0eb7feef-2c2f-4501-84ee-538c50bd261a · Regionų administracinis teismas

S P R E N D I M A S                                                                                       Administracinė byla Nr. I-1304-505/2018                                                                                       Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02335-2017-7                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S)                                                                                       51.4;55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 6 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, nedalyvaujant pareiškėjui R.

S., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. S. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas savo skunde (b. l.

4) nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN) atlieka nuo 2009 m. lapkričio 19 d. PareiÅ¡kėjas 2016 m. birželio 16 d. buvo paskirtas į 8 bÅ«rį. Teisės aktai numato laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas. Minėtame 8 bÅ«ryje buvo įrengti 3 klozetai ir 2 pisuarai, kuriais naudojosi 70 nuteistųjų. Dėl tokių sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė daug nepatogumų, turėdavo laukti eilėse, norėdamas atlikti gamtinius reikalus, jautė fizinį skausmÄ , didelę dvasinę kančiÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ .

Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko (b. l. 7-10). PareiÅ¡kėjas Marijampolės PN direktoriaus įsakymu į 8 bÅ«rį buvo pervestas 2016 m. birželio 20 d. Atsakovės atstovas pažymėjo, jog 8 bÅ«ryje yra ne 2 pisuarai, o 3 pisuarai, taip pat yra viena ilga (120 cm ilgio) ir turinti 2 čiaupus praustuvė. Atsakovės atstovo nuomone, praustuvė skirta nuteistiesiems praustis, todėl yra svarbus ne praustuvių skaičius, o esamų prie praustuvo vandens maiÅ¡ytuvų skaičius, todėl prie didžiulės praustuvės vienu metu galėjo praustis 2 asmenys, esant 2 vandens maiÅ¡ytuvams.PareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ dalį bausmės laiko atlikinėjo pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemÄ ) galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. iki 22.30 val., o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse – pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka.Atsakovės atstovas pažymėjo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d.

įsigaliojo nauja 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-132 redakcija, kuri nenumato sanitarinio mazgo įrengimo ir įrenginių skaičiaus, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl per mažo sanitariniame mazge esančių įrenginių skaičiaus nuo 2017 m. sausio 1 d. yra nepagrįstas.Pažymėjo, kad pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo moralinių iÅ¡gyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi bÅ«tų kalinimo buitinės sÄ lygos.

Mano, jog Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Prašė skundÄ atmesti.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad jam atliekant bausmę 8 bÅ«ryje trÅ«ko unitazų, praustuvių.Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Alytaus PN sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su3straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-21 sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d.

Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę deÅ¡imčiai asmenų, tualete – po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų. Byloje pateiktį įrodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 7/07-231 nuo 2016 m. birželio 20 d. pervestas iÅ¡ 16 bÅ«rio (161 brigados) į 8 bÅ«rį (81 brigadÄ ) (b. l. 7, 11).Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. pažymoje Nr. 14/07-5156 nurodyta, jog 8 bÅ«rio 81 brigadoje 2016 metų II ketvirtyje buvo 68 nuteistieji, 2016 metų III ketvirtyje – 58 nuteistieji, 2016 m.

IV ketvirtyje – 68 nuteistieji (b. l. 14). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog 8 bÅ«ryje įrengti 3 pisuarai, viena praustuvė (ilga, turinti 2 čiaupus) (b. l. 8).Minėti įrodymai duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog praustuvių, klozetų, pisuarų, skaičius, atsižvelgiant į buvusį nuteistųjų skaičių, nevisiÅ¡kai atitiko 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų (...) materialinio buitinio aprÅ«pinimo normatyvus.

Todėl darytina išvada, kad nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktais nustatytas tualetų ir pisuarų skaičius.Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Normų naujoje redakcijoje nenumatytas sanitarinio mazgo įrengimas ir įrenginių skaičius.Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. pažymoje Nr. 14/07-5156 nurodyta, jog 8 bÅ«rio 81 brigadoje 2017 m. II ketvirtyje buvo 60 nuteistųjų, 2017 m. III ketvirtyje buvo 58 nuteistieji, 2017 m. IV ketvirtyje buvo 68 nuteistieji (b. l. 14). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog 8 bÅ«ryje įrengti 3 pisuarai, viena praustuvė (ilga, turinti 2 čiaupus) (b. l. 8).Minėti įrodymai duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog praustuvių, klozetų skaičius, atsižvelgiant į buvusį nuteistųjų skaičių, nevisiÅ¡kai atitiko 2017 m. birželio 7 d.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normatyvus. Todėl darytina iÅ¡vada, kad nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. (kreipimosi į teismÄ dienos) pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas teisės aktais nustatytas praustuvių ir klozetų skaičius. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad duomenų, jog nurodyti pažeidimai turėjo kokios nors įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatai, byloje nėra.

IÅ¡ byloje pateikto Marijampolės PN Psichologinės tarnybos 2017 m. gruodžio 4 d. pažymos Nr. 55/04-938 matyti, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos specialistus dėl sanitarinio mazgo įrenginių (unitazų, pisuarų, praustuvių) skaičiaus trÅ«kumo, kreipęsis nebuvo (b. l. 15).Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nejuto tokios didelės, ypatingai jį slegiančios skriaudos, kuriÄ bÅ«tų galima įvertinti praÅ¡oma priteisti 10 000 Eur suma.

Å iame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr.

EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014). Teismas sprendžia, kad, įvertinus Marijampolės pataisos namų padaryto pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ ir trukmę, pareiÅ¡kėjo gyvenimo kokybės pablogėjimo lygį ir kitas byloje nustatytas reikÅ¡mingas aplinkybes, nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama (teisinga) satisfakcija pareiÅ¡kėjui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sÄ lygas (materialinio buitinio aprÅ«pinimo).Kitos skundo dalies netenkinti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja                                                                                                                                        Daina Kukalienė