ä dalį atsakomybės perkelia kitiems asmenims ir faktoriams. Taigi nepaisant to, kad nuteistasis jau ilgÄ laikÄ atlieka laisvės atėmimo bausmę, akivaizdu, jog jo, nors ir aktyviai dalyvaujančio reabilitacijos priemonėse ir padariusio pažangÄ , atžvilgiu dar turi bÅ«ti taikomos stacionarios priemonės siekiant jam reintegruotis į visuomenę.

8. Be kita ko, apygardos teismas palaiko apylinkės teismo pozicijÄ , jog tai, kad A. L. dar nėra įgijęs profesijos ir nėra pateikęs duomenų apie tai, kokia veikla užsiimtų bÅ«damas laisvėje, iÅ¡ties apsunkina jo galimybes bent jau dabar atlikti tolesnę bausmę laisvėje. Apygardos teismas pažymi, kad kitu kriminogeniniu veiksniu, kuris didina A. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , yra bÅ«tent jo finansiniai įsipareigojimai. Turint omenyje tai, itin svarbu, jog pats nuteistasis yra nurodęs, kad ankstesnio jo nusikalstamo elgesio viena iÅ¡ priežasčių buvo noras lengvai ir greitai gauti materialinės naudos.

Turint omenyje tokiÄ pastarojo praeitį, siekiant, jog ateityje A. L. laisvėje iÅ¡imtinai veiktų teisėtu bÅ«du, bÅ«tina, kad prieÅ¡ tai jis ne tik pasirengtų darbinei veiklai, t. y. toliau mokytųsi suvirintojo specialybės pataisos įtaigoje, tačiau dar prieÅ¡ iÅ¡einant iÅ¡ pataisos įstaigos imtųsi aktyvių veiksmų ir įgytų garantijų, kad galės pradėti dirbti. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ lemia tai, jog net ir A. L. inkriminuojamas nužudymas buvo padarytas siekiant įgyti neteisėtų pajamų, todėl jam bÅ«tina veikla, iÅ¡ kurios jis gautų pajamų ir tai bÅ«tų dar vienu papildomu saugikliu, kad nusikalstamas elgesys nepasikartotų.

9. Visa to kas minėta kontekste, teismas pabrėžia, kad A. L. atžvilgiu praeityje jau kartÄ taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, o taip pat ir amnestija. Ir nors praėjusį kartÄ lygtinio paleidimo laikotarpiu A. L. probacijos sÄ lygų nepažeidė, galiausiai praėjus tam tikram laikui jis padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių vienam asmeniui buvo atimta gyvybė. Be to, ir praėjusį kartÄ lygtinis paleidimas A. L. atžvilgiu buvo taikytas po to, kai jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė už kito žmogaus nužudymÄ . Visgi net ir taikyta reali laisvės atėmimo bausmė, o vėliau ir suteiktas teismo bei valstybės pasitikėjimas – amnestijos forma –nebuvo pateisintas bei nuteistasis veikdamas bendrininkų grupėje nužudė asmenį bei padarė kitas nusikalstamas veikas.

10. Tokių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad nuteistajam, kuris yra ne kartÄ teistas už tokius pavojingus smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus, turi bÅ«ti keliami iÅ¡ties aukÅ¡ti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių. Å ioje nutartyje minėtos aplinkybės bei socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateikiami duomenys apie A.

L. mastymÄ , elgesį ir kriminogeninius veiksnius, apygardos teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nors Å¡is asmuo ir padarė nemaÅ¾Ä pažangÄ , jis ne visuomet geba prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tik atitinkamų reabilitacijos priemonių atlikimas bei realios asmens pastangos prisiimant atsakomybę už savo veiksmus, įgyjant darbinę kvalifikacijÄ bei ieÅ¡kant galimybių dirbti laisvėje, gali įtikinti teismÄ , jog iki tol neteisėtÄ turtinę naudÄ smurtiniais veiksmais siekęs įgyti asmuo, jau dabar gali atlikti likusiÄ dalį – 3 metus virÅ¡ijančiÄ laisvės atėmimo bausmę – laisvėje probuojamas.

Tokios iÅ¡vados bÅ«tinos gerbiant vieÅ¡Ä jį interesÄ â€“ jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas ir atliktų tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, n u t a r i a : atmesti nuteistojo A. L. skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį nepakeistÄ .

Nutartis neskundžiama. Teisėjas Ernestas Rimšelis