0ebf5d35-b10b-4e23-bb6a-c48e6537a5a3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-51-186/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03175-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.2.3.; 2.1.2.4.2.6.; 2.1.2.4.2.7. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 3 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nijolės PiÅ¡kinaitės, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. D. ieÅ¡kinį atsakovams S. M., T. P., J. M. dėl buto ir žemės sklypo dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl buto ir dalies žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nekilnojamojo turto grÄ Å¾inimo. Tretieji asmenys Vilniaus miesto 44-ojo notarų biuro notarė I. D., Vilniaus miesto 10-asis notarų biuras. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmėIeÅ¡kovė J.

D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir jį patikslinusi prašė pripažinti negaliojančiomis 2009 m. birželio 17 d. buto ir žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį bei 2011 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P1-4247 ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei butÄ ir 5010/14290 dalį žemės sklypo, esančius(duomenys neskelbtini).IeÅ¡kovė nurodė, kad 2009 m. birželio 17 d. buto ir žemės sklypo dalies dovanojimo sutartis naikintina, kadangi ji buvo sudaryta dėl esminio suklydimo - atsakovo apgaulės ir dėl to, kad sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.

IeÅ¡kovė neketino dovanoti atsakovui (savo anÅ«kui) ginčo turto, o ketino visÄ Å¡Ä¯ turtÄ atsakovui palikti po mirties, sudarydama testamentÄ . Dovanojimo sutartis neatitiko tikrųjų ieÅ¡kovės ketinimų ir turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento. IeÅ¡kovė nežinojo, kad ginčo turtas pereis atsakovui nuo dovanojimo sutarties sudarymo momento. Be to, atsakovas ieÅ¡kovę apgavo, nutylėjo, kad ieÅ¡kovė pasiraÅ¡o ne testamentÄ , bet dovanojimo sutartį. Sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė buvo garbingo amžiaus (82 metų), bei labai silpnos sveikatos, todėl sandoris naikintinas ir tuo pagrindu, kad sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. 2011 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sandoris taip pat naikintinas, o ginčo turtas iÅ¡reikalautinas iÅ¡ nesÄ Å¾iningų įgijėjų.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui T.

P. 868,86 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų ir pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus sprendė, kad ieÅ¡kovė sandorio sudarymo dienÄ turėjo tikslÄ ir norėjo padovanoti visÄ nekilnojamojo turto dalį dviem vaikaičiams. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė turi aukÅ¡tÄ jį ekonominį iÅ¡silavinimÄ iki pensijos dirbo atsakingÄ vadovaujamÄ darbÄ , pačios ieÅ¡kovės iniciatyva jai paskirtos psichologinės psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vada patvirtino, jog ieÅ¡kovė ginčijamo sandorio sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė elgėsi apdairiai, atidžiai ir rÅ«pestingai, atsižvelgiant į jos amžių ir iÅ¡silavinimÄ jos tikroji valia buvo perduoti savo turtÄ neatlygintinai vaikaičiui nuosavybėn ir Å¡i valia iÅ¡oriÅ¡kai pasireiÅ¡kė sudarant dovanojimo sandorį.

Vertindamas, ar ieÅ¡kovė suvokė esmines sandorių aplinkybes, teismas sprendė, jog jos valia dėl sudaromų sandorių esmės ir siekiamų teisinių pasekmių buvo nuosekli: sandoriai sudaryti tam iÅ¡ anksto pasirengus, pažymas, reikalingas dovanojimo sandoriui sudaryti, užsakė ieÅ¡kovės sÅ«nus R. D., ieÅ¡kovė tÄ pačiÄ dienÄ turtÄ dovanojo ir kitam vaikaičiui, notarė patvirtino, kad jog buvo įsitikinusi ieÅ¡kovės valia, be to, notarė klausė ieÅ¡kovės, kodėl ji nenorint palikti turto vaikaičiams testamentu, tačiau ieÅ¡kovė nurodžiusi anÅ«kais pasitikinti, ir tai, kad jai pačiai dovanojamo turto nereikia.

Teismas nustatė ir tai, kad notarę ir ieÅ¡kovę siejo ilgalaikis bendradarbiavimas, ta pati notarė tvarkė ieÅ¡kovės paveldėjimo dokumentus po jos vyro mirties, tvirtino kitus jos nekilnojamojo turto perleidimo sandorius. Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės sudarytų sandorių įvairovė ir gausa patvirtino, jog ji suvokė sudaromų sandorių esmę. IeÅ¡kovė prašė pripažinti tik vienÄ iÅ¡ tÄ pačiÄ dienÄ sudarytų dovanojimo vaikaičiams sandorių, o pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai rodo jog priežastys dėl kurių ieÅ¡kovė norėtų susigražinti padovanotÄ turtÄ (paÅ¡liję ieÅ¡kovės santykiai su apdovanotuoju S. D., pastarojo noras parduoti padovanotÄ jį turtÄ ir iÅ¡važiuoti gyventi į užsienį) atsirado jau po sandorio sudarymo.

Tačiau teismas sprendė, kad aplinkybės, atsiradusios po sandorių sudarymo teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingos, o vėlesnis valios pasikeitimas nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ginčo sandoris sudarytas dėl suklydimo.Teismas sprendė ir tai, kad atsakovai T. P. ir J. M., pirkdami ginčo butÄ , buvo pakankamai apdairÅ«s ir rÅ«pestingi tiek, kiek tai numato sÄ Å¾iningam įgijėjui keliami reikalavimai. Atsakovai turėjo tikslÄ Ä¯sigyti butÄ netoli nuo jų gyvenamosios vietos ir jame apgyvendinti atsakovės garbaus amžiaus motinÄ .

Teismas sprendė, kad atsakovai teisingai nurodė ginčo buto įsigijimo tikslus ir, kad jie įsigydami butÄ buvo sÄ Å¾iningi įgijėjai, neturėję pagrindo abejoti valstybės institucijos skelbiamais duomenimis bei pagrįstai pasitikėjo notarės, kaip įgalioto asmens, atliekančio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias civilinės apyvartos teisėtumÄ , patikinimais jog nėra kliūčių sudaryti 2011 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sandorį.Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiApeliaciniame skunde ieÅ¡kovė J.

D. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Teismas netinkamai įvertino ginčo sandorį registravusios notarės paaiÅ¡kinimus, kurie neparemti faktiniais duomenimis ir yra deklaratyvaus pobÅ«džio. Notarė Å¡iame procese įtraukta trečiuoju asmeniu, todėl turi suinteresuotumÄ (Å¡aliÅ¡kumÄ ), yra neigiamai nusistačiusi ieÅ¡kovės atžvilgiu dėl pastarosios siekio nuginčyti jos patvirtintÄ sandorį.

Teismas nepagrįstai notarės parodymams suteikė aukÅ¡tesniÄ jÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ ir nepagrįstai jais grindė sprendimo iÅ¡vadas.Aplinkybė, jog sandorio sudarymo dienÄ ieÅ¡kovė perleido (dovanojo) kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir kitam savo anÅ«kui, nepatvirtina ieÅ¡kovės valios dėl ginčo sandorio. IeÅ¡kovė turėjo skirtingÄ santykį su savo anÅ«kais, kas lėmė skirtingÄ ieÅ¡kovės valiÄ kaip turėtų bÅ«ti apspręstas jos turimo turto likimas. Sandoris su D. D. visiÅ¡kai atitiko ieÅ¡kovės valiÄ ir dėl tos priežasties nėra ir nebuvo ginčijamas.IeÅ¡kovė turėjo pakankamÄ pagrindÄ nuspręsti, jog ginčo turtÄ atsakovui reikia palikti testamentu, o ne sudaryti dovanojimo sandorį.

Teismas neįvertino ieÅ¡kovės amžiaus, tai, kad sandorio sudarymo laikotarpiu ji buvo silpnos sveikatos, ieÅ¡kovės vartojamų vaistinių preparatų poveikio (mieguistumo, svaigulio, judesių koordinacijos sutrikimo, nuovargio, karščiavimo, sumiÅ¡imo, nuotaikų kaitos, depresijos, nerimo, nervingumo, mÄ stymo ir kalbos sutrikimų ir kt.). Be to, ir atsakovai, pradėję bendrauti su ieÅ¡kove, taip pat pastebėjo jog ieÅ¡kovė turi problemų valios ir savarankiÅ¡kumo, priimant sprendimus.Teismas nepagrįstai konstatavo jog atsakovai T.

P. ir J. M., sudarę 2011 m. lapkričio 24 d. sandorį, buvo sÄ Å¾iningi įgijėjai. Atsakovai, žinodami jog dėl turto vyksta teisminiai ginčai, jog turtas yra areÅ¡tuotas, skubiai sutiko sudaryti įsigijimo sandorį. Apie esmines turto savybes atsakovai pradėjo domėtis tik po turto įsigijimo. Nustačius, kad atsakovai prisiėmė rizikÄ dėl nekilnojamojo turto bÅ«klės, pripažintina ir tai, kad atsakovai taip pat suvokė teisminių procesų pasekmes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įgijėjo sÄ Å¾iningumo, nurodė, kad jis sietinas ne su tuo, kad formaliai asmuo gali įgyti turtÄ (ar turtas nėra areÅ¡tuotas), bet su tuo, ar asmuo žinojo ar turėjo žinoti apie kitų asmenų interesus į minėtÄ turtÄ , kitas galimas teisių įgijimo kliÅ«tis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006).

Atsakovai žinojo ir suvokė, jog egzistuoja kitų asmenų interesai į ginčo turtÄ , tačiau skubėdami įsigyti jiems itin patinkanti turtÄ už palankiÄ kainÄ , prisiėmė ne tik rizikÄ susijusiÄ su turto stoviu, bet ir rizikÄ susijusiÄ su teisminiais procesais.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas S. M. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:IeÅ¡kovė savo suklydimÄ Ä¯Å¾velgia tame, kad tikėjosi, jog jos vaikaitis (atsakovas) jam padovanoto buto neparduos, neiÅ¡važiuos gyventi į užsienį, taip pat kad ja rÅ«pinsis ir prižiÅ«rės. Taigi, ieÅ¡kovė nurodo, kad ji suklydo dėl santykių su vaikaičiu ateityje, tačiau teismų praktikoje laikomas, kad suklydimas dėl sudaromo sandorio motyvų ir tarpusavio bendravimo nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008).

Pati ieÅ¡kovė siekė sudaryti ginčijamÄ sandorį ir Å¡is sandoris jÄ tenkino iki kol atsakovas nusprendė jam dovanotÄ butÄ parduoti ir iÅ¡važiuoti gyventi į užsienį. Akivaizdu, jog ieÅ¡kovė suprato, kad ginčo butÄ ir žemės sklypo dalį neatlygintinai perleidžia savo vaikaičiui, notarinėje sutartyje nenumatant jokių iÅ¡lygų ar įsipareigojimų. Bylos medžiaga ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ieÅ¡kovė vykdama pas notarę, žinojo kokia bus sudaroma sutartis, vyko ne viena, jÄ lydėjo sÅ«nus, jie abu skaitė sutarties tekstÄ , ieÅ¡kovė buvo informuota apie sandorio pasekmes.

IeÅ¡kovės valia buvo perleisti ginčo turtÄ atsakovui bÅ«tent dovanojimo sutartimi, o skundo argumentai dėl ketinimo sudaryti testamentÄ , prieÅ¡tarauja bylos medžiagai. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas bandė paveikti ar įtakoti ieÅ¡kovės sprendimus, atsakovas neatliko jokių apgaulingų veiksmų, kurie butų turėję lemiamos įtakos ieÅ¡kovės valios susiformavimui.Vėlesnė ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta, o ginčo objektas parduotas tik dėl to, kad atsakovui ilgam laikui iÅ¡sikėlus gyventi į užsienį, Lietuvoje turėti ir iÅ¡laikyti nekilnojamÄ jį turtÄ bÅ«tų pernelyg prabangu ir neekonomiÅ¡ka.

Atsakovai T. P. ir J. M. yra sÄ Å¾iningi ginčijamo turto įgijėjai, ginčo butÄ ir sklypo dalį nusipirko iÅ¡ teisėto jo savininko atsakovo S. M., tarpininkaujant nekilnojamojo turto agentÅ«rai. Byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų ryÅ¡ius, buvusius jų tarpusavio piktavaliÅ¡kus susitarimus dėl ginčo turto perleidimo ar panaÅ¡ias aplinkybes, leidžiančias abejoti atsakovų sÄ Å¾iningumu. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovai T. P. ir J. M. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Pačios ieškovės prašymu buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė, kuri patvirtino, kad nėra duomenų, jog ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste bei tai, kad ieškovės gydymui naudoti medikamentai įtakojo jos gebėjimus suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Ekspertai konstatavo ir tai, kad šiuo metu ieškovei yra konstatuota mišri Alzheimerio tipo ir kraujagyslinė demencija, todėl yra pagrindas jos parodymus vertinti kritiškai.Atsakovas T.

P. niekada nepastebėjo ieÅ¡kovės psichikos sutrikimų, ji visuomet bendraudavo adekvačiai. 2011-2013 m. ieÅ¡kovė buvo fiziÅ¡kai aktyvi, prižiÅ«rėjo mažametį savo sÅ«naus A. D. vaikÄ , tvarkėsi namuose ir kieme.Atsakovai J. M. ir T. P. (pirkėjai) ginčo turtÄ Ä¯sigijo ne pigesne, o tuo metu rinkoje vyravusia kaina, kuri buvo netgi didesnė už vidutinę. Atsakovams buvo itin aktuali ginčo turto vieta, todėl jie nedvejojo dėl turto įsigijimo. Panaikintas ginčo turto areÅ¡tas atsakovams sudarė įspÅ«dį, kad ginčai dėl Å¡io turto pasibaigė.

Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė absoliučių CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, todėl apeliacine tvarka patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį apibrėžtas apeliacijos ribas.Dėl ginčo esmėsKaip matyti iš bylos medžiagos, 2009 m. birželio 17 d.

Vilniaus m. 44-ajame notaro biure buvo sudarytos dvi atskiros dovanojimo sutartys, kuriomis apeliantė J. D. (dovanotoja) dviem savo vaikaičiams padovanojo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį(duomenys neskelbtini): D. D. asmeninėn nuosavybėn buvo padovanotas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir negyvenamoji patalpa – pastogė (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), o S. M. – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Apeliantė teigė, kad viena iÅ¡ Å¡ių dovanojimo sutarčių, kuria buvo apdovanotas jos vaikaitis – S. M., buvo sudaryta dėl jos esminio suklydimo, atsakovo S. M. apgaulės bei dėl to, kad sandorio sudarymo metu ji dėl savo amžiaus ir sveikatos bÅ«klės negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.Taigi, apeliantė, siekdama apginti savo teises, pirmosios instancijos teisme įrodinėjo keletÄ jos sudarytos dovanojimo sutarties negaliojimo pagrindų, t. y., kad sandorio sudarymo metu ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti (CK 1.89 straipsnis), tai, kad sandoris sudarytas dėl jos suklydimo (CPK 1.90 straipsnis) ir (ar) atsakovo apgaulės (CK 1.91 straipsnis) bei, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundÄ grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo institutÄ , neįvertino bylos įrodymų kaip visumos, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl jos reikalavimų nepagrįstumo.

Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo sandorį patvirtinusios notarės paaiÅ¡kinimus, ginčo ir kito, tos pačios dienos, dovanojimo sandorio sudarymo aplinkybes, be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino apeliantės galimybių tinkamai nukreipti savo valiÄ , o taip pat nepagrįstai nenustatė vėliau sudaryto turto perleidimo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo fakto.Dėl galimybės to paties sandorio negaliojimÄ grįsti vienos iÅ¡ sandorio Å¡alių negalėjimu suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir kartu jos suklaidinimu panaudojant apgaulęCK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.

Tai yra jų vidinės valios iÅ¡orinė iÅ¡raiÅ¡ka. Sandoris yra Å¡ios asmens valios ir jos iÅ¡orinės iÅ¡raiÅ¡kos bÅ«do vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, turi atitikti jų vidinę valiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).Kaip minėta Å¡ioje byloje apeliantė įrodinėjo, kad ji buvo suklaidinta (panaudojant apgaulę), o papildoma aplinkybe įvardijo ir savo bÅ«senÄ , dovanojimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu, kuri apeliantės vertinimu, neleido jai tinkamais suvokti savo veiksmų.

Tokiu bÅ«du apeliantė dovanojimo sutarties neteisėtumÄ de jure (liet. „teisiÅ¡kai“) įrodinėjo trimis savarankiÅ¡kais sandorių negaliojimo pagrindais, kurių esmė – vienos iÅ¡ sandorio Å¡alių valios ydingumas. Ir nors kasacinio teismo praktikoje pripažinta, jog tarp Å¡alių susiklostęs teisinis santykis gali bÅ«ti pripažintas neteisėtu ne pagal vienÄ , o kelias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2012), tačiau apeliantės pasirinktas ieÅ¡kinio pagrindo formulavimas yra prieÅ¡taringas, o jos nurodomi (įrodinėjami) sandorių negaliojimo pagrindai iÅ¡ esmės nesuderinami.

Fizinio asmens, kuris dėl savo bÅ«senos negali suprasti atliekamų veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, iÅ¡reikÅ¡ta valia sudaryti sandorį pati savaime yra netinkama. Apgaulės prieÅ¡ tokį asmenį panaudojimas yra nereikÅ¡minga aplinkybė. Jeigu fizinis asmuo yra tokios bÅ«senos, jis negali bÅ«ti suklaidintas, nes nepajėgia objektyviai suprasti konkretaus sandorio turinio, t. y. pasverti sandorio žalingumo ir naudingumo. Apgaulės panaudojimo faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas tada, kai fizinis asmuo sandorio sudarymo metu pajėgė tinkamai iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ , tačiau jo bÅ«sena buvo tokia, kad kitai sandorio Å¡aliai turėtų bÅ«ti priskiriama didesnė nei įprasta rÅ«pestingumo pareiga.

Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, Å¡ios pareigos pažeidimas turėtų bÅ«ti kvalifikuojamas kaip pasyvi arba aktyvi apgaulė. Kita vertus, tam tikrais atvejais fizinio asmens bÅ«sena gali bÅ«ti vienas iÅ¡ suklydimÄ kvalifikuojančių požymių (pvz., esant įrodymų, kad asmuo dėl savo bÅ«senos, kuri iÅ¡ esmės netrukdė jam suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, tačiau tokie gebėjimai buvo riboti, neteisingai suvokė esmines sandorio aplinkybes). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantės neprašė patikslinti ieÅ¡kinio pagrindo (paÅ¡alinti jo prieÅ¡taravimų) ir jos ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ iÅ¡ esmės kvalifikavo pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį (dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu), o bÅ«senÄ , dėl kurios apeliantė įrodinėjo nesuvokusi savo veiksmų, pirmosios instancijos teismas įvertino kaip Å¡alutinio pobÅ«džio aplinkybę, galėjusiÄ nulemti jos suklaidinimÄ .Ä®vertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė savo pozicijos nepakeitė.

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog ji neįrodė apgaulės panaudojimo prieÅ¡ jÄ fakto, ir to, kad ji bÅ«dama atitinkamos bÅ«senos, sudarydama ginčo sandorį suklydo. Todėl apeliacinio skundo teisinis pagrindas apima CK 1.89 straipsnio, 1.90 straipsnio 1 dalies taikymo ir galimybę faktinį pagrindÄ kvalifikuoti pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį (CPK 320 straipsnis).Dėl dovanojimo sutarties ginčijimo CK 1.89 straipsnio pagrindu ir ekspertizės akto įrodomosios reikÅ¡mės, sprendžiant dėl apeliantės sugebėjimo iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ Jau minėta, kad CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trÅ«kumais.

Sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio Å¡alies valios. Pasisakydamas dėl Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).Apeliantė įrodinėjo dovanojimo sutarties sudarymo metu buvus tam tikrÄ jos psichinę bÅ«senÄ , dėl kurios ji negalėjo tinkamai suvokti savo veiksmų, todėl byloje apeliantės gebėjimai suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir padarinius vertinami retrospektyviai.

Pirmosios instancijos teisme apeliantės iniciatyva buvo paskirta ir atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, paremta medicininiais dokumentais ir bylos medžiaga. Ekspertų komisija pateikė iÅ¡vadÄ , kad jie nenustatė duomenų, jog apeliantė 2009 m. birželio 17 d. (sandorio sudarymo metu) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste. IÅ¡vadoje ekspertai nurodė, kad dėl tuometinės psichikos ir sveikatos bÅ«senos apeliantė galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę, suvokti 2009 m. birželio 17 d. sutarties turinį ir prasmę bei galėjo valdyti savo veiksmus.

Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktÄ teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus. Taigi nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma, o turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, t. y. ekspertizės iÅ¡vada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010).Pirmiau minėta, kad, įvertinę apeliantės medicininius duomenis ir atlikę psichologinį tyrimÄ du teismo psichiatrai ekspertai, abu turintys didelį ekspertinio darbo staÅ¾Ä (9 ir 18 metai), konstatavo, kad sandorio sudarymo metu apeliantė galėjo suprasti savo veiksmus bei juos valdyti.

Pagal ekspertų iÅ¡vadas tai reiÅ¡kia, jog ji galėjo suprasti ir sudaromo sandorio esmę. Be medicininių dokumentų, kuriuos kompetentingai gali įvertinti tik specialių medicinos žinių turintys asmenys, apeliantė nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos pozicijÄ dėl negebėjimo suvokti 2009 m. birželio 17 d. sudaryto sandorio esmės, negalėjimÄ suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Å i pozicija grindžiama iÅ¡ esmės tik pačios apeliantės paaiÅ¡kinimais, kurie, viena vertus, yra subjektyvÅ«s, antra vertus, dėl jos pačios suinteresuotumo bylos baigtimi negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi ir neÅ¡aliÅ¡ki duomenys.

Pažymėtina ir tai, kad 2009 m. birželio 17 d. apeliantė sudarė ir kitÄ nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, kuri, jos teigimu visiÅ¡kai atitiko jos valiÄ , be to, tÄ pačiÄ dienÄ ji pasirašė įgaliojimÄ , kuriuo UAB „Emu Group“ direktoriui K. M. pavedė atstovauti apeliantei visuose reikaluose, susijusiuose su jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), priežiÅ«ra, o taip pat sudarė ir testamentÄ , kuriame, kaip nurodyta apeliantė bÅ«dama veiksni, suvokdama savo veiksmų reikÅ¡mę ir pasekmes, iÅ¡dėstė savo valiÄ dėl jai priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto palikimo.

Pastarųjų sandorių (įgaliojimo ir testamento) apeliantė neginčijo (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Notarė, patvirtinusi tÄ dienÄ sudarytus sandorius, nurodė, kad jai bendraujant su apeliante nekilo abejonių dėl jos gebėjimo suformuoti savo valiÄ ir jÄ iÅ¡reikÅ¡ti. (Notariato įstatymo 31 straipsnis). Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantės garbus amžius ir jos nurodoma sveikatos bÅ«klė, nebuvo kliÅ«tis suvokti jos 2009 m. birželio 17 d. sudaryto dovanojimo sandorio esmę.Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrinduKasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trÅ«kumų, pripažinimas negaliojančiais.

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sÄ lygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas.

Akcentuojama, kad dėl nurodytų priežasčių yra bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013).Teismų praktikoje taip pat suformuota taisyklė, kad tiek dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis), tiek dėl apgaulės sudarytas sandoris (CK 1.91 straipsnis) priskiriami prie sandorių, sudarytų prieÅ¡ Å¡alies valiÄ (lot. contra voluntatem).

Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau, kaip minėta, apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio Å¡alį ir taip jÄ palenkti sudaryti sandorį. Nustačius, kad sandorio Å¡alis suklydo dėl kito asmens tyčinių veiksmų (ar neveikimo), sandoris pripažįstamas negaliojančiu tik CK 1.91 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011).Tokių iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl sandorio pripažindinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnyje įvirtintu pagrindu.

Pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai analizavo tiek apeliantės valios formavimosi procesÄ , tikruosius ketinimus, sandorio sÄ lygų esmę, tiek situacijÄ , buvusiÄ sandorio sudarymo metu. Sandorio sudarymÄ dėl atsakovo apgaulės apeliantė grindžia iÅ¡ esmės viena aplinkybe – tai, kad pastarasis pardavęs padovanotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡vyko gyventi į užsienį ir nesirÅ«pina apeliante. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, jog apeliantė neįrodė buvus klaidinančius atsakovo veiksmus, nes klaidinantys veiksmai buvo apibrėžti ne kaip konkretus pažadas, kurio atsakovas nesilaikė, bet kaip pačios apeliantės tikėjimasis (subjektyvus suvokimas), kad anÅ«kas jÄ prižiÅ«rės ir ja rÅ«pinsis.

Be to, pirmosios instancijos teismas vertino tiek Å¡alių santykius iki sutarties sudarymo, tiek esamÄ situacijÄ bei pagrįstai nusprendė, kad apeliantės valia dėl dovanojimo sutarties sudarymo formavosi nuosekliai. Nors dovanotas turtas apeliantei priklausė asmeninės nuosavybės teise, tačiau teismas įvertino ir tai, kad pačiai apeliantei dovanoto nekilnojamojo turto nereikėjo, ji gyvena kitame jai nuosavybės teise priklausančiame bute, o valiÄ Å¡Ä¯ konkretų nekilnojamÄ jį turtÄ perleisti anÅ«kams buvo iÅ¡sakęs ir apeliantės sutuoktinis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atsikirtimus bei pačios apeliantės nurodytÄ dovanojimo sutarčių sudarymo tikslÄ , sprendžia, jog apeliantės valios formavimÄ si pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė suvokė tiek sudaromo sandorio esmę, tiek savo tikslus, o pozicijÄ dėl sudaryto sandorio neteisėtumo (apgaulės) galimai nulėmė aplinkybės, susiklosčiusios jau po dovanojimo sutarties sudarymo.Atsižvelgiant į tai, jog tarp Å¡alių buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kurioje atsakovas neprisiėmė apeliantės atžvilgiu jokių įsipareigojimų ar sÄ lygų (iÅ¡lygų), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas tyčia suklaidino apeliantę dėl rÅ«pinimosi ja ir (ar) tolimesnio asmeninio atsakovo naudojimosi jam padovanoti nekilnojamuoju turtu, kas eliminuoja CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindo taikymÄ .

Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių, įvertinęs nustatytus byloje faktus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, nepažeidė. Kitokia Å¡iuo klausimu apeliantės nuomonė teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų nepaneigia. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrinduKonstatavus, jog nėra pagrindo pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, teisėjų kolegija pasisako ir dėl dar vieno apeliantės nurodyto sandorio negaliojimo pagrindo.

Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį. Apeliantė, įrodinėdama sutarties negaliojimÄ dėl jos suklydimo (CK 1.90 straipsnio 1 dalis), savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad sudarydama sandorį, manė, jog buvo sudaryta ne dovanojimo sutartis, o testamentas.Suklydimo atveju iÅ¡ esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį.

Sandorio Å¡alies elgesys gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tada, jeigu analogiÅ¡komis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus nebÅ«tų sudaręs sandorio tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir suklydusi Å¡alis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, o pripažinti sandorį negaliojančiu galima tik dėl esminio suklydimo. Ar suklydimas gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip esminis, sprendžiama atsižvelgiant į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu.

Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio Å¡alies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sÄ lygų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti apeliantės suklydimo dėl sandorio esmės. Dovanojimo sutartis buvo patvirtinta notarės, kuri Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kino sudaromos sutarties esmę, taigi apeliantė galėjo ir įvertino sudaromos sutarties esmę. Notarė teismui pateiktuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad apeliantė suvokė sudaromo sandorio esmę bei pasekmes: notarė iÅ¡aiÅ¡kino apeliantei, jog sudariusi dovanojimo sandorį ji neteks nuosavybės teisių į turtÄ , tačiau pastaroji nurodžiusi, jog anÅ«kais pasitiki, nurodė ir tai, kad neketina nustatyti uzufrukto teises, kadangi dovanojimas turtas jai nėra reikalingas, ji turinti, kur gyventi, o notarės pasiÅ«lymÄ sudaryti testamentÄ apeliantė taip pat atmetė.

Todėl pripažintina, kad sudarant dovanojimo sutartį apeliantė neklydo, o jos apsisprendimÄ ginčyti sudarytÄ sandorį nulėmė jau po sandorio sudarymo atsiradusios aplinkybės, t. y. tai, kad anÅ«kas iÅ¡vyko gyventi į užsienį, o padovanotÄ turtÄ pardavė.Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neįvertinęs aplinkybių, susijusių su asmeninėmis sutarties Å¡alies, kuri teigia suklydusi, savybėmis (jos padėtimi, amžiumi, iÅ¡silavinimu ir pan.) Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apeliantės amžių, įgytÄ iÅ¡silavinimÄ (aukÅ¡tasis ekonominis) darbo patirtį.

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis pripažino ir tai, jog ginčijamas sandoris sudarytas tarp senelės ir vaikaičio bei tai, kad tÄ pačiÄ dienÄ nekilnojamuoju turtu buvo apdovanotas ir kitas apeliantės vaikaitis. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės aktyvÅ«s veiksmai, ginant savo galimai pažeistas teises, taip pat paneigia amžiaus, iÅ¡silavinimo ir (ar) kitų galimų faktorių įtakos jos suklydimui. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad apeliantė laisva valia pati apsisprendė sudaryti dovanojimo sutartį.

Dėl restitucijos taikymoPagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio (liet. „nuo sudarymo momento“) arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad ginčijamÄ sandorį pripažinti negaliojančiu ab initio nėra jokio pagrindo, todėl ir restitucijos taikymas yra negalimas.

Be to CK 1.80 straipsnio 4 dalis draudžia iÅ¡reikalauti iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo turtÄ , buvusį tokio sandorio dalyku, iÅ¡skyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai T. P. ir J. M. 2011 m. lapkričio 24 d. iÅ¡ S. M. (pardavėjo) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendron jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn įgiję nekilnojamÄ jį turtÄ , buvo sÄ Å¾iningi (byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie jų nesÄ Å¾iningumÄ ). Todėl bet kuriuo atveju (jei ginčijamas sandoris ir bÅ«tų pripažintas negaliojančiu), apeliantės praÅ¡omas restitucijos bÅ«das bÅ«tų negalimas, nes pažeistų sÄ Å¾iningų trečiųjų asmenų (atsakovų T.

P. ir J. M.) nuosavybės teises.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo apeliacinės instancijos teismeAtsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ , apeliantės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme jai nekompensuotinos (CPK 93 straipsnis, 302 straipsnis). Atsakovas S. M. praÅ¡o priteisti 701 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas, rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus: sutartį dėl atstovavimo ir teisinių paslaugų, PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , mokėjimo pavedimÄ .

Atsakovai T. P. ir J. M. taip pat praÅ¡o priteisti 650 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už Å¡ioje byloje juos atstovavusios advokatės suteiktas teisines paslaugas, rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidų sumokėjimo faktÄ patvirtinantį dokumentÄ (atsakovo T. P. atliktÄ mokėjimo pavedimÄ ).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytus kriterijus, į Å¡ių rekomendacijų 8.11 punktÄ , kuris numato, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (Å¡iuo konkrečiu atveju – 756,90 Eur), atsakovų praÅ¡ymus priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas tenkintina.

IÅ¡ apeliantės atsakovui S. M. priteistina 701 Eur, o už teisines paslaugas sumokėjusiam T. P. 650 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J.

D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 701 Eur (septynis Å¡imtus vienÄ eurÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                                     Nijolė PiÅ¡kinaitė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė Egidijus Žironas