0ebcf16d-05ea-4d3c-b7a2-919788ca659e · Kauno apylinkės teismas

Civ. byla Nr. Civilinė byla Nr. 2-131-924/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03347-2015-5    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 2.3.2.6.; 2.1.5.4. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 11 d.                                                               Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Erikai AliÅ¡auskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui Aidui Venckui, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Laimai PuÅ¡inskienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

M. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl buto perdavimo neatlygintinai nuosavybės teise, tretieji asmenys D. R., R. V., ir n u s t a t ė : IeÅ¡kovė R. M. ieÅ¡kiniu praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ Kauno miesto savivaldybę perduoti jai nuosavybės teise neatlygintinai butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose bei jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad mirusioji M. B. V. (buvusi pavardė Å .) 1967-03-04 pirko 1/3 dalį medinio vieno aukÅ¡to su priestatu gyvenamojo namo dalį, buvusio (duomenys neskelbtini).

Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1974-12-1 1 sprendimu Nr. 582 buvo atliktas statinių, kuriuos numatyta nugriauti įkainavimas. Å io sprendimo antrame punkte numatyta apmokėti savininkams už jų nugriaunamÄ turtÄ , M. B. V. nenumatant kompensacijos už netektÄ turtÄ . Kauno miesto Lenino rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1976-06-25 sprendimu Nr. 216 buvo nuspręsta M.B. V. suteikti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Minėtas butas 1976-06-28 buvo suteiktas pagal orderį Nr. 408.

Å iame bute M. B. V. gyveno iki pat mirties, t.y. 2015-08-25. M. B. V. visÄ valdymo laikotarpį tikėjo, jog paėmus iÅ¡ jos nuosavybę ir negavus jokios piniginės kompensacijos, suteiktas butas privatizavimo metu bus įregistruotas jos vardu. Sergant reumatoidiniu artritu nuo 1998 metų M. B. V. sveikata ženkliai pablogėjo ir tapo pirmos grupės invalidė, o nuo 1999 metų, ligai progresuojant, tapo pirmos grupės invalidė su visiÅ¡ka negale. Tačiau judėjimo galimybės ribotos buvo ir ankščiau, todėl pati nebegalėjo tinkamai pasirÅ«pinti informacija apie nuosavybės įregistravimÄ .

Per privatizavimo laikotarpį, M. B. V., skirtingai nei kiti piliečiai, negavo jokio praneÅ¡imo atvykti ir pateikti papildomus dokumentus, susimokėti paskaičiuotÄ mokestį ir atlikti kitas procedÅ«ras. Kadangi butas dėl nežinomų priežasčių iki Å¡iol neprivatizuotas, nei M. B. V., nei jos teisių perėmėja R. M. nėra pasinaudojusios buto privatizavimo teise, buvusi nuosavybė paimta, paimto turto vertė nebuvo kompensuota, todėl praÅ¡o, kad butas nuosavybės teisėmis bÅ«tų perduotas neatlygintinai.

IeÅ¡kinio senaties nepraleido.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko bei praÅ¡o jį atmesti. Atsakovės atstovė nurodė, kad iÅ¡ byloje esančių dokumentų, matyti, kad 1974-12-11 Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendime Nr. 582, kuriuo buvo patvirtinti įkainavimo aktai namų valdų ir jose esančių statinių bei želdinių, kurie nukeliami ryÅ¡ium su statyba, nėra nurodyta ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, taip pat kaip nėra ir ieÅ¡kovės pavardės tarp savininkų, kuriems buvo nuspręsta sumokėti kompensacijÄ už jų nukeliamÄ turtÄ .

IeÅ¡kovė pateikė 1976-06-25 Kauno miesto Lenino rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komitetu sprendimÄ Nr. 216, kuriuo buvo nuspręsta suteikti ieÅ¡kovei M. B. V. ginčo butÄ . Pateiktoje pažymoje, prie minėto sprendimo, nurodyta, kad „ButÄ ryÅ¡ium su namo griovimu suteikia SMT „Kauno statyba". Pažymėtina, kad aukščiau nurodytame sprendime nėra nurodyta, kad kaip kompensacijÄ už griaunamÄ namų jos gyventojams ginčo gyvenamosios patalpos yra suteikiamos nuosavybės teise.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, jog ginčo gyvenamosios patalpos buvo suteiktos kaip kompensacija už ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausiusiÄ namų valdÄ (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos asmeninės nuosavybės teise turėta namo dalis buvo nugriauta, paimta visuomenės poreikiams, o kompensacija už tai jai nesumokėta, todėl laikytina, jog nustatytos Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnyje reikalaujamų sÄ lygų ji neatitinka.

Ginčo gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartyje taip pat nurodoma, kad tai yra „gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinė nuomos sutartis“, o nuomos sutarties 1 punkte nurodoma, kad „nuomotojas suteikia nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui“. Taigi atsakovė nesutinka su ieškove, kad ji nuo 1976 metų nežinojo, jog ji ir jos šeima gyvena nuomojamose gyvenamosiose patalpose, manė, kad butas yra jos nuosavybė.

Jeigu ieÅ¡kovė manė, kad ginčo gyvenamosios patalpos yra suteiktos nuosavybės teise, tai neaiÅ¡ku kodėl ji neatliko ginčo gyvenamųjų patalpų teisinės registracijos savo vardu, o 2001-07-30 pasirašė ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarti, visÄ laikÄ mokėjo nuomos mokestį už ginčo gyvenamÄ sias patalpas ir nė karto neginčijo nuompinigių mokėjimo pagrindo. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad galiojant LR butų privatizavimo įstatymui pateikė praÅ¡ymÄ Savivaldybei dėl ginčo gyvenamųjų patalpų nuosavybės teisės pripažinimo neatlygintinai.

IeÅ¡kovė taip pat nepateikė įrodymų, kad visÄ laikotarpį, kai butas (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡nuomotas, kreipėsi dėl savo teisių pažeidimo, jeigu manė, kad jos yra pažeistos. Be to, ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti. Tretieji asmenys nagrinėjant bylÄ nedalyvavo, teismui raÅ¡tu pateiktuose praneÅ¡imuose nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka bei praÅ¡o jį tenkinti (b.l. 92, 128, 129, 166, 167).IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Byloje nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (b.l. 49).

Remiantis 1976-06-28 orderio Nr. 408 pagrindu M. B. V. su Å¡eimos nariais buvo leista apsigyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b.l. 73). 2001-07-30 su M. B. V. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis dėl buto (duomenys neskelbtini), nuomos (b.l. 71-72). Pagal Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2015-03-03 duomenis, bute (duomenys neskelbtini), savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravę D. R., R. V. ir M. B. V. (b.l. 70). Pradinė ieÅ¡kovė M.

B. V., iÅ¡kėlus bylÄ teisme, t.y. 2015-08-25, mirė (b.l. 110). Kauno apylinkės teismo 2015-10-08 nutartimi, pakeista mirusioji ieÅ¡kovė M. B. V. jos teisių perėmėja R. M. (b.l. 121, 122). Byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovės teisės lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, t.y. dėl ieÅ¡kovės, kaip mirusiosios M. B. V. teisių perėmėjos, atitikimo Butų privatizavimo įstatyme nustatytiems reikalavimams.Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovės R. M. motina M.

B. V. (tuo metu buvusi pavardė Å ., b.l. 33-36) 1967-03-04 nupirko 1/3 dalį medinio vieno aukÅ¡to su priestatu gyvenamojo namo dalį, buvusio (duomenys neskelbtini) (b.l. 150-151), Å¡i sutartis tÄ pačiÄ dienÄ buvo įregistruota vieÅ¡ajame registre. Byloje nekilo ginčo, kad minėtas namas, kurio dalis pagal 1967-03-04 sutartį nuosavybės teise priklausė M. B. V., buvo nugriautas (atsakovė Å¡iÄ aplinkybę bylos nagrinėjimo metu pripažino), (CPK 187 str.), be to tai patvirtina byloje esantys įrodymai.

Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1974-12-11 sprendimu Nr. 582 „Dėl namų valdų ir jose esančių statinių bei želdinių, kurie nukeliami ryÅ¡ium su valdine statyba, įkainavimo aktų tvirtinimo“ buvo atliktas statinių, kuriuos numatyta nugriauti įkainavimas. Å io sprendimo 2-ame punkte numatyta apmokėti savininkams už jų nugriaunamÄ turtÄ , M. B. V. nenumatant kompensacijos už netektÄ turtÄ (b.l. 39-41). IeÅ¡kovės pateikti duomenys, gauti iÅ¡ Kauno apskrities archyvo, patvirtina, kad Kauno miesto Lenino rajono Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1976-06-25 sprendimu Nr. 216 nuspręsta M.

B. V., ryÅ¡ium su namo griovimu, suteikti gyvenamas patalpas – 3 kambarių butÄ (duomenys neskelbtini), (b.l. 170-175). Taip pat Kauno apskrities archyvas informavo, kad žinių apie piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimÄ M. B. V. archyve saugomuose Kauno miesto ir Kauno miesto Lenino rajono LDT vykdomųjų komitetų finansų skyrių ir statybos – montavimo tresto „Kauno statyba“ dokumentų fonduose nėra (b.l. 169). Apie tai, kad M. B. V. bÅ«tų buvusi iÅ¡mokėta kompensacija už jai nuosavybės teise priklausiusio buto nugriovimÄ negalėjo pateikti ir atsakovė, teigdamas, kad tokių duomenų nėra.

Todėl teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, vertina, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog M. B. V. kompensacija už jai nuosavybės teise priklausiusio buto nugriovimÄ iÅ¡mokėta nebuvo (CPK 178 str., 185 str.). Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnis reglamentuoja neatlygintinį gyvenamųjų namų ar butų perdavimÄ piliečių nuosavybėn. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies nuostatÄ atitinkamomis sÄ lygomis įstatymas nustato, kad pripažįstama nuosavybės teisė. Esant Å¡ioje normoje nustatytoms sÄ lygoms, nuosavybės teisė atsiranda įstatymo pagrindu.

Pagal Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatÄ buvusiems namų savininkams neatlygintinai pripažįstama nuosavybės teisė į nuomojamÄ valstybinį gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ , jeigu yra tenkinamos Å¡ios sÄ lygos:

1) jeigu buvusio savininko namas, priklausęs asmeninės nuosavybės teise, buvo nugriautas;

2) jeigu už Å¡io savininko nuosavybę nebuvo kompensuota. Nuosavybės teisė į nuomojamÄ butÄ buvusiam savininkui atsiranda iÅ¡ įstatymo. Kad Å¡i teisė bÅ«tų įgyvendinta, miesto, rajono valdyba turėjo priimti sprendimÄ neatlygintinai perduoti piliečio nuosavybėn jo nuomojamÄ butÄ ar namÄ (Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis), o atsisakymas priimti tokį sprendimÄ galėjo bÅ«ti ginčijamas teismine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 8 straipsnis). Detalesnės Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkos nebuvo nustatyta.

Pagal įstatymÄ valstybės pavedimu veikiantis asmuo – miesto, rajono valdyba – turėjo patikrinti, ar asmuo atitinka įstatymo nustatytas sÄ lygas nuosavybės teisei įgyti ir, jeigu asmuo sÄ lygas atitiko, privalėjo priimti sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų įgyvendinta savininko nuosavybės teisė. SprendimÄ neatlygintinai pripažinti nuosavybės teisę gali bÅ«ti atsisakyta priimti tik tokiu atveju, jeigu valdyba nustatytų, kad asmuo neatitinka Å¡ių sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009).

Taip pat Å¡ioje nutartyje nurodyta, kad civilinės teisės doktrina ir teisės taikymo tradicijos patvirtina, kad ginčo santykiui taikomi tie įstatymai, kurie galiojo ginčo santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Ta aplinkybė, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu įstatymas, reguliavęs ginčo santykį, nebegalioja, neturi reikÅ¡mės, nes įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiÅ¡kia, kad jis nebeveikia „į ateitį“ (ex nunc), t. y. jis negalioja po jo panaikinimo atsiradusiems teisiniams santykiams, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad iÅ¡nyksta (pasibaigia) teisės ir pareigos, įgytos pagal anksčiau galiojusį įstatymÄ .

Vadinasi, įstatymui nustojus galioti, galima įgyvendinti tik tÄ teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu ir kuri buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt.; bylos Nr. 3K-3-394/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v.

Kauno miesto savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-1025/2000). Tiek mirusioji M. B. V., tiek jos teisų perėmėja (paveldėtoja) ieÅ¡kovė R. M. atitinka visas įstatymo paminėtas sÄ lygas. Byloje nustatyta, kad turėta namo dalis buvo nugriauta, už tai kompensacija M. B. V. (ar jos teisių perėmėjai) sumokėta nebuvo, teisės įgyti neatlygintinai ginčo butÄ už nugriautÄ namo dalį, įgytos galiojant Butų privatizavimo įstatymui, todėl laikytina, jog nustatytos Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnyje reikalaujamos sÄ lygos.

Vadinasi, kai galiojant Butų privatizavimo įstatymui jo pagrindu atsirado nuosavybės teisė, tai ji turi bÅ«ti ginama ir įgyvendinama. M. B. V. iki pat mirties gyveno ginčo bute, su ja buvo sudaryta buto nuomos sutartis, ji visÄ laikÄ rÅ«pinosi turtu, o po jos mirties ieÅ¡kovė R. M. perėmė jos teises, tame tarpe ir teisę privatizuoti butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ . Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl ieÅ¡kovės nuomojamo buto atitikties privatizavimo objektui keliamiems reikalavimams, byloje yra pateikti duomenys, kad nei ieÅ¡kovė, nei mirusioji M.B.

V. nėra privatizavusi kitos gyvenamosios patalpos (b.l. 132-135, 168).Prasidėjus butų privatizacijos procesui, ieÅ¡kovės teigimu, buvo kreiptasi į kompetentingas institucijas (Kauno miesto savivaldybę) dėl ginčo buto privatizavimo, tačiau nei jai, nei jos motinai nebuvo paaiÅ¡kinta kur ji toliau turėtų kreiptis ir kokius veiksmus atlikti, kad neatlygintinai bÅ«tų perduotas ginčo butas. M. B. V. visÄ valdymo laikotarpį tikėjo, jog paėmus iÅ¡ jos nuosavybę ir negavus jokios piniginės kompensacijos, suteiktas butas privatizavimo metu savivaldybės iniciatyva bus įregistruotas jos vardu.

IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad M. B. V., galiojant BÅ«tų privatizavimo įstatymui, bÅ«tų kreipusi į savivaldybę dėl ginčo buto privatizavimo (perdavimo neatlygintinai) atsakovė negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti, nurodydama, kad tokių duomenų neturi. Tačiau pažymėtina ir tai, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė R. M. 2007-04-02 savivaldybei buvo pateikusi praÅ¡ymÄ leisti privatizuoti jos mamai M. B. V. priklausantį butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 96), tačiau jos praÅ¡ymas nebuvo patenkintas (b.l. 97-98).

Teismo posėdžio metu, atsakovės atstovė patvirtino, kad nebuvo pradėtas privatizavimo procesas iÅ¡ esmės vien dėl to, kad BÅ«tų privatizavo įstatymas nuo 1998 metų neteko galios. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors nuosavybės teisė į nuomojamÄ butÄ buvusiam savininkui atsiranda iÅ¡ įstatymo, tačiau detalesnės Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkos nebuvo nustatyta. Ä®vertinus byloje esančius duomenis, tikėtina, kad valstybės institucijos darbuotojai ieÅ¡kovei (jos motinai) nei galiojant Butų privatizavimo įstatymui, nei vėliau jai raÅ¡tu kreipusis į savivaldybę tinkamai nepaaiÅ¡kino (apskirtai tai nebuvo aiÅ¡kinamasi bei nagrinėjama), kad butas suteiktas už nusavintÄ nuosavybę ir kad papildomų dokumentų pateikti nereikia, ir ginčo butas pagal įstatymÄ turėtų bÅ«ti perduotinas neatlygintinai.Ginant pažeistÄ savininko teisę įregistruoti pagal įstatymÄ atsiradusiÄ nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre, priimtinas sprendimas, kuris bÅ«tų pagrindas Å¡iÄ teisę įregistruoti.

Ieškovės ieškinys tenkintinas ir ieškovei nuosavybės teise neatlygintinai perduotinas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).             Dėl ieškinio senaties             Atsakovė nurodė, kad ieškinį dėl tariamai pažeistų teisių ieškovė pareiškė tik 2015-02-13, t.y. nuo 1998-07-01 (Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d.) iki ieškinio pareiškimo ieškovas nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teisių, jeigu laikė, kad jos buvo pažeistos.

Todėl ieÅ¡kovei praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti.             Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog ieÅ¡kinio senaties terminas yra laiko tarpas, per kurį asmuo gali privestinai įgyvendinti savo pažeistas teises (1964 m. CK 83 str. 1 d., 2000 m. CK 1.124 str.). Å is terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kada ieÅ¡kovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jo teisės yra pažeistos (CK 86 str., CK 1.127 str. 1 d.).

Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Vien tai, kad Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė pasibaigus Å¡io įstatymo galiojimui turėjo suprasti, kad jos teisės yra pažeistos. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė apie jos teisių pažeidimÄ sužinojo tik gavusi Kauno miesto savivaldybės administracijos 2007-04-20 raÅ¡tÄ â€žDėl buto (duomenys neskelbtini) privatizavimo“, kuriame aiÅ¡kiai nurodyta, jog Å¡iuo metu teisės aktai nenumato galimybės privatizuoti savivaldybių gyvenamÄ sias patalpas.

BÅ«tent nuo Å¡io raÅ¡to gavimo ieÅ¡kovė ir suprato apie daromÄ jos teisių pažeidimÄ , todėl nuo Å¡io momento ieÅ¡kovei ir skaičiuotina ieÅ¡kinio senaties termino pradžia. Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra 10 metų. Tuo tarpu, ieÅ¡kovė teismui ieÅ¡kinį dėl buto perdavimo neatlygintinai pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 7 str. pateikė 2015-02-23. Todėl teismas sprendžia, kad ji termino ieÅ¡kiniui paduoti nepraleido.

Teismas pabrėžia, kad net po 2001-07-30 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties pasiraÅ¡ymo, juolab, kad Kauno miesto savivaldybei nuosavybė į ginčo butÄ Ä¯registruota po Å¡ios nuomos sutarties pasiraÅ¡ymo (įraÅ¡as galioja nuo 2002-03-29), ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ dėl buto privatizavimo, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė nesuvokė ir negalėjo suvokti apie daromÄ jos teisių pažeidimÄ . Byloje esantys duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovei iki to laiko kol atsakovė nepranešė ieÅ¡kovei, jog atsisako tenkinti jos pareiÅ¡kimÄ dėl ginčo buto privatizavimo nebuvo bÅ«tinybės ginti savo pažeistas teises teisme, t.y. ji turėjo pagrindo tikėtis, jog jai bus perduotas nuomojamas butas.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė praÅ¡ymo atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat įrodymų patvirtinančių patirtas iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ , todėl nėra pagrindo spręsti dėl jų priteisimo (CPK 79 str., 93 str. 1d., 98 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 - 265 str., 268 str., 279 str., teismas n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Perduoti ieÅ¡kovei R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise neatlygintinai butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                             Edvardas Paliokas