0ebdca9a-2625-4877-90ea-293f3dfa4ade · Vilniaus miesto apylinkės teismas

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. rugpjūčio 17 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo (skolininko) R. F. skundÄ dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, suinteresuoti asmenys – Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija (iÅ¡ieÅ¡kotojas), antstolė Irena Beliačic,             n u s t a t ė : I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiÅ¡kinimų santrauka PareiÅ¡kėjas R.

F. pateikė teismui skundÄ dėl antstolio veiksmų, praÅ¡ydamas panaikinti antstolio patvarkymÄ dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymÄ buvo nuraÅ¡ytos ar areÅ¡tuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrÄ Å¾inti tokias lėšas arba panaikinti areÅ¡tÄ tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).

Skundas iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais (v. b. l. 55-57): Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ieÅ¡kojimas, vykdomas iÅ¡ fizinių asmenų, negali bÅ«ti nukreipiamas į buities, Å«kio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitÄ turtÄ , bÅ«tinÄ skolininko ar jo Å¡eimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesijÄ ar mokymuisi. Be to, iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreipiamas į pinigų sumÄ , nevirÅ¡ijančiÄ Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), visus bÅ«tinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.

Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 papunktį iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal vykdomuosius dokumentus iÅ¡ fizinių asmenų negali bÅ«ti nukreiptas į grynųjų pinigų sumÄ , nevirÅ¡ijančiÄ MMA – 350 Eur. Å ios normos turi užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę į orumÄ , galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir paÅ¡to ženklų. Toks teisinis reguliavimas yra reikÅ¡mingas ir skundžiamo patvarkymo požiÅ«riu, nes skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sÄ skaitÄ .Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti bÅ«tiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė.

Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios ir yra atsiskaitoma už bÅ«tiniausius reikmenis.Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V- 172 patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas bÅ«tiniausių reikmenų asortimentas. Å io įsakymo vykdymo užtikrinimas pavestas laisvės atėmimo vietos direktoriams.

Tai Å¡alina bet kokius motyvus, kad esÄ , nuteistiesiems (suimtiesiems) užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, gaunamas maistas pagal fiziologines mitybos normas. Jau pats faktas, kad teisės aktais reglamentuojamas privalomas bÅ«tiniausių reikmenų sÄ raÅ¡as reiÅ¡kia, jog valstybė nėra pajėgi aprÅ«pinti nuteistųjų bÅ«tiniausiais maisto produktais ir bÅ«tiniausiais reikmenimis.Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, pagal kuriÄ vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ fizinių asmenų, iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreipiamas į pinigų sumÄ , nevirÅ¡ijančiÄ Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių iÅ¡imčių, kuomet iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.Tuo atveju, jeigu lėšos buvo nuraÅ¡ytos kaip darbo užmokestis, vadovaujamasi CPK LI skyriuje (733-743 straipsniai) numatytu reglamentavimu iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ darbo užmokesčio bei kitų pajamų vienkartinių ar periodiÅ¡kai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų.

IÅ¡skaitų iÅ¡ tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.Skundžiamu atveju pagal antstolio nusiųstÄ patvarkymÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, iÅ¡ skolininko yra iÅ¡ iÅ¡ieÅ¡komos visos lėšos, esančios asmeninėje sÄ skaitoje, nepaisant virÅ¡ija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima bÅ«tų naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.Suinteresuotas asmuo antstolė Irena Beliačic 2017 m. birželio 29 d. patvarkymu Nr. S1-256069 atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo (skolininko) skundÄ .

Patvarkymas iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 2-4):Nepaisant to, kad vykdymo proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (iÅ¡ieÅ¡kotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į iÅ¡ieÅ¡kotojo, tiek į skolininko interesus. Å ių interesų pusiausvyros iÅ¡laikymas įpareigoja antstolį elgtis sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai ir imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas bÅ«tų greičiau ir realiai įvykdytas. Å iuo atveju, skolininko siÅ«loma CPK normų interpretacija, vis gi pažeistų iÅ¡ieÅ¡kotojo teisėtus interesus ir lÅ«kesčius.Sprendimų vykdymo instrukcija nustato CPK VI dalies normų taikymo tvarkÄ , vykdant įstatymų numatytus vykdomuosius dokumentus, vykdymo iÅ¡laidų dydį, apmokėjimo, iÅ¡ieÅ¡kojimo ir atleidimo nuo jų tvarkÄ .

Viena iÅ¡ priverstinių vykdymo priemonių yra iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Remiantis CPK 688 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtÄ , esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtÄ , priklausančius skolininkui iÅ¡ kitų asmenų. CPK 739 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriais remiantis negalima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:

1) kompensacinės iÅ¡mokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimÄ ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sÄ lygų;

2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbÄ ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;

3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos;

4) iÅ¡mokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymÄ ;

5) laidojimo pašalpa;

6) iÅ¡mokos, mokamos pagal Å alpos pensijų įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymÄ , ir kitos tikslinės socialinės iÅ¡mokos, paÅ¡alpos ir kompensacijos iÅ¡ valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai;

7) valstybinė socialinio draudimo naÅ¡laičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymÄ , valstybinė naÅ¡laičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymÄ , pareigÅ«nų ir karių valstybinė naÅ¡laičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , valstybinė signataro naÅ¡laičių renta, Respublikos Prezidento naÅ¡laičių valstybinė renta;

8) iÅ¡eitinės iÅ¡mokos.Jeigu nuraÅ¡ytos piniginės lėšos, į kurias negali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, arba nuraÅ¡ytos lėšos, iÅ¡ kurių turi bÅ«ti daromos iÅ¡skaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę per 14 dienų pateikti antstoliui nuraÅ¡ytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Per nustatytÄ terminÄ nepateikus nuraÅ¡ytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, nuraÅ¡ytos lėšos bus iÅ¡mokėtos CPK 753 straipsnio ir SVI 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka.

Iki 2017-06-29 jokių lėšų nėra gauta.LAT jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiÅ¡kina ir taiko teisės normas ne a priori (lot. - iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas Å¡ias su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas bei aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiÅ¡kinimas yra ne jų aiÅ¡kinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi (lot. - sprendimo pagrindas, motyvacija).CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreipiamas į buities, Å«kio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitÄ turtÄ , kurie bÅ«tini skolininko ar jo Å¡eimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesijÄ ar mokymuisi.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.1-93.6 punktuose pateikiamas turto ir lėšų sÄ raÅ¡as, į kurias negali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Be to, iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreipiamas į pinigų sumÄ , nevirÅ¡ijančiÄ vieno MMA, visus bÅ«tinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, kad CPK 668 str. 1 d. nuostatos yra aktualios tik iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iÅ¡ kurių iÅ¡ieÅ¡kojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja.

Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. CPK L1 skyriuje (733-743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro apskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų.

IÅ¡skaitų iÅ¡ tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai iÅ¡skaitoma dalis gali bÅ«ti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamas, iÅ¡ kurių iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡imtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iÅ¡ kurių iÅ¡ieÅ¡koti negalima. IÅ¡dėstytos įstatymo nuostatos dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko pajamų dalies, nevirÅ¡ijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pozicijÄ , kad iÅ¡ tokio dydžio lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimas apskritai negalimas (LAT 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-154-313/2016).

Taigi iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininko pajamų dalies, nevirÅ¡ijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai nevirÅ¡ijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iÅ¡ kurio iÅ¡ieÅ¡kojimo CPK L1 skyriaus normos nereglamentuoja, sÄ raÅ¡Ä .Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į skundÄ nepateikė. Skundas netenkintinas. II. Skundo esmė             4. Skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad skundžiamu patvarkymu yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, todėl, pareiÅ¡kėjo įsitikinimu, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. III.

Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų vertinimas bei teismo iÅ¡vados IÅ¡ vykdomosios bylos Nr. 0011/11/05993, nustatyta, kad antstolė Irena Beliačic vykdo iÅ¡ Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. gautÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. A2.9.-376-808/2011 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo valstybės naudai (v. b. l. 1-3). Nustatyta, kad antstolė nustačiusi, jog pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlieka bausmę (v. b. l. 17, 46), priėmė skundžiamus patvarkymus dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo (v. b. l. 19-21, 39-40, 48-51) bei patvarkymÄ vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sÄ skaitoje (v. b. l. 48-49).

Antstolė nurodė, kad reikalauja iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų iÅ¡mokų sumos kiekvienÄ mėnesį iÅ¡skaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, virÅ¡ijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ vienÄ minimalų mėnesio atlyginimÄ (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, nevirÅ¡ijančios vieno MMA (v. b. l. 50). Skolininkas skundžia antstolio patvarkymÄ tuo pagrindu, kad pagal antstolio patvarkymÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, iÅ¡ skolininko yra iÅ¡ieÅ¡komos visos lėšos, esančios asmeninėje sÄ skaitoje, nepaisant virÅ¡ija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima bÅ«tų naudoti skolininko asmeninėms reikmėms.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog CPK 668 straipsnio nuostatos bÅ«tų aktualios tik iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iÅ¡ kurių iÅ¡ieÅ¡kojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja.

Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rÅ«Å¡ies, priskirtinos ir lėšos, likusios iÅ¡ darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų iÅ¡skaitų iÅ¡ieÅ¡kojimo. BÅ«tent tokių lėšų bendrai sumai gali bÅ«ti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jos, jei ji nevirÅ¡ija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra iÅ¡imčių, kurios iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarkÄ bei iÅ¡skaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ kitų asmenų, todėl nesivadovautina aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprÅ«pinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų iÅ¡ieÅ¡kojimo apribojimų nesilaikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Taigi, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, patikslindamas, jog prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo. Pinigų sumos, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, apima lėšas, likusias iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo, tačiau jomis neapsiriboja (Vilniaus apygardos teismo 2017-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-200-450/2017).Remiantis CPK 739 straipsniu, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:

1) kompensacinės iÅ¡mokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimÄ ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sÄ lygų;

2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbÄ ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;

3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos;

4) iÅ¡mokos vaikams, mokamos pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ ;

5) laidojimo pašalpa;

6) iÅ¡mokos, mokamos pagal Valstybinių Å¡alpos iÅ¡mokų įstatymÄ , ir kitos tikslinės socialinės iÅ¡mokos, paÅ¡alpos ir kompensacijos iÅ¡ valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms Å¡eimoms ar asmenų socialinei paramai;

7) iÅ¡eitinės iÅ¡mokos. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar lėšos, esančios apelianto sÄ skaitoje gali bÅ«ti nuskaitomos, bÅ«tina nustatyti tokių lėšų kilmę. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartyje konstatavo, jog CPK 739 straipsnyje yra numatytas baigtinis sÄ raÅ¡as sumų, iÅ¡ kurių negali bÅ«ti atliekami iÅ¡ieÅ¡kojimai, ir tuo atveju, kai nuteistajam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytÄ sÄ raÅ¡Ä (pavyzdžiui, darbo užmokestis, artimųjų ar draugų įneÅ¡tos lėšos), iÅ¡ieÅ¡kojimÄ galima atlikti ir tokie antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-560-794/2017).

CPK 739 straipsnio norma yra analogiÅ¡kai aiÅ¡kinama ir kitose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2732-794/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2559-392/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1287-653/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2274-345/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui įrodymų, kad sÄ skaitoje, kuriÄ tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiÅ¡kėjui priklausančios piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iÅ¡ kurių iÅ¡ieÅ¡kojimas yra negalimas, o ir duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų turėjęs lėšų, nepateikė.

9. Taigi, byloje nesant duomenų, jog pareiÅ¡kėjui priklausančios lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos, todėl abstraktÅ«s samprotavimai, jog negali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas į jam priklausančias lėšas, laikytini nepagrįstais. Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, jog jis dirba ir gauna darbo užmokestį, taip pat duomenų, jog vykdomi atskaitymai iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų (v. b. l. 52). Be to, skundžiamuose patvarkymuose nurodyta, jog kad reikalauja iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų iÅ¡mokų sumos kiekvienÄ mėnesį iÅ¡skaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, virÅ¡ijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ vienÄ minimalų mėnesio atlyginimÄ (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, nevirÅ¡ijančios vieno MMA (v. b. l. 50-51).             10.

Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , spręstina, jog antstolė, priimdama patvarkymus dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, veikė teisėtai, tinkamai ir vadovaudamasi CPK nuostatomis. PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados.

11. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi sprendžiant skundÄ dėl antstolio veiksmų, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurk v.

Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje JokÅ¡as v. LietuvÄ , bylos Nr. 25330/07). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 513, 290-291 straipsniais, teismas n u t a r i a: pareiÅ¡kėjo R. F. skundÄ dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų atmesti.Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                             Žilvinas Terebeiza