Legislator Case Law & Legislation
0ebd3169-e68d-476c-b677-2acc214da799 AI generated

0ebd3169-e68d-476c-b677-2acc214da799 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 0ebd3169-e68d-476c-b677-2acc214da799
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos S. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria pareiÅ¡kimas netenkintas, civilinėje

Legislator headnote

AI generated

0ebd3169-e68d-476c-b677-2acc214da799 · Vilniaus apygardos teismas: asmeniÅ¡kai, nereiÅ¡kia, kad V. B. negalėjo teisę į palikimÄ Ä¯gyvendinti per įgaliotinį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė

byla Nr. 2S-426-340/10

Teisminio

proceso Nr.:2-01-3-09363-2009-8

Procesinio

sprendimo kategorija: 116.1; 122.4; 128.19

 (S)

VILNIAUS

APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010

m. gegužės 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,

kolegijos teisėjų D. Kačinskienės, A. Auruškevičiaus,

kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos S. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo

2009 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria pareiškimas netenkintas, civilinėje

byloje pagal pareiÅ¡kėjos S. K. praÅ¡ymÄ dėl praleisto

termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto

26-asis notarų biuras, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė :

pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama atnaujinti V.

B. įstatymų nustatytÄ I. Z. palikimo priėmimo terminÄ .

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos

motina V. B.. Pagal 2008-02-12 testamentÄ V.

B. visÄ jai priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ paliko

pareiškėjai. Nurodė, jog dar iki motinos mirties

pareiškėjai buvo žinoma, kad jos motinos sugyventinis I.

Z. pagal 1990-01-29 testamentÄ visÄ savo turtÄ

paliko V. B.; I. Z. mirė (duomenys

neskelbtini). Asmenų, turinčių teisę į

privalomÄ jÄ dalį nėra, po jo mirties Vilniaus m. 26-tame notarų biure

paveldėjimo byla nėra pradėta. Pareiškėjos motina V. B.

faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ â€“ pradėjo paveldimÄ

turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu, nes gyveno kartu

su I. Z.. Kadangi V. B. labai sirgo, motinai paliktu

turtu rÅ«pinosi pareiÅ¡kėja: sumokėjo I. Z. įsiskolinimus už komunalines paslaugas, elektrÄ , dujas ir

kt., pradėjo buto remontÄ , reguliariai moka mokesčius už butÄ . Tvarkant motinos

palikimÄ , paaiÅ¡kėjo, kad motina laiku nepadavė notarų biurui pareiÅ¡kimo apie I. Z. palikimo priėmimÄ . Terminas jį

paduoti praleistas dėl to, kad dar iki I. Z. mirties V. B. labai sirgo, jai buvo 72 metai, ji negalėjo vaikščioti,

ilgÄ laikÄ gulėjo ligoninėse, jos bÅ«klė buvo sunki.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 26-asis notarų biuras atsiliepime

į praÅ¡ymÄ nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, jog byloje bÅ«tų atnaujintas praleistas

terminas palikimui priimti pareiškėjos motinai V. B. po I. Z. mirties, taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto 26-tajame

notarų biure paveldėjimo byla po I. Z. mirties nepradėta.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities

valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į praÅ¡ymÄ nesutiko su praÅ¡ymu, prašė

jo netenkinti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos motina V. B. nerealizavo savo teisės priimti palikimo pagal testamentÄ ,

nepriėmė įstatymų nustatyta tvarka I. Z. palikimo, nes ji, kaip įpėdinė, žinodama apie atsiradusį

palikimÄ , per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepareiÅ¡kė valios priimti palikimÄ ir

nepradėjo jo faktiÅ¡kai valdyti, vadinasi teisės į palikimÄ neįgyvendino. Vien

pareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė, kad V. B. sirgo ir negalėjo savo teisės į palikimÄ Ä¯gyvendinti

asmeniÅ¡kai, nereiÅ¡kia, kad V. B. negalėjo teisę į palikimÄ Ä¯gyvendinti per įgaliotinį.

Testatorius I. Z. neturėjo

vaikų, sutuoktinės ar kitų vėlesnės eilės įstatyminių įpėdinių, o pareiškėja

nepriklauso įstatyminių įpėdinių ratui, todėl neturi teisės priimti I. Z. testamentu palikto turto.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009-11-03

nutartimi pareiÅ¡kėjos S. K. praÅ¡ymo atnaujinti V. B. terminÄ palikimui, atsiradusiam po palikėjo I. Z. mirties, priimti netenkino. Teismas

nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė

pareiškėjos motina V. B.. Pagal 2008-02-12

testamentÄ V. B. visÄ jai priklausantį kilnojamÄ jį ir

nekilnojamÄ jį turtÄ paliko pareiÅ¡kėjai, kuri priėmė

motinos palikimÄ paduodama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie

palikimo priėmimÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu V. B. iki mirties gyveno bute,

esančiame (duomenys neskelbtini),

nuosavybės teise priklausiusiame I. Z., kuris buvo V. B. sugyventinis iki jo mirties (duomenys

neskelbtini). Pagal 1990-01-29 testamentÄ po savo

mirties I. Z. visÄ savo

turtÄ paliko V. B.. Teismas

konstatavo, kad terminas nurodytam palikimui (butui, esančiam (duomenys

neskelbtini)) priimti praleistas. Pagal CK 5.57 str. teismas gali pratęsti

terminÄ palikimui priimti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl

svarbių priežasčių. Teismas nustatė, kad mirus

I. Z., palikimo atsiradimo dienÄ ((duomenys

neskelbtini)) paveldi jo testamentinė įpėdinė – V. B.,

kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Byloje yra

duomenys, kad adresu (duomenys neskelbtini), niekas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos, o

testamentuose bei visuose V. B. sveikatos būklę liudijančiuose dokumentuose, nurodoma, kad

jos gyvenamosios vietos adresas iki mirties buvo (duomenys

neskelbtini), arba (duomenys

neskelbtini), todėl nėra duomenų, kad V. B. bÅ«tų priėmusi palikimÄ

faktiškai jį valdydama (gyvendama ir rūpindamasi butu, esančiu (duomenys

neskelbtini)). Taip pat teismas nustatė, kad po I. Z. mirties Vilniaus m. 26-tame

notarų biure paveldėjimo byla nėra pradėta, paveldėjimo teisės liudijimas

neiÅ¡duotas, įregistruotų testamentų nėra. Teismas nustatė, kad V. B. per įstatymų nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ nuo

palikimo atsiradimo dienos I. Z. palikimo nei asmeniškai,

nei per įgaliotinį nepriėmė. Testamentinės įpėdinės V. B.,

nespėjusios priimti palikimÄ ir mirusios praėjus trijų mėnesių terminui jam

priimti, įpėdiniai (Å¡iuo atveju – pareiÅ¡kėja) netenka teisės priimti nepriimtÄ

mirusiojo I. Z. palikimÄ , nes Å¡i teisė buvo

pasibaigusi palikėjos V. B. mirties momentu. CK 5.57 str.

kitiems asmenims, be įpėdinio, nesuteikiama teisė kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti

pratęsti terminÄ (praleistÄ dėl svarbių priežasčių) palikimui priimti, todėl

pareiÅ¡kėjai teisė kreiptis į teismÄ dėl termino I. Z. palikimui

priimti atnaujinimo (pratęsimo) pareiškėjos motinai V. B.,

kaip jo testamentinei įpėdinei, neatsirado.

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo

2009-11-03 nutartį pakeisti: pašalinti iš nutarties motyvuojamosios dalies

nurodytÄ aplinkybę, kad „nėra duomenų, kad V. B. bÅ«tų

priėmusi palikimÄ faktiÅ¡kai jį valdydama (gyvendama ir rÅ«pindamasi butu,

esančiu (duomenys neskelbtini))“. Apeliantės vertinimu, teismas

nutartyje pasisakė dėl aplinkybių, kurios neturi reikšmės bylai išspręsti ir

dėl kurių nebuvo teikiami įrodymai; teismas peržengė byloje pareikšto

reikalavimo ribas, pažeisdamas CPK 265 str. reikalavimus. Pažymi, jog buvo

praÅ¡oma atnaujinti apeliantės motinai įstatymų nustatytÄ I. Z.

palikimo priėmimo terminÄ . Nutartyje teismas nustatė aplinkybę, kad V. B. nepriėmė palikimo faktiÅ¡kai jį valdydama, nors Å¡ios

aplinkybės nustatymas nebuvo šios bylos nagrinėjimo objektu. Pažymi, kad

įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės laikomos prejudiciniais

faktais; nagrinėjamu atveju tai reikštų, kad teismas faktiškai atėmė teisę

kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad motina V. B. priėmė I. Z. palikimÄ pradėdama jį

faktiÅ¡kai valdyti, nes šį faktÄ nustatė teismas skundžiamoje nutartyje. Å ios

aplinkybės turi būti pašalintos iš nutarties motyvuojamosios dalies.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities

valstybinė mokesčių inspekcija prašo pirmosios instancijos teismo 2009-11-03

nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog atsižvelgiant į kasacinio teismo

praktikÄ pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini

prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas.

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė aplinkybę, kad byloje nėra duomenų, kad V. B. bÅ«tų priėmusi palikimÄ faktiÅ¡kai jį valdydama; bylos

nagrinėjimo dalykas – įstatymo nustatyto termino palikimui priimti

atnaujinimas, o ne juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, todėl nustatyta

aplinkybė neturės prejudicinės galios, nes kitas bylos įrodinėjimo dalykas.

Atskirasis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios

instancijos teismas, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl praleisto termino palikimui

priimti atnaujinimo, netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pritaikė šį

klausimÄ reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, peržengė byloje

pareikšto reikalavimo ribas.

CPK 265 str. 2 d. reglamentuota, kad teismas turi priimti sprendimÄ dėl

visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus

atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti

byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus Kodekse numatytus atvejus. Draudimas

peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas laikomas vienu iš dispozityvumo

principo aspektų – šalims suteikiama galimybė disponuoti ginčo objektu. Nagrinėjimo

ribas nustato Å¡alių pareiÅ¡kiami reikalavimai, todėl pagal bendrÄ jÄ taisyklę

teismas negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribų, t. y. pareikšti

nuomonės dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ ypatingosios teisenos

tvarka, praÅ¡ydama atnaujinti V. B. įstatymų nustatytÄ I. Z. palikimo priėmimo terminÄ . Ypatingosios teisenos bylų

tikslas yra tinkamas tam tikrų materialiosios teisės normų įgyvendinimas, jų

administravimas, tam tikrų sÄ lygų joms įgyvendinti siekiant įtvirtinti tam

tikras asmens materialiÄ sias subjektines teises konstatavimas ir įtvirtinimas. Nors

ypatingosios teisenos bylos nėra dispozityvios, teismo vaidmuo nagrinėjant

tokio pobūdžio bylas yra aktyvus, tačiau tai nereiškia, kad teismas gali

pasisakyti dėl klausimų, nesusijusių su nagrinėjamu dalyku. Kolegija sutinka su

apeliantės argumentu, kad nutartyje teismas nustatė aplinkybę, kad V. B. nepriėmė palikimo faktiškai jį valdydama, nors šios

aplinkybės nustatymas nebuvo šios bylos nagrinėjimo objektu. Pirmosios

instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ dėl įstatymų nustatyto termino

atnaujinimo, motyvuojamojoje nutarties dalyje be pagrindo konstatavo, jog nėra duomenų, kad V. B. bÅ«tų priėmusi palikimÄ faktiÅ¡kai jį valdydama (gyvendama ir

rūpindamasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini)), todėl ši aplinkybė pašalintina iš teismo nutarties

motyvų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331,

336, 337, 339 str., kolegija

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį pakeisti,

pašalinti iš nutarties motyvuojamosios dalies aplinkybę, kad „nėra duomenų, kad

V. B. bÅ«tų priėmusi palikimÄ faktiÅ¡kai jį valdydama

(gyvendama ir rūpindamasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini))“.

Kolegijos pirmininkė                                                                                        T.

Žukauskienė

Teisėjai                                                                                                            D.

Kačinskienė

A. Auruškevičius