0ebea661-2fdc-4e14-abb4-232f8485f3f5 · Panevėžio apygardos teismas

Teisėjas Virginijus Skaraitis Baudžiamoji byla NrTeisėjas Virginijus Skaraitis                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-861-185-2011-59Pranešėjas Pranas Šimkus                           Proceso Nr. 1-71-1-00367-2010-9                                                                   Procesinio dokumento kategorija 1.1.11.11;    (S)                                                                     1.1.8.6.6; 1.1.8.7.9; 2.1.7.4; 2.1.15.3.3; 2.4.6.                                                                                                                                                                                       PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2011 m. lapkričio 11 d.Panevėžys                           Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Pranas Šimkaus,teisėjų Tomo Zdanavičiaus, Sigito Bagdonavičiaussekretoriaujant Vilmai Užkurelienei,dalyvaujant prokurorui Ignui Railai, gynėjui advokatui Irmantui Ruželei,nuteistajam D.

D.,nuteistojo atstovei pagal įstatymÄ R. D.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo D. D. gynėjo advokato Irmanto Ruželės apeliacinį skundÄ dėl KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu pradėti mokytis bei neatlygintinai per 10 (deÅ¡imt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡dirbti 90 (devyniasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.                Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , N U S T A T Ė:

             D. D. nuteistas už tai, kad 2010 m. gruodžio 10 d., apie 22 val. KupiÅ¡kio rajone, Palėvenėlės kaime, prie A. S. priklausančio gyvenamojo namo, tyčia, dujų balionėliu papurÅ¡kė M. S. į veidÄ , Å¡iam prisidengus, spyrė nukentėjusiajam į galvÄ , nuo smÅ«gio M. S. nukritus ant žemės, spyrė jam ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kÅ«no vietas, po ko, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , prie kelio, esančio Å¡alia M. K. sodybos, vėl papurÅ¡kė dujų balionėliu M.

S. į veidÄ , jį pastÅ«mė, Å¡iam nukritus ant žemės, spyrė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kÅ«no vietas, tokiais savo veiksmais M. S. padarė veido sumuÅ¡imus, nosies bei dvigubÄ apatinio žandikaulio lūžius, lengvÄ galvos smegenų sukrėtimÄ , muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, poodines kraujosruvas ausų kauÅ¡eliuose, kairės akies vokuose, kairėje pažandėje, poodines kraujosruvas kojose, t.y. nesunkiai sutrikdė M. S. sveikatÄ , dėl tokių sužalojimų M.

S. liko gulėti lauke esant žemai oro temperatÅ«rai iki 2010 metų gruodžio 11 d. 3.30 val. ryto, dėl to atsirado II-ojo laipsnio plaÅ¡takų pirÅ¡tų nuÅ¡alimas.               Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas Irmantas Ruželė praÅ¡o panaikinti KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį, kuriuo D. D. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. l d. ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.                     Gynėjas teigia, jog nustatyta, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį M.

S. D. D. fizinį smurtÄ panaudojo du kartus: pirmÄ kartÄ prie A. S. priklausančio gyvenamojo namo, antrÄ kartÄ Å¡alia M. K. sodybos. Po pirmo smurtavimo M. S. su draugais eidamas miestelio centro link, kalbėjo, niekuo nesiskundė. Todėl gynėjas daro iÅ¡vadÄ , kad sužalojimai, sÄ lygoję dvigubÄ Å¾andikaulio ir nosies kaulų lūžius, specialistų kvalifikuotus kaip nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , buvo padaryti prie M. K. sodybos.              Advokatas I. Ruželė nesutinka su teismo iÅ¡vada dėl D.

D. suduotų smÅ«gių skaičiaus nukentėjusiajam prie M. K. sodybos. Teismas konstatavo, kad D. D. sudavė nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas ne mažiau 10 kartų. Å ias iÅ¡vadas teismas padarė remdamasis tik nuketėjusiojo parodymais teisme ir visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo pozicija dėl Å¡ios aplinkybės nebuvo nuosekli. Nukentėjusysis teisme tik spėliojo, kad tiek smÅ«gių galėjo bÅ«ti suduota. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad buvo suduota smÅ«gių dvigubai daugiau, tačiau, priremtas įrodymų teisme, Å¡velnino situacijÄ .

Tuo tarpu, nei Å¡alia buvęs liudytojas J. Z., nei pats nuteistasis D. D. nukentėjusiojo parodymų nepatvirtino – jie teigė, kad buvo suduota 1-2 smÅ«giai į Å¡onÄ . Teismo medicinos specialistas parodė, kad negalima laiko atžvilgiu atriboti nustatytų nukentėjusiajam sužalojimų eiliÅ¡kumo. Liudytojas J. Z. nei po pirmo, nei po antro muÅ¡imo nematė akivaizdžių sužalojimų M. S. veide. NežiÅ«rint į tai, teismas rėmėsi nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais, nemotyvuotai atmesdamas kitus įrodymus.

             Gynėjas teigimu, neatmetama galimybė, kad nukentėjusysis įvykio metu, būdamas didelio girtumo būsenoje, galėjo kaulų lūžius pasidaryti krisdamas. Teismo išvada, kad M. S., eidamas namo, nesvirduliavo ir negriuvinėjo, todėl ir prie M. K. sodybos negalėjo griūti, neatitinka byloje surinktų įrodymų. Priešingai, teigia gynėjas, liudytojai V. B. ir K. K. teisme paaiškino, kad M. S., būdamas pas D. D. svečiuose, buvo labai girtas, sunkiai kalbėjo, svirduliavo.

Pats nukentėjusysis teisme parodė, kad pas D. D. svečiuose, alkoholiui besibaigiant, jau ėmė snÅ«duriuoti. Gynėjas atkreipia dėmesį į nukentėjusiojo parodymus teisme, kad po suduotų D. D. smÅ«gių „...jam galvos neskaudėjo, sunku buvo keltis nuo žemės, nes kojos neklausė". Be to, nuo įvykio momento praėjus ne mažiau kaip 6 valandoms, nukentėjusiajam kraujyje buvo rasta net 1,74 % etilo alkoholio. Teismo medicinos specialistė teisme patvirtino, kad toks laiko tarpas turi mažinančios įtakos nustatinėjant neblaivumÄ .

Visa tai rodo, kad M. S. įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio.             Gynėjas nesutinka su teismo iÅ¡vada dėl nukentėjusiojo galimybės susižaloti pačiam nebuvimo, kuri paremta proceso Å¡alių nepaneigta teismo medicinos iÅ¡vada. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ios medicinos iÅ¡vados nebuvo bÅ«tinybės ginčyti aptariamu klausimu, kadangi jÄ paskiriant, Å¡is klausimas užduotas nebuvo. Teisme apklausta teismo medicinos specialistė neneigė vieno smÅ«gio poveikyje dvigubo lūžio galimybės, atsitrenkus į kietÄ plokščiÄ pavirÅ¡ių, nes žandikaulis ir nosis yra nedideliame atstume vienas nuo kito.             Skunde ginčijama teismo iÅ¡vada, kad prieÅ¡ kiekvienÄ smurtavimÄ D.

D. nukentėjusiajam papurkÅ¡davo dujomis į veidÄ . Be nukentėjusiojo parodymų apie panaudotas dujas, byloje nėra kitų objektyvių įrodymų. PrieÅ¡ingai, teisme liudijusi teismo medicinos specialistė paaiÅ¡kino, kad dujoms patekus į akis, labai tikėtini liekamieji reiÅ¡kiniai (paraudimas ir pan.), kurie iÅ¡lieka iki 2-3 parų. IÅ¡ karto po įvykio medikai apžiÅ«rėję nukentėjusįjį, tokių požymių nenustatė, pats nukentėjęs nesiskundė medikams dėl panaudotų dujų.             Galimybę, kad nukentėjusysis susižalojo pats, gynėjas grindžia ir tuo, kad tiesiogiai įvykiuose dalyvavęs liudytojas J.

Z. nematė akivaizdžių sužalojimų ant M. S. veido ir nenumanė, kad galėjo kilti tokios pasekmės, kokios jos buvo nukentėjusiajam nustatytos medikų. J. Z. matė, kad po suduotų smÅ«gių prie M. K. sodybos, nukentėjusysis kėlėsi nuo žemės ir, lygtai, buvo atsikėlęs, prieÅ¡ingu atveju, nebÅ«tų bejėgiÅ¡koje bÅ«klėje palikęs draugo. IÅ¡ pateiktų nukentėjusiojo nuotraukų jam esant ligoninėje, akivaizdu, kad tokių sužalojimų liudytojas J. Z. negalėjo įvykio metu nepastebėti, ir tai duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Å¡ių sužalojimų D.

D. M. S. nepadarė, juolab, kad nukentėjusysis, jo žodžiais, muÅ¡imo metu veidÄ dengėsi rankomis.             Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kraujo dėmių įvykio vietoje gausiausiai rasta prie M. K. gyvenamojo namo durų. IÅ¡ įvykio vietoje darytų fotonuotraukų matyti, kad Å¡ioje vietoje mažai sniego, kieta betonuota danga, yra laiptelis. Å ioje vietoje, pasak liudytojos M. K., ir buvo rastas gulintis M. S., todėl tikėtina, kad bÅ«tent čia M. S. galėjo krisdamas susilaužyti kaulus, o po tokios sunkios traumos nebesugebėti atsikelti ir likti gulėti.

             Remiantis minėtoms aplinkybėms, gynėjas mano, kad nėra neginčijamai įrodyta D. D. kaltė sulaužius M. S. nosies bei žandikaulio kaulus, t.y. padarius nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Esant abejonėms dėl kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti taikomas principas in Dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai), todėl baudžiamoji byla D. D. atžvilgiu nutrauktina, neįrodžius, kad tarp jo veikos ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys.             Gynėjas taip pat ginčija ir bausmę, nurodydamas, kad ji yra per griežta.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino D. D. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikaltimÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. D. D. teisme nurodė smurtavimo prieÅ¡ M. S. priežastį – tai įžeidimas bei ankstesni nesutarimai. Å iÄ smurto priežastį konstatavo ir teismas, įvertinęs liudytojų V. B. ir K. K. parodymus. Taigi, iÅ¡gertas iki įvykio nestiprus alkoholis (alus), neturėjo jokios įtakos inkriminuotoms veikoms padaryti.             Teismas skirdamas bausmę turėjo pripažinti D.

D. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, nes įvykio metu M. S., bÅ«damas daug stipriau apsvaigęs nuo alkoholio, nei D. D., įžeidė jį (BK 59 str. l d. 6p.).             Gynėjas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad D. D. ne pirmÄ kartÄ Ä¯vykio metu vartojo alkoholinius gėrimus ir to jis nevertina kaip neigiamos ar smerktinos aplinkybės. Å ių teiginių teismas visiÅ¡kai niekuo nepagrindė, tenurodydamas, kad „...vertinant įvykio aplinkybes, kitų asmenų paaiÅ¡kinimus, kaltinamojo paaiÅ¡kinimus, akivaizdu...", tačiau jokioje bylos medžiagoje nėra fiksuota, kad D.

D. piktnaudžiautų alkoholiu, dažnai jį vartotų.             Teismas, apibÅ«dindamas D. D. asmenybę, pažymėjo, kad nuteistasis yra teigiamai charakterizuojamas: neteistas, nebaustas administracine tvarka, mokosi, mokymosi įstaigoje charakterizuojamas teigiamai, yra nepilnametis, gyvena su motina, kuri taip pat jį apibÅ«dina tik teigiamai, nėra gauta iÅ¡ suaugusiųjų nusiskundimų dėl D. D. elgesio. Nurodęs Å¡ias aplinkybes, teismas padarė joms prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ - nėra pagrindo manyti, kad ateityje D.

D. nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir tai sÄ lygojo BK 93 straipsnio, reglamentuojančio nepilnamečio atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, netaikymÄ . Gynėjas pažymi, kad D. D. elgesį teigiamai paveiktų BK 82 straipsnyje numatytos auklėjamo poveikio priemonės, kurios skiriamos atleidus nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, juolab, kad BK 82 str. numatytos auklėjamojo poveikio priemonės yra tapačios kaip ir teismo paskirtos laisvės apribojimo bausmės turinį sudarantys įpareigojimai (pavyzdžiui, nemokami auklėjamojo poveikio darbai, įpareigojimas tęsti mokslÄ ir kt.).             Teismo iÅ¡vada, kad parodymus D.

D. davė tik priremtas byloje esančių įrodymų, apelianto manymu, taip pat nepagrįsta. Skunde nurodo, kad procese D. D., bÅ«damas įtariamuoju bei kaltinamuoju, turėjo jam įstatymo suteiktÄ teisę atsisakyti duoti parodymus (BK 21, 22 str.), todėl teismas neteisėtai blogina D. D. padėtį. PrieÅ¡ingai, nei nurodyta nuosprendyje, D. D. nebuvo teisminio bylos nagrinėjimo metu priremtas įrodymais, visi byloje iÅ¡tirti duomenys buvo žinomi ir ikiteisminio tyrimo metu, jokių naujų duomenų papildomai nebuvo gauta, netgi prieÅ¡ingai, teisme gauti duomenys D.

D. padėtį švelnino. Įvertinus minėtas aplinkybes, gynėjas prašo D. D., taikant BK 93 straipsnį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.             Gynėjas teigia, kad D. D. nesutinka ir su teismo nukentėjusiajam priteista turtinės ir neturtinės žalos suma. Teismas nepagrįstai nustatė priteistinos turtinės žalos dydį - 546,04 litų, kuris buvo grindžiamas nukentėjusiojo pateiktais kvitais už degalus, sunaudotus artimųjų kelionėms į ligoninę, nes degalų pirkimo kvitai yra išduoti bemaž visų įmanomų degalų rūšims - dyzelinui, dujoms, A 98 markės ir A 95 markės benzinui.

Tokia degalų įvairovė kelia pagristų abejonių dėl Å¡ių iÅ¡laidų buvimo, juolab, kad ieÅ¡kovas nenurodė kokiomis transporto priemonėmis buvo vykta, kokie atstumai įveikti ir pan. Neatitinka ir kvitų datos su liudytojų parodymais, kada buvo vykta lankyti M. S. - liudytoja S. R. parodė, kad brolio M. S. lankyti vyko 2010 m. gruodžio 11 ir 12 dienomis ir degalams iÅ¡leido 200 Lt, tačiau tarp pateiktų kvitų 2010 m. gruodžio 12 d. degalams yra iÅ¡leista tik 38,97 Lt. Civilinis ieÅ¡kovas turi pareigÄ Ä¯rodyti ieÅ¡kininį reikalavimÄ (CPK 178 str.), tačiau to nepadarė, todėl Å¡ioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtu.             Teismas nepagrįstai nustatė ir neturtinės žalos dydį - 9500 Lt.

Atsižvelgdamas į vienÄ iÅ¡ svarbiausių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų - suformuotÄ teismų praktikÄ , teismas teisingai konstatavo, kad bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra priteisiama nuo 800 iki 10000 Lt, tačiau, skirdamas faktiÅ¡kai maksimaliÄ teismų praktikoje taikytinÄ Å¾alos sumÄ - 9500 Lt, tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė tokio sprendimo, nurodant iÅ¡skirtinai sudėtingas pasekmes ar kitas svarbias bylos aplinkybes.             Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosios bylos Nr. 2K-585/2006, 2K-136/2008, Nr. 2K-106/2008), už nesunkų kÅ«no sužalojimÄ , padarant BK 138 str. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kai tame tarpe sulaužomi veido kaulai, paprastai nustatomas neturtinės žalos dydis sudaro apie 1000 - 4000 - 5000 Lt.

Teismų praktikoje kartais nustatomas ir didesnis neturtinės žalos dydis nei 10000 Lt, tačiau tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės bÅ«na tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė. Byloje nėra pateikta duomenų, kad nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų ir taikyto gydymo prarado darbÄ (darbingumÄ ), jam iÅ¡sivystė depresija ar pasikeitė jo gyvenimo bÅ«das. PrieÅ¡ingai, nukentėjusiojo bloga sveikatos bÅ«klė, skaudÅ«s liekamieji reiÅ¡kiniai yra pervertinti, nes po įvykio, dar iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmos instancijos teisme, ne kartÄ buvo pastebėtas girtas, yra dėl nepateisinamų priežasčių neatvykęs net į teismo posėdį, tokiu bÅ«du demonstruoja neigiamÄ požiÅ«rį į bylos procesÄ , jo svarbÄ savo atžvilgiu.Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į kaltinamojo asmenybę, kuri vertinama teigiamai, jo blogÄ turtinę padėtį (visiÅ¡kai neturi savo turto, nepilnametis, yra iÅ¡laikomas motinos, tėvai iÅ¡situokę, tėvas neįgalus), paties nukentėjusiojo netinkamÄ elgesį įvykio metu (pats girtavo, buvo stipriai apsvaigęs, iÅ¡provokavo įžeidinėdamas D.

D. smurtauti). IÅ¡vardintos aplinkybės, gynėjo manymu, turėtų bÅ«ti vertinamos kaip reikÅ¡mingi kriterijai žalos dydžiui nustatyti, o ypatingai didelis nukentėjusiojo M. S. neturtinės žalos sumos reikalavimas (40000 Lt), vertintinas kaip noras pasipelnyti iÅ¡ susiklosčiusios situacijos. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , turi atsižvelgti ir į padarytos turtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-09-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006).

Todėl priteisiant neturtinę žalÄ nukentėjusiajam, atsižvelgtina į neturtinės žalos sukeltas pasekmes, o jos nėra didelės, nukentėjusiojo grindžiamos tik su artimųjų lankymu jam gulint ligoninėje. Å ios iÅ¡laidos, gynėjo manymu, nėra bÅ«tinos, nes medicininė priežiÅ«ra yra garantuota gydymo įstaigos. Todėl sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus atitiktų nukentėjusiajam priteistina 5000 Lt dydžio neturtinė žala.             Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

             Skundas atmestinas.             Apeliaciniame skunde yra ginčijamas tiek nuteistojo kaltės, padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d., klausimas, tiek už jį paskirtos bausmės klausimas. Tačiau iÅ¡nagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamÄ jÄ bylÄ bei skundžiamÄ teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo D.

D. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pripažindamas jį kaltu pagal BK 138 str. 1 d., bei paskyrė teisingÄ bausmę.             Advokatas Irmantas Ruželė skunde tvirtina, kad nėra neginčijamai įrodyta D. D. kaltė, sulaužius M. S. nosies bei žandikaulio kaulus, t.y. padarius nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pateikdamas byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimÄ . Skunde nurodoma, kad kaulų lūžiai galėjo bÅ«ti padaryti tik prie nukentėjusiojo močiutės M.

K. namų, nes po D. D. suduotų smÅ«gių prie A. S. namo, nukentėjusysis atsikėlė ir ėjo miestelio centro link, kalbėdamasis su draugais, ko negalėtų daryti, esant dvigubam žandikaulio ir nosies lūžimui. Tačiau, gynėjas tvirtina, kad prie M. K. namų nuteistojo D. D. ir liudytojo J. Z. parodymais buvo suduoti ne deÅ¡imt smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, kaip konstatuota nuosprendyje, o tik 1 – 2 smÅ«giai į Å¡onÄ . Ä®vykio metu nukentėjusysis buvo labai girtas, todėl kaulų lūžius galėjo pasidaryti pats, krisdamas M.

K. sodyboje ant betonuotos dangos ar laiptelio.              Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus - nukentėjusiojo M. S. bei liudytojo J. Z. parodymus, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ , posėdyje dalyvavusios ekspertės paaiÅ¡kinimus ir kt. – kategoriÅ¡kai atmeta gynėjo iÅ¡keltÄ versijÄ , kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats. Skirtingai, nei nurodoma skunde, nukentėjusiojo parodymai nuoseklÅ«s ir nesikeičiantys tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.

Po įvykio vienodai aplinkybes papasakojo ne tik tyrėjui, bet ir artimiesiems, kurie tai paliudijo teisme. Reikia pažymėti, kad M. S. ir D. D. įvykio metu susipykę nebuvo, nes jiedu draugiÅ¡kai su kitais vaikinais gėrė alų D. D. namuose, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad M. S. po įvykio nuteistÄ jį apÅ¡nekėjo. Ir, nors teisme dėl smÅ«gių skaičiaus nukentėjusysis suabejojo, tačiau kategoriÅ¡kai tvirtino, kad visi smÅ«giai suduoti buvo D. D.. Kaltinimas dėl smÅ«gių skaičiaus pakeistas, tačiau tai, kaip ir nurodė teismas, faktinėms bylos aplinkybėms įtakos neturėjo.

Visas kitas aplinkybes M. S. papasakojo identiÅ¡kai anksčiau duotiems parodymams, t.y. D. D. prie A. S. namo papurÅ¡kė dujomis ir sudavė 5 - 10 smÅ«gių. Tuomet tik prakirto lÅ«pÄ ir iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Prie močiutės M. K. namų vėl papurÅ¡kė dujomis, pakišęs kojÄ pargriovė ir spardė galvÄ bei virÅ¡utinę kÅ«no dalį. Prašė, kad nemuÅ¡tų, tačiau jis nesiliovė. M. S. žodžiais, smÅ«gių buvo virÅ¡ 10, daugiausia kliuvo į galvÄ . Liudytojas J. Z. niekada netvirtino, kad nukentėjusiajam prie M.

K. sodybos D. D. sudavė tik 1 – 2 smÅ«gius, kaip tai nurodoma skunde. J. Z. parodė, kad matė ne visus smÅ«gius, t.y. matė D. D. suduotus du smÅ«gius į veido sritį, nuo kurių M. S. krito, po to matė smÅ«gius į pilvÄ , Å¡onus, galvÄ . IÅ¡sigandęs J. Z. iÅ¡bėgo į gatvę, bet pagal garsus suprato, kad nukentėjusysis vis dar yra muÅ¡amas, girdėjo jo praÅ¡ymÄ nebemuÅ¡ti (2 t., b.l. 130). Å iais įrodymais yra kategoriÅ¡kai paneigtas skundo argumentas dėl D. D. suduotų smÅ«gių M.

S. prie M. K. sodybos skaičiaus bei lokalizacijos. Skunde yra neigiama ir tai, kad nuteistasis M. S., prieÅ¡ suduodant smÅ«gius, du kartus purÅ¡kė į veidÄ dujas, motyvuojant galimų padarinių (paraudimo ir pan.) pagal teismo medicinos specialistės paaiÅ¡kinimÄ , nebuvimu. Tačiau, įvertinus nukentėjusiojo bÅ«senÄ po įvykio, kuri nustatyta specialisto iÅ¡vadoje (smegenų sukrėtimas, dvigubas žandikaulio ir nosies kaulo lūžiai, daugybinės kraujosrÅ«vos dėl veido sumuÅ¡imo), akivaizdu, kad galimo paraudimo ar kitų simptomų dėl panaudotų dujų medikai pastebėti negalėjo, o netikėti M.

S. nuosekliais parodymais, kaip minėta, nėra pagrindo, juolab, kad liudytojas J. Z. teisme patvirtino aplinkybę, kad D. D. turėjo dujų balionėlį.              Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaulų lūžiai, sÄ lygoję nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , galėjo bÅ«ti padaryti paties nukentėjusiojo, kuris įvykio metu buvo labai girtas, jam griÅ«nant ant betonuotos dangos ar laiptelio. Å ie skundo argumentai taip pat kategoriÅ¡kai paneigti ne tik nukentėjusiojo parodymais, tačiau ir kitais objektyviais įrodymais:

Teismo medicinos specialisto išvada bei teisiamajame posėdyje dalyvavusios ekspertės M. Kolcovaitės paaiškinimais, įvykio vietos apžiūros protokolu, o taip pat liudytojos M. K. parodymais. Nukentėjusysis teigė, kad labai girtas nesijautė. Teismas tiki jo žodžiais, nes jis smulkiai atsiminė visas įvykio aplinkybes, jo papasakota įvykių seka visiškai sutampa su liudytojo J. Z. parodymais bei daliniu nuteistojo D. D. prisipažinimu. Be to, nei liudytojas J. Z., nei nuteistasis D. D. nepasakojo, kad M.

S. dėl girtumo griuvinėjo ir ilgesnį laikÄ negalėjo atsikelti. Tai, kad Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti nosies bei dvigubas apatinio žandikaulio lūžiai nebuvo sÄ lygoti griuvimo ant kietos dangos, patvirtino ir ekspertė teisiamojo posėdžio metu. Jos žodžiais tariant, nukentėjusysis nustatytų sužalojimų pasidaryti pats negalėjo, nes jie nėra vienmomentiniai. Be to, ekspertės teigimu, dvigubi žandikaulio lūžiai griuvimui nebÅ«dingi, jie bÅ«dingi esant tiesioginiam kontaktui kumščiu, koja, lenta, plyta ar kitu daiktu į lÅ«pÄ , o nosies lūžis griÅ«nant bÅ«na tik ypatingai retais atvejais.

Nukentėjusysis M. S. papasakojo, kad nuo D. D. suduotų smÅ«gių praradęs sÄ monę, atsibudo pusnyje ir, negalėdamas atsistoti, Å¡liaužė apsnigtu taku iki močiutės M. K. namo. Tai patvirtinančios Å¡liaužimo žymės ant sniego užfiksuotos ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokole (1 t. b.l. 13-18). 3 val. 30 min. M. S. M. K. rado gulintį prie durų. Jis buvo suÅ¡alęs ir sužalotas. M. K. žodžiais tariant, anÅ«kas nesugebėjo net pasibelsti į duris. Akivaizdu, kad negalėdamas nukentėjusysis atsikelti, negalėjo ir griÅ«ti bei susižaloti, juolab, kad įvykio vietos apžiÅ«ros metu darytose fotonuotraukose kietos betonuotos dangos, ant kurios, gynėjo manymu, galėjo griÅ«damas nukentėjusysis susižaloti, nematyti, o laiptelis prie namo – mažas ir medinis.  Aptarti įrodymai duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai padaryti tik nuteistojo D.

D. veiksmais.              Taigi, teisėjų kolegija, iÅ¡ naujo įvertinusi byloje esančius įrodymus, visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl nuteistojo D. D. kaltės jam padarius BK 138 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ , todėl iÅ¡teisinti D. D. nėra jokio pagrindo.             Teisingai kvalifikavęs D. D. nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė bausmę už jÄ .

Nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, todėl teismas bausmę skyrė, vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais bei Baudžiamojo kodekso XI skyriuje numatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais. Atmestinas apeliacinio skundo praÅ¡ymas atleisti D. D. nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 93 straipsnį teismas gali (bet neprivalo) atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms ir bent vienai alternatyviai sÄ lygai. BÅ«tinos sÄ lygos yra Å¡ios: pirma, toks asmuo turi bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ dar nesulaukęs aÅ¡tuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi bÅ«ti padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ ; trečia, jis turi bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ pirmÄ kartÄ .

Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vienÄ alternatyviÄ sÄ lygÄ , kad jis:

1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje yra minėtos bÅ«tinosios sÄ lygos: D. D., bÅ«damas nepilnamečiu, nusikalto pirmÄ kartÄ ; tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Tačiau byloje nėra nei vienos alternatyvios sÄ lygos. Byloje nėra įrodymų, kad nuteistasis atlygino bent dalį žalos. Ä®vertinus nuteistojo pozicijÄ viso proceso metu, matyti, kad jis nebuvo nuoÅ¡irdus, o siekė tik iÅ¡vengti arba bent jau suÅ¡velninti savo baudžiamÄ jÄ atsakomybę, nes, kaip ir nurodo gynėjas, nuteistasis, bÅ«damas įtariamuoju, naudojosi jam įstatymo suteikta teise neduoti parodymus, o savo kaltę neigė, nurodydamas, kad kaltu neprisipažįsta (1 t., b.l. 72, 75). D. D. kaltė yra neigiama ir apeliaciniame skunde.

Todėl byloje nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ä®vertinus minėtas aplinkybes, kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada dėl galimybės D. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvimo. Reikia pažymėti, kad bausmės skyrimo klausimui teismas skyrė ypatingÄ dėmesį, pateikdamas dėl jos iÅ¡samius motyvus. Teismas įvertino D. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį (nukentėjusiajam be jokios aiÅ¡kios priežasties padarytÄ sveikatos sužalojimÄ , smÅ«gių skaičių bei jų lokalizacijÄ ), į elgesį po nusikaltimo padarymo (negalintį atsikelti sumuÅ¡tÄ nukentėjusįjį paliko gulėti lauke, esant žemai temperatÅ«rai ir tai sÄ lygojo II laipsnio plaÅ¡takų pirÅ¡tų nuÅ¡alimus).

Buvo atsižvelgta į kaltinamojo asmenybę, t.y. į tai, kad D. D. neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokymo įstaigos pateiktÄ teigiamÄ charakteristikÄ , D. D. gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas. Skirtingai, nei nurodė gynėjas apeliaciniame skunde, byloje yra įrodymų, kad nuteistasis iÅ¡gėrinėja – tai teisiamojo posėdžio metu liudytojų J. Z. (1 t., b.l. 130), K. K. (1 t, b.l. 178) bei paties nuteistojo D. D. parodymai (2 t., b.l. 17). Todėl, į nepilnamečio polinkį laisvalaikiu svaigintis alkoholiniais gėrimais, teismas pagrįstai atsižvelgė, vertinant jo asmenybę.

Ä®vertinus minėtas aplinkybes, atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (nusikaltimÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui) bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismo paskirta vienerių metų trukmės laisvės apribojimo bausmė negali bÅ«ti laikoma aiÅ¡kiai per griežta, o teismo paskirti įpareigojimai, numatyti BK 48 str. 6 d. 3 ir 5 p., yra tarpusavyje suderinami ir objektyviai įvykdomi.              Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmę turėjo pripažinti D.

D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, nes įvykio metu M. S., būdamas daug stipriau apsvaigęs nuo alkoholio, nei D. D., įžeidė jį. Šis skundo argumentas nepatvirtintas jokiais byloje esančiais įrodymais. Priešingai, liudytojai V. B. ir K. K. teisme nurodė, kad, geriant alkoholį pas D. D., jokio konflikto tarp D. D. ir M. S. nebuvo (1 t., b.l. 177-178). Muštynių priežasties nesuprato ne tik nukentėjusysis, bet ir liudytojas J.

Z. (1 t., b.l. 129). Todėl skundo argumentas dėl minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės byloje buvimo vertintinas, kaip siekis suÅ¡velninti nuteistojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę.             Nors, kaip teigia nuteistasis, M. S. buvo nepageidaujamas svečias, tačiau jam tik atėjus, iÅ¡ savo namų neiÅ¡prašė, o smurtÄ jo atžvilgiu naudojo tik po to, kai buvo iÅ¡gerti keli „bambaliai“ alaus (2 t., b.l. 17). Tai paneigia skundo argumentÄ , kad girtumas neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

             Nuteistasis nesutinka ir su skundžiamu teismo nuosprendžiu iÅ¡spręstu civiliniu ieÅ¡kiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teisėjų kolegija neranda jokio pagrindo tenkinti apelianto skundÄ ir Å¡ioje dalyje.              Spręsdamas klausimÄ dėl turtinės žalos, pirmos instancijos teismas įvertino dėl traumos pobÅ«džio apsunkintÄ nukentėjusiojo galėjimÄ tris mėnesius valgyti įprastÄ maistÄ bei kuro iÅ¡laidas lankant Vilniaus bei Panevėžio ligoninėse, kuriose gydėsi nuo 2010-12-11 iki 2010-12-30.

Nors nukentėjusysis nepateikė visų turtinės žalos sumÄ - 546,04 Lt pagrindžiančių dokumentų, o dalis perkamo kuro galėjo bÅ«ti naudojama ne tik nukentėjusiojo interesais, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nukentėjusiojo nurodytos bei pačios bylos aplinkybės nekelia abejonių dėl patirtų iÅ¡laidų realumo, kurios yra protingo dydžio, todėl teisingai priteistos iÅ¡ nuteistojo.             Priteisdamas neturtinę žalÄ , pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarkÄ , rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika panaÅ¡iose bylose.

Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžių, teisėjų kolegijos manymu, nustatė teisingÄ neturtinės žalos piniginę kompensacijÄ , tinkamai įvertino visas CK 6.250 str. numatytas aplinkybes.              Teismas įvertino M. S. emocinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir fizines kančias dėl nosies, dvigubo žandikaulio lūžių bei nuÅ¡alimų. Gydant sužalotÄ Å¾andikaulį, teko iÅ¡rauti du sveikus dantis, kuriuos ateityje teks protezuoti.

Žandikauliai buvo sutvirtinti vielomis, todėl turėjo maitintis skystu maistu. NuÅ¡alę pirÅ¡tai iki Å¡iol yra sunkiai valdomi (CK 6.250 str. 1 d.). Teismas taip pat įvertino nusikaltimo pobÅ«dį, nuteistojo asmenybę, jo kaltę, turtinę padėtį (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatyta, kad nepilnametis D. D., nors yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau nevengia svaigintis alkoholiu. Tyčinį nusikaltimÄ padarė brutaliu bÅ«du - be jokios priežasties, papurÅ¡kęs dujas į veidÄ , spardė draugÄ Ä¯ įvairias kÅ«no dalis, tame tarpe, ir į galvÄ .

Negalintį atsikelti, paliko gulėti lauke, esant žemai oro temperatÅ«rai. Nepilnametis savo turto neturi, tėvų turtinė padėtis nėra gera. Teismas atsižvelgė ir į paties nukentėjusiojo netinkamÄ elgesį, nes Å¡is girtavo kartu su D. D.. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo priteista iÅ¡ nuteistojo 9 500 Lt dydžio neturtinė žala nėra per didelė, ji sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams neprieÅ¡tarauja.              Gynėjas praÅ¡ymÄ mažinti neturtinės žalos dydį argumentuoja teigiama kaltinamojo asmenybe, bloga turtine padėtimi, paties nukentėjusiojo netinkamu elgesiu įvykio metu, nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydžiu.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , sprendžiant neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimÄ sveikatos sutrikdymo atveju, pasekmių ir jÄ padariusio asmens tyčinės kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais, kaip žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kaltininko amžius ir kt. Padarytos turtinės žalos dydis asmens sveikatos sutrikdymo atveju nėra svarbus sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ , nes turtinė žala ir neturtinė žala yra savarankiÅ¡ki, iÅ¡ esmės vienas nuo kito nepriklausantys dydžiai (kasacinė nutartis Nr. 2K-419/2011).             Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, N U T A R I A:

             Nuteistojo D. D. gynėjo advokato Irmanto Ruželės apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                  Pranas Å imkus Teisėjai                                                                                                    Tomas Zdanavičius                                                                                                                 Sigitas Bagdonavičius                                                                                            Â