2018-10-03 Nr. AB-17527-3-62-3-00112-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1954-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00112-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. A. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. sausio 18 d. kreipėsi į teismą, prašydamas jam priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2017 m. sausio 18 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis. Kamerose nepakako ploto (suvaržyta galimybė judėti), neįrengti sanitariniai mazgai, nebuvo spintelių higienos reikmenims susidėti, pakabų drabužiams ir rankšluosčiams kabinti, trūko natūralaus apšvietimo (langai maži, su grotomis), ventiliacijos, dirbtinio apšvietimo. Karantino patalpos Nr. 2 langai buvo užkalti, neatsidarė, todėl jis negalėjo šios patalpos išvėdinti. Pareiškėjas tvirtino ne kartą kreipęsis į įstaigos administraciją dėl naujų langų įdėjimo, tačiau į jo prašymus nebuvo reaguota. Kamerose tvyrojo didelė drėgmė, dėl to pelijo čiužiniai, daiktai ir sienos. Kamerų sienos buvo nelygios. Kalėdamas tokiomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata, savijauta ir kt.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas tvirtino, jog, pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK, jam buvo užtikrinta minimali ploto norma. Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus kamerose sanitarinis mazgas įrengtas atskirai nuo likusio kameros ploto. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, esant būtinumui išduoda elektrinius šildytuvus, ventiliatorius, užtikrina tinkamą patalpų apšvietimą. Visos kameros 1-ajame sektoriuje yra vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Atsakovo nuomone, pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nustatytos diagnozės nėra susijusios su kalinimo sąlygomis. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jo patirtos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo E. A. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2017 m. sausio 18 d.), pareiškėjui kalint karantino patalpoje Nr. 2 ir kamerose Nr. 11, 12, 5, 16 ir 4, jam buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas – 3,6 kv. m.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl sąlygų kamerose neatitikimo higienos normų reikalavimams, atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus visos kameros vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, pareiškėjas skunde neginčijo, kad ginčo kamerų langai neatsidarė, todėl, nenustatęs kamerų perpildymo fakto, nusprendė, jog kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu kalėjo pareiškėjas, vėdinimas per langus atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) reikalavimus. Atsakovas nepateikė duomenų apie kamerų ir karantino patalpos Nr. 2 dirbtinę apšvietą, santykinę oro drėgmę, sienų būklę pareiškėjo kalinimo jose metu, taip pat duomenų, paneigiančių pareiškėjo tvirtinimą dėl užkaltų karantino patalpos Nr. 2 langų. Tačiau ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją ar į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentą dėl netinkamų kalinimo sąlygų (apšvietos, užkaltų langų, oro drėgmės, sienų būklės) nesikreipė, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo metu pareiškėjo teiginių dėl sąlygų kamerose dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti, todėl šie jo argumentai atmesti.

8. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktos kamerų nuotraukos patvirtina, jog ginčo kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), 16.5. punkto reikalavimus.

9. Teismas akcentavo, jog atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ginčo gyvenamosiose patalpose kiekvienam nuteistajam buvo skirta po spintelę, kad jose buvo viršutinių drabužių pakaba, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Kita vertus, nėra duomenų, kad dėl baldų trūkumo sukeltų nepatogumų pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos pareigūnus ar administraciją, o šie į jo išreikštas pretenzijas būtų nereagavę. Todėl tokie deklaratyvūs, įrodymais nepagrįsti pareiškėjo argumentai buvo atmesti.

10. Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), todėl nėra teisinio pagrindo jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, jis taip pat pageidauja dalyvauti teismo posėdyje.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde išdėstytas savo pretenzijas. Jis papildomai nurodo, kad sanitarinis mazgas yra tupiamas, o ne sėdimas, nebuvo galimybės jo uždengti, grindų plytelės slidžios, dėl ko kilo pavojus susižeisti. Sanitariniame mazge buvo didelis pelėsis, rūdys, neveikė ventiliacija, dėl ko, pasinaudojus tualetu, ilgą laiką išlikdavo kvapas ir gyvenamojoje patalpoje. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais, jog kamerų temperatūra buvo palaikoma elektrininiais šildytuvais ir ventiliatoriais, nes šių prietaisų Pravieniškių PN-AK jam nė karto neišdavė. Pareiškėjas teigia negalintis pateikti šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, nes atsakovo atstovas atsisakė šiuos duomenis pateikti. Kitas aplinkybes, pagrindžiančias atsakovo atstovo padarytus pažeidimus, pareiškėjas nurodo išdėstysiantis teismo posėdyje.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Atsakovo nuomone, apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas. Apeliaciniame skundė pareiškėjas nepateikia argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, būtų nepasisakęs dėl kurių nors skunde keliamų klausimų ar argumentų, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs proceso ar materialiosios teisės normas. Teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus, todėl priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK neužtikrinimu pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2017 m. sausio 18 d., atlyginimo.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Pravieniškių PN-AK sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo pretenzijos dėl kamerų perpildymo, galimybės vėdinti kameras nesudarymo, kitų sąlygų kamerose neatitikimo higienos normų reikalavimams, sanitarinių mazgų neįrengimo, spintelės higienos reikmenims laikyti, pakabų drabužiams ir rankšluosčiams nebuvimo yra nepagrįstos. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tiesiog pakartoja skunde išdėstytus argumentus, nenurodydamas jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis motyvų, bei išdėsto naujas aplinkybes, susijusias su sanitarinių mazgų įrengimu, elektrinių šildytuvų ir ventiliatorių neišdavimu. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, kai kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia ginčą, t. y. dėl įrodymų pateikimo ir vertinimo.

18. Teisėjų kolegija nevertina apeliacinio skundo argumentų, susijusių su sanitarinių mazgų įrengimu (sėdimų unitazų neįrengimu, slidžiomis grindų plytelėmis, rūdimis ir kt.) ir elektrinių šildytuvų ir ventiliatorių neišdavimu, kadangi šie argumentai nebuvo išdėstyti pirmosios instancijos teismui ir, atitinkamai, nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Priešingai, pareiškėjas skunde tvirtino, jog sanitariniai mazgai kamerose išvis nebuvo įrengti. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl jis šių apeliaciniame skunde naujai išdėstytų aplinkybių nenurodė pirmosios instancijos teismui, neįvardijo jokių objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių kliūčių tai padaryti. Pareiškėjas, manydamas, jog dėl netinkamo sanitarinių mazgų įrengimo, elektrinių šildytuvų ir ventiliatorių neišdavimo jam kilo neturtinė žala, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais teismui pateikti naują skundą, nurodydamas šias aplinkybes.

19. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Pravieniškių PN-AK buvo užtikrinto tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

20. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visą ginčo laikotarpį (nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2017 m. sausio 18 d.) ši minimali ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis (Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. vasario 20 d. pažyma Nr. 41-3299, b. l. 16; Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2017 m. vasario 17 d. pažyma Nr. 77-494, b. l. 17), su šia nustatyta aplinkybe sutinka. Pareiškėjas neginčijo atsakovo pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose jis laikytas, plotą ir kartu su juo laikytų asmenų skaičių. Konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti laikomam sąlygomis, kai jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. įstaiga neteisėtų veiksmų neatliko.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja, kad kamerose, kuriose jis laikytas, nebuvo įrengti sanitariniai mazgai, tačiau, kaip minėta, jis taip pat nurodo, jog sanitariniai mazgai kamerose buvo įrengti netinkamai. Tokie prieštaringi argumentai kelia pagrįstų abejonių pareiškėjo teiginių teisingumu ir yra visiškai paneigti atsakovo pateiktomis sanitarinių mazgų nuotraukomis (b. l. 18–23). Pareiškėjas tvirtina, kad kamerose nebuvo spintelių higienos reikmenims susidėti, pakabų drabužiams, rankšluosčiams pakabinti, tačiau ir šiuos teiginius galima iš dalies paneigti pasitelkus minėtas nuotraukas, kuriose matyti lentynėlės, spintelės daiktams susidėti, pakabinti rankšluosčiai.

Pareiškėjas neįvardijo, kokio inventoriaus konkrečiai kokiose kamerose trūko, todėl byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog kameros, kuriose laikytas pareiškėjas, buvo įrengtos netinkamai. Pareiškėjas nurodo, kad kamerose langai buvo maži, su grotomis, todėl nepakako natūralios šviesos, dažnai trūkdavo oro. Pareiškėjas išskyrė karantino patalpą Nr. 2, nurodydamas, kad joje langai buvo užkalti, neatsidarė, todėl šios patalpos išvis negalėjo vėdinti. Taigi, jis neneigė, jog kitose kamerose langai atsidarė ir kameros galėjo būti vėdinamos natūraliu būdu, be to, jis neginčijo atsakovo nurodytos aplinkybės, kad kamerose yra įrengtos ventiliacinės angos.

Pareiškėjas tvirtina dėl langų pakeitimo karantino patalpoje Nr. 2 ne kartą kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją, bet nenurodo kada, kiek kartų ir į ką konkrečiai kreipėsi, nepateikė įstaigos atsakymų į jo prašymus. Pareiškėjas nurodo ir tai, kad kamerose buvo didelė drėgmė, dėl kurios atsirado pelėsis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl sąlygų kamerose neatitikimo higienos normų reikalavimams (natūralaus apšvietimo, ventiliacijos, drėgmės, pelėsio, spintelių ir pakabų įrengimo) ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, kad pagal jo ar kitų kamerose laikytų asmenų skundus būtų buvę atlikti patikrinimai.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog Pravieniškių PN-AK atsisakė pareiškėjui pateikti jo nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus, pareiškėjas vėlgi nenurodė kada ir į ką kreipėsi dėl tokių dokumentų pateikimo, kokių dokumentų prašė, teismui nepateikė įstaigos atsisakymo tenkinti tokio pobūdžio jo prašymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde pareiškėjo kalinimo sąlygos yra apibūdintos abstrakčiai, deklaratyviai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nelaikytina neteisinga.

22. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad atsakovo deliktinei atsakomybei (įskaitant pareigą atlyginti neturtinę žalą) kilti yra būtina nustatyti visas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytas sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, ir tuo, kad šiuo atveju buvo nustatytas vienos iš šių būtinųjų sąlygų – neteisėtų veiksmų – neegzistavimas, sprendžia, kad atsakovui deliktinė atsakomybė nekilo, todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo reikalavimas atlyginti padarytą neturtinę žalą yra atmestinas.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo visus trūkumus išsamiau išsakysiantis teismo posėdyje, pageidauja teismo posėdyje dalyvauti. Akcentuotina, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Šiuo atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nesuformulavo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių bylai teisingai išspręsti būtų būtina bylą nagrinėti būtent žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija tokių priežasčių taip pat nenustatė, todėl byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

24. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė