0ebd340e-656d-42ff-af41-ff42ca3270f4 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-883-560/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11550-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2.; 2.6.26.; 3.3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Å iÅ¡kinos,  teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės UAB „Baltic Solutions Transport“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Ars Shipping“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Baltic Solutions Transport“ dėl skolos priteisimo ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, bei atsakovės UAB „Baltic Solutions Transport“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei UAB „Ars Shipping“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo UADBB „MAI Baltic“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Ars Shipping“ pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovės UAB „Baltic Solutions Transport“ atliktÄ Ä¯skaitymÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu negaliojančiu, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 2 800,00 Eur skolÄ , 105,68 Eur palÅ«kanų, 8,4 procentus metinių palÅ«kanų, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2014-10-28 tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. 3362-1, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo krovinį pervežti sutarta tvarka ir terminais, o atsakovė – sumokėti už pervežimo paslaugas.

Sutarties 1.2 punkte nustatyta, jog atsakovė įsipareigoja organizuoti pakrovimo-iÅ¡krovimo darbus. Atsakovei pakrovus krovinį transporto priemonė atvyko į sekančiÄ pakrovimo vietÄ , kur ieÅ¡kovė pakrovė dar vienÄ krovinį, kurį turėjo pristatyti kitam gavėjui. Po pakrovimo buvo uždėta muitinės plomba, kuri nuimta iÅ¡muitinus krovinį ir pristačius jį gavėjui. 2014-11-07 apie 14.00 val. buvo atliktas patikrinimas ar plomba nepažeista, po muitinės procedÅ«rų, krovinys buvo pristatytas į krovinio iÅ¡krovimo vietÄ , kur plomba buvo nuimta.

IÅ¡krovimo metu pastebėta, kad kelios paletės pažeistos, dėžės iÅ¡kritusios. Gavėjo atstovas atliko krovinio iÅ¡krovimo darbus, krovinį priėmė ir pasirašė važtaraÅ¡tyje. Jokių pretenzijų nei raÅ¡tu, nei žodžiu dėl krovinio trÅ«kumo nepareiÅ¡kė ir važtaraÅ¡tyje nieko nepažymėjo. 2014-11-08 priekaba buvo užplombuota ir ieÅ¡kovės transporto priemonė iÅ¡vyko į sekančia iÅ¡krovimo vietÄ . 2014-11-08 apie 18.00 val. vairuotojui paskambino gavėjo atstovas ir pareiÅ¡kė reklamacijÄ (pretenzijÄ ) dėl krovinio trÅ«kumo. 2014-11-11 ieÅ¡kovė gavo atsakovės pretenzijÄ , kurioje buvo nurodyta, jog 2014-11-07 atidarius maÅ¡inÄ buvo pastebėta, kad 3 paletės yra akivaizdžiai pažeistos, dėžės iÅ¡kritusios. 2014-11-08 buvo užfiksuotas prekių trÅ«kumas.

Prekių trÅ«kumo aktas buvo sudarytas 2014-11-10, dėl to atsakovė patyrė nuostolių, kurie sudaro 8 606,49 Eur. IeÅ¡kovė, nesutikdama su atsakovės pretenzija, 2014-11-26 pateikė atsakovei PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Serija ARS-S Nr. 003037, kuriÄ atsakovė buvo įsipareigojusi apmokėti, o 2014-11-27 pateikė atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ , kuriame nurodė, kad nesutinka su pretenzija. Atsakovei neatsiskaičius, ieÅ¡kovė 2015-01-15 kreipėsi į atsakovę su pretenzija, kuria pareikalavo iki 2015-01-25 sumokėti 2 800,00 Eur įsiskolinimÄ bei 8,4 procentų dydžio metines palÅ«kanas. 2015-01-22 ieÅ¡kovė gavo atsakovės atsakymÄ , kuriuo Å¡i atsisakė tenkinti pretenzijÄ ir atlikusi įskaitymÄ , pareikalavo atlyginti 5 806,50 Eur patirtus nuostolius dėl neva vežimo metu padarytos žalos.

IeÅ¡kovė, nesutikdama atsakovės pozicija, 2015-02-18 pateikė atsakymÄ , jog atsakovės pozicija yra nepagrįsta.Atsakovė UAB „Baltic Solutions Transport“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad įskaitymas buvo teisėtas, todėl prievolė sumokėti vežimo užmokestį yra pasibaigusi. Ä®skaitymo metu, 2015-01-22, Å¡alys neabejotinai turėjo abipusių ir prieÅ¡prieÅ¡inių, vienarÅ«Å¡ių reikalavimų viena Å¡alis reikalavo vežimo užmokesčio sumokėjimo, kita – nuostolių atlyginimo.

Reikalavimai buvo galiojantys, vykdytini ir apibrėžti – abiejų reikalavimų sumos aiÅ¡kios.Atsakovė UAB „Baltic Solutions Transport“ pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti žalÄ pagal sutartį, pagal kuriÄ susidarė ieÅ¡kinyje nurodyta vežimo užmokesčio skola. Nurodė, kad atsakovės krovinys neužėmė viso puspriekabės ploto, todėl pakrovimo vietoje transporto priemonė su kroviniu nebuvo užplombuota. Priimdama krovinį, ieÅ¡kovė nepadarė jokių iÅ¡lygų dėl krovinio trÅ«kumo ar apgadinimų, todėl preziumuojama, kad vežimui buvo perduotos 22 paletės krovinio be jokių pažeidimų.

Transporto priemonė su kroviniu į paskirties vietÄ atvyko 2014-11-07, atidarius krovinių sekcijÄ , buvo pastebėta netinkama krovinio bÅ«klė – iÅ¡virtusios, netvarkingos dėžės. Apie tai nedelsiant žodžiu buvo informuotas ieÅ¡kovės vairuotojas ir kroviniui dar esant transporto priemonėje buvo padarytos nuotraukos. Vadovaujantis CMR konvencijos 30 straipsniu, tai, kad važtaraÅ¡tyje nebuvo padarytas įraÅ¡as dėl krovinio trÅ«kumo jokios reikÅ¡mės neturi – CMR konvencija leidžia ir pripažįsta tiek žodines, tiek raÅ¡ytines reklamacijas.

IeÅ¡kovė pristatymo vietoje jokių veiksmų nesiėmė – prieÅ¡ingai, iÅ¡vyko nesulaukusi krovinio skaičiavimo rezultatų. Be to, vairuotojas pateikė gavėjui tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , jog krovinys tokioje bÅ«klėje buvo pakrautas atsakovės sandėlyje. Pakrovimo vietoje važtaraÅ¡tyje apie netinkamÄ krovinio bÅ«klę nebuvo pažymėta. NepraneÅ¡dama apie krovinio trÅ«kumÄ iÅ¡ iÅ¡krovimo vietos, ieÅ¡kovė pažeidė sutarties Nr. 3362-1 2.5 punktÄ . 2014-11-11 atsakovė ieÅ¡kovei pateikė pretenzijÄ .

Tolesnis Å¡alių susiraÅ¡inėjimas dėl Å¡ios pretenzijos tenkinimo vyko raÅ¡tu. 2014-11-10 krovinio gavėjo TOO „Elita“ pretenzijoje nurodytÄ nuostolių sumÄ , 8 606,5 Eur, atsakovė krovinio gavėjui atlygino tarpusavio užskaitų bÅ«du.IeÅ¡kovė UAB „Ars Shipping“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovės vilkikui atvykus į muitinės terminalÄ Uralske, transporto priemonė ir krovinys buvo pateiktas muitinės kontrolei.

Jokių nei plombos, nei plombavimo troso pažeidimų nebuvo nustatyta, jokių pažeidimų nenustatė ir krovinio gavėjas. Tai reiÅ¡kia, jog krovinio gabenimo metu joks fizinis poveikis jam nebuvo daromas. IÅ¡virtusios kelios dėžės buvo pastebėtos tik įpusėjus krovinio iÅ¡krovimui, o ne iÅ¡karto atidarius vilkiko puspriekabę. Krovinį iÅ¡kraunant, gavėjo atstovas jokių pretenzijų dėl krovinio trÅ«kumo nei raÅ¡tu, nei žodžiu nepateikė. Pretenzija apie krovinio dalies trÅ«kumÄ buvo pareikÅ¡ta tik tuomet, kai vilkiko vairuotojas buvo bevykstÄ s į kitÄ iÅ¡sikrovimo vietÄ ir objektyviai nebegalėjo įvertinti krovinio.

Aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtina ieÅ¡kovės vairuotojo – V. S. parodymai. Trečiasis asmuo UADBB „MAI Baltic“ atsiliepimų į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį nepatiekė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-15 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: pripažino atsakovės UAB „Baltic Solutions Transport“ atliktÄ Ä¯skaitymÄ (2015-01-22) ieÅ¡kovės UAB „Ars Shipping“ atžvilgiu negaliojančiu, priteisė ieÅ¡kovei UAB „Ars Shipping“ iÅ¡ atsakovės UAB „Baltic Solutions Transport“ 2 800,00 Eur skolÄ , 105,68 Eur palÅ«kanų, 8,4 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (2 905,68 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-04-02) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 516,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.Teismas pažymėjo, jog remiantis sutarties 1.2 punktu atsakovė įsipareigojo organizuoti pakrovimo-iÅ¡krovimo darbus bei pateikti krovinio pervežimui reikalingus dokumentus.

Tiek atsakovei, tiek ieÅ¡kovei pakrovus savo krovinius į krovininio automobilio priekabÄ , buvo atliktos visos muitinės procedÅ«ros ir priekaba užplombuota, o atidaryta tik pristačius krovinį gavėjui. Dėl nurodytų priežasčių teismas vertino, jog yra tikėtina, kad krovinio trÅ«kumas negalėjo atsirasti tol, kol nebuvo atidaryta krovininio automobilio priekaba. Krovininiam automobiliui atvykus į muitinės terminalÄ Uralsko mieste, plomba buvo patikrinta, jokių jos pažeidimų nenustatyta. Atlikus krovinio iÅ¡muitinimo procedÅ«ras krovinys buvo pristatytas gavėjui, kur užplombuota priekaba buvo atidaryta atsakovės atstovo.

Taip pat nustatyta, kad atsakovė krovinio iÅ¡krovimo metu nepareiÅ¡kė jokių nei žodinių, nei raÅ¡ytinių pretenzijų dėl krovinio trÅ«kumo. Krovininio automobilio priekabÄ atidarė ir krovinį iÅ¡krovė atsakovės atstovai, kurie turėjo visas galimybes įvertinti krovinį. Nepaisant to, krovinys buvo suskaičiuotas ieÅ¡kovės atstovui iÅ¡vykus į kitÄ iÅ¡sikrovimo vietÄ , todėl teismas sprendė, kad remiantis Å¡iomis aplinkybėmis, ieÅ¡kovė gali bÅ«ti atleista nuo atsakomybės dėl dalies krovinio praradimo.Atsakovės atstovas, jei jam bÅ«tų kilę abejonių dėl krovinio kiekio, privalėjo nepriimti krovinio tol, kol jis nebuvo patikrintas ir suskaičiuotas, tačiau jį priėmė visÄ ir nedalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui suskaičiavo tik tuomet, kai krovinys jau buvo krovinio gavėjo žinioje ir dispozicijoje.

Pristačius krovinį buvo užfiksuotos kelios iÅ¡virtusios dėžės, o tai nesukelia jokio pagrindo teigti apie dalies krovinio paradimÄ . Remdamasis tuo, kad pakrovimo, iÅ¡krovimo darbus organizavo pati atsakovė, teismas laikė, kad vežėjas remiantis CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu atleidžiamas nuo atsakomybės už iÅ¡virtusį krovinį dėl ypatingos rizikos, t. y. kad krovinį pakrovė, sudėjo ar iÅ¡krovė krovinio siuntėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo vardu.Krovinio iÅ¡krovimo metu dalyvavo ir važtaraÅ¡tyje pasirašė gavėjo atstovas, kuris jokių krovinio trÅ«kumų ar žalos važtaraÅ¡tyje nenurodė.

Krovinys laikomas atiduotu, kai gavėjas pasiraÅ¡o važtaraÅ¡tyje, taigi nuo Å¡io momento krovinio gavėjui perėjo atsakomybė už daikto praradimÄ , trÅ«kumÄ ar sužalojimÄ , todėl, atitinkamai, Å¡i atsakomybė negali bÅ«ti taikoma ieÅ¡kovei (CMR 17 straipsnio 1 punktas).Atsakovė teigia, kad krovinio trÅ«kumas galėjo atsirasti ir nepažeidus plombos, tačiau tai tik atsakovės nepatvirtinta įrodymais versija. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiais, jog jei krovinys atvyko pas gavėjÄ tokioje bÅ«klėje, vadinasi, prieiga prie krovinio buvo galima vežimo metu ir tai jau yra ieÅ¡kovės atsakomybės dalykas.

Be to, kaip nurodė ieÅ¡kovė, iÅ¡virtusios kelios dėžės buvo pastebėtos tik įpusėjus krovinio iÅ¡krovimui, krovinį iÅ¡kraunant dalyvavo krovinio gavėjo atstovas vardu V., kuris jokių pretenzijų dėl krovinio nepateikė, o pretenzija apie krovinio dalies trÅ«kumÄ buvo pareikÅ¡ta tik tuomet, kai vilkiko vairuotojas buvo bevykstÄ s į kitÄ iÅ¡sikrovimo vietÄ . Atsakovė neįrodė, jog ieÅ¡kovė atliko neteisėtus veiksmus – prarado dalį krovinio ir kad dalis krovinio dingo, dėl ko ieÅ¡kovė negali bÅ«ti atsakinga už dalies krovinio praradimÄ .

Kadangi nėra sÄ lygų, bÅ«tinų ieÅ¡kovės atsakomybei kilti, atsakovė neturi teisės reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės nuostolių, atsiradusių ne dėl ieÅ¡kovės kaltės, atlyginimo. Dėl Å¡ios priežasties atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį teismas atmetė.Tam, kad galėtų įvykti skolos įskaitymas, prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų. Atsakovė neturėjo teisės atlikti įskaitymo ieÅ¡kovės atžvilgiu, kadangi ieÅ¡kovė nėra atsakinga už minėtÄ neva dalies krovinio praradimÄ .Atsakovė pagal sutartį įsipareigojo už ieÅ¡kovės suteiktas pervežimo paslaugas sumokėti per 30 kalendorinių dienų po PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros ir važtaraščio su krovinio gavimo data ir gavėjo vardu, pavarde, paraÅ¡u originalų gavimo. 2014-11-26 ieÅ¡kovė pateikė PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , taip pat atsakovei buvo pateikti ir kiti pagal sutartį reikalaujami dokumentai.

Teismui konstatavus ieÅ¡kovės atleidimÄ nuo atsakomybės už krovinio praradimÄ , trÅ«kumÄ ar sugadinimÄ bei atsakovei už krovinio vežimÄ nesumokėjus pagal 2014-11-26 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , teismas sprendė, kad atsakovė yra skolinga ieÅ¡kovei 2 800,00 Eur bei priteisė Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai.                                   III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė UAB „Baltic Solutions Transport“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2016-07-15 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį – tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog teismas netinkamai identifikavo ginčo esmę, dėl to pritaikė netinkamas teisės normas. Civilinės atsakomybės taikymui reikalinga nustatyti skolininko kaltę, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei padarytos žalos faktÄ bei dydį. Å ioje byloje teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nagrinėjo ne Å¡iuos klausimus, o vežėjo atleidimo nuo atsakomybės, esant ypatingoms CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c) papunktyje numatytoms aplinkybėms, klausimÄ .Pagal CMR Konvencijos 30 straipsnį teismas, visų pirma turėjo nustatyti, ar dalies krovinio trÅ«kumas laikytinas akivaizdžiu, ar neakivaizdžiu.

Å io klausimo teismas nenagrinėjo. Dalies krovinio trÅ«kumas nebuvo akivaizdus – tam reikėjo ne tik suskaičiuoti gautų palečių kiekį, nurodytÄ CMR važtaraÅ¡tyje, bet ir sutikrinti gautų prekių asortimentÄ su krovinį lydėjusiais „invoisais“, todėl nedelsiant po to, kai trÅ«kumas buvo nustatytas, ieÅ¡kovei buvo pateikta raÅ¡ytinė reklamacija – pretenzija (2014-11-11), nepraleidžiant CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Tai iÅ¡ dalies pripažino ir teismas.Atsakovė, susipažinusi su notarine tvarka tvirtintais liudytojo parodymais, reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ apklausti vairuotojÄ teismo posėdyje, tačiau teismas praÅ¡ymÄ tenkino formaliai.

Notarine tvarka patvirtinti liudytojo parodymai bÅ«tų galimas įrodymas tik iÅ¡imtiniais atvejais, ko Å¡ioje byloje nenustatyta. Tai, kad liudytojas yra Baltarusijos pilietis, nėra iÅ¡imtinė aplinkybė. Byloje esant prieÅ¡taringiems įrodymams, ir nesant jokių įrodymų, patvirtinančių liudytojo negalėjimÄ atvykti į teismo posėdį, teismas neturėjo pagrindo vertinti Å¡ių parodymų, arba vertinti juos kritiÅ¡kai ir pasisakyti dėl prieÅ¡ingų įrodymų atmetimo pagrindų. Teismas nepasisakė dėl krovinio gavėjo, esančio Kazachstane, raÅ¡to.Ä®rodymų visuma rodo, kad iÅ¡krovimo metu vairuotojas buvo informuotas apie netinkamÄ krovinio bÅ«klę – ieÅ¡kovė neginčija iÅ¡virtusių palečių fotografavimo, krovinio gavėjas patvirtino, kad vairuotojas žodžiu apie netinkamÄ krovinio bÅ«klę buvo informuotas, tokio iÅ¡virtimo vairuotojas negalėjo nepastebėti, todėl turi bÅ«ti sprendžiama, kad žodinis bendro pobÅ«džio praneÅ¡imas apie krovinio netinkamÄ bÅ«klę vairuotojui buvo pateiktas.

Teismas supainiojo reklamacijos ir pretenzijos sÄ vokas. CMR konvencijos 30 straipsnyje minimos pretenzijos nėra tos, kuriose turėtų bÅ«ti nurodytas nuostolių ir žalos dydis bei pridedami įrodantys dokumentai, kaip yra pretenzijų, reiÅ¡kiamų 32 straipsnio atveju. 30 straipsnio reklamacijos (pretenzijos) yra bendro pobÅ«džio praneÅ¡imas vežėjui apie atvežto krovinio defektus.Kasacinis teismas pasisakė, kad „reklamacijos, numatytos 30 straipsnio 1 dalyje, tikslas – kuriuo nors bÅ«du suteikti vežėjui informacijÄ apie akivaizdžius trÅ«kumus, kad vežėjas galėtų tuoj pat imtis neatidėliotinų veiksmų žalos dydžiui, jos pobÅ«džiui ir susidarymo mechanizmui nustatyti“, tačiau ieÅ¡kovė jokių aktyvių veiksmų nesiėmė.CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalis nustato tik krovinio bÅ«klės jo perdavimo metu prezumpcijÄ , kuri yra paneigiama.

FaktÄ , jog dalis krovinio buvo prarasta vežimo metu, įrodo:

1) krovinio pakrovimo ir pristatymo nuotraukos, 2) krovinys buvo pristatytas darbo dienos pabaigoje, todėl sandėlio darbo laiko gavėjas nebeturėjo galimybės detaliai perskaičiuoti krovinio. Skaičiavimas atliktas 2014-11-08, suraÅ¡ytas aktas, apie tai telefonu informuotas vairuotojas, kuris į pakrovimo vietÄ negrįžo. Pretenzija pareikÅ¡ta 2014-11-11, 3) ieÅ¡kovė nėra užfiksavusi krovinio bÅ«klės prieÅ¡ plombavimÄ Lietuvoje. Plombavimui pateikiama pakrauta transporto priemonė, plombuojantis pareigÅ«nas neturi galimybės patikrinti krovinio bÅ«klės transporto priemonės viduryje, tokia pati situacija – nuimant plombÄ , todėl pažeidimas galėjo atsirasti ir iki plombavimo, 4) krovinio gavėjas patvirtino, kad iÅ¡krovimo metu jis žodžiu vairuotojÄ informavo apie netinkamÄ krovinio bÅ«klę;

5) ieÅ¡kovė vengė vairuotojo apklausos teismo posėdyje.Krovinio iÅ¡krovimo procesas galėtų bÅ«ti tinkamas pagrindas atleisti vežėjÄ nuo atsakomybės tokiais atvejais, kai pats iÅ¡krovimo procesas sÄ lygojo žalÄ . Å iuo konkrečiu atveju, iÅ¡krovimo metu žala neatsirado, todėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c) papunkčiu nėra pagrindo vadovautis.Kadangi ieÅ¡kovė pasitelkė kitÄ vežėjÄ , t. y. UAB „ARS transport“, į bylÄ Å¡i vežėja turėjo bÅ«ti traukiama trečiuoju asmeniu.

Atsakovė reiÅ¡kė tokį praÅ¡ymÄ , tačiau teismas jį atmetė, o priimdamas sprendimÄ , pasisakė dėl UAB „ARS transport“ teisių ir pareigų.IeÅ¡kovė UAB „Ars Shipping“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas aiÅ¡kiai konstatavo, jog daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neįrodė, jog ieÅ¡kovė atliko neteisėtus veiksmus, o kadangi nėra sÄ lygų, bÅ«tinų ieÅ¡kovės atsakomybei kilti, atsakovė neturi teisės reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės nuostolių, atsiradusių ne dėl ieÅ¡kovo kaltės, atlyginimo.

Taigi, teismas, nenustatęs vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, teisingai sprendė, jog tokiu atveju civilinė atsakomybė negalima.Teismo iÅ¡vada, kad nėra neteisėtų veiksmų, yra pagrįsta, kadangi, pirma, 2015-10-28 vilkikas su pakrautais kroviniais nuvyko į muitinę, kur vilkikas su puspriekabe ir joje buvusiais kroviniais pasverti, kadangi vilkiko puspriekabėje buvę kroviniai, atitiko krovinių dokumentus, puspriekabė buvo užplombuota.

Vilkikui atvykus į muitinės terminalÄ Uralsko mieste, jokių nei plombos, nei plombavimo troso pažeidimų nebuvo nustatyta. 2015-11-07 iÅ¡krovimo vietoje dalyvaujant krovinio gavėjui TOO „Elita“, nustatyta, kad krovinio plomba nėra pažeista. Tai patvirtina, jog nepaisant aplinkybės, kad atsakovės krovinys buvo gabenamas kartu su kitu kroviniu, nei ieÅ¡kovė, nei vilkiko vairuotojas objektyviai neturėjo galimybės daryti įtakos pačiam kroviniui, t. y. jo kiekiui, kadangi į muitinę puspriekabė atvyko su visu atsakovės kroviniu, kur jis buvo užplombuotas ir nepažeista plomba nuimta tik iÅ¡krovimo vietoje pas krovinio gavėjÄ .Antra, teismas, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė krovinio iÅ¡krovimo metu nepareiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl krovinio trÅ«kumo, kai krovininio automobilio priekabÄ atidarė ir krovinį iÅ¡krovė atsakovės atstovai, kurie turėjo visas galimybes įvertinti krovinį, tačiau krovinys buvo suskaičiuotas ieÅ¡kovės atstovui iÅ¡vykus į kitÄ iÅ¡sikrovimo vietÄ .

IÅ¡ tokios iÅ¡vados seka, jog teismas krovinio kiekio trÅ«kumÄ laikė akivaizdžiu. Todėl nepagrįstas yra atsakovės teiginys, jog Å¡io klausimo teismas nenagrinėjo. Å i iÅ¡vada yra pagrįsta. IÅ¡ 2015-11-10 pažymos apie siuntos pristatymÄ matyti, kad krovinio gavėjas deklaruoja pasigedęs ne prekių vienetų, o tam tikros rÅ«Å¡ies prekių komplektų ir/ar dėžių, kas patvirtina, jog toks trÅ«kumas yra „matomas ir be iÅ¡pakavimo“, o tai reiÅ¡kia yra akivaizdus, todėl galėjo ir turėjo bÅ«ti nustatomas iÅ¡ karto.

Ir pati atsakovė ginčo nagrinėjimo pradžioje laikėsi pozicijos, kad krovinio trÅ«kumas buvo akivaizdus.Trečia, teismas nesupainiojo reklamacijos ir pretenzijos sÄ vokų. Teismas vartojo sÄ vokÄ pretenzija, kadangi tokia sÄ voka vartojama CMR konvencijos 30 straipsnio lietuviÅ¡kame tekste, bei padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡krovimo metu nei žodinė, nei raÅ¡ytinė reklamacija (pretenzija) dėl krovinio trÅ«kumo pareikÅ¡ta nebuvo. Pastebėta, kad kelios dėžės yra iÅ¡virtusios, tik įpusėjus krovinio iÅ¡krovimui.

Krovinio gavėjo atstovas jokių pretenzijų dėl krovinio nei raÅ¡tu, nei žodžiu nepateikė. Reklamacija dėl krovinio dalies trÅ«kumo buvo pareikÅ¡ta ieÅ¡kovui tik kitÄ dienÄ , t. y. tuomet, kai vilkiko vairuotojas buvo bevykstÄ s į kitÄ iÅ¡sikrovimo vietÄ ir objektyviai nebegalėjo įvertinti krovinio. Å is aplinkybes patvirtina ieÅ¡kovės vairuotojo parodymai, kuriais teismas pagrįstai vadovavosi, kadangi jį apklausti teismo posėdyje buvo per daug sudėtinga, nes liudytojas yra Baltarusijos Respublikos pilietis, ir nors jo darbdavys yra Lietuvos įmonė, dėl savo darbo pobÅ«džio liudytojas praktiÅ¡kai nebÅ«na Lietuvoje.Ketvirta, kadangi krovinio iÅ¡krovimo metu ieÅ¡kovei nebuvo pareikÅ¡ta reklamacija, ji neteko galimybės tuoj pat imtis neatidėliotinų veiksmų galimai žalai nustatyti.

Jei ieškovės vairuotojui atsakovė būtų pareiškusi bet kokias pretenzijas dėl galimo krovinio trūkumo, vairuotojas nebūtų išvykęs iš iškrovimo vietos ir būtų reikalavęs krovinį perskaičiuoti jam dalyvaujant. Todėl ieškovė negali sutikti su atsakovės teiginiais, neva ieškovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir nebendradarbiavo su atsakove, kadangi tokia galimybė iš ieškovės buvo atimta.Penkta, kadangi krovinio gavėjas priėmė krovinį ir nei jis, nei atsakovė nepareiškė ieškovei reklamacijos dėl tariamo krovinio trūkumo, vadovaujantis CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalimi, įsigaliojo prezumpcija dėl tinkamos krovinio būklės jo pristatymo metu.

Apeliaciniame skunde nurodytos prielaidos ir samprotavimai jokiu bÅ«du nepaneigia Å¡ios prezumpcijos. Kadangi krovinio gavėjas CMR važtaraÅ¡tyje pažymėjo, jog priėmė visÄ krovinį, todėl ieÅ¡kovės kaltės prezumpcija iÅ¡nyko nuo to momento, kai buvo perduotas krovinys ir padarytas toks įraÅ¡as CMR važtaraÅ¡tyje. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė turi bÅ«ti atleista nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c papunktį, kadangi krovinio trÅ«kumas galėjo atsirasti dėl ypatingos rizikos, t. y. kad krovinį iÅ¡krovė atsakovo nurodytas krovinio gavėjas.Teismas nepasisakė dėl UAB „ARS Transport“ teisių ir pareigų.

Be to, faktinės vežėjos įtraukimas į bylÄ trečiuoju asmeniu neatitiktų proceso operatyvumo ir koncentruotumo.Trečiasis asmuo UADBB „MAI Baltic“ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai iÅ¡ esmės nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, jog 2014-10-28 tarp Å¡alių buvo sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. 3362-1.

Å ia sutartimi ieÅ¡kovė įsipareigojo krovinį pervežti sutarta tvarka ir terminais, o atsakovė – sumokėti už pervežimo paslaugas. Sutarties 1.2 punkte Å¡alys susitarė, jog atsakovė įsipareigoja organizuoti pakrovimo-iÅ¡krovimo darbus. Po krovinio pakrovimo buvo uždėta muitinės plomba Nr. S574380, tai užfiksuota TIR knygelėje. Plomba buvo uždėta muitinės pareigÅ«no iÅ¡vykstant ir nuimta iÅ¡muitinus krovinį ir pristačius jį gavėjui. 2014-11-07 apie 14.00 val. buvo atliktas patikrinimas ar plomba nepažeista, po muitinės procedÅ«rų, krovinys buvo pristatytas į krovinio iÅ¡krovimo vietÄ .

Čia plomba buvo nufotografuota ir nuimta. IÅ¡krovimo metu pastebėta, kad kelios paletės pažeistos, dėžės iÅ¡kritusios. Gavėjo atstovas atliko krovinio iÅ¡krovimo darbus, krovinį priėmė ir pasirašė važtaraÅ¡tyje. Jokių pretenzijų nei raÅ¡tu, nei žodžiu dėl krovinio trÅ«kumo nepareiÅ¡kė ir važtaraÅ¡tyje nieko nepažymėjo. 2014-11-08 ieÅ¡kovės vairuotojui paskambino gavėjo atstovas ir pareiÅ¡kė reklamacijÄ (pretenzijÄ ) dėl krovinio trÅ«kumo, tuo metu ieÅ¡kovės vairuotojas vyko į kitÄ iÅ¡krovimo vietÄ . 2014-11-11 ieÅ¡kovė gavo atsakovės pretenzijÄ , kurioje buvo nurodyta, jog 2014-11-07 vakare, Uralske iÅ¡muitinus krovinį ir atidarius maÅ¡inÄ buvo pastebėta, kad 3 paletės yra akivaizdžiai pažeistos, dėžės iÅ¡kritusios. 2014-11-08 buvo užfiksuotas prekių trÅ«kumas.

Prekių trÅ«kumo aktas buvo sudarytas 2014-11-10, nurodyta, jog dėl to atsakovė patyrė nuostolių, kurie sudaro 8 606,49 Eur. IeÅ¡kovė, nesutikdama su pretenzijoje pateikiamais reikalavimais, 2014-11-26 pateikė atsakovei PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Serija ARS-S Nr. 003037, kuriÄ pagal sutarties sÄ lygas atsakovė įsipareigojo apmokėti per 30 kalendorinių dienų po PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros ir važtaraščio su krovinio gavimo data ir gavėjo vardu, pavarde, paraÅ¡u originalų gavimo, o 2014-11-27 – atsakymÄ Ä¯ atsakovės pretenzijÄ , kurioje nurodė, kad nesutinka su ja.

Atsakovei neatsiskaičius, ieÅ¡kovė 2015-01-15 kreipėsi į atsakovę su pretenzija, kuria pareikalavo iki 2015-01-25 sumokėti 2 800,00 Eur įsiskolinimÄ už suteiktas pervežimo paslaugas bei 8,4 procentų dydžio metines palÅ«kanas. 2015-01-22 ieÅ¡kovė gavo atsakovės atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ , kuriuo atsisakė tenkinti pretenzijÄ ir atlikusi įskaitymÄ pareikalavo atlyginti 5 806,50 Eur patirtus nuostolius. IeÅ¡kovė, nesutikdama su atsakyme pateikta atsakovės pozicija, 2015-02-18 pateikė atsakymÄ , jog atsakovės pozicija yra nepagrįsta.

Dėl atsakomybės už krovinio dalies praradimÄ Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo ginčo esmę, dėl to pritaikė netinkamas materialinės teisės normas – nagrinėjo ne ieÅ¡kovės civilinės atsakomybės, o vežėjo atleidimo nuo atsakomybės, esant ypatingoms CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c) papunktyje numatytoms aplinkybėms, klausimÄ . Teisėjų kolegija su Å¡iuo ir jį detalizuojančiais atsakovės argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieÅ¡kovei, nurodžiusiai, kad teismas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai konstatavo, jog daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neįrodė, jog ieÅ¡kovė atliko neteisėtus veiksmus – prarado dalį krovinio ir kad dalis krovinio dingo, dėl ko ieÅ¡kovė negali bÅ«ti atsakinga už dalies krovinio praradimÄ .

Kadangi nėra sÄ lygų, bÅ«tinų ieÅ¡kovės atsakomybei kilti, atsakovė neturi teisės reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės nuostolių, atsiradusių ne dėl ieÅ¡kovo kaltės, atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡ie teiginiai, eksplicitiÅ¡kai iÅ¡dėstyti skundžiamame sprendime, kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovė, yra pagrindu konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, sprendė, jog tokiu atveju civilinė atsakomybė negalima, kas savaime pagrindžia aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ieÅ¡kovės civilinės atsakomybės klausimÄ .

Remdamasi Å¡iais motyvais, teisėjų kolegija atsakovės argumentus, susijusius su netinkamu ginčo esmės identifikavimu, atmeta.Atsakovė nurodo, jog CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta krovinio bÅ«klės jo perdavimo metu prezumpcija nagrinėjamu atveju netaikytina, nes atsakovė, laikydamasi minėto konvencijos straipsnio, tinkamai informavo ieÅ¡kovę apie krovinio dalies praradimÄ , kÄ nepagrįstai ignoravo pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo ir susijusiais atsakovės argumentais nesutinka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CRM konvencijos 17 straipsnio 1 dalį vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimÄ ar sugadinimÄ nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento. Taigi, viena prielaidų vežėjo kaltei preziumuoti ir jo atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytas faktas, kad krovinys sugadintas vežimo metu, t. y. nuo jo priėmimo vežti iki perdavimo gavėjui momento. Vežimo metu įvykusiam krovinio apgadinimui ar trÅ«kumui užfiksuoti CMR konvencijos 30 straipsnio 1–2 dalyje nustatyta reklamacijų pateikimo tvarka, kuri priklauso nuo krovinio trÅ«kumų akivaizdumo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lietuviškame CMR konvencijos 30 straipsnio tekste vartojamas „pretenzijos“ terminas, tačiau šiame straipsnyje kalbama apie informacinio pobūdžio reklamacijas. Pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalį, jei gavėjas priimta krovinį neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, jog gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nustatyta važtaraštyje; akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti reiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, ne vėliau kaip per septynias darbo dienas po krovinio priėmimo (neįskaitant sekmadienių ir šventinių dienų).

Tuo atveju, kai krovinio nuostoliai ar sugadinimas išoriškai neakivaizdūs, pretenzijos turi būti reiškiamos raštu. Taigi, jeigu neakivaizdžių nuostolių ar krovinio sugadinimo atveju gavėjas, priėmęs krovinį drauge su vežėju, nepateikė jam reklamacijų per septynias dienas po krovinio priėmimo (neįskaitant sekmadienių ir šventės dienų), laikoma, kad jis priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje. Tokiu atveju įsigalioja CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija dėl tinkamos krovinio būklės jo pristatymo metu.

Krovinio priėmimas, kai gavėjas kartu su vežėju tinkamai nepatikrina priimtų prekių bÅ«klės arba nepareiÅ¡kia pretenzijų, kaip to reikalaujama CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje, yra prima facie įrodymas, kad prekių siunta gauta tokia, kokia nurodyta važtaraÅ¡tyje, tačiau gavėjas ar kitas prekėmis suinteresuotas asmuo gali jį nuginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2014).Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju taip pat yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo.

Kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiÅ¡kiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).Remdamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nesutinka su atsakovės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, ar dalies krovinio trÅ«kumas laikytinas akivaizdžiu, ar ne.

PrieÅ¡ingai, teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės argumentu, jog iÅ¡ skundžiamame procesiniame sprendime iÅ¡dėstytų pirmosios instancijos teismo motyvų galima pagrįstai spręsti, jog pirmosios instancijos teismas krovinio kiekio trÅ«kumÄ laikė akivaizdžiu, reklamacija dėl kurio turėjo bÅ«ti padaroma nedelsiant. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad kiekvienas procesinio sprendimo aspektas nėra iÅ¡samiai ir preciziÅ¡kai atspindėtas procesinio sprendimo tekste, savaime nėra pagrindu konstatuoti tokio sprendimo ydingumÄ .

Procesinis sprendimas turi bÅ«ti vertinamas ne pavirÅ¡utiniÅ¡kai, prioritetÄ teikiant pažodinei jo teksto reikÅ¡mei, o koncentruojantis į sprendimo esmę. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skundžiamo procesinio sprendimo turinys suponuoja, kad minėtas aspektas yra tirtas ir vertintas, todėl su tuo susijusius atsakovės argumentus atmeta. Atsakovės vertinimu, dalies krovinio trÅ«kumas nebuvo akivaizdus. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad krovinio gavėjo sudarytas prekių priėmimo aktas patvirtina, jog deklaruojama, kad trÅ«ksta ne kelių vienetų prekių, o reikÅ¡mingos jų apimties.

Ne mažiau svarbu, kad pati atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikėsi pozicijos, jog dalies krovinio trÅ«kumas yra akivaizdus (tokia pozicija yra iÅ¡dėstyta atsiliepime į ieÅ¡kinį). Tai patvirtina ir į bylÄ pateiktos pristatyto krovinio nuotraukos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės yra pakankamu pagrindu konstatuoti dalies krovinio trÅ«kumo akivaizdumÄ bei atsakovės argumentus, kuriais siekiama suformuoti prieÅ¡ingÄ teismo įsitikinimÄ , atmesti, kaip nepagrįstus.

Kaip minėta, vadovaujantis CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalimi, akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi bÅ«ti reiÅ¡kiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu. Atsakovės teigimu, tokia pretenzija (reklamacija) buvo pareikÅ¡ta. Teisėjų kolegija su Å¡iuo ir susijusiais atsakovės argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡ bylos duomenų, vadovaujantis tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, galima spręsti tik tai, kad krovinio priėmimo metu ieÅ¡kovės atstovui buvo žinoma apie iÅ¡kraunant krovinį pastebėtÄ dėžių iÅ¡virtimÄ , tačiau spręsti, kad krovinio priėmimo metu buvo pareikÅ¡ta pretenzija (reklamacija) dėl krovinio dalies trÅ«kumo pagrindo nėra, kÄ pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tokia pretenzija (reklamacija) buvo pateikta kitÄ dienÄ , kuo remiantis, darytina iÅ¡vada, kad terminas pretenzijai (reklamacijai) pareikÅ¡ti Å¡iuo atveju buvo praleistas. Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo naÅ¡ta skirstoma pagal bendrÄ jÄ taisyklę (CPK 178 straipsnis) – Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė aplinkybės, jog pretenzija (reklamacija) dėl akivaizdaus krovinio dalies trÅ«kumo buvo pareikÅ¡ta laiku, neįrodė.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog notarine tvarka patvirtinti liudytojo parodymai buvo vertinami kitų į bylÄ pateiktų įrodymų kontekste, pagrindo atsisakyti juos vertinti teisėjų kolegija nenustatė, o tai, kad pirmosios instancijos teismas eksplicitiÅ¡kai skundžiamame sprendime nepasisakė dėl krovinio gavėjo raÅ¡to, nereiÅ¡kia, kad jis nebuvo tirtas ir vertintas. Apibendrindama pastaruosius motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo, jam sprendžiant dėl to, ar buvo pareikÅ¡ta pretenzija (reklamacija) dėl akivaizdaus krovinio dalies trÅ«kumo CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, padarytų proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , pažeidimų nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodo, jog tai, kad nagrinėjamame kontekste pirmosios instancijos teismas vartojo pretenzijos, o ne reklamacijos terminÄ , neimplikuoja fakto, kad teismas neteisingai interpretavo CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalies turinį, o iÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, kad konvencijos nuostatų turinys yra suvoktas tinkamai. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija atsakovės argumentus, susijusius su pretenzijų (reklamacijų) pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalį pateikimu, atmeta ir konstatuoja, kad tai yra pagrindu spręsti, jog yra įsigaliojusi CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta krovinio bÅ«klės prezumpcija.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju galioja CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija kaip teisingai nurodo atsakovė, Å¡i prezumpcija yra paneigiama.

Anot atsakovės, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino ir/ar netinkamai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, kurie patvirtina, kad dalis krovinio buvo prarasta vežimo metu, kas yra pagrindu ieÅ¡kovei taikyti civilinę atsakomybę už krovinio dalies praradimÄ . Teisėjų kolegija su Å¡iuo ir jį detalizuojančiais bei susijusiais atsakovės argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įvertinus į bylÄ pateiktus duomenis, yra pagrindas labiau tikėti, kad krovinio dalis jo vežimo metu nebuvo prarasta, kadangi važtaraÅ¡tis ir muitinėse iÅ¡duoti dokumentai patvirtina, jog pirminei muitinei patikrai buvo pristatytas tokio svorio atsakovės krovinys, kokio svorio (10 447,21 kg) jis buvo perduotas pagal važtaraÅ¡tį, muitinėje jis buvo užplombuotas ir nepažeista plomba nuimta tik iÅ¡krovimo vietoje pas krovinio gavėjÄ .

Å ių aplinkybių atsakovė nepaneigė, o aplinkybės, kuriomis ji grindžia savo pozicijÄ nesudaro pagrindo manyti, jog krovinio dalis buvo prarasta vežimo metu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nagrinėjant šį klausimÄ pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų nenustatė bei konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs į bylÄ pateiktus įrodymus bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus, pagrįstai sprendė, jog CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija paneigta nėra, kas sÄ lygoja, jog atsakomybės už krovinio dalies praradimÄ taikymas ieÅ¡kovės atžvilgiu nėra galimas.

Dėl faktinės vežėjos įtraukimo trečiuoju asmeniu Atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ Ä¯traukti į bylÄ trečiuoju asmeniu UAB „ARS transport“, kuri yra faktinė vežėja, o priimdamas sprendimÄ pasisakė dėl jos teisių ir pareigų – atsakomybės už krovinio praradimÄ , todėl sprendimas turi bÅ«ti panaikintas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija su Å¡iuo argumentu nesutinka.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra suformulavęs tam tikras nuostatas dėl teismo pareigos įtraukti į bylÄ trečiuosius asmenis, nepareiÅ¡kiančius savarankiÅ¡kų reikalavimų, ir jų neįtraukimo į bylÄ procesinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-159/2007, 2008-04-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-265/2008). Minėtos nuostatos yra aktualios nagrinėjamoje byloje. Pirma, materialusis trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, dalyvavimo byloje pagrindas – jų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi; nors Å¡ie asmenys nėra tiesioginiai tarp Å¡alių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iÅ¡ Å¡alių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtakÄ jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pusėje tam, jog iÅ¡vengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali bÅ«ti įtraukiami į prasidėjusį procesÄ ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva.

Antra, CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų sukuria bylÄ nagrinėjančiam teismui pareigÄ , nustačius tikėtinÄ teisinę sprendimo įtakÄ ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesÄ ; aptartos įstatyminės nuostatos reiÅ¡kia ir tai, kad, kvalifikuodamas ginčo materialius teisinius santykius, teismas turi įvertinti ir tuos teisinius ryÅ¡ius, kurie ginčo Å¡alis sieja su kitais asmenimis bei materialiosios teisės normas, kuriose nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms.

Trečia, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiÅ¡kia, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesÄ asmens teisinė padėtis ir kokių įstatymo nustatytų teisinių pasekmių teismo sprendimas jam sukėlė.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, atsakovė neįrodė pirmosios instancijos teismo sprendimo tiesioginės įtakos UAB „ARS transport“ teisėms ar pareigoms.

Tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas bÅ«tų konstatavęs, kad dalis krovinio buvo prarasta, kai jis buvo faktinės vežėjos dispozicijoje, ieÅ¡kovė, atlyginusi nuostolius atsakovei, pagal CMR konvencijos 37 straipsnio nuostatas bÅ«tų įgijusi teisę regreso tvarka iÅ¡siieÅ¡koti nuostolių atlyginimÄ iÅ¡ to vežėjo, kurio žinioje krovinys buvo prarastas, t. y. UAB „ARS transport“, kas bÅ«tų pagrindu konstatuoti, jog skundžiamas sprendimas turi įtakos neįtrauktos į bylÄ faktinės vežėjos teisinei padėčiai.

Tuo tarpu šiuo atveju – ieškinį tenkinus, priešieškinį atmetus bei konstatavus, kad yra neįrodyta, jog krovinio dalis prarasta jai esant faktinės vežėjos dispozicijoje, skundžiamas sprendimas nedaro jokios įtakos faktinės vežėjos teisėms ir/ar pareigoms bei teisinei padėčiai per se. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas atsakovės argumentus dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo nagrinėjamoje byloje atmeta.Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundÄ bei panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ Å¡io apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas ieÅ¡kovės naudai, atsakovės praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmetamas, o ieÅ¡kovės – tenkinamas, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisiant 968,00 Eur. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a : Atsakovės UAB „Baltic Solutions Transport“ apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Baltic Solutions Transport“ ieÅ¡kovės UAB „Ars Shipping“ naudai 968,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                             Dainius Rinkevičius                                                                                            Eglė Surgailienė                                                                                                                                                 Jelena Šiškina