0ec2c928-bb0a-42ae-992b-769f4aee110d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1646-340/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16951-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos: 32.1; 114.10; 121.17; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

N. ir atsakovų J. T., A. S., K. L., J. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. N. ieÅ¡kinį atsakovams J. T., K. L., A. S., J. S. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, sodininkų bendrija „Gvazdikas“, M. S., A. B., A. V. ir AB „Lesto“.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas, patikslinęs reikalavimus, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti jo nuosavybės teise valdomam žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), kelio servitutÄ , analogiÅ¡kÄ nurodytam Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-11-30 įsakymu Nr. 23-13220-(01), einantį per atsakovams priklausančių žemės sklypų ribas; įpareigoti atsakovus J. T., K. L., A. S., J. S. netrukdyti ieÅ¡kovui naudotis kelio servitutu ir nedelsiant paÅ¡alinti visas kliÅ«tis, trukdančias juo važiuoti; priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2007-11-19 įsigijo žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio naudai 2007-04-11 Sklypo ribų ženklinimo aktu numatyti 0,0224 ha ir 0,0087 ha ploto kelio servitutai. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010-06-29 įsakymu Nr. 2.3.-8896-(30) buvo nustatytas aukščiau įvardintų plotų kelio servitutas per žemės sklypus, (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo sklypo naudai, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-12-23 sprendimu panaikino tokį servitutÄ , nespręsdamas tokio servituto reikalingumo ieÅ¡kovo sklypui klausimo, o tik pabrėždamas, kad kelio servituto privataus žemės sklypo naudai nustatymas sprendžiamas ne administracine, o ginčo teisenos civilinio proceso tvarka.

IeÅ¡kovas teigė, kad dėl atsakovų savavaliÅ¡kai užtverto kelio, jis yra laikinai priverstas patekti į savo žemės sklypÄ , naudodamasis pėsčiųjų taku, kuriuo paprastai draudžiama važiuoti transporto priemonėmis, be to, galimai pažeidžia 14 žemės sklypų, Å¡alia kurių yra toks takas, teisėtus interesus. Nurodė, jog teoriÅ¡kai į sklypÄ galima pateikti pastačius tiltÄ per Kairėnės upę, tačiau tokiu atveju reikėtų važiuoti dar per 7 žemės sklypus.

Teigė, jog kelio servituto nustatymas per žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), sudarytų mažiausiai nepatogumų. Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad servitutas gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, jei be jo nekilnojamojo daikto savininkas neturi galimybės juo naudotis pagal paskirtį, tuo tarpu pats ieÅ¡kovas nurodė, kad jis į savo žemės sklypÄ patenka per keliÄ , einantį Å¡alia upelio, tačiau nepateikė įrodymų, kad tokiu keliu bÅ«tų draudžiama naudotis.

Be to pažymėjo, ieÅ¡kovas galėtų praÅ¡yti nustatyti kelio servitutÄ per kitų kaimynų žemės sklypus bei savo lėšomis nusitiesti tiltÄ per upę. Atsakovai teigė, kad nėra duomenų, jog kelio servituto per kitų kaimynų žemės sklypus nustatymas ar tilto per upę statyba reikalautų daugiau kaÅ¡tų nei servituto nustatymas atsakovų sklypuose. Trečiasis asmuo A. B. prašė ieÅ¡kinį atmesti. PraÅ¡ymÄ grindė aplinkybe, kad ankstesnio savininko privatizavimo dokumentuose buvo nurodytas privažiavimas prie ieÅ¡kovo sklypo iÅ¡ Å¡iaurinės pusės. Teigė, kad privažiavimo prie ieÅ¡kovo sklypo klausimÄ turėtų spręsti sodininkų bendrija, nes ieÅ¡kovas yra bendrijos narys.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Ūkio ministerijos pareiÅ¡kė, kad turi bÅ«ti nustatytas atlygintinas servitutas.

Trečiojo asmens teigimu, sutinkamai su galiojančiais teisės aktais, ieÅ¡kovas neturi teisės važinėti į savo sklypÄ palei vandens telkinį. Tuo tarpu nustačius, kad kitokiu keliu ieÅ¡kovas neturi galimybės pateikti į savo žemės sklypÄ , ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti patenkintas. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodė, kad į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ lengviausia bÅ«tų pateikti iÅ¡ rytinės pusės, tai yra, per atsakovų žemės sklypus, nes iÅ¡ kitų pusių ieÅ¡kovo sklypas ribojasi su valstybine žeme su upeliu, per Kairėnės upę arba jos pakrantę, kas, trečiojo asmens manymu, smarkiai apsunkintų patekimÄ Ä¯ žemės sklypÄ .Trečiasis asmuo AB „Lesto“ pareiÅ¡kė, kad neprieÅ¡tarauja dėl ieÅ¡kinio patenkinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino: nustatė ieÅ¡kovui A. N. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kaip vieÅ¡pataujančio daikto, naudai 87 m2 ploto kelio važiuoti transporto priemonėmis ir pėsčiųjų tako servitutÄ , plane pažymėtÄ skaičiais 24, 74, 75, 25 ir 82, per atsakovui J. T. priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant iÅ¡ A.

N. atsakovo J. T. naudai 300 Lt kompensacijÄ , mokamÄ kartÄ Ä¯ metus iki nustatyto servituto panaikinimo (pakeitimo) ar kitokios kompensavimo tvarkos nustatymo; įpareigojo atsakovus J. T., K. L., A. S., J. S. kartu su ieÅ¡kovu A. N. lygiomis iÅ¡laidų dalimis iÅ¡laikyti 87 m2 ploto servitutu nustatytÄ keliÄ ir pėsčiųjų takÄ per žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); nustatė ieÅ¡kovui A. N. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kaip vieÅ¡pataujančio daikto, naudai 224 m2 ploto kelio važiuoti transporto priemonėmis ir pėsčiųjų tako servitutÄ , plane pažymėtÄ skaičiais 75, 83, 84, 8), 13, 12, 1), 27, 26 ir 2), per atsakovams K.

L., A. S. ir J. S. priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant iÅ¡ A. N. atsakovų K. L., A. S. ir J. S. naudai 1 000 Lt kompensacijÄ , mokamÄ kartÄ Ä¯ metus iki nustatyto servituto panaikinimo (pakeitimo) ar kitokios kompensavimo tvarkos nustatymo; įpareigojo atsakovus K. L., A. S., J. S. kartu su ieÅ¡kovu A. N. lygiomis iÅ¡laidų dalimis iÅ¡laikyti 224 m2 ploto servitutu nustatytÄ keliÄ ir pėsčiųjų takÄ per žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

įpareigojo atsakovus per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti savo žemės sklypuose esančias kliÅ«tis, trukdančias ieÅ¡kovui A. N. nustatytu kelio ir pėsčiųjų tako servitutu pateikti į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai 4 605,25 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ atsakovų ekspertui K. J. 500 Lt; priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų 182,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

N. atsakovo ir A. V. naudai 1 210 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-09-07 įsakymu Nr. 30-1696 buvo patvirtinti 87 m2 ir 224 m2 ploto važiavimo kelio, pėsčiųjų tako ir inžinerinių tinklų tiesimo servitutai, einantys per žemės sklypus, esančius žemės sklypuose, (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas 2007-11-19 įsigijo iÅ¡ P. L. žemės, sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, J.

T. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o K. L., A. S. ir J. S. – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-11-30 įsakymu Nr. 23-13220-(01) žemės sklypuose, (duomenys neskelbtini), nustatyti analogiÅ¡ki servitutai kaip ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-09-07 įsakymu Nr. 30-1696, tai yra, inžinerinių tinklų tiesimo, važiavimo keliu ir naudojimosi pėsčiųjų taku servitutus. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010-06-29 įsakymu Nr. 2.3.-8896-(30), žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudai buvo nustatytas 314 m2 ploto kelio servitutas, žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-12-23 sprendimu panaikino tokį įsakymÄ .Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis kasacinio teismo praktika, servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyvia bÅ«tinas.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus apygardos administracinis teismo 2010-12-23 sprendimo motyvais, nurodė, jog Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010-06-29 įsakymo Nr. 2.3.-8896-(30) esminis panaikinimo pagrindas buvo aplinkybė, kad nustatyto servituto paskirtis buvo siejama su vieÅ¡uoju interesu, tuo tarpu Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas neturėjo teisės nustatinėti kelio servitutus per privačius atsakovų žemės sklypus ieÅ¡kovo žemės sklypo naudai. Susipažinęs su į bylÄ pateiktu generaliniu planu, topografine nuotrauka, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų turiniu teismas nustatė, jog ieÅ¡kovo žemės sklypÄ iÅ¡ Å¡iaurinės jo pusės skiria Kairėnės upė; iÅ¡ vakarinės pusės ieÅ¡kovo sklypas ribojasi su žemės sklypu, už kurio dar yra 13 vienas už kito iÅ¡ eilės iÅ¡sidėsčiusių žemės sklypų.

IÅ¡ rytinės pusės ieÅ¡kovo sklypas ribojasi su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ pietinės pusės – su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), už kurio yra žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Generalinio plano duomenimis, į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ veda tik takas, einantis lygiagrečiai su Kairėnės upe. Plane nėra pažymėta jokių kitų kelių, kuriais bÅ«tų galima pasiekti ieÅ¡kovo žemės sklypÄ . Taigi, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formaliai nėra galimybės tiesiogiai pasiekti transporto priemonėmis, o tik einant pėsčiomis pėstiesiems skirtu taku palei Kairėnės upę.

IÅ¡ į bylÄ pateikto Žemės sklypo plano teismas nustatė, kad teisės aktais numatyto atstumo per visÄ Kairėnės upės pakrantę, kuria siÅ«loma ieÅ¡kovui pasidaryti keliÄ , nėra. Pažymėjo, jog tokias aplinkybes konstatavo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2012-05-21 raÅ¡te. Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovo žemės sklypui artimiausi taÅ¡kai, iki kurių galima privažiuoti transporto priemone, yra žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), pietinės pusės ribos, tačiau minimus taÅ¡kus ir ieÅ¡kovo sklypo artimiausias ribas skiria bent du žemės sklypai, per kuriuos nėra net ir pėsčiųjų tako.

Taigi sprendė, kad net ir transporto priemone pasiekus žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), pietinės pusės ribas, ieškovo žemės sklypo nepavyktų pasiekti net ir pėsčiomis. Teismas pabrėžė, kad kai nėra privažiavimo transporto priemonėmis prie žemės sklypo, jo negali pasiekti ir įvairios greitosios pagalbos funkcijas teikiančios tarnybos, taip pat transporto priemonėms skirto kelio nebuvimas komplikuoja namo statybos vykdymo darbus, nes tampa sudėtinga ar tam tikrais atvejais neįmanoma pristatyti statybines medžiagas.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad esant tik vienam pėsčiųjų takui, ieÅ¡kovo žemės sklypo naudoti pagal paskirtį normaliomis sÄ naudomis nėra įmanoma, todėl Å¡iuo atveju turi bÅ«ti paskirtas kelio servitutas ieÅ¡kovo žemės sklypo naudai. Teismas nurodė, jog kelio servitutas nustatytinas tik per žemės sklypÄ (-us), kuriuo naudojimasis bÅ«tų apsunkintas mažiausiai. Teismas nurodė, jog pagal generalinį planÄ bei posėdžio metu apklausius liudytojus, ieÅ¡kovo žemės sklypÄ ir artimiausiÄ keliÄ , skirtÄ transporto priemonėms judėti, vakarinėje dalyje skiria 14 lygiagrečiai vienas kito atžvilgiu iÅ¡sidėsčiusių žemės sklypų, todėl ieÅ¡kovui norint pasiekti savo žemės sklypÄ iÅ¡ vakarinės pusės, reikėtų nustatyti kelio servitutÄ vertikaliai per visus minėtus žemės sklypus.

Vertindamas situacijÄ iÅ¡ Å¡iaurinės pusės, nurodė, kad ieÅ¡kovo ir kaimyninius žemės sklypus nuo Å¡iaurinėje dalyje esančių žemės sklypų skiria Kairėnės upė. Teismas atmetė atsakovų argumentus, jog ieÅ¡kovas galėtų savo lėšomis nutiesti per minėtÄ upę tiltÄ , kuris sudarytų galimybę pasiekti jo žemės sklypÄ , kadangi nustatė, kad ties ieÅ¡kovo žemės sklypu kitoje upės pusėje nėra jokio kelio, kuriuo ieÅ¡kovas galėtų transporto priemone pasiekti Å¡iaurinę upės kranto dalį.

Nurodė, kad teoriÅ¡kai automobiliu galima bÅ«tų privažiuoti prie ieÅ¡kovo žemės sklypo iÅ¡ Å¡iaurinės pusės tik nustačius kelio servitutÄ per daugiau nei 4 žemės sklypus ir nutiesus tiltÄ per Kairėnės upę. Teismas, įvertinęs generalinio plano duomenis, Å¡alių paaiÅ¡kinimu, nustatė, kad kelio servituto ieÅ¡kovo žemės sklypo naudai iÅ¡ pietų pusės nustatymas kategoriÅ¡kai nėra galimas dėl miÅ¡ko plote nesančių kelių, tuo tarpu iÅ¡ pietryčių pusės reikalingas kelio servituto nustatymas per 6 žemės sklypus, iÅ¡ Å¡iaurės pusės – daugiau nei per keturis, taip pat, nutiesiant tiltÄ per Kairėnės upę.

Teismas sprendė, kad kelio servituto nustatymas per žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) sukeltų nepatogumus tik dviejų žemės sklypų savininkams, kai bet kuriuo kitu atveju – daugiau nei keturių, neįskaitant papildomų iÅ¡laidų. Pažymėjo, jog atsakovų sklypams jau yra nustatytas kelio servitutas tose pačiose vietose, kur ir praÅ¡o servitutÄ nustatyti ieÅ¡kovas. Teismas sprendė, kad kelio servitutas žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudotojams sukeltų mažiausiai nepatogumų, lyginant su servituto nustatymo atvejais kituose žemės sklypuose ar kitais alternatyviais bÅ«dais.

Teismas nustatė, kad atsakovai kelio servitutų nustatytose ribose nėra įrengę, todėl sprendė, atsakovai dar nėra patyrę jokių iÅ¡laidų kelio įrengimui ir Å¡i pareiga jiems nėra iÅ¡nykusi. Teismas nurodė, jog servitutų naudojimas bus dažnas ir nuolatinis, kadangi ieÅ¡kovas su Å¡eima nuolat gyvena pastatytame name ir kasdien jam teks važinėti servitutiniu keliu, dėl ko atsakovai patirs nuolatinius nepatogumus, bus priversti papildomai investuoti į daiktų nusidėvėjimÄ , priežiÅ«rÄ dėl akivaizdžiai padidėsiančio naudojimosi jų valdomais daiktais.

Atsižvelgiant į tai, teismas nustatė kompensacijÄ periodiniais mokėjimais iki servitutų galiojimo pabaigos, mokamais kartÄ Ä¯ metus, t. y. 300 Lt mokestį atsakovo J. T. naudai ir 1 000 Lt mokestį atsakovams K. L., A. S. ir J. S.. Teismas sprendė, kad yra tikimybė, jog savo žemės sklypo dalyje esančiu servitutu naudosis ir atsakovai, todėl nustatė jų pareigÄ lygiomis dalimis kartu su ieÅ¡kovu iÅ¡laikyti servituto keliÄ .Teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , nurodė, jog ieÅ¡kovas savo pradiniuose procesiniuose dokumentuose atsakovu buvo nurodęs A.

V., tačiau tikslinamas ieÅ¡kinį jo tarp atsakovų nenurodė, reikalavimo jam nepareiÅ¡kė, tačiau nuo pradinio reikalavimo, pareikÅ¡to A. V., neatsisakė. Nenustačius kelio servituto atsakovo A. V. žemės sklypo atžvilgiu bei pareigos iÅ¡laikyti servituto keliÄ , teismas sprendė, kad sprendimas priimtas Å¡io atsakovo naudai, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo Å¡iam atsakovui priteisė 1 210 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o:

1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo rezoliucinės dalies antrÄ pastraipÄ nurodant „Nustatyti ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kaip vieÅ¡pataujančio daikto, naudai 87 m2 ploto kelio važiuoti transporto priemonėmis ir pėsčiųjų tako servitutÄ , plane pažymėtÄ skaičiais 24, 74, 75, 25 ir 82, per atsakovui J. T. priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant iÅ¡ A.

N. atsakovo J. T. naudai kaip kompensacijÄ 4 042 Lt vertės pravažiavimo servitutinio kelio ribose įrengimo iÅ¡laidas. Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ per protingÄ terminÄ Ä¯rengti pravažiavimÄ servitutinio kelio dalyje ir kompensuoti atsakovui kainos skirtumÄ , jeigu pravažiavimo įrengimo kaÅ¡tai bus mažesni nei 4 042 Lt. Ä®pareigoti atsakovÄ J. T. kompensuoti ieÅ¡kovui ¼ dalį lėšų, virÅ¡ijančių 4 042 Lt sumÄ , jeigu pravažiavimo įrengimo kaÅ¡tai bus didesni nei 4 042 Lt”;

2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtÄ pastraipÄ nurodant „Nustatyti ieÅ¡kovui A. N. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kaip vieÅ¡pataujančio daikto, naudai 224 m2 ploto kelio važiuoti transporto priemonėmis ir pėsčiųjų tako servitutÄ , plane pažymėtÄ skaičiais 75, 83, 84, 85, 13, 12, 11, 27, 26 ir 25, per atsakovams K. L., A. S. ir J. S. priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant iÅ¡ A.

N. atsakovų K. L., A. S. ir J. S. naudai kaip kompensacijÄ 13 813 Lt vertės pravažiavimo servitutinio kelio įrengimo iÅ¡laidas. Ä®pareigoti ieÅ¡kovÄ per protingÄ terminÄ Ä¯rengti pravažiavimÄ servitutinio kelio dalyje ir kompensuoti atsakovams kainos skirtumÄ , jeigu pravažiavimo įrengimo kaÅ¡tai bus mažesni nei 13 813 Lt suma. Ä®pareigoti atsakovus K. L., A. S. ir J. S. kompensuoti ieÅ¡kovui 1/3 dalį lėšų, virÅ¡ijančių 13 813 Lt sumÄ , jeigu pravažiavimo įrengimo kaÅ¡tai bus didesni nei 13 813 Lt.

Ä®pareigoti atsakovus kompensuoti ieÅ¡kovui 1/3 dalį lėšų, virÅ¡ijančių 4 042 Lt sumÄ , jeigu pravažiavimo įrengimo kaÅ¡tai sklype, (duomenys neskelbtini), bus didesni nei 4 042 Lt”;

3) panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovo A. V. naudai priteista 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų;

4) priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.Teismas, spręsdamas servituto atlyginimo klausimÄ , teisingai nurodė teisės normas ir vadovavosi teismų praktika, tačiau nevisai tinkamai jas taikė, nes neatsižvelgė į Å¡ios bylos specifikÄ bei jo pasiÅ«lytÄ atlyginimo bÅ«dÄ . Pažymi, jog 2013-12-06 teismo posėdžio metu pateikė pasiÅ«lymÄ dėl kompensacijos atsakovams už naudojimÄ si jų kelio servitutu, t.y. sutiko prisiimti visas kelio įrengimo iÅ¡laidas, nemokant atsakovams kompensacijų.

Anot apelianto, toks servitutinio pravažiavimo kelio įrengimas galėtų bÅ«ti tinkama ir sÄ Å¾ininga kompensacija, atitiktų savininkų interesų pusiausvyrÄ ir bÅ«tų pakankamas naudos ekvivalentas atsakovų netekimams: tai, kad jis savo lėšomis įrengs pravažiavimo keliÄ , ekvivalentiÅ¡kai bus naudinga atsakovams, nes bus įgyvendintas jų prisiimtas neiÅ¡nykęs įsipareigojimas savivaldybei ir jie sutaupys lėšas, kurias bÅ«tinai turi investuoti į sklypų infrastruktÅ«rÄ (atsakovai Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr.04774 2.2.6 punktu yra įsipareigoję savo lėšomis suprojektuoti susisiekimo komunikacijas).

Be to, įrengtu pravažiavimu visÄ laikÄ nevaržomai galės naudotis ir patys atsakovai;2. Atkreipia dėmesį, kad atsakovams nusipirkus laisvÄ tuo metu valstybinę žemę ir jiems suformavus vėliau detaliuoju planu į (duomenys neskelbtini) sklypus padalintÄ sklypÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡ seno susiformavęs kelias į jo sklypÄ , jų iÅ¡kart buvo panaikintas, o buvęs pravažiavimas užtvertas bei apsodintas. Tvirtindami detaliųjų planÄ atsakovai neabejotinai žinojo, kad jų sklypams nustatytas kelio servitutas kartu yra ir vienintelis galimas kelias į jo sklypÄ .

Pažymi, jog įrengtu pravažiavimu turėtų realiÄ galimybę naudotis ir AB „Lesto“, kurio darbuotojai Å¡iuo metu negalėdami patekti prie elektros spintos per atsakovų žemę, prie jos prieina neteisėtai eidami per jo sklypÄ ;3. Nustačius kelio servitutÄ atsakovų sklypai nenuvertės, nes jie ir taip yra apsunkinti tokiu pačiu servitutu. Atsakovams prisiėmus pareigÄ Ä¯rengti komunikacijas ir jai neiÅ¡nykus, atsakovai dėl to turi patirti iÅ¡laidas, tačiau keliÄ Ä¯rengus jam, atsakovai Å¡ių iÅ¡laidų nepatirs;4.

Teismas atsižvelgė, kad jis servitutu naudosis nuolat, dažnai, ateityje reikės jį prižiÅ«rėti ir aptarnauti ir nustatė kompensacijÄ periodiniais mokėjimais iki servitutų pabaigos, mokamais kartÄ Ä¯ metus – 300 Lt mokestį J. T. ir 1 000 Lt K. L., A. ir J. S.. Pažymi, jog nors toks kompensacijos nustatymo bÅ«das taikomas dažnai, tačiau Å¡iuo atveju egzistuoja aplinkybės yra iÅ¡skirtinės, nes atsakovų sklypai ir taip yra apsunkinti analogiÅ¡kais servitutais, o jis tik praÅ¡o ir jo naudai nustatyti servitutÄ ;5.

Teismo priteistas nuostolių atlyginimo bÅ«das yra apsunkinantis jį neribotÄ laikÄ , nes nustatytoji kasmetinė mokestinė prievolė neturi pabaigos, vadinasi ji gali bÅ«ti perkeliama ir jo vaikams ir jo vaikų vaikams, ateityje gali dėl to kilti ginčas, jeigu sklypas bus parduodamas. Be to, jis ateityje dėl turėtų nuostolių nustatant kelio servitutÄ jo sklypui atlyginimo ketina kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti priteisti juos iÅ¡ valstybės institucijų, kurios leido susiklostyti tokiai situacijai planuojant gyvenamÄ sias teritorijas;6.

Teismas, priėmęs 2013-03-08 patikslintÄ ieÅ¡kinį, ir atsižvelgęs į tai, jog jis atsisakė reikalavimo, kad atsakovai įrengtų keliÄ , galėjo svarstyti ir likusiÄ jo pasiÅ«lymo dėl kompensacijos dalį, t.y. 4 024 Lt atlyginimÄ J. T. ir 4 604, 33 Lt atlyginimÄ K. L., A. ir J. S. (iÅ¡ viso 13 813 Lt);7. Teismas neteisingai sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo A. V. klausimÄ . Nurodo, jog pradiniame ieÅ¡kinyje prašė teismo įpareigoti ir minėtÄ asmenį netrukdyti jam naudotis kelio servitutu; teismas Å¡io atsakovo atžvilgiu taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau patikslinęs ieÅ¡kinį, nurodė, kad A.

V. procesinė padėtis keistina iÅ¡ atsakovo į trečiojo asmens. Protokoline nutartimi teismas tenkino šį praÅ¡ymÄ , tačiau dėl neapdairumo daugelyje vėlesnių procesinių bylos dalyvių dokumentų, tame tarpe ir teismo, Å¡io asmens padėtis nepagrįstai buvo nurodyta kaip atsakovo. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai nustatė, kad tikslindamas ieÅ¡kinį, jis neatsisakė reikalavimų A. V., todėl nepagrįstai trečiajam asmeniui priteisė 1 210 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes jokie reikalavimai jam nebuvo pareikÅ¡ti, Å¡is asmuo su tuo sutiko ir neprieÅ¡taravo dėl patikslinto ieÅ¡kinio dalyko.Apeliaciniu skundu atsakovai praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.Nustatant servitutÄ turi bÅ«ti laikomasi minimalaus tarnaujančio daikto savininko teisių ribojimo principo ir vieÅ¡pataujančio daikto savininkui gali bÅ«ti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiu daiktu tik tokiu atveju, kai tai bÅ«tina objektyviai vieÅ¡pataujančiam daiktui naudoti pagal paskirtį. Å iuo atveju bÅ«tent ieÅ¡kovui teko pareiga pagrįsti praÅ¡omo nustatyti kelio servituto bÅ«tinumÄ ;2. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovas prie jam priklausančio žemės sklypo patenka važiuodamas vakarinėje sklypo pusėje esančiu keliu palei Kairėnės upę.

Å iÄ aplinkybę patvirtino ne tik pats ieÅ¡kovas, bet ir užfiksavo antstolis. 2010-09-25 antstolio V. Č. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad į sklypÄ patenkama per keliÄ palei upę, o kelias, kuriuo naudojasi ieÅ¡kovas ir kiti sodininkų bendrijos nariai yra platus, gerai įrengtas ir jokių draudimų naudotis Å¡iuo keliu nėra nustatyta. Pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu ne karta prašė teismo apžiÅ«rėti įvykio vietÄ , tačiau teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino ir sprendimu padarė realiai egzistuojančiai faktinei situacijai prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra galimybės transporto priemonėmis tiesiogiai pasiekti ieÅ¡kovo žemės sklypo.

Pažymi ir tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad palei Kairėnės upę einantis kelias yra skirtas tik pėstiesiems. Nurodo, jog minėtas kelias palei upę yra suformuotas dar prieÅ¡ ieÅ¡kovui įsigyjant žemės sklypÄ ir patekimas į jį palei upę buvo numatytas ir ankstesnio žemės sklypo savininko privatizavimo dokumentuose. Be to, Å¡iuo keliu naudojasi ne tik ieÅ¡kovas, bet ir kiti sodininkų bendrijos „Gvazdikas” nariai, todėl net ir nustačius ginčo kelio servitutÄ , kelias palei upę iÅ¡liktų vienintelis kelias, kuriuo savo sklypus galėtų pasiekti kiti sodininkų bendrijos nariai;3.

Teismas formaliai vertino tai, jog nėra teisinės galimybės palei Kairėnės upę nutiesti keliÄ , nepažeidžiant upės apsauginės zonos. Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2011-07-11 raÅ¡tu nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu yra patvirtinta 2,5 m nuo upės kranto Kairėnės upės apsaugos juosta, tačiau nebuvo nustatyta ir iÅ¡samiai analizuota, ar jau egzistuojantis kelias patenka į Å¡iÄ apsaugos juostÄ , egzistuoja galimybė keliÄ perkelti nežymiai toliau nuo upės;4.

Sodininkų bendrija „Gvazdikas”, kurios narys yra ir ieÅ¡kovas, turi pareigÄ užtikrinti ir įgyvendinti sodininkų teises patekti į jiems priklausančius žemės sklypus. Pažymi, jog Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 7 d. numato, kad mėgėjų sodo teritorija turi bÅ«ti tvarkoma taip, kad prireikus į jas galėtų patekti atlikdami pareigas prieÅ¡gaisrinės apsaugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai. Tai, anot apeliantų, patvirtina, kad įvažiavimas į ieÅ¡kovo ir į ieÅ¡kovo vakarinės pusės kaimynų sklypus, sodininkų bendrijos teritorijoje privalo bÅ«ti numatytas, todėl kelias palei upę turi bÅ«ti iÅ¡saugotas ir juo sudaryta galimybė patekti į visų bendrijos narių sklypus;5.

IeÅ¡kovas nuo 2010 m. naudojasi keliu palei upę ir teigia, kad toks naudojimas yra neteisėtas, tačiau nepateikia jokių eismo draudimÄ patvirtinančių įrodymų ar kokius nors padarytus pažeidimus ar gautas administracines nuobaudas patvirtinančių dokumentų. IeÅ¡kovas taip pat nesiėmė jokių priemonių, kuriomis įteisintų patekimÄ Ä¯, kaip teigia, neteisėtÄ keliÄ ;6. Anot apeliantų, ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti servitutÄ siekdamas komfortabiliau važinėti geriau sutvarkytu keliu iki jų žemės sklypų ir per nuolatos atsakingai prižiÅ«rimus jų žemės sklypus.

Apeliantų teigimu, toks ieÅ¡kovo noras yra natÅ«ralus, tačiau nurodo, jog kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant Konstitucijos ir įstatymų nuostatas dėl savininko teisių ribojimo, nurodoma, jog tokiais atvejais bÅ«tina laikytis Konstitucinio reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugÄ , atsižvelgiant į bÅ«tinumo ir proporcingumo reikalavimus. Taigi ieÅ¡kovo noras Å¡iuo atveju nepatvirtina servituto nustatymo objektyvaus bÅ«tinumo;7. IeÅ¡kovas nepateikė jokių argumentų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui naudojantis keliu palei upę, jis patirtų kokių nors papildomų iÅ¡laidų;8.

Net ir padarius iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas negali prie savo žemės sklypo patekit keliu palei upę, pirmiausiai turi bÅ«ti įvertinami kiti alternatyvÅ«s bÅ«dai patekti į sklypÄ nenustatant kitų asmenų nuosavybės teisės ribojančių servitutų. Teismo iÅ¡vada dėl to, kad į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ nėra galimybės patekti iÅ¡ Å¡iaurinės pusės yra nepagrįsta. Apeliantų teigimu, teritorijos generalinis planas patvirtina, kad Kairėnės upės Å¡iaurinėje pusėje yra iÅ¡sidėstę keli žemės sklypai, prie kurių yra privažiuojama palei upės Å¡iaurinę pusę.

Taigi egzistuoja galimybė ieÅ¡kovui važiuoti ne per kitų asmenų sklypus, bet Å¡alia jų;9. Teismas, vertindamas galimybes nustatyti servitutus per kitus, t.y. ne atsakovų, žemės sklypus nurodė, kad vakarinėje ieÅ¡kovo žemės sklypo dalyje nuo kelio ieÅ¡kovo sklypÄ skiria keturiolika kitų sklypų, per kuriuos reikėtų nustatinėti servitutus, tačiau daugiau jokių iÅ¡vadų dėl galimybės nustatyti servitutus per minėtus sklypus teismas nepadarė, kai tuo tarpu vertinant kurių žemės sklypų naudojimas servitutais bÅ«tų apsunkintas mažiausiai, turi bÅ«ti lyginamas ne tik sklypų, per kuriuos nustatomi servitutai, skaičius, bet ir individualios aplinkybės;10.

Nebuvo atsižvelgta į tai, kad jiems priklausančiuose žemės sklypuose stovi gyvenamieji namai, kuriuose gyvenama nuolatos, tuo tarpu ieÅ¡kovo praÅ¡omas nustatyti servitutas eitų per Å¡ių gyvenamųjų namų rÅ«pestingai prižiÅ«rimus kiemus. Pažymi, jog tose žemės sklypų vietose, kuriuose teismas nustatė kelio servitutÄ , kelias faktiÅ¡kai neegzistuoja ir nėra jokių požymių, kad bÅ«tų kada egzistavęs. Be to, žemės sklypų vietoje, kur turėtų bÅ«ti kelias nustatytas servitutu, yra paklotas aukÅ¡tos įtampos elektros kabelis, nutiesti vandentiekio vamzdynai, kanalizacija, valymo įrenginiai ir kt., kurie nėra pritaikyti bÅ«ti po nutiestu keliu, todėl neiÅ¡vengiamai juos reiktų perkloti;11.

Nurodo, jog jie jau yra įsirengę privažiavimÄ prie savo žemės sklypų, todėl jiems nustatytas servitutas neturėtų visiÅ¡kai jokios naudos, todėl laikytina, kad pareiga servituto keliÄ Ä¯rengti ir iÅ¡laikyti gali bÅ«ti nustatyta tik ieÅ¡kovui, kuris vienintelis Å¡iuo keliu ir naudotųsi;12. Teismas nepagrįstai nesivadovavo turto ekspertizės aktu, kuriuo remiantis bei vadovaujantis CK 4.129 str., teismas turėjo nustatyti vieÅ¡pataujančio daikto savininko prievolę mokėti ne tik periodines kompensacijas už patiriamus nepatogumus, tačiau ir vienkartines kompensacijas, kurios kompensuotų nuostolius, kylančius dėl jų sklypo dalių praradimo.Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o jį atmesti ir tenkinti jo apeliacinį skundÄ bei priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo Å¡iuos atsikritimus apeliaciniam skundui:1. Neteisėtai važiuoja ir namo statyboms naudojasi sodininkų bendrijos pėsčiųjų taku palei Kairėnės upę, kurį pats, sutvirtinęs upelio Å¡laitus, pavertė pravažiuojamu, tačiau prašė nustatyti kelio servitutÄ norėdamas turėti teisę teisėtai važiuoti į savo sklypÄ , o ne pažeidžiant vieÅ¡Ä jį interesÄ bei kitų asmenų teises ir interesus. Pažymi, kad 2012-05-22 antstolio suraÅ¡ytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo, jog pravažiavimas palei upę nėra geros bÅ«klės, vietomis jis tiesiog siekia upės Å¡laitus, įsiterpia į privačius sklypus.

Pažymi, jog antstolis nuotraukomis grindžia iÅ¡vadÄ , jog keliu naudojasi sodo bendrijos gyventojai, tuo tarpu jose to nesimato. Nurodo, kad teismas nustatė, jog teisėtai, nepažeidžiant upės apsauginių reikalavimų, keliu naudotis negalima, todėl atsakovams siekiant paneigti Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , reikėjo pateikti įrodymus, kad egzistuoja galimybė pėsčiųjų takÄ naudoti kaip keliÄ , arba pateikti įrodymus, kad tai ir yra pagal įstatymus įteisintas kelias, tačiau tokių įrodymų byloje nėra;2.

Vietos apžiÅ«ra nėra privalomas teismui procesinis veiksmas. Be to, atsakovai niekada to teismo neprašė, nors teigia prieÅ¡ingai. Pažymi, jog byloje pakanka įrodymų, jog teritorija palei upę yra pėsčiųjų takas, taip pat pakanka įrodymų, jog Å¡ios teritorijos didžioji dalis yra upelio apsaugos juosta;3. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad patekimas į jo žemės sklypÄ buvo suformuotas dar prieÅ¡ jam įsigyjant žemės sklypÄ , nes įrodymų Å¡iai aplinkybei pagrįsti nepateikia.

Tuo tarpu tokiÄ aplinkybę paneigia bylos medžiaga – byloje esantys žemės sklypo pirkimo dokumentai su žemės sklypo schema be nurodyto privažiavimo, specialistų patvirtinta ir suderinta žemės sklypo kadastrinių matavimų bylÄ ir kt. Taip pat atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų teiginį, jog palei upę einantis žemės sklypas jau ilgÄ laikÄ naudojamas pasiekti ne tik jo, bet ir mažiausiai Å¡eÅ¡is kitų asmenų sklypus, kai tuo tarpu byloje liudiję asmenys nurodė prieÅ¡ingai;4.

Teismas, remdamasis matininko R. Ž. planu, tiksliai nurodė teisės aktus dėl upės apsaugos juostos nustatymo, pamatavimo, dėl negalėjimo tiesti kelių apsaugos juostoje;5. Pažymi, jog jeigu realiai bÅ«tų taip, kad kelias palei upę egzistavo ir egzistuoja, tai labiau tikėtina, kad teritorijų planuotojai ir specialistai apie tai žinotų ir jam tai bÅ«tų nurodę, tačiau pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008-06-12 iÅ¡duotÄ projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ UAB „Studija lapė“ parengė jo vienbučio gyvenamojo namo architektÅ«rinį projektÄ , kurio aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodo, kad įvažiavimas į sklypÄ yra numatomas iÅ¡ pietrytinėje sklypo pusėje esamo servitutinio privažiavimo;6.

Nepagrįstai apeliantai teigia, jog jis nepateikė įrodymų apie fiksuotus pažeidimus, kad neteisėtai naudojasi keliu palei upę. Pažymi, jog į bylÄ pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, jog sodininkų bendrijos nariai skundžiasi jo važinėjimu ir tako palei upę naudojimo ne pagal paskirtį, o bendrijos pirmininkas 2012-07-18 teisme patvirtino, kad davė sutikimÄ juo važiuoti tik iÅ¡ geranoriÅ¡kumo ir laikinai, suprasdamas kebliÄ jo padėtį dėl namo statybų;7. Teismas pagrįstai sprendė, kad servituto nustatymas iÅ¡ pietų pusės kategoriÅ¡kai nėra galimas dėl miÅ¡ko plote nesančių kelių.

Å ios aplinkybės atsakovai nekvestionavo. Teismas taip pat įvertino, kad iÅ¡ pietryčių pusės reikalingas kelio servituto nustatymas per 6 žemės sklypus, iÅ¡ Å¡iaurės – daugiau nei per keturis, taip pat nutiesiant tiltÄ per Kairėnės upę. Taigi teismas įvertino visas įmanomas galimybes;8. Servitutas turėtų bÅ«ti nustatomas per tokį žemės sklypÄ , kurio naudojimas bÅ«tų apsunkintas mažiausiai. Teismas pagrįstai nusprendė, kad mažiausiai bÅ«tų apsunkinti atsakovų sklypai, nes kelio servitutas ir taip jų sklypams yra nustatytas.

Pažymi, jog kelio servitutas atsakovų sklypams yra nustatytas ne tik jiems, bet ir trečiajam asmeniui AB „Lesto“;9. Pažymi, jog Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2006-11-15 sutartimi atsakovai įsipareigojo Vilniaus miesto savivaldybei savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. Anot ieškovo, savivaldybė to reikalavo, siekdama užtikrinti, kad reikalui esant į sklypuose pastatytus gyvenamuosius namus, taip pat ir jo, galėtų privažiuoti gaisrinės, greitosios pagalbos ar kitos paskirties specialusis transportas;10.

Teismas nustatė, jog atsakovai servitutinio kelio nėra įsirengę ir dėl to nepatyrė jokių iÅ¡laidų, tačiau tokia pareiga jiems nėra iÅ¡nykusi, todėl pagrįstai sprendė, kad atsakovai privalo prisidėti prie kelio iÅ¡laikymo, juo labiau, kad kelio vietoje nutiesti inžineriniai tinklai, kuriuos patiems atsakovams bÅ«tina eksploatuoti;11. Atsakovai nesutinka su teismo eksperto iÅ¡vados kritiÅ¡ku vertinimu, nors, ieÅ¡kovo manymu, akivaizdu, kad ekspertas K. J., nustatydamas atsakovų sklypų vertę, nevertino aplinkybės, kad atsakovų sklypams jau yra nustatytas servitutas, kad sklype pakloti inžineriniai tinklai, o pati sklypų vertė nustatyta pagal neužstatytų statiniais sklypų palyginamÄ jÄ vertę.

Teismas teisingai konstatavo, kad ekspertizės aktu nustatyti atlyginimo dydžiai galėtų bÅ«ti taikomi iÅ¡perkant iÅ¡ atsakovų sklypus, o ne juos naudojant atsakovams jei ne keliui, tai komunikacijoms.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovai praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo Å¡iuos atsikirtimus apeliaciniam skundui:1.IeÅ¡kovo siekis, kad vien servitutu nustatyto kelio įrengimas bÅ«tų tinkama kompensacija jiems yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Pažymi, kad jie jau yra įsirengę privažiavimÄ prie savo žemės sklypų ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, todėl jiems nustatytas kelio servitutas neturėtų visiÅ¡kai jokios naudos.

Anot atsakovų, ieÅ¡kovas turi pareigÄ Ä¯rengti ir iÅ¡laikyti servituto keliÄ , kadangi jis vienintelis Å¡iuo keliu naudotųsi;2. Pažymi, jog ieÅ¡kovo cituojamoje kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-527/2009 nuostolių padengimas kitu turtu yra laikomas visiÅ¡kai kitu susidariusios situacijos sprendimu, o ne kompensacijos tarnaujančiojo daikto savininkui bÅ«du;3. IeÅ¡kovo nurodoma kelio įrengimui panaudotina 18 418 Lt suma yra nustatyta vertinant VÄ® „Registrų centras“ nurodytÄ Å¾emės sklypų vidutinę vertę, kelio servituto dydį ir servituto naudotojų skaičių.

Taigi nurodyta suma neturi nieko bendro su realiomis kelio įrengimo iÅ¡laidomis. Pažymi, jog jų žemės sklypuose yra nutiesti inžineriniai tinklai, kurie nėra pritaikyti bÅ«ti po nutiestu keliu, todėl juos neiÅ¡vengiamai reikėtų perkloti. Nurodo, jog yra pateikę tokio kelio įrengimo sÄ matÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad keliÄ Ä¯rengti kainuotų 250 282, 74 Lt, tuo tarpu ieÅ¡kovas jokių alternatyvių kelio įrengimo sÄ matų nėra pateikęs;4. Ekspertas K. J. turto ekspertizės aktu nustatė, kad nustačius ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ kelio servitutÄ , atsakovų sklypai nuvertėtų, todėl teismas, vadovaudamasis CK 4.129 str., privalėjo nustatyti vieÅ¡pataujančio daikto savininko prievolę mokėti jiems ne tik periodines kompensacijas už patiriamus nepatogumus, tačiau ir vienkartines kompensacijas, kurios kompensuotų jų nuostolius, kylančius dėl faktinio jų sklypo dalių praradimo;5.

IeÅ¡kovo reikalavimas panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ pastarojo A. V. naudai buvo priteista 1 210 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, nepagrįstas. Pirminiu ieÅ¡kiniu Å¡is asmuo ieÅ¡kovo buvo patrauktas atsakovu, todėl turėjo rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, pareiga pateikti atsiliepimÄ , dėl ko kreipėsi į advokatÄ ir dėl to patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios turi bÅ«ti atlyginamos, kadangi ieÅ¡kovo reikalavimai A. V. atžvilgiu nebuvo patenkinti.Trečiasis asmuo sodininkų bendrija „Gvazdikas“ praÅ¡o atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti teismo sprendimÄ nepakeistu.

Nurodo, jog atsakovų siÅ«lomas bÅ«das ieÅ¡kovui patekti į sklypÄ taku, einančiu palei Kairėnės upę ar per privačias sodininkų žemių valdas, pažeidžia ne tik bendrijos narių nuosavybės teisę, bet ir yra pražūtingas Kairėnės upeliui, pažeidžia saugomÄ jo apsaugos juostÄ ir zonÄ . Pažymi, jog bendrija, atsižvelgusi į susidariusiÄ situacijÄ , laikinai leido ieÅ¡kovui naudotis keliu palei upę, kadangi jis prižadėjo keliÄ atstatyti ir sutvarkyti taip, kaip buvo iki leidimo juo naudotis.

Nurodo, jog atsakovai nepagrįstai teigia, kad teritorija palei upę buvo naudojama ir anksčiau patekimui į vakarinėje dalyje nuo ieÅ¡kovo esančius sodų sklypus, kadangi patekimas iÅ¡ jų buvo nustatytas iÅ¡ pietinės pusės. Trečiasis asmuo AB „Lesto“ praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepimu į apeliacinius skundus praÅ¡o atsakovų apeliacinį skundÄ tenkinti, o ieÅ¡kovo atmesti.

Nurodo Å¡iuos argumentus:1.Pažymi, jog atsakovams priklausantys žemės sklypai nėra sodų bendrijos „Gvazdikas“ sudėtyje. Vadovaujantis sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ sklypų planu, suderintu su Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamento, Vilniaus miesto savivaldybės ArchitektÅ«ros ir statybos skyriaus bei Antakalnio seniÅ«nijos vyr. architekto, akivaizdu, jog patekimas į ieÅ¡kovo sklypÄ yra numatytas iÅ¡ Å¡iaurinės pusės palei upelę Kairėnė, esančiu bendrijos bendroms reikmės naudojamu keliu;2.

Nuosekliai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius dokumentus darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjant bylÄ yra klaidingai nustatytas servituto bÅ«tinumas bei nepagrįstai konstatuota, jog ieÅ¡kovas negali naudotis žemės sklypu ir prie jo privažiuoti kitais keliais, nenustatant praÅ¡omo servituto ir neribojant atsakovų nuosavybės teisių;3. Pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2011-07-11 raÅ¡tu Nr.A51-23889 informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-12-03 sprendimu buvo patvirtintos Kairėnės upės apsaugos zonos ir juostos.

Apsaugos juosta – 2,5 m nuo upės kranto, apsaugos zona – 200 m. Vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-12-12 nutarimu, 126.2 papunktį pakrantės apsaugos juostose draudžiama tiesti kelius;4. Pažymi, jog iÅ¡ ginčo byloje darytina iÅ¡vada, kad nesant Å¡alių susitarimo dėl servituto neatlygintinumo, jis visada turi bÅ«ti atlygintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai. Atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinis procesas dėl ieÅ¡kovo reikalavimų, iÅ¡skyrus reikalavimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, nutraukiamas.

Teisėjų kolegijos vertinimu ieÅ¡kovo apeliacinio skundo reikalavimai nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme ir negali bÅ«ti apeliacijos dalyku (CPK 312 str.) Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančių bei kitų civilinio proceso normų, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 185, 263 str.).

Dėl atsakovų apeliacinio skundo argumentųTeisėjų kolegija pirmiausiai pasisako dėl atsakovų apeliacinio skundo argumentų, nes atsakovai skundžia teismo sprendimÄ iÅ¡ esmės, reikalaudami priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Savo pozicijÄ atsakovai pagrindžia servituto nustatymo sÄ lygų nebuvimu. Apeliantų teigimu, teismas netinkami įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus, todėl teismo iÅ¡vada, kad be sprendimu nustatyto servituto ieÅ¡kovas objektyviai negali naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Gvazdikas“ (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai iÅ¡ esmės remiasi atsiliepimuose į ieÅ¡kinį, patikslintus ieÅ¡kinį, ir kituose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytais argumentais apie tai, kad servituto bÅ«tinumÄ paneigia 2010-09-25 antstolio V. Č. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatytas faktas, kad į ieÅ¡kovo sklypÄ patenkama per keliÄ palei upę, o ieÅ¡kovas prie jam priklausančio žemės sklypo patenka važiuodamas vakarinėje sklypo pusėje esančiu keliu palei Kairėnės upę.

Apeliantai nurodo, jog Å¡i aplinkybė nėra ginčijama ir paties ieÅ¡kovo. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu teismas atsakovų praÅ¡ymų galėjo nuvykti į vietÄ ir iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti, ar jau egzistuojantis kelias patenka į upės apsaugos juostÄ , ar egzistuoja galimybė keliÄ perkelti nežymiai toliau nuo upės. Tuo tarpu, anot atsakovų, teismas padarė realiai egzistuojančiai faktinei situacijai prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra galimybės transporto priemonėmis tiesiogiai pasiekti ieÅ¡kovo žemės sklypo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad į šį esminį atsakovų apeliacinio skundo argumentÄ palčiai iÅ¡ iÅ¡samiai atsakyta teismo sprendimo motyvuose. IÅ¡ tikrųjų bylos dalyviai neginčijo savavaliÅ¡kai įrengto keliuko palei Kairėnės upę egzistavimo fakto, tačiau teismas padarė pagrįsta iÅ¡vadÄ , kad jis neįteisintas ir negali bÅ«ti įteisintas dėl upės apsaugos zonos. Apeliantai (atsakovas) neginčija, kad teritorijos generalinio plano duomenimis kelias nėra įteisintas.

Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 1 d. numatyta jog tam, kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai bÅ«tų apsaugoti nuo erozijos, bÅ«tų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraÅ¡tovaizdis bei jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sÄ lygos rekreacijai, iÅ¡skiriamos pavirÅ¡inio vandens telkinių ekologinės apsaugos zonos, pavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonos dalyje prie vandens telkinio nustatoma pakrantės apsaugos juosta.

PavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonoje ir pakrantės apsaugos juostoje Å«kinė veikla ir galimybė statyti ribojami įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 numato draudimÄ tiesti kelius pakrantės apsaugos juostoje. Pagal bylos medžiagÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 2011-07-11 raÅ¡tu Nr. A51-23889 (2.14.2.15-MP8) informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-12-03 sprendimu Nr. 1-730 „Dėl Antakalnio ir Pilaitės seniÅ«nijų pavirÅ¡iniu vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų nustatymo specialiųjų planų tvirtinimo“ patvirtino Kairėnės upės apsaugos zonos ir juostos matmenis.

Apsaugos juosta – 2,5 m nuo upės kranto, apsaugos zona – 200 m. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 „Dėl pavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, numatyta, kad upelio apsaugos juostos iÅ¡orinė riba turi bÅ«ti nutolusi nuo pakrantės Å¡laito, o kai pakrantės Å¡laito nėra – nuo kranto linijos ne mažiau nei 5 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 2012-05-21 raÅ¡tu Nr. A51-31241-(2.15.1.21-MP 2) atsakė ieÅ¡kovui, kad iÅ¡nagrinėjus jo praÅ¡ymÄ dėl pravažiavimo kelio iÅ¡ Å¡iaurės vakarų pusės iki sklypo (duomenys neskelbtini), atlikus greta esančių sklypų ir upės Å¡laito tikslius matavimus, nustatyta, jog atstumas tarp sklypo ribų ir upelio Å¡laito yra per mažas (2,95-3,95 m.) tam, kad Å¡iÄ zonÄ bÅ«tų galima naudoti kaip keliÄ (t.2 b.l. 208).

AnalogiÅ¡kus atstumus patvirtina matininko R. Ž. parengtas planas (2 t., b.l. 212). Taigi prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantai, teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo, ar jau egzistuojantis kelias patenka į Å¡iÄ apsaugos juostÄ , ir padarė pagristÄ iÅ¡vadÄ , kad teisės aktų numatyto atstumo per visÄ Kairėnės upės pakrantę, kuria siÅ«loma ieÅ¡kovui pasidaryti keliÄ , nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai paneigia galimybę keliÄ perkelti nežymiai toliau nuo upės. Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams, iÅ¡vykimas į vietÄ tam, kad patikrinti raÅ¡ytiniais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, bÅ«tų perteklinis ir netikslingas.Galimybės įteisinti faktiÅ¡kai įrengtÄ keliÄ ir teisėtai juo naudotis nėra, tai, kad juo faktiÅ¡kai naudojasi ieÅ¡kovas ir kiti sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ nariai nesudaro pagrindo jo įteisinimui.

Apeliantų argumentas, kad jokių draudimų naudotis Å¡iuo keliu nėra nustatyta, atmetamas, kaip nepagristas – naudojimasis Å¡iuo keliu pažeidžia paminėtas Saugomų teritorijų įstatymo bei minėto Vyriausybės nutarimo nuostatas.Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas negali prie savo žemės sklypo patekti keliu palei upę, netinkamai iÅ¡tyrė kitus alternatyvÅ«s bÅ«dus patekti į sklypÄ nenustatant kitų asmenų nuosavybės teisės ribojančių servitutų.

Apeliantų vertinimu, teismo iÅ¡vada, kad į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ nėra galimybės patekti iÅ¡ Å¡iaurinės pusės, yra nepagrįsta. Nustatęs, kad vakarinėje ieÅ¡kovo žemės sklypo dalyje nuo kelio ieÅ¡kovo sklypÄ skiria keturiolika kitų sklypų, per kuriuos reikėtų nustatinėti servitutus, teismas netyrė galimybės nustatyti servitutus per Å¡iuos sklypus. Vertinant tokias galimybes, turi bÅ«ti vertinamas ne tik sklypų skaičius, bet ir individualios aplinkybės, pavyzdžiui, ar atsakovų sklypuose pastatyti gyvenamieji namai, nutiesti vandentiekio vamzdynai, kanalizacija ir pan., kuriuos neiÅ¡vengiamai reikės perkelti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, įvertinęs generalinio plano duomenis, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, padarė iÅ¡vadÄ , jog kelio servitutas ieÅ¡kovo sklypo naudai iÅ¡ pietų pusės negalimas dėl miÅ¡ko plote nesančių kelių, iÅ¡ pietryčių pusės reikalingas kelio servituto nustatymas per Å¡eÅ¡is žemės sklypus, iÅ¡ Å¡iaurinės pusės – per keturis, su sÄ lyga, kad bus pastatytas tiltas per Kairėnės upe. Atsakovų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai Å¡ių teismo iÅ¡vadų nepaneigia.

Aplinkybė, kad dėl servituto atsakovams reikės perkelti sklype esančius vandentiekio vamzdynus, kanalizacija ir pan., byloje neįrodyta. Apeliantai taip pat nepateikė įrodymų, kad nei viename iš 14 žemės sklypų vakarinėje ieškovo žemės sklypo dalyje nėra pastatyta gyvenamųjų namų ir kad šių sklypų savininkai nepatirs nepatogumų dėl galimo servituto nustatymo. Kaip jau buvo paminėta, apeliacinio skundo argumentai iš esmės atkartoja atsikirtimų ieškiniui ir patikslintam ieškiniui argumentus.

Esant tokioms aplinkybėms, atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Pažymėtina, kad trečiais asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡ dalies pakeitė savo pozicijÄ byloje ir prašė atsakovų apeliacinį skundÄ tenkinti, ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti.

Trečiais asmuo atsiliepime nurodė, kad teisiniam ginčo iÅ¡sprendimui reikia vadovautis sodininkų bendrijos „Gvazdikas“ generaliniu planu, kurio pagrindu suformuotas ieÅ¡kovui priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis planu, akivaizdu, jog patekimas į ieÅ¡kovo sklypÄ yra numatytas iÅ¡ Å¡iaurinės pusės palei upelę Kairėnę, esančiu sodo bendrijos reikmėms naudojamu keliu. Todėl, trečiojo asmens nuomone, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti iÅ¡ sodininkų bendrijos atlaisvinti jam pravažiavimÄ bendru sodininkų bendrijos naudojamu keliu.

IeÅ¡kovo reikalavimo dėl servituto nustatymo tenkinimas galimas, bet ne Å¡ioje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo asmens atsiliepimo samprotavimai nepaneigia teismo iÅ¡vados, pagrįstos surinktais byloje įrodymais apie tai, kad upelės Kairėnės pakrantės apsaugos juosta faktiÅ¡kai dengia visÄ sodo bendrijos reikmėms naudojamÄ keliÄ . Trečiasis asmuo pripažįsta, kad pagal norminių aktų reikalavimus pakrančių apsaugos juostose (t.y. 2,5 m nuo upelio kranto, arba Å¡laito, jeigu toks yra) draudžiama tiesti kelius, tuo tarpu bylos duomenimis, Kairėnės pakrantės plotis 2,95-3,95 m, be to upelis turi Å¡laitÄ .

Taigi trečiojo asmens atsiliepimo samprotavimai teismo iÅ¡vadų pagrįstumo nepaneigia. Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentų.IeÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas. Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo neatsižvelgė į pasiÅ«lytÄ servituto atlyginimo bÅ«dÄ ir praÅ¡o pakeisti sprendime nustatytÄ servituto atlyginimo bÅ«dÄ , priteisiant iÅ¡ A. N. atsakovo J. T. naudai kaip kompensacijÄ 4 042 Lt vertės pravažiavimo servitutinio kelio ribose įrengimo iÅ¡laidas, taip pat siÅ«lo įpareigoti ieÅ¡kovÄ per protingÄ terminÄ Ä¯rengti pravažiavimÄ servitutinio kelio dalyje ir kompensuoti atsakovui kainos skirtumÄ , jeigu pravažiavimo įrengimo kaÅ¡tai bus mažesni nei 4 042 Lt.

Ä®pareigoti atsakovÄ J. T. kompensuoti ieÅ¡kovui 1/4 dalį lėšų, virÅ¡ijančių 4 042 Lt sumÄ , jeigu pravažiavimo įrengimo kaÅ¡tai bus didesni nei 4 042 Lt; nustačius servitutÄ per atsakovams K. L., A. S. ir J. S. priklausantį žemės sklypÄ , ieÅ¡kovas siÅ«lo kompensacijÄ , priteisiant iÅ¡ A. N. atsakovų K. L., A. S. ir J. S. naudai kaip kompensacijÄ 13 813 Lt vertės pravažiavimo servitutinio kelio įrengimo iÅ¡laidas; įpareigoti ieÅ¡kovÄ per protingÄ terminÄ Ä¯rengti pravažiavimÄ servitutinio kelio dalyje ir kompensuoti atsakovams kainos skirtumÄ , jeigu pravažiavimo įrengimo kaÅ¡tai bus mažesni nei 13 813 Lt suma;

įpareigoti atsakovus K. L., A. S. ir J. S. kompensuoti ieÅ¡kovui 1/3 dalį lėšų, virÅ¡ijančių 13 813 Lt sumÄ , jeigu pravažiavimo įrengimo kaÅ¡tai bus didesni nei 13 813 Lt; įpareigoti atsakovus kompensuoti ieÅ¡kovui 1/3 dalį lėšų, virÅ¡ijančių 4 042 Lt sumÄ , jeigu pravažiavimo įrengimo kaÅ¡tai sklype, (duomenys neskelbtini), bus didesni nei 4 042 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas kelis kartus modifikavo savo ieÅ¡kinio reikalavimus: pirmas ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas 2010-10-25 (1 t., b.l. 93-105); ieÅ¡kinio reikalavimas buvo suformuluotas kaip reikalavimas įpareigoti atsakovus netrukdyti ieÅ¡kovui naudotis kelio servitutu, nustatytu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. birželio 29 d.

įsakymu Nr. 2.3.-8896-(30). Patikslintu ieÅ¡kiniu dėl kelio servituto nustatymo (pareikÅ¡tu 2011-12-20) ieÅ¡kovas, pasikeitus bylos aplinkybėms, suformulavo reikalavimÄ nustatyti ieÅ¡kovui priklausančiam sklypui kelio servitutÄ , įpareigoti atsakovus įrengti pravažiavimÄ jiems priklausančiuose žemės sklypuose servitutinio kelio, nustatyto Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 2.3.-8896-(30) ribose bei įpareigoti atsakovus netrukdyti juo naudotis ir nedelsiant paÅ¡alinti visas kliÅ«tis, trukdančias juo važiuoti (2 t., b.l. 95-110).

Tuo tarpu reikalavimas leisti ieÅ¡kovui pačiam per protingÄ terminÄ Ä¯rengti pravažiavimÄ servitutinio kelio dalyje ir įpareigoti atsakovus kompensuoti dalį servitutinio kelio įrengimo kaÅ¡tų tuo atveju, jeigu kelio įrengimo kaÅ¡tai virÅ¡ys tam tikras ieÅ¡kovo nurodytas sumas, pareikÅ¡tas nebuvo. PasiÅ«lymai dėl servituto atlygintinumo, analogiÅ¡ki ieÅ¡kovo apeliacinio skundo reikalavimams, buvo pateikti teismui 2012-12-11 ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimuose. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis sutinka kompensuoti atsakovų nuostolius dėl servituto, padengiant 1/4 dalį atsakovo J.

T. iÅ¡laidų, patirtų dėl servitutinio kelio įrengimo, atsakovams K. L., A. S., J. S. – 1/3 dalį servitutinio kelio įrengimo iÅ¡laidų, taip pat ieÅ¡kovas pateikė atsakovų žemės sklypų dalių, apsunkintų servitutu, paskaičiavimÄ atsižvelgiant į VÄ® „Registrų centras“ vidutinę žemės sklypo rinkos vertę (3 t., b.l.106-107). 2013-03-08 ieÅ¡kovas pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl patikslinto ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo: ieÅ¡kovas atsisakė nuo reikalavimo įpareigoti įrengti pravažiavimÄ servitutinio kelio ribose, motyvuodamas, kad nėra tikslinga atsakovus apsunkinti prievole įrengti pravažiavimÄ Â servitutinio kelio ribose, jį tvarkyti ir kitaip prižiÅ«rėti.

IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė, kad sutinka savo lėšomis įrengti privažiavimÄ , jį tvarkyti ir prižiÅ«rėti, tačiau toks ieÅ¡kinio reikalavimas suformuluotas nebuvo – patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas liko nustatyti ieÅ¡kovui priklausančiam sklypui kelio servitutÄ bei įpareigoti atsakovus netrukdyti juo naudotis ir nedelsiant paÅ¡alinti visas kliÅ«tis, trukdančias juo važiuoti (4 t., b.l. 4-18).Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo reikalavimai, sudarantys ieÅ¡kovo apeliacinio skundo dalykÄ , niekada nebuvo pareikÅ¡ti bylos nagrinėjimo metu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo suformuluoti reikalavimai įpareigoti ieÅ¡kovÄ per protingÄ terminÄ Ä¯rengti pravažiavimÄ servitutinio kelio dalyje atsakovų sklypuose ir kompensuoti atsakovams dalį kainos skirtumo, jeigu pravažiavimo įrengimo kaÅ¡tai bus mažesni nei ieÅ¡kovo nurodytos sumos, yra savarankiÅ¡ki reikalavimai. IeÅ¡kovas reikalauja leisti jam be atsakovų sutikimo vykdyti kelio įrengimo darbus atsakovų sklypuose, t.y. ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde pareikÅ¡ti reikalavimai negali bÅ«ti vertinami kaip alternatyvus bÅ«das nustatyti atlyginimÄ už atsakovų sklypų apsunkinimÄ servitutu, kaip neatsiejamai nagrinėjami su jau pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu dėl servituto nustatymo.

Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Apeliaciniame skunde pareikÅ¡ti ieÅ¡kovo reikalavimai pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikÅ¡ti, atsakovai neturėjo galimybės jiems atskirsti, bylÄ nagrinėjantis teismas neturėjo procesinio pagrindo juos vertinti ir dėl jų pasisakyti. Dėl to ieÅ¡kovo naujai pareikÅ¡ti apeliacinio skundo reikalavimai negali bÅ«ti apeliacijos dalyku, apelianto argumentai dėl jo pasiÅ«lyto servituto atlyginimo bÅ«do pranaÅ¡umo negali bÅ«ti apeliacinės instancijos teismo vertinami (CPK 312 str.).

Apeliacinis procesas dėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų naujų reikalavimų nutraukiamas, žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinio skundo padavimÄ , grÄ Å¾inamas ieÅ¡kovui (CPK 315 str. 5 d., 87 str. 1 d. 3 p.). IeÅ¡kovo apeliacinio skundo reikalavimas dėl teismo sprendimo dalies dėl 1 210 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo trečiojo asmens A. V. naudai panaikinimo, atmetamas. Kaip jau buvo paminėta, ieÅ¡kovas kelis kartus modifikavo savo ieÅ¡kinio reikalavimus. Pirmuoju ieÅ¡kiniu į bylos nagrinėjimÄ buvo įtrauktas atsakovu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas A.

V.. Jam, kaip ir kitiems atsakovams, buvo pareikÅ¡tas materialinis teisinis reikalavimas įpareigoti atsakovus netrukdyti ieÅ¡kovui naudotis kelio servitutu, nustatytu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 2.3.-8896-(30). IeÅ¡kovui patikslinus reikalavimus, jokio reikalavimo atsakovui A. V. nebeliko. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nebepalakė reikalavimų Å¡iam atsakovui, t.y. jų atsisakė, tuo pripažinęs, kad Å¡is asmuo ieÅ¡kovo teisių nepažeidžia ir jis buvo įtrauktas į procesÄ atsakovu be pakankamo pagrindo.

A. V. liko procese trečiuoju asmeniu. Tai, kad šis atsakovas neprieštaravo dėl patikslinto ieškinio dalyko, nereiškia, kad jis sutiko su ieškiniu ir sprendimas priimtas jo nenaudai. Objektyviai ieškovui atsisakius nuo reikalavimo A. V., jis neteko tiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi. Byla buvo baigta nepriimant jokio procesinio sprendimo A. V. atžvilgiu. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje procesinėje situacijoje A. V. patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas dėl ieÅ¡kovo veiksmų, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų naÅ¡ta privalo tekti ieÅ¡kovui, atsisakiusiam nuo reikalavimų atsakovui ir neįrodžiusiam savo reikalavimų jam pagrįstumo. Atmetus atsakovų apeliacinį skundÄ , atsakovai neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 98 str.). Nutraukus apeliacinį procesÄ , sumokėtas už apeliacinio skundo padavimÄ Å¾yminis mokestis grÄ Å¾inamas ieÅ¡kovui (CPK 87 str. 1 d. 3 p.).Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos nagrinėjamoje byloje nevirÅ¡ija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 str. 5 d., 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,n u t a r ė:nutraukti apeliacinį procesÄ dėl ieÅ¡kovo A. N. apeliacinio skundo reikalavimų, iÅ¡skyrus reikalavimÄ dėl sprendimo dalies, kuria priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos trečiajam asmeniui A. V., panaikinimo. Netenkinti ieÅ¡kovo apeliacinio skundo reikalavimo dėl teismo sprendimo dalies, kuria priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos trečiajam asmeniui A.

V., panaikinimo.GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui A. N. 145 Lt (Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt penkis litus) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinio skundo padavimÄ . Atsakovų J. T., K. L., A. S. ir J. S. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos                                                                 R. Petkuvienė                                                                               J.

Šiškina                                                                               T. Žukauskienė