2021-01-13 Nr. AB-1133-3-62-3-00494-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-49-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00494-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas jam priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. spalio 17 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas savo skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, gyvenamąjį plotą mažino patalpose esantys baldai, patalpų būklė buvo antisanitarinė – buvo pelių ir tarakonų. Elektros instaliacija daug kur buvo pažeista, matėsi atviri elektros laidai, rozetės buvo išdraskytos, todėl atliekant patalpų valymą drėgnuoju būdu pareiškėjas ne kartą buvo prisilietęs prie atvirų elektros laidų ir buvo purtomas elektros srovės.

2.2. Gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengta priešgaisrinė signalizacija, nebuvo įrengtas atsarginis evakuacinis išėjimas, dėl to pareiškėjas jautėsi labai nesaugiai, patyrė didelį stresą, negalėjo ramiai miegoti, todėl nuolat jautė nuovargį.

2.3. Nebuvo įrengtos drabužių džiovyklos, išskalbus drabužius, juos reikėjo džiovinti gyvenamojoje patalpoje pakabinus ant lovos, tai sukėlė labai didelius nepatogumus, diskomfortą.

2.4. Dirbtinis dieninis apšvietimas neatitiko reikalavimų, todėl pareiškėjas negalėjo skaityti, negalėjo prasmigai leisti laisvalaikio, tai sukėlė didelį diskomfortą.

2.5. Gyvenamųjų patalpų temperatūra bei santykinė oro drėgmė neatitiko higienos normų reikalavimų, ant sienų ir lubų buvo pelėsio ir grybelio. Gyvenamosios patalpos kai kuriuo dienos metu ir visą naktį būdavo užrakinamos, tačiau nebuvo įrengtos rūkymo vietos (rūkymo kambariai), todėl rūkantys asmenys rūkydavo kur pakliuvo, nebuvo nei vieno ženklo draudžiančio rūkyti, todėl pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, dėl to patyrė labai didelius nepatogumus.

2.6. Sanitariniuose mazguose nebuvo įrengta pakankamai pisuarų ir unitazų, todėl reikėdavo laukti eilėje, prausykloje taip pat buvo per mažai praustuvių, tai sukėlė didelius nepatogumus.

2.7. Dušai vienas nuo kito nebuvo atitverti jokiomis pertvaromis, vanduo tekėjo tiesiai iš vamzdžių, nebuvo dušo galvučių. Dėl mažo dušų skaičiaus pareiškėjas negalėjo normaliai išsimaudyti, dėl to patyrė labai didelių fizinių bei dvasinių išgyvenimų, buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą. Dušo patalpoje nebuvo veidrodžių bei lentynėlių susidėti higienos reikmenims, todėl higienos reikmenis reikėjo statyti ant grindų, kas sukėlė labai didelius nepatogumus ir diskomfortą.

2.8. Patikrinimai visada vykdavo lauke, net ir esant nepalankioms oro sąlygoms (lyjant). Kiemelio, kuriame vykdavo patikrinimai, danga buvo labai prastos būklės, duobėta, vietomis neasfaltuota, nebetonuota, nebuvo įrengtas nutekamasis drenažas, todėl esant nepalankioms oro sąlygoms tekdavo stovėti vandenyje, peršlapdavo avalynė, sušaldavo kojos, pareiškėjas ne kartą dėl to buvo susirgęs, tai sukėlė labai didelius fizinius bei dvasinius išgyvenimus, diskomfortą.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė didelį fizinį bei dvasinį diskomfortą, didelius nepatogumus, stresą pažeminimą, pablogėjo savijauta, sutriko sveikata, sumažėjo pasitikėjimas savimi ir bendravimo galimybės.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepimą į pareiškėjo skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į 6 būrio 6 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 50,81 kv. m, joje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų, taigi pareiškėjui teko 3,18 kv. m gyvenamojo ploto. Pravieniškių PN-AK nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko.

4.2. Teisės aktai reikalauja, kad įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas, turi valytis ten apgyvendinti nuteistieji. Laikantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. V-56 9 punkto reikalavimo, valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Socialinės reabilitacijos skyrių būrių viršininkai ir išduoda jas nuteistiesiems. Kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems šias priemones iš sandėlio paima ir išduoda Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai. Dalyvaujant pareigūnams, kamerų budėtojai nuolat palaiko švarą patalpose, jas vėdina, plauna grindis, sanitarinius įrengimus. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), joje negalėtų atsirasti pelėsis. Jei patalpos buvo nešvarios ar jose matėsi pelėsis, tai reiškia, kad nuteistasis netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kitas budėtojas.

4.3. 2016 m. lapkričio 23 d. įstaiga sudarė sutartį Nr. 76-203 su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Utenos deratizacija“, pagal kurią Pravieniškių PN-AK objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Įmonė, atliekanti kenkėjų naikinimą, atvyksta naikinti kenkėjus pagal sutartinius įsipareigojimus du kartus per mėnesį. Kenkėjų naikinimas atliekamas ne visoje Pravieniškių PN-AK teritorijoje, o tik tose patalpose, kuriose buvo pastebėti parazitai.

4.4. Elektros instaliacija Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus bendrabučio tipo patalpose tvarkinga. Nuteistieji dažnai ją gadina į vieną kištukinį lizdą jungdami kelis didelio galingumo prietaisus, tačiau, gavusi pranešimą apie gedimą ar netvarkingą elektros instaliaciją, Pravieniškių PN-AK administracija jį nedelsiant tvarko.

4.5. Pravieniškių PN-AK užtikrina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) numatytą gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą, o gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis.

4.6. Pravieniškių PN-AK vadovaujasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 64 „Dėl bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios pakeitimo“. Pravieniškių PN-AK yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, taip pat sudarytos ir suderintos su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje. Pravieniškių PN-AK yra pirminės gaisro gesinimo priemonės (gesintuvai), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punkte bei direktoriaus budinčiojo padėjėjo kabinete.

4.7. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Pravieniškių PN-AK pirmajame sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme. Bendrabučio tipo patalpose yra centralizuotas šildymas. Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamose patalpose. Esant būtinumui, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Lokalinių sektorių lauke yra įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos.

4.8. Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus 6 būryje sanitariniame mazge įrengti 7 klozetai ir 7 praustuvės. Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą inventoriaus būklę nuteistųjų sanitariniuose mazguose. Esant būtinumui, netvarkingas ar sugadintas inventorius yra nedelsiant tvarkomas. Inventorius gadinamas nuolat, o jo remontas užtrunka kurį laiką, dėl to nėra galimybės suremontuoti visus gedimus vienu metu. Pravieniškių PN-AK įrengti veidrodžiai bei lentynėlės higienos priemonėms laikyti, tačiau nuteistieji nuolat gadina patalpose esantį inventorių, o įstaiga nuolat jį remontuoja. Visi gedimai nebūna nuolatiniai. Gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami.

4.9. Pravieniškių PN-AK pasivaikščiojimo kiemeliuose užtikrina tinkamą grindų būklę. Gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Bendrabučio tipo patalpų pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų, juose įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema.

4.10. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK pirmajame sektoriuje, ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl streso, neigiamų išgyvenimų, dvasinio diskomforto, nepatogumų, pažeminimo, sumažėjusio pasitikėjimo savimi, bendravimo galimybių sumažėjimo ar kitu psichologinių problemų, kurių atsiradimą galėjo nulemti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė.

4.11. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad Pravieniškių PN-AK savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė pareiškėjui žalą, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas, su abstrakčiais argumentais, pareiškėjo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjo T. M. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista T. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. spalio 17 d.

7. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo, teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. ir 111.2. punktus, taip pat įvertinęs tai, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko 3,18 kv. m gyvenamojo ploto, konstatavo, kad pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktose numatytas minimalus (3,1 kv. m) gyvenamasis plotas.

8. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad patalpose buvo pelėsis ir grybelis, teismas, vadovaudamasis HN 134:2015 nuostatomis (14, 16, 17 p.) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018 m. spalio 29 d. raštu Nr. (2-22 4.80)2-47115 (toliau – ir Raštas), konstatavo, kad 2018 m. spalio 24 d. valstybinės operatyviosios kontrolės (toliau – ir Operatyvioji kontrolė) metu nustatyta, jog nuteistieji, pagal grafiką turėję valyti patalpas, nevykdė savo pareigų, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimų laikymosi, kadangi gyvenamųjų patalpų tvarkymas (įskaitant ir pelėsio nuvalymą) yra patalpoje gyvenančių nuteistųjų pareiga.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl apšvietimo, santykinės oro drėgmės, temperatūros ir elektros instaliacijos neatitikimo teisės aktų reikalavimams, vadovavosi Operatyviosios kontrolės metu nustatytomis aplinkybėmis (virtuvėlėje yra netvarkingos elektros rozetės, prausykloje techniškai netvarkingas šildytuvas, pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje dirbtinės apšvietos vertė buvo 66 lx, oro temperatūra buvo 18,5/18,7 °C, santykinė oro drėgmė buvo 47,6/49,5 proc.). Atsižvelgęs į nurodytas faktines aplinkybes ir HN 134:2015 nuostatas (14, 16, 17 p.), teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamos elektros instaliacijos ir netinkamo apšvietimo pripažino pagrįstais, o pareiškėjo argumentus dėl netinkamos oro temperatūros, drėgmės patalpose ir pelėsio buvimo atmetė.

10. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad nebuvo įrengtos patalpos rūkymui, nebuvo ženklų, draudžiančių rūkyti, todėl teko kvėpuoti dūmais, apžvelgė Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir HN 134:2015 7 punktą, taip pat įvertino tai, kad iš Rašto matyti, jog Operatyviosios kontrolės metu nustatyta, jog koridoriaus gale nuteistieji yra įsirengę rūkymui vietą, kuri nėra izoliuota nuo bendrojo naudojimo patalpų (koridoriaus), todėl yra tikimybė dūmams patekti ir į gyvenamąsias patalpas.

11. Įvertinęs bylos medžiagą ir teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant HN 134:2015 12, 14, 17 punktų reikalavimus.

12. Teismas, įvertinęs tai, kad Pravieniškių PN-AK yra sudarę 2016 m. lapkričio 23 d. sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, taip pat atsižvelgęs į tai, jog iš 2018 m. birželio 18 d. atliktų darbų akto matyti, kad kenkėjų kontrolės naikinimo darbai Pravieniškių PN-AK yra atliekami, pareiškėjo argumentus dėl patalpoje buvusių parazitų atmetė.

13. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad 6 būryje nebuvo priešgaisrinės signalizacijos bei avarinio išėjimo, dėl to jautėsi nesaugiai, patyrė stresą, negalėjo ramiai miegoti, nes iš bylos medžiagos matyti, jog Pravieniškių PN-AK yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, taip pat sudarytos ir suderintos su Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje.

14. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad nebuvo įrengtos drabužių džiovyklos, išskalbus drabužius, juos reikėjo džiovinti gyvenamojoje patalpoje pakabinus ant lovos, teismas, įvertinęs Pravieniškių PN-AK 2019 m. balandžio 2 d. pažymą Nr. 77-498, taip pat aplinkybę, kad džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme, atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nurodytu aspektu nenustatė.

15. Atsižvelgęs į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) ir įvertinęs Pravieniškių PN-AK 2019 m. kovo 27 d. pažymą Nr. 41-3979, kurioje nurodyta, jog 6 būrio sanitariniame mazge įrengti 7 klozetai ir 7 praustuvės, 6 būryje buvo 72 nuteistieji, teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintas sanitarinių įrenginių (unitazų ir praustuvių) reikiamas skaičius. Teismas pabrėžė, kad Pravieniškių PN-AK 2019 m. balandžio 2 d. pažyma Nr. 77-498 paneigia pareiškėjo argumentus, jog dušo patalpoje nebuvo veidrodžių ir lentynėlių higienos priemonėms laikyti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistųjų sugadintam inventoriui pataisyti reikalingas tam tikras laikas, byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK administracija, žinodama apie trūkumus, nesiima priemonių jiems pašalinti, todėl pareiškėjo argumentus dėl nesančių veidrodžių ir lentynėlių higienos reikmenims susidėti teismas atmetė.

16. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad dušai vienas nuo kito nebuvo atitverti jokiomis pertvaromis, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie pertvarų duše buvimą, tačiau nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas nekonstatavo ypač prastų pareiškėjo kalinimo sąlygų, todėl pareiškėjo argumentus dėl privatumo naudojantis dušu nesuteikimo teismas atmetė.

17. Teismas pareiškėjo argumentus, jog buvo per mažai dušų, taip pat nebuvo dušų galvučių, vertino kaip deklaratyvius, kadangi pareiškėjas nenurodė, kokios konkrečios neigiamos pasekmės jam kilo dėl to, jog nebuvo dušo galvučių, be to, pareiškėjo teiginys, jog jis negalėjo „normaliai“ nusimaudyti“ nekonkretus, pagrįstas pareiškėjo subjektyvia nuomone.

18. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad patikrinimai visada vykdavo lauke, net ir esant nepalankioms oro sąlygoms (lyjant), kiemelyje, kurio danga buvo labai prastos būklės, neįrengtas nutekamasis drenažas, todėl tekdavo stovėti vandenyje, peršlapdavo avalynė, sušaldavo kojos, ko pareiškėjas ne kartą buvo susirgęs, teismas, įvertinęs bylos medžiagą (Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 26 d. raštą Nr. 7-2922, Pravieniškių PN-AK 2019 m. balandžio 2 d. pažymą Nr. 77-498, pareiškėjo sveikatos istoriją), konstatavo, kad įstaiga pasivaikščiojimo kiemeliuose užtikrina tinkamą dangos būklę, gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami, juose įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema, šių aplinkybių pareiškėjas nepaneigė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra duomenų apie pareiškėjo susirgimus ginčo laikotarpiu, kuriuos galėjo nulemti netinkamos oro sąlygos patikrinimų metu, todėl nurodytus pareiškėjo argumentus teismas atmetė.

19. Įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir bylos faktines aplinkybes, teismas nurodė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

III. 20. Pareiškėjas T. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai, t. y. priteisti pareiškėjui 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

21. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui nepriteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, kurių nebūtų patyręs, jei atsakovo atstovas laikytųsi teisės aktų nuostatų. Pareiškėjas akcentuoja, kad aplinkybė, jog pareiškėjas buvo laikomas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygos administracinių teismų praktikoje pripažįstama tinkamu pagrindu atlyginti neturtinę žalą.

22. Pareiškėjo nuomone, jo kalinimo sąlygos prilygo kankinimui, kaip jis yra suprantamas pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį.

23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Pravieniškių PN-AK atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nėra kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl to, kad kiti nuteistieji rūko gyvenamosiose patalpose, taip pat pareiškėjas nesikreipė su prašymu perkelti jį į kitas gyvenamąsias patalpas, kuriose būtų laikomas su nerūkančiais asmenimis.

25. Pravieniškių PN-AK pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, pažeidimo mąstą, trukmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. spalio 17 d., atlyginimo.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – nustatęs, kad, pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK, buvo pažeistos HN 134:2015 nuostatos (12, 14 ir 17 p.), pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista, o pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

28. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 82–84), kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes dėl nustatytų pažeidimų, atsižvelgiant į jų trukmę ir mastą, pareiškėjas patyrė papildomus neigiamus išgyvenimus, kurių nebūtų patyręs, jei atsakovo atstovas laikytųsi teisės aktų reikalavimų, be to, pareiškėjo vertinimu, nustatyti kalinimo sąlygų pažeidimai prilygsta kankinimui pagal Konvencijos 3 straipsnį.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų / nenustatytų pažeidimų, o ginčija tik neturtinės žalos atlyginimo būdą, todėl teisėjų kolegija toliau vertina, ar, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytus pareiškėjo kalinimo sąlygų pažeidimus, yra pagrindas pareiškėjui neturtinę žalą atlyginti pinigais.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai.

31. Pažymėtina, kad, taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau nesant kitų pažeidimų, pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1874-575/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017; ir kt.). Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2971-662/2019; 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1589-442/2020; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2614-415/2020 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2130-822/2020).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti HN 134:2015 nuostatų (12, 14 ir 17 p.) pažeidimai (virtuvėlėje netvarkingos elektros rozetės, prausykloje techniškai netvarkingas šildytuvas, trūko apšvietimo, koridoriaus gale nuteistieji yra įsirengę rūkymui vietą, kuri nėra izoliuota nuo bendrojo naudojimo patalpų (koridoriaus), todėl yra tikimybė dūmams patekti ir į gyvenamąsias patalpas) pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas tokių pasekmių taip pat nenurodė, apeliaciniame skunde nurodydamas tik abstrakčius argumentus ir bendro pobūdžio teiginius dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, neįvardydamas kaip konkrečiai kiekvienas iš nustatytų pažeidimų sukėlė pareiškėjui nepatogumus. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš byloje pateiktų pažymų apie pareiškėjo sveikatą (b. l. 56–58) matyti, jog byloje nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, be to, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į psichologus dėl streso, neigiamų išgyvenimų, dvasinio diskomforto ir pan., kurių atsiradimą galėjo nulemti netinkamos kalinimo sąlygos (b. l. 28). Taigi, pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai, atsižvelgiant į jų trukmę bei intensyvumą, byloje nesant duomenų apie ginčo laikotarpiu pablogėjusią pareiškėjo sveikatos būklę, nėra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį, taip pat nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo laikymo sąlygos prilygo kankinimui pagal Konvencijos 3 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, tačiau nėra pakankamas pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

34. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nustatė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius