2025-11-17 Nr. AB-19384-3-61-3-03371-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2865-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03371-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. N. K. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. N. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal N. N. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Ralf Bradt“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-14353-631/2025 atmetė pareiškėjo N. N. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundą, kuriuo prašoma panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2025 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 25S111975, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes su pareiškėju nutraukta darbo sutartis (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas dėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 22 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Departamento Sprendimo galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas buvo priimtas ir perduotas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Departamento 2025 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. 25S111975, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas), nutraukus su juo sudarytą darbo sutartį, galiojimą iki kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tuo, kad Darbo ginčų komisija 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. APS-132-17006/2025 patvirtinto tarp pareiškėjo ir uždarosios akcinės bendrovės „Ralf Bradt“ (toliau – ir UAB „Ralf Bradt“, darbdavys) 225 m. rugsėjo 8 d. sudarytą taikos sutartį, kuria buvo susitarta, kad: 1) UAB „Ralf Bradt“ pripažįsta pareiškėjo ir jo 2024 m. gruodžio 30 d. darbo sutarties nepertraukiamumą ir galiojimą nuo 2025 m. sausio 1 d. iki kol galioja šiuo metu galiojanti ir neterminuota 2024 m. gruodžio 30 d. darbo sutartis; 2) UAB „Ralf Bradt“ ir pareiškėjas susitaria, kad nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2025 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas yra neapmokamose atostogose; 3) UAB „Ralf Bradt“ įsipareigoja pateikti reikiamus pranešimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie pareiškėjo tęstinį įdarbinimą nuo 2025 m. sausio 1 d. ir neapmokamas atostogas nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2025 m. lapkričio 28 d.; 4) pareiškėjas atsisako kitų savo reikalavimų, keliamų prašyme; 5) UAB „Ralf Bradt“ pripažįsta, kad jo pranešimas Nr. 2505-PRNŠ-0136, pateiktas Departamentui, apie darbo sutarties nutraukimą su pareiškėju negalioja nuo jo pateikimo Departamentui per MIGRIS paskyrą. Pareiškėjas teigia, kad, nesustabdžius Departamento Sprendimo vykdymo, jis (pareiškėjas) negalės grįžti į darbą nuo 2025 m. lapkričio 28 d., vykdant įsiteisėjusį Darbo ginčų komisijos 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir bus priverstas išvykti iš Lietuvos, dėl to neteks darbo ir pajamų. Pareiškėjas pažymi, kad iš naujo kreiptis dėl Leidimo išdavimo jo kilmės šalyje šiuo metu neįmanoma, nes išoriniai paslaugų teikėjai nepriima prašymų darbo pagrindu. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja sąlygos taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes jos netaikius pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma žala.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.).

Nagrinėjamu atveju ginčijamu Departamento Sprendimu pareiškėjui buvo panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 14 dalį leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje apibrėžiamas kaip dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Pagal Įstatymo 24 straipsnio 2 dalį leidimas gyventi suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu. Jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi, turėdamas negaliojantį leidimą gyventi ar leidimą gyventi, kuris yra panaikintas, užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu (Įstatymo 39 str. 1–3 p.). Kai užsieniečiui panaikinamas leidimas laikinai gyventi, priimamas sprendimas jį grąžinti į užsienio valstybę (Įstatymo 125 str. 1 d. 2 p.). Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Pagal Įstatymo 127 straipsnio 5 dalį, sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima institucija, nustačiusi užsieniečio išsiuntimo pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Pagal iki 2024 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-816 redakcija) nuostatas, apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 21 punkte nurodytais pagrindais. Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2024 m. birželio 20 d. įstatymas XIV-2784, kurio 35 straipsniu nuspręsta pripažinti Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą netekusiu galios. Įstatymo 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą sprendimo dėl išduoto Leidimo panaikinimo apskundimas teismui jo vykdymo savaime nesustabdo. Apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjui išduoto Leidimo reikšmę jo teisėtam buvimui Lietuvos Respublikoje, aplinkybę apie pareiškėjo ir jo darbdavio sudarytą taikos sutartį, pagal kurią darbo santykių nutraukimas, kuris buvo pagrindas Departamentui priimti ginčijamą Sprendimą, pripažintas negaliojančiu ir pareiškėjas nuo 2025 m. lapkričio 28 d. turi grįžti į darbą, atsižvelgdama į Departamento Sprendimu, kuriuo panaikintas Leidimas, sukeliamus teisinius padarinius, t. y. kad pareiškėjas nebeturi teisėto pagrindo būti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir dirbti Leidimo pagrindu, todėl negalės įgyvendinti tarp pareiškėjo ir darbdavio sudarytos taikos sutarties sąlygų, į tai, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017; kt.), nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-111-463/2024; kt.).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuria būtų sustabdytas Departamento Sprendimo galiojimas iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje (ABTĮ 70 str. 3 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalie 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Tenkinti pareiškėjo N. N. K. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. 25S111975 galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan