0eb9e032-ca1d-418c-aed6-22f247b6815e · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. T-106-593/2020 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.6.; 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nuteistajam R.

M. ir jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovui D. K., informatikos skyriaus specialistui K. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Institucija) atstovo direktoriaus D. S. teikimÄ dėl nuteistajam R. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : R. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 1996 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal 1961 m.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 105 straipsnio 5, 8, 12 punktÄ , 16 straipsnį, 272 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta mirties bausmė. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsniu, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iÅ¡ dalies pridėta Å iaulių miesto apylinkės teismo 1989 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su turto konfiskavimu.

Vadovaujantis 1961 m. BK 26 straipsnio 1 dalimi, R. M. pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 23 d. nutartimi tenkinus nuteistojo praÅ¡ymÄ , 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalyje ir 272 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas perkvalifikuotas į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Nusikaltimas, numatytas 1961 m. BK 105 straipsnio 5, 8, 12 punkte, neperkvalifikuotas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, BK 64 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmės pradžia – 1995 m. liepos 15 d. Institucijos teikimu praÅ¡oma R. M. skirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teismo posėdžio metu institucijos atstovui pagarsinus teikimÄ , nuteistasis ir jo gynėja prašė jį tenkinti, prokurorė prašė teikimÄ atmesti. Institucijos teikimas tenkinamas.

Kaip numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje, ne mažiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Bausmę vykdanti institucija, gavusi Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ nuteistojo praÅ¡ymÄ , atlieka nuteistojo socialinį tyrimÄ ir ne vėliau kaip per dvideÅ¡imt darbo dienų nuo nuteistojo praÅ¡ymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismÄ su teikimu nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Pagal BK 51 straipsnio 2 dalį, nuteistajam atlikus dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimÄ dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir iÅ¡sprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimÄ . Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali bÅ«ti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu deÅ¡imt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti. Taigi įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimÄ terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimÄ , kiekvienam nuteistajam taikyti minėtÄ institutÄ , o tik kaip galimybę suÅ¡velninti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam Å¡velnesnę bausmę.

Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistÄ jį pataisos proceso metu surinktus charakterizuojančius duomenis. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis R. M. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytÄ formalų kriterijų – atliko daugiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo 1995 m. liepos 15 d. Tačiau vien Å¡io formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , nepakanka.

Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, nuteistojo R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ Å¡iuo metu atitinka 46 balus ir yra priskiriama vidutinei rizikos grupei. Dalį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos (20 balų) sudaro statiniai veiksniai.

LikusiÄ balų dalį (26 balus) sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos savo pavyzdingu elgesiu ir pastangomis nuteistasis gali sumažinti. Svarbu tai, kad PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos ankstesnio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodikÄ metu (2019 m. birželio 14 d.), nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitiko 48 balus, iÅ¡ ko seka, kad per vienerius metus R. M. sugebėjo Å¡iÄ rizikÄ sumažinti ir šį pokytį sÄ lygojo nuteistojo įsidarbinimas pataisos įstaigoje.

Be to, nors nuteistajam vis dar iÅ¡lieka dinaminių rizikÄ nusikalsti didinančių veiksnių, tačiau iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad jis pataisos proceso metu aktyviai naudojasi galimybėmis dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, užsiima saviÅ¡vieta. Nors tam tikros aplinkybės, tai yra nuteistojo gana pavirÅ¡utiniÅ¡kas bendravimas, empatijos trÅ«kumas, problemų sprendimo įgÅ«džių ir nusikalstų veiksmų motyvų neįsisÄ moninimas sudaro prielaidas tolesnei nuteistojo elgesio korekcijai pataisos įstaigoje, tačiau R.

M. gebėjimas prisiimti atsakomybę už nusikalstamÄ veikÄ , gailėjimasis dėl savo elgesio, kurį jis iÅ¡reiÅ¡kė teismo posėdžio metu, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, visiÅ¡kas žalos atlyginimas pagal baudžiamojoje byloje priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, teigiamas požiÅ«ris į priežiÅ«rÄ , socialinių ryÅ¡ių palaikymas bei kriminalinio elgesio nuostatų nesilaikymas, jo dalyvavimas įvairiose psichologinėse konsultacijose bei programose rodo nuteistojo pastangas resocializacijai, o, kaip minėta, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti ir artima žemai.

Stebimi nuteistojo elgesio pokyčiai, darbinės veiklos tęstinumas bausmės atlikimo metu (nuo 2006 m.) neabejotinai mažina jo pakartotino nusikalstamumo galimybę, kÄ patvirtina ir nuteistojo perkėlimas tęsti bausmės atlikimÄ lengvojoje grupėje. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ Ä¯vertintina ir tai, kad Å¡iuo metu iÅ¡skiriami nuteistojo pakartotinį nusikalstamÄ elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai veiksniai didžiÄ ja dalimi priskiriami statiniams, jie negali kisti viso pataisos proceso metu ir yra labiau susiję su nuteistojo praeitimi, kurios Å¡is net ir demonstruodamas ypatingai pozityvų savo elgesį, negali pakeisti, todėl jie negali bÅ«ti suabsoliutinami.

Juo labiau, kad šiuo metu nuteistojo elgesyje kriminalinės subkultūros apraiškų nestebima, jis supranta ir gerbia įstatymo normas, pagarbiai bendrauja su pataisos įstaigos darbuotojais, neišsako ir diskriminacinių nuostatų. R. M. neturi nuostatų, kurios būtų susijusios su kriminaliniu ar asocialiu elgesiu, palaiko socialinius ryšius, kas visumoje leidžia pagrįstai abejoti, jog aptarti statiniai veiksniai šioje bausmės vykdymo stadijoje dar gali turėti reikšmingos įtakos tolesniam jo nusikalstamam elgesiui.

Nuteistajam atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę ir neturint galimybės laisvai veikti, didelę reikÅ¡mę turi jo elgesys bausmės atlikimo vietoje ir joje padaryti pažeidimai. Bausmės atlikimo laikotarpiu, tai yra per daugiau kaip 25 metus, nuteistasis drausmine tvarka baustas tik vienÄ kartÄ (2016 m.), o skatintas net 24 kartus, todėl suabsoliutinti vien tik asmeniui skirtÄ drausminę nuobaudÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmės nustatymo kontekste ir ignoruoti jam skirtus paskatinimus Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo.

Juo labiau, jog galiojančių drausminių nuobaudų Å¡iuo metu nuteistasis neturi. Kaip minėta, R. M., atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje, užsiima jo elgesį teigiamai įtakojančia veikla – dalyvauja visuomeniniuose užsiėmimuose, psichologinėse konsultacijose ir kitose socialinės reabilitacijos priemonėse. Å ių aplinkybių visumoje, atsižvelgiant ir į nuteistojo savęs realizavimo per veiklÄ pastangas, stebima aukÅ¡ta nuteistojo darbinė motyvacija, neabejotinai mažinanti pakartotinio R.

M. nusikalstamo elgesio rizikÄ . Å iÄ rizikÄ mažina ir nuteistojo santykis su artimaisiais. Aptartos aplinkybės rodo, jog Å¡iuo metu jis savo elgesį koreguoja tinkama linkme. Nuteistojo teigiamas požiÅ«ris į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, tinkamas elgesys su administracija bei kitais nuteistaisiais, teigiamas požiÅ«ris į darbÄ , jo užimtumas, darbinė patirtis ir sukaupti įgÅ«džiai, santykiai su artimaisiais, kriminalinės subkultÅ«ros netoleravimas ir jos taisyklių nesilaikymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir geras reagavimas į taikomas poveikio priemones, smurto apraiÅ¡kų nebuvimas bausmės atlikimo metu leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra visos sÄ lygos R.

M. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali bÅ«ti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu deÅ¡imt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į nuteistojo atliktÄ bausmės dalį, įvertinus tai, kad nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys ir jam nustatyta pakartotinio nusikalstamumo rizika vis dar sudaro prielaidas pataisos proceso tęstinumui bei elgesio korekcijai struktÅ«ruotoje aplinkoje, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad R.

M. turi bÅ«ti paskirta maksimali aptariamame straipsnyje numatyta 10 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Tokiu bÅ«du bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3601 straipsniu, 364 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a : PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimÄ tenkinti. Pakeisti R.

M. Kauno apygardos teismo 1996 m. spalio 18 d. nuosprendžiu (perkvalifikuotu Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 23 d. nutartimi) paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę 10 (deÅ¡imties) metų laisvės atėmimo bausme, atliekama pataisos namuose. Terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminÄ skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo. Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė