2022-02-09 Nr. AB-3178-3-61-3-02206-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-911-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02206-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Kėdainių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, CPVA, atsakovas) 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Administracija ir Transporto investicijų direkcija 2017 m. spalio 9 d. pasirašė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 06.2.1.-TID-R-511-0003 „Kėdainių miesto (duomenys neskelbtini) gatvių rekonstrukcija“ (toliau – ir Projektas) sutartį. Administracijos Darbų viešųjų pirkimų komisija (toliau – ir Komisija) 2017 m. vasario 9 d. posėdžio protokolu patvirtino (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos supaprastinto atviro konkurso sąlygas. Transporto investicijų direkcija 2017 m. birželio 29 d. raštu pritarė sutarties sumoms, pasiūlymų vertinimo ataskaitai ir sutarties projektui. Administracija 2017 m. birželio 30 d. pasirašė rangos sutartį su jungtinės veiklos dalyviais: S. P. įmone, uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Žemkasa“ ir žemės ūkio kooperatyvu (toliau – ir ŽŪK) „Dobilas“, atstovaujamais S. P. įmonės (toliau – ir Rangovas), kurios vertė – 840 766,65 Eur. Transporto investicijų direkcijos funkcijas perėmusi Agentūra 2018 m. lapkričio 16 d. raštu pareiškėjui nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – ir Valstybės kontrolė), įvertinusi pirkimą, nustatė, kad projekto vykdytojas, prašydamas tiekėjo paaiškinti pasiūlymą, leido tiekėjui padaryti pakeitimų: 1) vietoje tiekėjo sąmatose nurodytų natrio lempų buvo leista pasiūlyti LED lempas; 2) tiekėjui buvo leista papildyti sąmatas, papildomai nurodant suoliukus ir šiukšliadėžes. Dėl nurodytų pakeitimų tiekėjo pasiūlymas tapo atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus ir buvo paskelbtas laimėjusiu. Administracija 2018 m. lapkričio 22 d. raštu atsakovą informavo, kad pirkimo procedūras atliko tinkamai. Agentūra 2019 m. sausio 2 d. raštu pareiškėją informavo, kad pažeidimas Kėdainių miesto (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimo darbų pirkime nebuvo nustatytas, o 2018 m. gruodžio 31 d. sprendime konstatavo, kad pažeidimas nepadarytas, tačiau 2019 m. gegužės 17 d. raštu informavo pareiškėją, kad atnaujino pažeidimo tyrimą ir nustatė pažeidimą Projekte, pridėjo skundžiamo Sprendimo kopiją.

2.2. Agentūra nepagrįstai atnaujino pažeidimo tyrimą, nes jokios naujos aplinkybės po Agentūros 2019 m. sausio 2 d. sprendimo nebuvo nustatytos, jos nenurodytos ir Sprendime. Naujomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios aplinkybės, kurios egzistavo pirminio tyrimo metu. Naujos aplinkybės objektyviai turėjo paaiškėti po atlikto pirminio tyrimo, t. y. po 2018 m. gruodžio 31 d. Susipažinusi su Valstybės kontrolės 2019 m. vasario 12 d. laišku, Agentūra privalėjo įvertinti, ar jame nurodytos aplinkybės yra naujos ir ar jos nebuvo įvertintos pažeidimo tyrimo metu. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 323 punkte nėra teisinio pagrindo atnaujinti tyrimą pagal valstybės institucijų pateiktus komentarus ar nuomones dėl situacijos vertinimo. Be to, Sprendime yra nurodyta neteisinga Valstybės kontrolės laiško data (Agentūros teigimu, turėtų būti 2019 m. vasario 8 d.). Valstybės kontrolės 2019 m. vasario 8 d. el. laiške taip pat cituojami ne nauji, po 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovo sprendimo priimti ir įsiteisėję teismų procesiniai dokumentai, bet 2014–2015 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys, su kuriomis atsakovas turėjo būti susipažinęs iki 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo. Valstybės kontrolės 2019 m. vasario 8 d. el. laiške nurodyti motyvai dėl Kėdainių miesto (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimo pirkimo lokalinių sąmatų pateikimo bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 39 straipsnio 1 dalies aiškinimo jau buvo nurodyti Agentūros 2018 m. gruodžio 31 d. sprendime. Todėl Agentūra neturėjo teisinio pagrindo atnaujinti pažeidimo tyrimą ir pažeidė Taisyklių 323 punkto nuostatas. Be to, atnaujinusi pažeidimo tyrimą Agentūra turėjo vadovautis Taisyklių 25 skirsnyje nustatyta bendra pažeidimų tyrimo tvarka, tačiau to nepadarė – pareiškėjas informaciją apie užbaigtą tyrimą gavo tik 2019 m. gegužės 17 d., pareiškėjui nesuteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl galbūt naujai paaiškėjusių aplinkybių, skundžiamas Sprendimas priimtas praėjus 93 kalendorinėms dienoms po Valstybės kontrolės laiško gavimo.

2.3. Sutarties kaina yra fiksuota ir apima visus joje nustatytus darbus, orientacinės lokalinės sąmatos nepridedamos prie sutarties, Rangovas prisiėmė riziką vykdyti ir užbaigti rangos darbus pagal sutartį, kurią sudaro jos 2 punkte nurodytos sudedamosios dalys, kurios taip pat nurodytos sutarties prieduose, t. y. pagal techninį projektą, Elektrotechnikos darbų papildomą techninę specifikaciją, veiklos sąrašą. Rangovas 2017 m. balandžio 13 d. parengė, pasirašė ir pateikė pasiūlymą pagal konkurso sąlygų 1 priedą „Pasiūlymo forma“, kurioje nurodyta, kad „šiuo pasiūlymu pažymime, kad sutinkame su visomis pirkimo sąlygomis, nustatytomis:

1) paskelbus CVP IS;

2) kituose pirkimo dokumentuose (jų paaiškinimuose, papildymuose)“. Taigi teikdamas pasiūlymą Rangovas sutiko su sąlygomis visa apimtimi. Pasiūlymo esmę sudaro pasiūlyme ir veiklos sąraše nurodyta informacija apie pirkimo objektą ir bendrą pasiūlymo kainą. Komisija 2017 m. balandžio 21 d. raštu kreipėsi į Rangovą, pažymėjo, jog jo pateiktoje orientacinėje lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad montuojami šviestuvai su natrio lempomis, o pagal konkurso sąlygų 7 priedą turėjo būti šviestuvai su šviesos diodais (LED), todėl prašė Rangovo paaiškinti, ar įsivertino šviestuvus su šviesos diodais (LED), nurodyti jų kiekį, vieneto kainą ir bendrą visų šviestuvų kainą;

Komisija taip pat nurodė, jog pateiktose orientacinėse lokalinėse sąmatose nėra nurodyti suolų (9 vnt.) ir šiukšliadėžių (9 vnt.) įrengimo darbai, kurie turėjo būti bendros kainos pasiūlyme bei nurodyti tiekėjo parengtose orientacinėse lokalinėse sąmatose, todėl Rangovo prašė paaiškinti, ar pasiūlyme įsivertino suolų ir šiukšliadėžių įrengimo darbus, nurodyti jų kainą. Rangovas 2017 m. balandžio 27 d. raštu Nr. V127 informavo pareiškėją, kad šviestuvai su šviesos diodais (LED) (3 705,69 Eur su PVM) bei suolų ir šiukšliadėžių įrengimo darbai (4 156,18 Eur su PVM) pasiūlyme yra įvertinti.

Administracija neprašė Rangovo pakeisti pateiktas orientacines lokalines sąmatas, tačiau prašė paaiškinti, ar savo pasiūlyme Rangovas įsivertino šviestuvus su šviesos diodais (LED) bei suolų ir šiukšliadėžių įrengimo darbus. Rangovas pateikė atsakymą paaiškinimo forma, bet nepateikė sąmatų (prie 2017 m. gegužės 4 d. rašto savo iniciatyva, pridėjo LED šviestuvų sąmatas), todėl atsakovo argumentai, jog tiekėjui buvo leista papildyti sąmatas, yra nepagrįsti. Pirkimo sąlygose nėra nustatyta, kad orientacinės sąmatos bus naudojamos vertinant ir palyginant tiekėjų pasiūlymus, jos taip pat nėra nurodytos kaip pirkimo sutarties priedas.

Todėl, vadovaudamasi savo patvirtintomis sąlygomis, perkančioji organizacija negalėjo atmesti pasiūlymo dėl to, kad orientacinėse sąmatose yra netikslumų. Rangovas veiklos sąraše pateikė visą būtiną informaciją apie pirkimo objektą, techniniame projekte numatytas darbų grupes ir kainas. Veiklos sąraše nurodyta, kad pradėjęs vykdyti sutartį rangovas per pirmą mėnesį turi parengti darbo projektą, kuriame yra detalizuojami visi techninio projekto sprendiniai ir pagal kuriuos atliekami statybos darbai. Todėl tai, kad Rangovas orientacinėse lokalinėse sąmatose nenurodė atskirų darbų, nėra pagrindas teigti, kad šių darbų jis nėra įvertinęs ir įsiskaičiavęs į pasiūlymo kainą ar kad jų neatliks.

Tiekėjui tenka visa rizika, susijusi su pasiūlymo fiksuotos kainos įvertinimu ir projektavimo darbais. Pirkimo dokumentuose buvo pateiktas atskiras priedas „Elektrotechnikos darbų papildoma techninė specifikacija“, kuriame nurodyti kitokie šviestuvai nei techniniame projekte. Šiuo atveju tiekėjas, rengęs orientacines lokalines sąmatas, galėjo padaryti klaidų, kurios nekeičia pasiūlymo esmės. Perkančioji organizacija turėjo pareigą įsitikinti, ar tiekėjas tinkamai susipažino su visais pirkimo dokumentais ir paprašė tai paaiškinti, o ne atmetė pasiūlymą, nes tai neužtikrintų racionalaus lėšų panaudojimo.

2.4. Sprendime nurodytų LAT bylų ir nagrinėjamos situacijos aplinkybės skiriasi, todėl kasacinio teismo praktika šiuo atveju negalima remtis.

2.5. Sprendimu taikoma 25 proc. finansinė korekcija nuo pradinės sutarties vertės, tenkančios Projektui įgyvendinti (815 318,95 Eur su PVM). Sprendime nurodyta 174 327,27 Eur suma, kurią pareiškėjui reikia grąžinti. Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013)9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Gairės) priedo 2.2. lentelės 16 punkte nurodyta, kad pataisa gali būti sumažinta iki 10 arba 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į proporcingumo principą, viešąjį interesą bei finansinių korekcijų taikymo tikslus. Sprendime atsakovas nevertino pažeidimo pobūdžio bei jo pasekmių (nėra sukelta žala nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui), taip pat to, ar parinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo adekvatus padarytiems pažeidimams. Agentūra Sprendime nurodė, kad parinkdama finansinės korekcijos dydį atsižvelgė į Valstybės kontrolės siūlymą, tačiau Sprendime nedetalizuota, kada ir kokia forma Valstybės kontrolė teikė tokį siūlymą bei kokie buvo Valstybės kontrolės motyvai dėl finansinės korekcijos dydžio.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.

4. Agentūra nurodė, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurių įgyvendinančioji institucija nenagrinėjo nustatydama pažeidimą (kurios nebuvo nagrinėtos pažeidimo tyrimo metu), turėtų būti laikomos ne tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos pažeidimo faktams konstatuoti, bet ir aplinkybės, reikšmingos atsakomybei už nustatytą pažeidimą teisingai taikyti. Tiek prevencinio pobūdžio tikslų aspektu, tiek neteisėtai sumokėtų sumų teisingo dydžio nustatymo prasme, nagrinėjamu atveju Valstybės kontrolės nustatytas pažeidimo trūkumas, kai buvo neteisingai pasirinktas Gairių taikymo kriterijus ir finansinė korekcija nustatyta ne nuo visos paramos sutarties sumos, laikytina ta nauja paaiškėjusia aplinkybe, kuri nebuvo nagrinėta pažeidimo tyrimo metu, tačiau yra reikšminga teisingam atsakomybės taikymui, t. y. susigrąžinti neteisėtai sumokėtas sumas. Agentūra pažymėjo, jog skundžiamame Sprendime detaliai pasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su orientacinėmis lokalinėmis sąmatomis, naujų argumentų pareiškėjas prašyme teismui nepateikė. Be to, Sprendimas yra pagrįstas Valstybės kontrolės siūlymu dėl finansinės korekcijos dydžio bei tuo, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. Agentūra Sprendime aiškiai nurodė visas aplinkybes, teisinius argumentus ir motyvus, kurie lėmė 25 proc. finansinės korekcijos taikymą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą.

6. Teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl galimybės atnaujinti pažeidimo tyrimą nebuvimo pagal analogiją taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus 2018 m. gruodžio 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-81-492/2018, pažymėjo, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis yra laikomos aplinkybės, reikšmingos atsakomybei už nustatytą pažeidimą teisingai taikyti, konstatavo, jog Valstybės kontrolės pateikti argumentai dėl nustatyto pažeidimo ir finansinės korekcijos dydžio yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios pažeidimo tyrimo metu nebuvo žinomos, todėl Agentūrai atsirado pareiga atnaujinti pažeidimo tyrimą.

7. Teismas sprendė, kad Agentūros pažeidimo tyrimo procedūrų pažeidimas, susijęs su tyrimo terminais, nagrinėjamu atveju nelaikytinas esminiu bei sudarančiu pagrindą panaikinti skundžiamą Sprendimą.

8. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei Sprendime nurodytus VPĮ pažeidimus, teismas nesutiko su Administracijos argumentais, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pasiūlymo patikslinimo, nes lokalinės sąmatos buvo orientacinės. Pažymėjo, jog kreipdamasi į Rangovą ir leisdama jam tikslinti siūlymą, Administracija Rangovo pasiūlymą vertino palankiau nei kitų tiekėjų pasiūlymus, todėl veikė pažeisdama skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

9. Teismo vertinimu, Sprendime nurodyti 25 proc. finansinės korekcijos taikymo pagrindai – Taisyklių 311 punktas, 7 priedo 6 ir 10 punktais, Gairių 2.2 lentelės 16 punktas (kuriame nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai pasiūlymų vertinimas stokoja skaidrumo ir vienodo požiūrio), taip pat atsižvelgta į Valstybės kontrolės siūlymą dėl finansinės korekcijos dydžio, bei tai, kad buvo kitų tiekėjų, kurie galėjo būti pripažinti laimėtojais. Nustatęs, jog buvo kitų tiekėjų, kurie galėjo būti pripažinti laimėtojais, taip pat kad buvo pažeistas skaidrumo principas, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui skirta adekvati 25 proc. finansinė korekcija.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą – panaikinti Sprendimą.

11. Administracija nurodė, jog teismas visapusiškai ir išsamiai neištyrė visų byloje esančių įrodymų, netinkamai taikė teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos Nr. eA-81-492/2018, kurioje nebuvo ginčo dėl nustatyto pažeidimo fakto, aplinkybės ir šios bylos, kurioje sprendžiama dėl pažeidimo tyrimo atnaujinimo, aplinkybės nesutampa), tinkamai neįvertino Agentūros padarytų procedūrinių tyrimo pažeidimų ir nepagrįstai sprendė, kad jie yra neesminiai, visiškai nepasisakė dėl to, ar pažeidimo tyrimas galėjo būti atnaujintas ir atliktas „už akių“, taip pat ar Valstybės kontrolės el. laišku pateikta informacija (o ne priimtas administracinis sprendimas) galėjo būti pagrindas atnaujinti pažeidimo tyrimą. Teismas iš esmės nevertino jo argumentų dėl orientacinių lokalinių sąmatų ir priėmė formalų bei nemotyvuotą sprendimą. Pareiškėjas prašė Rangovo ne pakeisti pateiktas orientacines lokalines sąmatas, o paaiškinti, ar savo pasiūlyme įsivertino šviestuvus su šviesos diodais bei suolų ir šiukšliadėžių įrengimo darbus. Byloje ginčas kilo dėl to, kokiais tikslais ir kokias funkcijas pagal pirkimo dokumentus ir jų suteiktą prasmę atlieka tiekėjo rengiamos orientacinės lokalinės sąmatos ir ar nagrinėjamu atveju buvo leistinas perkančiosios organizacijos prašymas paaiškinti tiekėjo pasiūlymą. Analogiškomis aplinkybėmis nagrinėtų bylų teismų praktikoje nėra. Teismas taip pat visiškai nevertino argumentų dėl neproporcingos finansinės korekcijos bei dėl to, kad nebuvo padaryta žala. Formalias išvadas dėl korekcijos dydžio teismas padarė įvertinęs vienintelę aplinkybę, kad pirkime buvo kitų tiekėjų, o kitų individualių bylos aplinkybių nevertino. Teismas nepagrįstai netenkino Agentūros prašymo įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Valstybės kontrolę, o tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

12. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, įvertino bylai reikšmingas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašė atmesti.

IV. 13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad būtent 2018 m. vasario 1 d. sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikė Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1981 punkto sisteminį aiškinimą kartu su Bendrojo reglamento 62 straipsnio reikalavimais. Teisėjų kolegijos išaiškinimas, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurių įgyvendinančioji institucija nenagrinėjo nustatydama pažeidimą (kurios nebuvo nagrinėtos pažeidimo tyrimo metu) turėtų būti laikomos ne tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos pažeidimo faktų konstatavimui, bet ir aplinkybės, reikšmingos atsakomybės už nustatytą pažeidimą teisingam taikymui, nes Bendrojo reglamento 62 straipsnio nuostatos audito tikslais nurodo veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos efektyvų veikimą, kelio pažeidimams užkirtimą, pažeidimų nustatymą ir ištaisymą, susigrąžinimą neteisėtai sumokėtų sumų, taikytinas ir nagrinėjamoje byloje. Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Valstybės kontrolės Europos Sąjungos investicijų audito departamento vyriausiasis specialistas audito institucijos pastebėjimus ir rekomendacijas dėl Kėdainių rajono savivaldybės administracijos įvykdyto pirkimo pagal projektą Nr. 06.2.1-TID-R-511-21-0003 galimų pažeidimų Centrinei projektų valdymo agentūrai teikė 2019 m. sausio 3 d. ir 2019 m. vasario 8 d. elektroniniuose laiškuose. Juose išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų vertinimas, pagrįstas VPĮ atitinkamomis normomis, LAT bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, ir sudarė pagrindą, nepažeidžiant Taisyklių 323 punkto nuostatų, atsakovui priimti sprendimą atnaujinti pažeidimo tyrimą.

15. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Taisyklių 323 punktu, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tik tai, kad Agentūra pažeidė Taisyklių 303 punktą, nustatantį, jog įtariamo pažeidimo tyrimas turi būti atliktas ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo įtarimo užregistravimo SFMIS2014 dienos, tačiau priėjo prie išvados, jog šis procedūrinis pažeidimas negali būti laikomas esminiu. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino kitų pareiškėjo argumentų šiuo aspektu, t. y. dėl pareiškėjo neinformavimo apie atnaujintą pažeidimo tyrimą, nesuteikimo galimybės pateikti paaiškinimų dėl galimai naujai paaiškėjusių aplinkybių ir pan., kas, be kita ko, kaip teisingai nurodo apeliantas, numatyta ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 271 punkte. Bylos duomenys patvirtina tik tai, kad Agentūra pareiškėją informavo tik apie pirmąjį įtarimą apie pažeidimą ir kreipėsi dėl paaiškinimų pateikimo 2018 m. lapkričio 16 d. raštu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas būtų informuotas apie atnaujintą pažeidimo tyrimą ir jam būtų suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kaip teigia atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą.

16. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neanalizavo ir nevertino Kėdainių rajono savivaldybės administracijos skundo 15–20 punktuose išdėstytų argumentų. Pareiškėjas akcentavo, kad jis, kaip perkančioji organizacija, neprašė ir nesiūlė tiekėjui patikslinti konkurso sąlygas, pakeisti orientacines lokalines sąmatas. Vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 1 dalimi ir konkurso sąlygų 57 punktu, pareiškėjo teigimu, buvo nutarta paprašyti paaiškinti, ar Ūkio subjektų grupė (S. P. įmonė, UAB „Žemkasa“, ŽŪK „Dobilas“) įsivertino šviestuvus su šviesos diodais (LED), taip pat paaiškinti, ar savo pasiūlyme įsivertino suolų ir šiukšliadėžių įrengimo darbus.

Tai patvirtina Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Darbų viešųjų pirkimų komisijos Viešojo pirkimo „Kėdainių miesto (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimas“, pirkimo Nr. 185157, 2017 m. balandžio 20 d. komisijos posėdžio protokolas Nr. VPN-183. Iš šio protokolo taip pat matyti, kad vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 1 dalimi ir konkurso sąlygų 57 punktu komisija taip pat nutarė siūlyti ir UAB „Kauno keliai“ paaiškinti ar įsivertino šviestuvus su šviesos diodais (LED), nes pateiktoje orientacinėje lokalinėje sąmatoje „Apšvietimo rekonstrukcija“, skyriaus „Apšvietimo medžiagos“ pozicijose Nr. 8, 9, 10 nurodyta, kad montuojami šviestuvai su natrio lempomis.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad „pareiškėjas skunde teigia, kad jis galėjo leisti patikslinti pasiūlymą, nes lokalinės sąmatos buvo orientacinės, o todėl tai nė nebuvo patikslinimas“, su kuo apeliantas kategoriškai nesutinka ir tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iškraipė jo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino nei konkrečių faktinių aplinkybių, nei pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų minėtais klausimais.

Pareiškėjas teisingai pabrėžė, kad atsakovas taip pat nevienareikšmiškai vertino jo sprendimus: 2019 m. sausio 2 d. raštu Nr. 2019/2-3 informavo pareiškėją, kad pažeidimas Kėdainių miesto (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimo darbų pirkime nustatytas nebuvo; priešingą sprendimą, pakeitęs savo poziciją, atsakovas priėmė 2019 m. gegužės 16 d. tik po Valstybės kontrolės pateiktų komentarų (susirašinėjimo), kurie nebuvo įforminti viešojo administravimo subjekto sprendimu. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

17. Apeliacinės instancijos teismas pritarė apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir pareiškėjo argumentų dėl neproporcingo finansinės korekcijos dydžio, taip pat nepatikrino, ar atsakovas sprendime tinkamai taikė finansinės korekcijos dydį reglamentuojančias teisės normas. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą. Kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos dydžio taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes, nurodytas Taisyklių 7 priedu patvirtinto Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo 10.1-10.4 punktuose (žr., pvz., 2020 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-719-415/2020, 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-561-525/2019 ir kt.). Nors atsakovo sprendime nurodyta, kad 25 proc. finansinė korekcija pareiškėjui taikyta atsižvelgiant į Valstybės kontrolės siūlymą dėl finansinės korekcijos dydžio, tačiau kokiame konkrečiai dokumente tas siūlymas įrašytas nenurodė nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas, pakartodamas šį atsakovo teiginį.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra išanalizuotos ir įvertintos visos su pareiškėjo skundu dėl Agentūros 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. IT01 pagrįstumu susijusios aplinkybės, neatsakyta į visus pagrindinius pareiškėjo skundo argumentus, darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą pirmosios instancijos teismui grąžinti nagrinėti iš naujo.

V. 19. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose teigė, jog Agentūra padarė teisės aktuose nustatytus procedūrinius pažeidimus, kurie yra savarankiškas pagrindas panaikinti ginčijamą Sprendimą. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjo argumentų dėl pareiškėjo neinformavimo apie atnaujintą pažeidimo tyrimą, nesuteikimo galimybės pateikti paaiškinimų dėl galimai naujai paaiškėjusių aplinkybių ir pan. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Agentūra pažeidė Taisyklių 303 punktą, nustatantį, jog įtariamo pažeidimo tyrimas turi būti atliktas ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo įtarimo užregistravimo SFMIS2014 dienos. Pareiškėjo teigimu, Agentūra pažeidė Taisyklių 323, 303 ir 305 punktus, t. y. atsakovas daugiau nei tris kartus viršijo nustatytą 30 dienų pažeidimo tyrimo ir Sprendimo priėmimo terminą, nesilaikė Taisyklių 303 punkto reikalavimo informuoti projekto vykdytoją per DMS apie atnaujintą pažeidimo tyrimą. Atsakovas negalėjo atnaujinti pažeidimo tyrimo, nes neatsirado jokių naujų aplinkybių. Valstybės kontrolė turėjo surašyti valstybinio audito išvadą bei priimti administracinį aktą – sprendimą, pasirašytą valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojų, kaip to reikalauja Valstybės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalis. Teigė, jog turėjo teisę prašyti paaiškinti ir patikslinti orientacines pirkimo objekto lokalines sąmatas, kadangi jų tikslinimas ir pildymas nekeičia pasiūlymo esmės. Atsakovo Sprendimu nustatytas 25 proc. finansinės korekcijos dydis ir Valstybės kontrolės rekomendacija taikyti 25 proc. finansinę korekciją buvo neproporcinga padarytam pažeidimui.

20. Atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose akcentavo, jog pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti ir nemotyvuoti teisiniais argumentais, akivaizdžiai prieštaraujantys formuojamai teismų praktikai viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose ir nepaneigiantys Sprendime nustatytų pažeidimų. Atsakovas neneigė, jog atnaujinus pažeidimo tyrimą pareiškėjo neinformavo apie atnaujintą pažeidimo tyrimą pagal PAFT 303 punktą ir Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 271 punktą, tačiau pažymėjo, kad nesuteikta galimybė pateikti paaiškinimų dėl galimai paaiškėjusių aplinkybių neturėtų būti laikoma reikšminga pažeidimo fakto konstatavimui. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo pažeidimų tyrimo išvados priėmimo procedūroje ir išreiškė savo nuomonę ir argumentus ginčo klausimais. Sprendime aiškiai nurodytos visos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai, kurie lėmė pažeidimo fakto konstatavimą ir netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo dydį. CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, buvo aktyvi ir atliko tinkamai visus tyrimo veiksmus. Finansinė korekcija, nustatyta ne nuo visos Projekto sutarties sumos, laikytina ta nauja paaiškėjusia aplinkybe, kuri nebuvo nagrinėta pažeidimo tyrimo metu, tačiau yra reikšminga teisingam atsakomybės taikymui.

VI. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

22. Teismas nustatė ginčui aktualias faktines aplinkybes, be kita ko, kad CPVA, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės reikalavimą, atnaujino pažeidimo tyrimą ir 2019 m. gegužės 16 d. priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 bei pritaikė 25 proc. finansinę korekciją visoms Sutarties tinkamoms finansuoti išlaidoms. Sprendime nurodyta, jog Valstybės kontrolė, įvertinusi Agentūros administruojamo Projekto Pirkimą, nustatė, kad Administracija, prašydama Rangovo (Sprendime įvardijamas kaip tiekėjas) paaiškinti pasiūlymą, leido Rangovui padaryti pakeitimų, dėl kurių Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas tapo atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus ir dėl šios priežasties buvo paskelbtas laimėjusiu. Valstybės kontrolė pastebėjime nurodė, kad Administracija (Sprendime įvardijama kaip Projekto vykdytoja) nesilaikė VPĮ 85 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 1 dalies ir SVPT 60, 61.2, 61.5 punktų reikalavimų. Valstybės kontrolė 2019 m. vasario 12 d. elektroniniu laišku dėl atlikto pažeidimo tyrimo pateikė papildomus komentarus, kuriuos įvertinus ir vadovaujantis Taisyklių 323 punktu, atnaujino pažeidimo tyrimą. Nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos sudarė 203 829,74 Eur, iš kurių 173 255,28 Eur sudarė Europos Sąjungos skiriamas finansavimas.

23. Teismas apžvelgė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje, 39 straipsnio 1 dalyje, 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte, Taisyklių 303–305, 323 punktuose, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 271, 11.1 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą.

24. Teismas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus naujai paaiškėjusių aplinkybių aspektu, pabrėžė, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakė, jog nagrinėjamu atveju atsakovas pagal galiojantį teisinį reguliavimą galėjo priimti sprendimą atnaujinti pažeidimo tyrimą, nes finansinė korekcija, nustatyta ne nuo visos Projekto sutarties sumos, laikytina ta nauja paaiškėjusia aplinkybe, kuri nebuvo nagrinėta pažeidimo tyrimo metu, tačiau yra reikšminga teisingam atsakomybės taikymui.

25. Teismas dėl orientacinių lokalinių sąmatų nurodė, kad ginčijamame Sprendime konstatuota, jog Administracija, įvertinusi, jog Rangovo pateiktose orientacinėse lokalinėse sąmatose nėra įtraukta dalis darbų (Administracijos 2017 m. balandžio 11 d. rašto Nr. VPS-226 reikalavimai), o šviestuvai nurodyti ne tokie, kokie buvo nurodyti papildomoje elektrotechnikos darbų techninėje specifikacijoje (Pirkimo dokumentų 7 priedas), neturėjo pareigos kreiptis į Rangovą su prašymu paaiškinti pasiūlymą, o tai padariusi ir leidusi Rangovui patikslinti pasiūlymą taip, kad jis iš neatitinkančio tapo atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus pažeidė VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas bei VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Sprendime konstatuota, jog Administracija pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nes Rangovo pasiūlymą vertino palankiau nei kitų tiekėjų pasiūlymus, VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes leido Rangovui patikslinti pasiūlymą, kad jis taptų atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus, VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, nes neatmetė Rangovo pasiūlymo, nors jis neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimų.

26. Teismas vertino Pirkimo sąlygų 8.5, 57, 64 punktų ir Pirkimo metu tiekėjams pateiktų papildomų paaiškinimų, susijusiu su Pirkimo sąlygų 8.5 punkto nuostatomis, turinį ir nurodė, kad pareiškėjas, vertindamas tiekėjo pasiūlymą, nustatė, kad: „pateiktoje orientacinėje lokalinėje sąmatoje „Apšvietimo rekonstrukcija“, skyriaus „Apšvietimo medžiagos“ pozicijose Nr. 8, 9 ir 10 nurodyta, kad montuojami šviestuvai su natrio lempomis“; „pateiktose orientacinėse lokalinėse sąmatose nėra nurodyti suolų (9 vnt.) ir šiukšliadėžių (9 vnt.) įrengimo darbai“, ir vadovaujantis VPĮ 39 str. 1 d. ir Pirkimo sąlygų 57 p. nuostatomis kreipėsi su prašymu į Tiekėją pasitikslinti, ar Tiekėjas įsivertino šviestuvus su LED lempomis, suolus ir šiukšliadėžes, nekeičiant pasiūlytos kainos.

27. Teismas nustatė, kad tiekėjas atsakymą pateikė, patvirtindamas, jog pasiūlyme yra įvertinti: 1) šviestuvai su šviesos diodais (LED). Savo atsakyme papildomai nurodė kiekius ir įkainius. Įkainiai nurodyti orientacinėse lokalinėse sąmatose nesutapo su įkainiais, nurodytais rašte; suolų ir šiukšliadėžių įrengimo darbai. Savo atsakyme papildomai nurodė kiekius ir įkainius. Tiekėjas taip pat patvirtino, jog bendra Pirkime pateikto pasiūlymo kaina nesikeičia. Perkančioji organizacija, įvertinusi Tiekėjo pateiktus paaiškinimus, jį pripažino laimėtoju ir sudarė Sutartį.

28. Teismas, įvertinęs Perkančiosios organizacijos pagrindžiančiuose dokumentuose užfiksuotus Pirkime priimtus sprendimus, priešingai nei pareiškėjas bando įrodyti, sprendė, kad CPVA Sprendime pagrįstai konstatuota ir įrodyta, kad tiekėjo pateiktame pasiūlyme vietoje šviestuvų su LED lempomis pasiūlyti šviestuvai su natrio lempomis, orientacinėse lokalinėse sąmatose nebuvo išskirtas ir įsivertintas 9 vnt. suolų ir 9 vnt. šiukšliadėžių įrengimas. Atitinkamai, ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, jog tiekėjas pateikė pasiūlymą, kuris neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimų, nes siūlomi darbai neatitiko Elektrotechnikos darbų papildomos techninės specifikacijos (Pirkimo sąlygų 7 priedo) ir Perkančiosios organizacijos 2017 m. balandžio 11 d. rašte Nr. VPS-226 nustatytų reikalavimų. Šie neatitikimai negali būti laikomi redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini, kadangi būtent dėl jų kistų orientacinėse lokalinėse sąmatose pateikta informacija. Perkančioji organizacija, įvertinusi, kad tiekėjo pateiktose orientacinėse lokalinėse sąmatose nėra įtraukta dalis darbų, o šviestuvai nurodyti ne tokie, kokie buvo nurodyti papildomoje elektrotechnikos darbų techninėje specifikacijoje (Pirkimo dokumentų 7 priedas), neturėjo pareigos kreiptis į tiekėją su prašymu paaiškinti pasiūlymą, tačiau leidusi tiekėjui patikslinti pasiūlymą taip, kad jis iš neatitinkančio tapo atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus, pažeidė VPĮ 39 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto nuostatas bei VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nes tiekėjo pasiūlymą vertino palankiau nei kitų Pirkimo dalyvių pasiūlymus.

29. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog Perkančioji organizacija negalėjo atmesti pasiūlymo dėl to, kad orientacinėse sąmatose yra netikslumų ir tuo, jog Pirkimo sąlygose nėra nustatyta, kad orientacinės sąmatos bus naudojamos vertinant ir palyginant tiekėjų pasiūlymus, jos taip pat nėra nurodytos kaip pirkimo sutarties priedas.

30. Teismas LAT išaiškinimų dėl paskelbto viešojo pirkimo dokumentų aiškinimo kontekste bei vadovaudamasis VPĮ 39 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad, vadovaujantis Pirkimo sąlygų 8.5 punkto nuostatomis, turėjo būti pateikti įsivertinimai visų darbų, nurodytų Veiklos sąraše (Pirkimo sąlygų 4 priedas), Techniniame projekte (Pirkimo sąlygų 6 priedas) ir Elektrotechnikos darbų papildomoje techninėje specifikacijoje (Pirkimo sąlygų 7 priedas), kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad turi būti įsivertinti šviestuvai su LED lempomis. Papildomai, vadovaujantis Perkančiosios organizacijos 2017 m. balandžio 11 d. raštu Nr. VPS-226 pateiktu Pirkimo dokumentų paaiškinimu, tiekėjai, teikdami pasiūlymus, turėjo įsivertinti 9 vnt. suolų ir 9 vnt. šiukšliadėžių įrengimą.

31. Teismas vertino, kad ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, jog Perkančioji organizacija neturėjo pareigos kreiptis į tiekėją su prašymu paaiškinti pasiūlymą, tačiau leidusi tiekėjui patikslinti pasiūlymą taip, kad jis iš neatitinkančio tapo atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje, 39 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 2 punkte nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

32. Teismas dėl finansinės korekcijos dydžio nurodė, kad iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog CPVA įvertino, jog Perkančioji organizacija savo veiksmais, t. y. kreipdamasi į tiekėją su prašymu paaiškinti pasiūlymą, tačiau leidusi tiekėjui patikslinti pasiūlymą taip, kad jis iš neatitinkančio tapo atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus, pažeidė VPĮ 39 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto nuostatas bei VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaidrumo ir lygiateisiškumo principus; pažeidimas yra labai sunkus ir turi poveikį Pirkimo rezultatui; vadovaujantis Gairių 2.2 punkto lentelėje 16 punktu, kuriame nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai pasiūlymų vertinimas stokoja skaidrumo ir vienodo požiūrio,<...>, ir taikoma 25 proc. pataisos norma, buvo konkurencija, t. y. buvo kitų tiekėjų, kurie galėjo būti pripažinti laimėtojais, t. y. vadovaujantis tiksliai Gairių nurodytų punktų nuostatų reglamentavimu, nustatytam pažeidimui buvo pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija.

33. Teismas pažymėjo kad CPVA nurodė, jog pažeidimo tyrimo metu nustatyta finansinė korekcija (25 proc.) taikoma visoms prašytoms / prašomoms apmokėti išlaidoms pagal Sutartį, atsižvelgiant į PAFT 7 priede nustatytus korekcijų apskaičiavimo principus (PAFT 307.2 p.). t. y. nustatytam pažeidimui proporcingas poveikis apskaičiuotas vadovaujantis: Taisyklių 311 punktu, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas PAFT 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka. Pažeidimo tyrimo metu nustatytas VPĮ pažeidimas ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio; 7 priedo 6 punktu, kuriame nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos (toliau – EK) 2013-12-19 priimtu sprendimu Nr. C(2013) 9527, kuriuo nustatomos su ES finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – Gairės); 7 priedo 10 punktu, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes.

34. Teismas, apžvelgęs LAT išaiškinimus dėl viešųjų pirkimų principų ir draudimo dirbtinai riboti konkurenciją, nurodė, kad šiuo atveju atsakovas finansinę korekciją taikė vadovaudamasi Gairių 2.2 lentelės 16 punktu (kuriame nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai pasiūlymų vertinimas stokoja skaidrumo ir vienodo požiūrio) bei atsižvelgiant į Valstybės kontrolės siūlymą dėl finansinės korekcijos dydžio.

35. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad Valstybinio finansinio (teisėtumo) audito pastebėjimai ir rekomendacijos, skirtos Agentūrai, buvo pateiktos 2018 m. spalio 15 d. rašto 1 priede. Rekomendacijoje EX34 nurodyta, jog rekomenduojama registruoti pažeidimą dėl finansavimo projektui Nr.06.2.1-TID-R-511-21-0003, preliminari klaida projekte 210 191,66 Eur bei rekomenduojama priimti sprendimą numatytą FMĮ 1K-316 patvirtintų taisyklių 314 punkte.

36. Teismas paminėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartyje nurodė, jog Valstybės kontrolės Europos Sąjungos investicijų audito departamento vyriausiasis specialistas audito institucijos pastebėjimus ir rekomendacijas dėl Kėdainių rajono savivaldybės administracijos įvykdyto pirkimo pagal projektą Nr. 06.2.1-TID-R-511-21-0003 galimų pažeidimų Agentūrai teikė 2019 m. sausio 3 d. ir 2019 m. vasario 8 d. elektroniniuose laiškuose. Juose išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų vertinimas, pagrįstas VPĮ atitinkamomis normomis, LAT bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, ir sudarė pagrindą, nepažeidžiant Taisyklių 323 punkto nuostatų, atsakovui priimti sprendimą atnaujinti pažeidimo tyrimą. Kaip matyti iš 2019 m. sausio 3 d. el. laiško turinio, jame nurodyta, jog Valstybės kontrolė, teikdama informaciją dėl rekomendacijos (EX.34) įgyvendinimo, vertino, jog priimant 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą, nebuvo atsižvelgta į VK rekomendaciją (EX.34).

37. Teismas sprendė, kad Agentūra, priimdama Sprendimą, finansinės korekcijos dydį nustatė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, o taip pat atsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes, galinčias turėti įtakos finansinės korekcijos dydžiui, tokias kaip: poveikis Pirkimo rezultatui, konkurencijos užtikrinimo lygis (pasiūlymus pateikusių tiekėjų skaičių, ir pasiūlymo vertinimo kriterijus), pažeistos VPĮ normos, pareiškėjos priimti sprendimai (jų pasekmės), veiksmai ar neveikimas. CPVA, spręsdama dėl 25 proc. dydžio finansinės korekcijos taikymo, įvertino visas su Pirkimo vykdymu susijusias faktines aplinkybes, o paskirdama finansinę korekciją rėmėsi Gairėmis (kas yra leidžiama sutinkamai pagal suformuotą teismų praktiką). CPVA, įvertinusi visas su pažeidimu susijusias aplinkybes bei vadovaudamasi proporcingumo principu, pritaikyti iš galimų pasirinkti mažesnių, t. y. 10 ar 5 proc. finansinę korekciją, neturėjo teisinio pagrindo. Perkančioji organizacija savo veiksmais pažeidė ne tik nurodytas VPĮ nuostatas, bet ir VPĮ įtvirtintus principus, o kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu.

38. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl procedūrinių pažeidimų, vadovavosi Taisyklių 305 punktu ir nurodė, kad atsakovas ginčijamame Sprendime nurodo, kad pažeidimo tyrimas atnaujintas atsakovui gavus Valstybės kontrolės 2019 m. vasario 12 d. el. laišką dėl atlikto pažeidimo tyrimo, kuriame pateikti papildomi komentarai. Taigi, atsakovo Sprendimas priimtas 2019 m. gegužės 16 d., t. y. praėjus 93 kalendorinėms dienoms po minėto laiško gavimo, todėl pripažintina, jog pareiškėjas pagrįstai teigia, kad atsakovas pažeidė 303 punktą, numatantį, kad atsakovas įtariamo pažeidimo tyrimą turi atlikti ir priimti sprendimą dėl pažeidimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo įtarimo dėl pažeidimo užregistravimo SFMIS2014 dienos, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu.

39. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 323 punktu, nustatė, kad Agentūra pareiškėją informavo tik apie pirmąjį įtarimą apie pažeidimą ir kreipėsi dėl paaiškinimų pateikimo 2018 m. lapkričio 16 d. raštu. Tačiau byloje nėra pateiktų įrodymų, jog pareiškėjas buvo informuotas apie atnaujintą pažeidimo tyrimą ir jam buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus. Atsakovas savo rašytiniuose paaiškinimuose neneigia, jog atnaujinęs pažeidimo tyrimą pareiškėjo neinformavo apie atnaujintą pažeidimo tyrimą pagal PAFT 303 punktą ir Rekomendacijų 271 punkto reikalavimus, tik pažymėjo, jog nesuteikta galimybė pateikti paaiškinimų dėl galimai naujai paaiškėjusių aplinkybių neturėtų būti laikoma reikšminga aplinkybė pažeidimo fakto konstatavimui.

40. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, jog ginčijamas Sprendimas priimtas atnaujinus pažeidimo tyrimą ir papildant bei pakeičiant 2018 m. gruodžio 31 d. Sprendimą. Minėtame Sprendime užfiksuota informacija neabejotinai patvirtina, jog CPVA informavo pareiškėją apie pradėtą galimai padaryto pažeidimo tyrimą, išdėstė nustatytas gali pažeidimo aplinkybes, nurodė teisinį pagrindą ir paprašė pareiškėjos pateikti paaiškinimus. Šie duomenys patvirtina, jog CPVA suteikė galimybę pareiškėjui teikti paaiškinimus ir argumentus dėl paties pažeidimo ir tyrimo, kuo pareiškėjas aktyviai pasinaudojo pareikšdamas savo argumentus ginčo klausimais. Nors iš dalies pripažintina, jog pareiškėjas pagrįstai teigia, jog nebuvo tinkamai informuotas apie atnaujintą pažeidimo tyrimą, tačiau nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjo teisės pažeidimo tyrimo procese būtų esmingai suvaržytos bei tai būtų pagrindas panaikinti ginčijamą Sprendimą.

41. Teismas konstatavo, kad CVPA tinkamai vertino faktines aplinkybes, išsamiai nurodė pareiškėjo pažeidimus skundžiamame Sprendime ir už nustatytus VPĮ pažeidimus pareiškėjui pagrįstai nustatė finansinę korekciją, skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą.

VII. 42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti – panaikinti ginčijamą Sprendimą.

43. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

43.1. Galimybė atnaujini pažeidimo tyrimą neginčijama, tačiau nesutinkama su teismo vertinimu dėl kitų atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų: 1) atsakovas Sprendime netinkamai nurodė pažeidimo atnaujinimo pagrindą, 2) atsakovas ženkliai praleido įtariamo pažeidimo tyrimo terminus; 3) pareiškėjas nebuvo informuotas apie atnaujintą pažeidimo tyrimą; 4) pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimų dėl galimai naujai paaiškėjusių aplinkybių, reikšmingų atsakomybės teisingam taikymui. Teismas nepagrįstai padarytus procedūrinius pažeidimus vertino kaip nereikšmingus.

43.2. Taisyklių ir Rekomendacijų nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste 2018 m. gruodžio 31 d. sprendime Nr. IT01 konstatavus, kad pažeidimas nenustatytas bei vėliau atnaujinus pažeidimo tyrimą, atsakovas privalėjo apie pradėtą pažeidimo tyrimą ne vėliau kaip per 7 dienas nuo įtarimo dėl pažeidimo užregistravimo SFMIS2014 dienos informuoti pareiškėją, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas informaciją apie užbaigtą tyrimą gavo tik 2019 m. gegužės 17 d. Aplinkybė, kad Sprendime klaidingai netinkamai nurodyta Valstybės kontrolės el. laiško data, pagrindžia, kad atsakovas nesilaikė VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos. Atsakovas daugiau nei tris kartus viršijo nustatytą 30 dienų pažeidimo tyrimo ir sprendimo priėmimo terminą, nepateikė jokių tai pateisinančių objektyvių priežasčių, todėl termino praleidimas negali būti laikomas nereikšmingu ir neesminiu pažeidimu. Priešingu atveju, tai nesuderinama su VAĮ 3 straipsnio 1 dalimi.

43.3. Nagrinėjamu atveju konstatuotinas ir teisėtų lūkesčių principo pažeidimas. Atsakovas 2019 m. sausio 2 d. raštu informavo pareiškėją, kad pažeidimas nepadarytas, tačiau 2019 m. gegužės 17 d. raštu informavo, kad atnaujino pažeidimo tyrimą ir nustatė pažeidimą Projekte. Pareiškėjas pagrįstai galėjo tikėtis, kad suėjus nustatytiems terminams, tyrimas nebus peržiūrimas ir atsakovas savo sprendimo nekeis. Atsakovas atnaujinęs pažeidimo tyrimą ir priėmęs sprendimą „už akių“, pažeidė VAĮ 3 straipsnio 10 punkte įtvirtintą skaidrumo principą. Be to, priešingai nei nurodė teismas, pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus. Taip pat teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartyje pateiktus paaiškinimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

43.4. Teismas nepagrindė išvados, jog pareiškėjas „tiekėjo pasiūlymą vertino palankiau nei kitų Pirkimo dalyvių pasiūlymus“, nes byloje nebuvo nustatyta, kad dėl tokių neatitikimų kiti dalyviai būtų vertinti kitaip. Teismas nevertino, jog Pirkimo sąlygose įtvirtintas konkretus ir baigtinis atvejų sąrašas, kuomet orientacinės lokalinės sąmatos gali būti naudojamos, o egzistuojantis ryšys nepakankamas pripažinti orientacines lokalines sąmatas pasiūlymo siaurąją prasme dalimi. Pagal Konkurso sąlygų 8.5 punktą buvo nurodyta ir tikslai apibrėžta orientacinių sąmatų paskirtis, kurios nėra sutarties priedas ir pagal jas nevykdomi jokie darbai ir atsiskaitymai, jos pirkimo procedūrų metu nėra lyginamos ir vertinamos, todėl teismas nepagrįstai jas pripažino pasiūlymo siaurąja prasme dalimi. Nepriklausomai nuo orientacinėse lokalinėse sąmatose pateiktos informacijos, tiekėjas įsipareigojo atlikti visus Pirkimo projektui įgyvendinti būtinus darbus, įsivertino apytikslį darbų kiekį. Tiekėjas nepakeitė Kainos pasiūlymo ir Veiklos sąrašo duomenų. Nėra pagrindo konstatuoti, kad pasiūlymas siaurąja prasme neatitiko perkančiosios organizacijos Konkurso sąlygose įtvirtintų reikalavimų pirkimo objektui. Perkančioji organizacija turėjo teisę prašyti paaiškinti orientacines pirkimo objekto lokalines sąmatas, kadangi jų paaiškinimas nekeitė pasiūlymo esmės.

43.5. Pareiškėjas, vadovaudamasis VPĮ 39 straipsnio 1 dalimi ir konkurso sąlygų 57 punktu, paprašė paaiškinti, ar savo pasiūlyme Rangovas įsivertino šviestuvus su šviesos diodais (LED), taip pat suolų ir šiukšliadėžių įrengimo darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad LAT nuo šiol laikosi praktikos, pagal kurią „formalių trūkumų ištaisymas nelaikytinas esminiu pasiūlymo keitimu, nesuponuoja netinkamo pasiūlymo pakeitimo į tinkamą“ (LAT 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020). Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje byloje Nr. e2A-1031-180/2018 leido paaiškinti į pasiūlymą neįtrauktus vamzdžio ir LED šviestuvų montavimo kiekius. Nagrinėjamu atveju tiekėjas tik papildė ir paaiškino orientacinėse pirkimo objekto lokalinės sąmatose pateiktą informaciją ir pašalino nustatytus prieštaravimus, tačiau atlikti pakeitimai neturėjo jokios įtakos bendrai pasiūlymo kainai, įkainotų veiklų sąraše pateiktai informacijai, Pirkimo rezultatams, todėl konstatuotina, kad egzistavę neatitikimai ir neaiškumai orientacinėse pirkimo objekto lokalinėse sąmatose galėjo būti ištaisyti VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje numatyta tvarka. Perkančioji organizacija pagrįstai prašė ir leido ištaisyti ir paaiškinti lokaliose sąmatose egzistavusius netikslumus, o teismas, pripažinęs tokius Perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais, netinkamai atliko faktinių aplinkybių vertinimą ir netinkamai pritaikė teisės normas bei teismų praktikos išaiškinimus. Atsakovo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendime yra atlikta išsami analizė, jog trijų tiekėjų pateiktų orientacinių sąmatų sumos nesutampa su pasiūlymo kainomis, nes kitų išlaidų neįtraukė (ir neprivalėjo) į sąmatas, t. y. kitos išlaidos buvo nurodomos Veikos sąraše, todėl jos negali būti tarpusavyje palyginamos ir vertinamos.

43.6. Teismas nepasisakė dėl to, jog Pirkimo sąlygos aiškiai įtvirtina, jog teikiamos pirkimo objekto lokalinės sąmatos yra orientacinės, todėl Perkančioji organizacija neturėjo pareigos reikalauti visiško sąmatų tikslumo ir išsamumo. Pirkimo sąlygose nebuvo reikalavimo pateikti tikslių ir galutinių lokalinių sąmatų, o tik orientacines. Atsakovas, vertindamas trečiojo asmens pateiktas orientacines lokalines sąmatas, joms suteikė visiškai kitą reikšmę, neatsižvelgdamas į Pirkimo sąlygas ir jose įtvirtintą reguliavimą, o teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė. Pirkimo sąlygos nereikalavo, jog su pasiūlymų teikiamos sąmatos būtų tikslios ir 100 proc. atitiktų realiai pagal Pirkimo sutartį numatytus vykdyti darbus. Lokalinėse sąmatose pateikiama informacija bus detalizuojama ir keičiama tiekėjui rengiant darbo projektą, todėl Pirkimo metu laikytina tik preliminaria.

43.7. Viešojo administravimo institucijos vertinimai analogiškose pirkimuose yra skirtingi, taip pat atsakovas vertino pareiškėjo sprendimus nevienareikšmiškai, t. y. 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu konstatuodamas, kad pažeidimas nepadarytas, o ginčijamame Sprendime po Valstybės kontrolės komentarų priimdamas priešingą sprendimą, kas neatitinka gero viešojo administravimo principo.

43.8. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartyje nurodė, kad 25 proc. finansinė korekcija pareiškėjui taikyta atsižvelgiant į Valstybės kontrolės siūlymą dėl finansinės korekcijos dydžio, tačiau kokiame konkrečiai dokumente tas siūlymas įrašytas nenurodė nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas, pakartodamas šį atsakovo teiginį. Pirmosios instancijos teismas, bylą nagrinėdamas iš naujo, nevertino pareiškėjo argumentų dėl neproporcingo finansinės korekcijos dydžio, taip pat liko neatsižvelgta į tariamo pažeidimo pobūdį, sunkumą, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Konkrečiu atveju pirkime buvo kitų dalyvių, buvo užtikrinta konkurencija, nėra padarytos žalos Europos Sąjungos biudžetui. Valstybės kontrolės rekomendacijos dalis yra susijusi su finansinės korekcijos taikymu, tačiau ji Sprendime atskleista nebuvo. Pažeidimas siejamas išimtai su pateiktų pasiūlymų vertinimu, o ne su tiekėjų galimybėmis dalyvauti pirkime ir konkurencijos ribojimais. Tokiu būdu ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnyje nurodytų viešojo administravimo principų ir 8 straipsnyje nurodytų individualaus administracinio akto reikalavimų. Jeigu būtų laikoma, kad objektyviai egzistuoja tariamai nustatyti pažeidimai, atsakovo pritaikyta 25 proc. dydžio finansinė korekcija nuo pradinės Sutarties vertės, tenkančios Projektui įgyvendinti, yra neproporcinga nustatytiems tariamiems pažeidimams. Šviestuvų ir suoliukų įrengimo kaina bendroje Rangovo pasiūlytoje darbų atlikimo kainoje sudaro tik 0,94 proc. (7 861,87 Eur su PVM).

43.9. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo įtraukti Valstybės kontrolę į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu CVPA pusėje. Su tuo susiję atsakovo argumentai nebuvo vertinami ir nagrinėjami. Teismas padarė procesinį pažeidimą, dėl ko yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

44. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą šiais pagrindiniais argumentais:

44.1. Atsakovas neneigia, kad atnaujinęs pažeidimo tyrimą pareiškėjo neinformavo apie atnaujintą pažeidimo tyrimą pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau nesuteikta galimybė pateikti paaiškinimų dėl galimai naujai paaiškėjusių aplinkybių neturėtų būti laikoma reikšminga aplinkybė pažeidimo fakto konstatavimui. Ginčijamas Sprendimas priimtas papildant bei pakeičiant 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą, kuriame užfiksuota, kad CPVA informavo pareiškėją apie pradėtą galimai padaryto pažeidimo tyrimą, išsamiai išdėstė nustatytas galimo pažeidimo aplinkybes, nurodė teisinį pagrindą ir paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus. CPVA suteikė pareiškėjui galimybę teikti paaiškinimus ir argumentus dėl paties pažeidimo ir jo tyrimo, pareiškėjas aktyviai dalyvavo pažeidimų tyrimo išvados priėmimo procedūroje ir išreiškė savo nuomonę ir argumentus ginčo klausimais. Ginčijamame Sprendime aiškiai nurodytos visos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai, kurie lėmė pažeidimo fakto konstatavimą ir netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo dydį. CVPA, kaip įgyvendinančioji institucija, buvo aktyvi ir atliko Taisyklių ir PAFT nuostatose numatytus tyrimo veiksmus.

44.2. Nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. CPVA, atnaujinusi pažeidimo tyrimą, atliko pakartotinį jau surinktų faktinių duomenų įvertinimą, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis, yra išsamus, motyvuotas, jame pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių VPĮ nuostatų pažeidimus.

44.3. Nagrinėjamu atveju Valstybės kontrolės nustatytas pažeidimo trūkumas, kai buvo neteisingai pasirinktas Gairių taikymo kriterijus ir finansinė korekcija nustatyta ne nuo visos Projekto sutarties sumos, laikytina ta nauja paaiškėjusia aplinkybe, kuri nebuvo nagrinėta pažeidimo tyrimo metu, tačiau yra reikšminga teisingam atsakomybės taikymui.

44.4. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad pažeidimo tyrimas atliktas nesilaikant PAFT 305 punkte nurodyto termino, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste pažeidimo tyrimo atlikimas neišlaikius termino, neturėjo įtakos ne tik pareiškėjo materialiosioms teisėms, tačiau ir pareiškėjo teisėms skųsti Sprendimą.

44.5. CPVA pagrįstai nustatė pažeidimą, kuris negali būti vertinamas kaip formalus ar mažareikšmis. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta, kad tiekėjo pateiktas pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų, todėl šis pasiūlymas negalėjo būti pripažintas laimėjusiu Pirkimą ir turėjo būti atmestas. Tuo tarpu Perkančioji organizacija, pripažinusi Pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, nesilaikė savo paties parengtų ir paskelbtų Pirkimo sąlygų ir tokiu būdu pažeidė VPĮ 39 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto nuostatas bei 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

44.6. Lingvistinė, sisteminė ir loginė Pirkimo sąlygų visumos analizė pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad, vadovaujantis Pirkimo sąlygų 8.5 p. nuostatomis, turėjo būti pateikti įsivertinimai visų darbų, nurodytų Veiklos sąraše (Pirkimo sąlygų 4 priedas), Techniniame projekte (Pirkimo sąlygų 6 priedas) ir Elektrotechnikos darbų papildomoje techninėje specifikacijoje (Pirkimo sąlygų 7 priedas), kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad turi būti įsivertinti šviestuvai su LED lempomis. Papildomai, vadovaujantis Perkančiosios organizacijos 2017 m. balandžio 11 d. raštu pateiktu Pirkimo dokumentų paaiškinimu, tiekėjai, teikdami pasiūlymus, turėjo įsivertinti 9 vnt. suolų ir 9 vnt. šiukšliadėžių įrengimą.

44.7. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad Tiekėjas pateikė pasiūlymą, kuris neatitiko visų Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, nes siūlomi darbai neatitiko Elektrotechnikos darbų papildomos techninės specifikacijos (Pirkimo sąlygų 7 priedo) ir Perkančiosios organizacijos 2017 m. balandžio 11 d. rašte nustatytų reikalavimų. Šie neatitikimai negali būti laikomi redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini, kadangi būtent dėl jų kistų orientacinėse lokalinėse sąmatose pateikta informacija. Perkančioji organizacija, įvertinusi, kad Tiekėjo pateiktose orientacinėse lokalinėse sąmatose nėra įtraukta dalis darbų, o šviestuvai nurodyti ne tokie, kokie buvo nurodyti papildomoje elektrotechnikos darbų techninėje specifikacijoje (Pirkimo sąlygų 7 priedas), neturėjo pareigos kreiptis į Tiekėją su prašymu paaiškinti pasiūlymą, tačiau leidusi Tiekėjui patikslinti pasiūlymą taip, kad jis iš neatitinkančio tapo atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus, pažeidė VPĮ nuostatas ir principus, nes Tiekėjo pasiūlymą vertino palankiau, nei kitų Pirkimo dalyvių pasiūlymus.

44.8. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, susiję su Tiekėjo pasiūlymo vertinimu, yra deklaratyvūs, negrįsti ir nemotyvuoti teisiniais argumentais, akivaizdžiai prieštaraujantys teismų formuojamai praktikai viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose ir nepaneigiantys ginčijamame Sprendime nustatytų pažeidimų. Pareiškėjo nurodytos LAT nutartys tinkamos konkrečiai situacijai, tokiu būdu pareiškėjas netinkamai interpretuoja suformuotą teismų praktiką, ypač tuo aspektu, kad praktiką taiko selektyviai, iš esmės nepateikdamas nei vieno reikšmingo teisinio argumento, kuris pateisintų Pirkimo vykdymo metu Perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų teisėtumą VPĮ 39 straipsnio normų kontekste.

44.9. Dėl pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo ir tiekėjų galimybės aiškinti (tikslinti) jo trūkumus bei atitinkamų VPĮ normų aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos VPĮ 39 straipsnio 1 dalies taikymo pozicijos, koreliuojančios su proporcingumo ir turinio viršenybės prieš formą principais. Kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į dokumentų visumą, perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

44.10. Nesutinkama su pareiškėjo argumentais, kad Pirkimo metu VPĮ įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai nebuvo pažeisti. Tiek LAT, tiek LVAT praktikoje viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui. Pareiškėjas sudarė nevienodas sąlygas visiems Pirkimo dalyviams, paskelbė pasiūlymą, kuris neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų.

44.11. Pareiškėjui pritaikyta 25 proc. dydžio finansinė korekcija Lietuvos vyriausiojo administracinio Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimų kontekste yra proporcinga padarytam pažeidimui. Viešųjų pirkimų pažeidimų atveju vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Šiuo atveju pareiškėjo padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus, o vertintinas kaip labai sunkus. Iš teismų praktikos matyti, kad pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu. Be to, nustačius, kad buvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys principai, nėra reikalaujama atlikti išsamių ekonominių skaičiavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VIII. 45. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 dalis). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 dalis).

46. Šio ginčo atveju nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nepaisyti apeliacinio skundo ribų, bei šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis skundas išnagrinėtas neperžengiat apeliacinio skundo ribų.

47. Atsižvelgus į apeliacinio skundo nurodytas nagrinėjimo ribas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų vertinimas apima pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrą dėl įrodymų vertinimo, procesinių ir materialiosios teisės normų bei teismų praktikos taikymo ginčo santykiams teisėtumą.

48. Apeliantas neteikia naujų įrodymų bei nenurodė jų galimų šaltinių, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis grindė skundą pirmosios instancijos teismui ir kurias pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos išvadų nekartoja ir tik jas papildo atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

49. Dėl įrodymų vertinimo pažymėtina, kad ABTĮ įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, reiškiantį, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-95/2012).

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko faktinių aplinkybių vertinimą ir dėl to netinkamai pritaikė teisės normas bei teismų praktikos išaiškinimus, konstatuodamas, kad pareiškėjas kaip Perkančioji organizacija nepagrįstai prašė ir leido ištaisyti bei paaiškinti lokaliose sąmatose egzistavusius netikslumus.

51. Atsakovas, ginčijamu sprendimu įvertinęs šias aplinkybes, pripažino pareiškėją padarius pažeidimą, numatytą VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje, kuria buvo nustatyta, kad Perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus (aktuali ginčui 2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1673 redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 m. rugsėjo 15 d.).

52. Tai reiškia, kad Perkančioji organizacija negali tiekėjo prašyti, siūlyti arba leisti jam pakeisti pasiūlymą, nes pagal VPĮ 2 straipsnio 16 dalies 19 punktą pasiūlymas – tiekėjo raštu pateiktų dokumentų visuma ar žodžiu pateiktas siūlymas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus pagal perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas.

53. Šio ginčo atveju tiekėjo pasiūlyme nebuvo įtraukta dalis darbų, šviestuvai buvo tiekėjo pasiūlyti kaip neatitinkantis techninėse specifikacijose nurodytų reikalavimų ir pačios perkančiosios organizacijos 2017 m. balandžio 11 d. rašte Nr. VPS-226 nustatytų reikalavimų, todėl pagrindo reikalauti, kad tiekėjas patikslintų siūlymą, kaip tai numatyta VAĮ 39 straipsnio 1 dalyje, nebuvo ir remiantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu Perkančioji organizacija pasiūlymą turėjo atmesti, kadangi pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

54. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktinės aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad atsakovas pažeidimą kvalifikavo teisingai.

55. Dėl kitų pažeidimų kvalifikavimo esminių prieštaravimų apeliaciniame skunde nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvadomis.

56. Šio ginčo atveju atsakovas, teisėtai bei pagrįstai konstatavęs pažeidimą, galimos pažeidimu padarytos žalos dydžio neprivalėjo įrodinėti, nes pažeidimui kvalifikuoti pakanka prezumpcijos, kad vykdant tinkamai pirkimo sąlygas bei paisant skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, užtikrinus tinkamas tiekėjų konkurencijos sąlygas, galima buvo sutaupyti Europos Sąjungos paramos lėšų.

57. Atsakovas privalėjo tirti Valstybės kontrolės 2019 m. vasario 12 d. pranešimą dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo ir turėjo pagrindą atnaujinti pažeidimo tyrimą ir keisti ankstesnį sprendimą, kadangi PAFT 323 punktu nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo įvertintos pažeidimo tyrimo metu, pažeidimo tyrimas gali būti atliekamas iš naujo ir atsižvelgiant į jo rezultatus atitinkamai gali būti pakeistas sprendimas dėl pažeidimo. Atnaujintas pažeidimo tyrimas atliekamas ir sprendimas dėl pažeidimo priimamas PAFT nustatyta tvarka.

58. Pareiškėjas apeliacinio skundo nepagrindė teisės normomis, ribojančiomis atsakovo kompetenciją nagrinėjamu atveju taikyti PAFT 323 punktą, todėl pripažinti pakartotiną tyrimą neteisėtu nėra pagrindo.

59. Teisėto lūkesčio principas šiuo atveju nebuvo pažeistas, kadangi pareiškėjas nebuvo įgijęs teisės, kylančios iš teisės akto, kad užbaigtas tyrimas negalės būti atnaujintas, todėl jis negali būti ginamas remiantis Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimais, kuriuose konstatuota, kad vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga.

60. Atnaujinęs pažeidimo tyrimą, kuris buvo užbaigtas 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. IT01, atsakovas privalėjo pranešti pareiškėjui apie šį veiksmą. Teismų praktikoje pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį teisė į gerą administravimą apima: kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (a punktas).

61. Teismų praktikoje konstatuojama, kad aptariama asmens teisė būti informuotam ir išklausytam nėra absoliuti. Kitais atvejais apklausa gali būti akivaizdžiai nebūtina dėl nagrinėjamos situacijos ypatumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-686/2010).

62. Šio ginčo atveju pareiškėjui buvo garantuota teisė teikti paaiškinimus bei įrodymus pažeidimo tyrime, kuris buvo užbaigtas atsakovo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. IT01 ir pareiškėjas šia teise pasinaudojo. Daroma išvada, kad atnaujinus minėto pažeidimo tyrimą, kuriuo nebuvo tiriamos naujos faktinės aplinkybes, bet tik pakeistas pirmo pažeidimo metu nustatytų faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas dėl nagrinėjamos situacijos ypatumų, nebuvo būtinybės dar kartą išklausyti pareiškėją, nes ir ginčo teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios galėjo pakeisti pažeidimo esmę. Todėl pagrįstai pripažinta, kad šio principo pažeidimas nėra esminis procedūrinio reikalavimo pažeidimas, sudarantis pagrindą naikinti atsakovo sprendimą.

63. Dėl pažeidimo tyrimo termino pažymėtina, kad bendras tyrimo terminas yra nustatytas PAFT 305 punktu, remiantis kuriuo Įgyvendinančioji institucija įtariamo pažeidimo tyrimą turi atlikti ir priimti sprendimą dėl pažeidimo per 30 dienų nuo įtarimo dėl pažeidimo užregistravimo SFMIS 2014 dienos.

64. Pažeidimo tyrimo terminas buvo praleistas, tačiau šis apeliacinio skundo argumentas vertinamas kaip nesudarantis pagrindo naikinti atsakovo sprendimą, vadovaujantis teismų praktikoje suformuota nuostata, kad procedūriniai terminai, per kuriuos administravimo subjektas turi priimti administracinį sprendimą ar atlikti veiksmus, nėra naujinami šalių prašymu, šių terminų pasibaigimas tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių padarinių, tik prailgina administracinį procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-1333/2013).

65. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1031-180/20182021 aiškinant tiekėjo pasiūlymo tikslinimo galimybių ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija), kaip tai numatyta VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje, nesutampa su šios bylos nagrinėjamomis aplinkybėmis, kadangi šio ginčo atveju, kaip minėta, pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų ir negalėjo būti siūloma keisti pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį pasiūlymą, kad jis taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus (žr. šios nutarties 53 dalį).

66. Valstybės kontrolės įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu teismas neturėjo pagrindo, kadangi pagal ABTĮ 46 straipsnio 3 dalį tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos, o šios bylos išsprendimas neturi įtakos Valstybės kontrolės įstaigos teisėms ir pareigoms.

67. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tikrindamas atsakovo priimto sprendimo teisėtumą atsakė į visus pareiškėjo skundo argumentus, kurie sutampa su apeliacinio skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teismo išvadoms pritaria ir plačiau dėl jų nepasisako.

68. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai įvertino ginčo esmę sudarančias aplinkybes, pilnai ištyrė pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą ir atmesdamas pareiškėjo skundą priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius