0eb73a94-49dd-43b1-8afc-e40aedbb67ff · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2VP-20106-1102/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14747-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3; 3.1.9.2 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. liepos 13 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo antstolio Dariaus Blizniko pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui L. V. dėl baudos už nutarties nevykdymÄ skyrimo, suinteresuotas asmuo S. V., iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas nustatė: antstolis Darius Bliznikas (toliau – ir antstolis) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas skirti suinteresuotam asmeniui L. V. baudÄ suinteresuoto asmens S. V. naudai už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. nutarties, kuri pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartimi, kuriÄ Vilniaus apygardos teismas pakeitė 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi bei kurios pakeistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi, nevykdymÄ . PareiÅ¡kime antstolis nurodo, kad jam buvo pateikta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis dėl laikinos suinteresuoto asmens S. V. bendravimo su nepilnamete dukra R.

V. tvarkos nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartimi pakeitė nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , o Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartimi taikytÄ bendravimo tvarkÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi buvo pakeista laikina S. V. bendravimo su dukra R. V. bendravimo tvarka. Suinteresuotas asmuo S. V. 2020 m. balandžio 13 d. elektroniniu paÅ¡tu informavo, kad L. V. savivaliauja ir nevykdo teismo nutarties.

S. V. 2020 m. gegužės 1 d. pateikė antstoliui praÅ¡ymÄ skirti baudÄ L. V. dėl teismo nutarties nevykdymo. S. V. praÅ¡yme nurodė, jog L. V. neleido tėvui bendrauti su dukra R. V. 2020 m. kovo 14 d., 15 d., 16 d., 19 d., 23 d., 26 d., 28 d., 30 d., balandžio 2 d., 11 d., 12 d., 13 d., 16 d., 20 d., taip pat nurodė, jog jis kreipėsi į policijÄ bei vaikų teisių tarnybÄ . Vaiko teisių tarnybos atstovai iÅ¡aiÅ¡kino, kad paskelbtas karantinas Lietuvos teritorijoje nėra pagrindas neleisti tėvui S. V. bendrauti su dukra R.

V.. Atsižvelgdamas į tai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsniu, antstolis surašė 2020 m. gegužės 21 d. aktÄ apie sprendimo, įpareigojančio skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ . Suinteresuotas asmuo L. V. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o antstolio pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo atmesti kaip nepagrįstÄ , taip pat praÅ¡o sustabdyti civilinę bylÄ , kol bus iÅ¡nagrinėtas suinteresuotojo asmens L. V. skundas dėl 2020 m. gegužės 21 d.

Nr. S-20-35-13117 Sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/01679. Atsiliepime nurodo, kad suinteresuotasis asmuo L. V. 2020 m. gegužės 21 d. elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡ adreso noreply@registrucentras.lt gavo antstolio Dariaus Blizniko 2020 m. gegužės 21 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ Nr. S-20-35- 13117 Vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/01679, taip pat tos pačios dienos pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymÄ .

Nesutinka su antstolio pareiÅ¡kimu skirti baudÄ , nes antstolio 2020 m. gegužės 21 d. aktÄ bei 2020 m. gegužės 21 d. pareiÅ¡kimÄ gavo tÄ pačiÄ dienÄ , antstolio veiklos dokumentai yra suraÅ¡yti iÅ¡skirtinai remiantis subjektyviais S. V. paaiÅ¡kinimais, nepatikrinus iÅ¡ieÅ¡kotojo pateiktos informacijos pagrįstumo; antstolis nepranešė vaiko teisių apsaugos institucijai. Nurodė, kad yra padavusi skundÄ dėl antstolio priimto 2020 m. gegužės 21 d. akto. Å iuo metu civilinė byla dėl skundo nėra iÅ¡nagrinėta teisme, todėl yra pagrindas stabdyti Å¡iÄ bylÄ iki bus priimta nutartis dėl antstolio veiksmų.

Antstolis nesilaikė CPK 771 straipsnyje nustatytos tvarkos, nesilaikė ir neatliko jokių veiksmų, kontroliuodamas akte iÅ¡vardintų teismo nutarčių vykdymÄ , spręsdamas klausimÄ , susijusį su vaikais, nebendradarbiavo su vaiko teisių apsaugos institucija. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. kovo 13 d. S. V. buvo iÅ¡vykęs atostogauti į MaltÄ , todėl grįžęs privalėjo saviizoliuotis. Nepaisant to, S. V. 2020 m. kovo 14 d. ir 15 d. atvažiavo į dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ , dėl ko L.

V. kreipėsi pagalbos į 112, vaikas nebuvo paimtas. Nuo karantino paskelbimo iki 2020 m. balandžio 7 d. vaiko tėvas nebuvo atvykęs, todėl pats tėvas nevykdė teismo nutarties. S. V. su dukra bendravo 2020 m. balandžio 9 d. ir 11 d., todėl nepagrįstai nurodyta, kad tėvas negalėjo bendrauti. 2020 m. balandžio 12 d. dukra susirgo, ėmė karščiuoti, gydytojai rekomendavo stebėti vaikÄ , todėl mergaitė nebendravo su tėvu. 2020 m. balandžio 13 d. S. V. neatvyko pas vaikÄ . 2020 m. balandžio 16 d. vyko atvejo vadybos posėdis, todėl su atvejo vadybininke buvo suderinta, jog vaikas su tėvu Å¡iÄ dienÄ nebendraus. 2020 m. balandžio 20 d. tėvas neatvyko bendrauti su vaiku.

Suinteresuoto asmens L. V. teigimu, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad ji nepažeidė teismo nutarties antstolio pareiÅ¡kime ir akte nurodytais laikotarpiais. Suinteresuotas asmuo S. V. atsiliepime prašė antstolio pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nurodė, jog L. V. atsiliepime pateikė teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas aplinkybes dėl ko ji neleido tėvui bendrauti su dukra. IÅ¡skyrus 2020 m. balandžio 11 d., L. V. nepaneigė, kad ji neleido dukrai matytis su tėvu S. V. antstolio pareiÅ¡kime nurodytomis dienomis, todėl jai turi bÅ«ti taikoma atsakomybė.

Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė 2020 m. birželio 16 d. iÅ¡vadÄ Nr. 1SD-4257, kurioje atkreipė dėmesį į tai, jog iÅ¡ieÅ¡kotojas su nepilnamete dukra nebendravo bÅ«tent tuo metu, kai Vyriausybė priėmė 2020 m. vasario 26 d. sprendimÄ dėl ekstremalios situacijos Å¡alyje paskelbimo, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val.

įvedė karantino režimÄ visoje Å¡alyje. Nepaneigiant teismo sprendimo privalomumo principo ir privalomojo vykdymo, tėvai galėjo tarpusavyje susitarti dėl pasirinkto bendravimo bÅ«do, kuris užtikrintų vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iÅ¡ tėvų. Karantino režimo laikotarpis savaime nėra pagrindas apriboti vaiko teisę bendrauti ir matytis su tėvu. Tarnybos vertinimu, remiantis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, Å¡iuo atveju, R. V. mama nevykdė teismo nutartimi patvirtintos laikinosios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ir toks nevykdymas buvo nulemtas objektyvių, nuo motinos valios nepriklausančių aplinkybių (Å¡iuo atveju paskelbtas karantinas visoje Å¡alyje), ir bÅ«tinas vaiko saugumui, sveikatai ginčo momentu užtikrinti ir/arba apsaugoti, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nesilaikydama teismo patvirtintos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, L.

V. nepažeidė nepilnametės teisės į Å¡eimos ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ , jos teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokie motinos veiksmai neprieÅ¡taravo nepilnametės R. V. interesams. Suinteresuotas asmuo S. V. pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl Tarnybos iÅ¡vados (2020 m. liepos 10 d. DOK-133854). Nurodė, kad iÅ¡vada yra prieÅ¡taringa, nes nurodoma tiek tai, kad karantino laikotarpis savaime nėra pagrindas apriboti vaiko teisę bendrauti su vienu iÅ¡ tėvų, tiek tai, kad Å¡alyje paskelbtas karantinas buvo objektyvi nuo vaiko motinos nepriklausanti aplinkybė, dėl kurios vaiko motinos veiksmai, kuriais ji nesilaikė teismo patvirtintos bendravimo tvarkos, vertintini kaip nepažeidžiantys nepilnametės teisių ir interesų.

Teigė, kad iÅ¡vadÄ byloje turėtų teikti ne Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, o Tarnybos Vilniaus rajono skyrius, nes faktinė nepilnametės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Antstolio pareiÅ¡kimas dėl baudos skyrimo netenkintinas. Ä®siteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnis).

Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo pagrindu iÅ¡duotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raÅ¡tas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų Å¡imtų eurų baudÄ už kiekvienÄ nevykdymo ar kliudymo dienÄ (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai suinteresuotas laikinos bendravimo tvarkos vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, antstolis, gavęs iÅ¡ieÅ¡kotojo pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, Å¡iÄ teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jei yra pagrindas, antstolis suraÅ¡o Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktÄ (CPK 771 str. 1 d.), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktÄ ir perduoda suraÅ¡ytÄ aktÄ apylinkės teismui sprendimo vykdymo klausimui spręsti. Teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio praÅ¡ymÄ skirti baudÄ už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymÄ , dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismÄ dienÄ yra tam įstatymo nustatytos sÄ lygos ir pagrindai.

Vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopÄ funkcijÄ . Paprastai tai yra baudinio pobÅ«džio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir iÅ¡ieÅ¡koma į valstybės biudžetÄ . Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymÄ CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatytas baudos paskyrimas be baudinio pobÅ«džio procesinės teisinės sankcijos funkcijos taip pat atlieka ir kompensacinę funkcijÄ , t. y. skiriama iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu skatindama skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

Baudos drausminantis poveikis yra nukreiptas į ateitį, siekiant, kad pažeidimas nepasikartotų ir prievolė būtų įvykdyta. CPK 771 straipsnio 5 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl teismo procesinių sprendimų, kuriais buvo nustatyta ir (ar) pakeista laikinoji tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, (ne)vykdymo.

Antstolis Darius Bliznikas 2020 m. gegužės 21 d. kreipėsi į teismÄ su 2020 m. gegužės 21 d. pareiÅ¡kimu Nr. S-20-35-13140 dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymÄ CPK 771 straipsnio pagrindu (toliau – ir PareiÅ¡kimas). Vykdomosios bylos Nr. 0035/18/01679 duomenys patvirtina, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ dėl S. V. laikinosios bendravimo su nepilnamete dukra R. V. tvarkos. L. V., (duomenys neskelbtini) amžiaus, ir S. V., (duomenys neskelbtini) amžiaus, dukrai R.

V., gim. (duomenys neskelbtini), ginčo dėl laikinosios bendravimo tvarkos nesilaikymo metu buvo apie (duomenys neskelbtini) metų. Remiantis bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-170-869/2020 pagal ieÅ¡kovės L. V. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui S. V. bei atsakovo patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, trečiasis suinteresuotas asmuo KB „Kauno kredito unija“, institucija teikianti iÅ¡vadÄ â€“ Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Remiantis įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, yra nustatyta ir šiuo metu galioja tokia laikina skyrium gyvenančio tėvo S. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. V. tvarka:

1. Tėvas S. V. su nepilnamete dukra R. V. bendrauja du kartus per savaitę po 1 val. su psichologu suderintu laiku, Vilniuje, dalyvaujant tėvo S. V. ir motinos L. V. bendru sutarimu pasirinktam psichologui, o tėvams nesutarus – psichologo kandidatÅ«rÄ S. V. pasirenka iÅ¡ trijų L. V. pasiÅ«lytų psichologų kandidatų, kurie specializuojasi vaikų psichologijoje ir vaikų – tėvų santykių srityje ir sutinka vykdyti atitinkamas konsultacijas; psichologo kandidatÅ«ras L. V. pasiÅ«lo per 7 kalendorines dienas nuo S. V. pareikalavimo gavimo dienos; apie pasirinktÄ psichologÄ S. V. informuoja L. V.. L. V. per nustatytÄ terminÄ nepasiÅ«lius iÅ¡ trijų psichologų kandidatų, psichologÄ turi teisę pasirinkti S. V..

2. Tėvas S. V. su nepilnamete dukra R. V. pas psichologÄ bendrauja nedalyvaujant vaiko motinai L. V., iÅ¡skyrus, kai psichologas konkrečiu atveju rekomenduoja kitaip.

3. Å alys psichologo konsultacijas apmoka lygiomis dalimis.

4. Suėjus 1 (vieno) mėnesio pereinamajam tėvo S. V. bendravimui su dukterimi R. V. bendravimui, dalyvaujant psichologui, t. y., įvykus 8 (aÅ¡tuoniems) susitikimams, nustatoma sekanti S. V. bendravimo su nepilnamete dukra R. V. tvarka: 4.1. S. V. bendrauja su dukra R. V. kiekvienÄ pirmadienį nuo 16.00 val., pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos ir 20.00 val. grÄ Å¾indamas dukrÄ Ä¯ ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ ; 4.2. S. V. bendrauja su dukra R. V. kiekvienÄ ketvirtadienį nuo 16.00 val., pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos ir 20.00 val. grÄ Å¾indamas dukrÄ Ä¯ ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ ; 4.3.

S. V. bendrauja su dukra R. V. kas antrÄ savaitgalį, Å¡eÅ¡tadienį nuo 9.00 val., pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės L. V. gyvenamosios vietos ir 13.00 val. grÄ Å¾indamas dukrÄ Ä¯ ieÅ¡kovės L. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ ir sekmadienį nuo 15.30 val., pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės L. V. gyvenamosios vietos, ir 19.30 val. grÄ Å¾indamas dukrÄ Ä¯ ieÅ¡kovės L. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ . 4.4. R. V. ligos atveju tėvo S. V. bendravimo su nepilnamete dukra R. V. tvarka, numatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-14 nutarties 4.1-4.3 punktuose netaikoma. 4.5.

R. V. ligos atveju tėvas S. V. turi teisę lankyti dukrÄ R. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-14 nutarties 4.1-4.3 punktuose numatytu bendravimo su dukra metu dukters gyvenamojoje vietoje, ir praleisti su dukra iki 30 minučių. Antstolis PareiÅ¡kime nurodo, jog 2020 m. gegužės 21 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ Nr. S-20-35-13117 (toliau – ir Aktas). Akte nurodoma, jog 2020 m. balandžio 13 d. S. V. elektroniniu paÅ¡tu informavo, jog L.

V. savivaliauja ir nevykdo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties Nr. 2-18992-869/2018 (vykd. byla, l. 98), taip pat, kad S. V. 2020 m. gegužės 1 d. pateikė informacijÄ , jog L. V. nevykdo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties Nr. 2-18992-869/2018, L. V. neleido savavaliÅ¡kai bendrauti su dukra R. V. 2020 m. kovo 14 d., 15 d., 16 d., 19 d., 23 d., 26 d., 28 d., 30 d., balandžio 2 d., 11 d., 12 d., 13 d., 16 d., 20 d., dėl L. V. savivaliavimo S. V. nurodė skambinęs į 112, kreipęsis į policijÄ bei į vaikų teisių tarnybÄ .

Vaiko teisių tarnybos atstovai iÅ¡aiÅ¡kino, kad paskelbtas karantinas Lietuvos teritorijoje nėra pagrindas neleisti tėvui S. V. bendrauti su dukra R. V. (vykd. byla, l. 100). Suinteresuotas asmuo L. V. teigia, kad nesutinka su antstolio pareiÅ¡kimu skirti baudÄ , nes antstolio AktÄ bei PareiÅ¡kimÄ gavo tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2020 m. gegužės 21 d., antstolio veiklos dokumentai yra suraÅ¡yti iÅ¡skirtinai remiantis subjektyviais S. V. paaiÅ¡kinimais, nepatikrinus iÅ¡ieÅ¡kotojo pateiktos informacijos pagrįstumo.

Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcijos) 25 punktu, vykdant nepiniginio pobÅ«džio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytÄ terminÄ sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijÄ dėl turimos informacijos pateikimo.

Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei iÅ¡ieÅ¡kotojas, prireikus gali bÅ«ti kreipiamasi ir į iÅ¡ieÅ¡kotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijÄ . Antstoliui praÅ¡ant Å¡i informacija turi bÅ«ti pateikta raÅ¡tu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobÅ«dį ir jų vykdymo tvarkÄ . IÅ¡nagrinėjęs turimÄ medžiagÄ antstolis priima patvarkymÄ dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Å is patvarkymas ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ siunčiamas proceso Å¡alims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis suraÅ¡o sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ ir kreipiasi į teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ antstolis suraÅ¡o ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymÄ .

Taigi akte jis turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiÅ¡kė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina Å¡iuos veiksmus (neveikimÄ ). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimÄ pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimÄ ), kuriais pasireiÅ¡kė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas.

Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio suraÅ¡ytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas). Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankcijÄ pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Analizuojant Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkto nuostatas Å¡ios civilinės bylos kontekste pažymėtina, jog antstolis Darius Bliznikas AktÄ surašė remiantis gautu iÅ¡ieÅ¡kotojo S. V. 2020 m. balandžio 13 d. elektroniniu laiÅ¡ku ir 2020 m. gegužės 1 d. praÅ¡ymu.

Teismui pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/01679 nėra duomenų, kad antstolis bÅ«tų priėmęs patvarkymÄ dėl sprendimo vykdymo tvarkos ir šį patvarkymÄ siuntęs proceso Å¡alims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Taip pat byloje nėra duomenų, jog antstolis bÅ«tų tikrinęs S. V. pateiktÄ informacijÄ ar fiksavęs (rinkęs) įrodymus, kurie neabejotinai patvirtintų iÅ¡ieÅ¡kotojo nurodytus teiginius dėl negalėjimo bendrauti su vaiku. Pačiame Akte nėra nurodoma, kokiais konkrečiais motinos L.

V. veiksmais (neveikimu) pasireiÅ¡kė teismo nutarties (nutarčių) neįvykdymas ir kokios antstolio vertinimu aplinkybės patvirtina Å¡iuos veiksmus (neveikimÄ ). Pažymėtina, jog asmuo, tiesiogiai kreipęsis į teismÄ dėl laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo pasekmių taikymo (dėl baudos skyrimo), turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo neįvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

Atsižvelgiant į tai vertintina, jog antstolis AktÄ priėmė neatlikęs visų kasacinio teismo nurodomų veiksmų vykdymo procese. Kita vertus pažymėtina ir tai, kad antstolis PareiÅ¡kimu praÅ¡o skirti baudÄ už laikinos bendravimo tvarkos nevykdymÄ ankstesniu laikotarpiu, kas reiÅ¡kia, kad antstolis neturėjo galimybių pasinaudoti visomis jo dispozicijoje esančiomis priemonėmis, pavyzdžiui negalėjo konstatuoti faktinių aplinkybių už ginčo laikotarpį. Dėl L. V. teiginio, kad antstolis neinformavo vaiko teisių apsaugos institucijos, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkto nuostatose įtvirtinta antstolio pareiga, skolininkui nevykdant teismo įpareigojimų, kreiptis į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijÄ dėl turimos informacijos pateikimo.

Tokia pareiga nenustatyta, jeigu antstolis neturi informacijos apie įpareigojimų nevykdymÄ , o toje vykdymo stadijoje, kai antstolis patvarkymu priėmė vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti, jis tik turi pareigÄ praneÅ¡ti apie tai vaiko teisių apsaugos institucijai. Vykdomoji byla Nr. 0035/18/01679 pagal iÅ¡ieÅ¡kotojo S. V. praÅ¡ymÄ vykdyti teismo nutartį pradėta vykdyti 2018 m. spalio 15 d., iÅ¡ byloje pateiktų dokumentų matyti, kad antstolis Darius Bliznikas apie priimtÄ vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ yra pranešęs Tarnybai 2018 m. gruodžio 6 d. (vykd. byla, l. 46).

Todėl vertintina, kad nagrinėjamu atveju, antstolis nėra pažeidęs Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte įtvirtinto reikalavimo informuoti TarnybÄ apie antstolio vykdomus veiksmus. PareiÅ¡kime dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymÄ nurodoma, kad L. V. neleido S. V. bendrauti su dukra 2020 m. kovo 14 ir 15 dienomis. L. V. atsiliepime nurodo, jog S. V. 2020 m. kovo 6–13 dienomis buvo iÅ¡vykęs atostogauti į MaltÄ , todėl grįžęs privalėjo saviizoliuotis, iÅ¡imtinai siekiant užtikrinti vaiko interesus.

L. V. apie tėvo atvykimÄ pas dukrÄ , informavo policijos pareigÅ«nus ir jiems pasikalbėjus, vaiko tėvas iÅ¡vyko. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, paskelbė valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ visoje Å¡alyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės, vertintina, kad nors Å¡iuo nutarimu dar nebuvo įtvirtintas reikalavimas, jog asmuo, grįžęs iÅ¡ užsienio valstybės, privalomai save izoliuotų, tačiau įvertinus tai, jog visame pasaulyje buvo skelbiama dėl ligos proveržio grėsmės į kitas pasaulio valstybes, nagrinėjamu atveju, pats tėvas, turėdamas pareigÄ bÅ«ti atsakingu už savo mažamečio vaiko saugumÄ ir sveikatÄ , privalėjo labiau įvertinti galimÄ rizikÄ ir grėsmę tiek vaiko, tiek vaiko motinos sveikatai, imtis saugos priemonių (siÅ«lyti kitus laikinus bendravimo su vaiku bÅ«dus), siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus.

Antstolis nurodo, kad S. V. nebuvo leista bendrauti su dukra 2020 m. kovo 16 d., 19 d., 23 d., 26 d., 28 d., 30 d., balandžio 2 d. Suinteresuoto asmens L. V. teigimu, nuo karantino paskelbimo – kovo 16 d. iki balandžio 7 d., pats tėvas nebuvo atvykęs pas dukrÄ , neskambino, nerašė ir jokiais kitais bÅ«dais neiÅ¡reiÅ¡kė pageidavimo bendrauti su dukra R. V.. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų duomenų, tėvo ir dukters nebendravimas įrodinėjamas iÅ¡skirtinai S. V. 2020 m. balandžio 14 d. kreipimusi į antstolį bei 2020 m. gegužės 1 d. praÅ¡ymu skirti baudÄ .

Įrodymų, kuriais būtų konstatuotas faktas, jog S. V. nurodytomis dienomis jam nebuvo leista bendrauti su dukra, byloje nėra. Pažymėtina, jog S. V. 2020 m. balandžio 14 d. rašte antstoliui, nurodoma, kad jis bendravo su dukra balandžio 9 d. ir 11 d., todėl antstolio 2020 m. gegužės 21 d. Pareiškime nepagrįstai įtraukiama balandžio 11 d. – tėvo ir dukters nebendravimo diena. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo sutikti, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. iki balandžio 11 d. tėvui S. V. buvo apribotas bendravimas su dukra.

Suinteresuotas asmuo L. V. atsiliepime neneigė, kad 2020 m. balandžio 12 d. ji neleido tėvui bendrauti su dukra, tačiau paaiÅ¡kino, kad dukra pradėjo karščiuoti, naktį mergaitei skaudėjo pilvÄ , kojas, mergaitė blogai miegojo ir jautėsi, buvo prastas vaiko apetitas, dėl ko L. V. skambino į COVID-19 karÅ¡tÄ jÄ linijÄ (1808), užregistravo dukrÄ gydytojos konsultacijai, buvo rekomenduota stebėti vaikÄ . CK 3.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tėvo ar motinos, pas kurį gyvena vaikas, pareiga leisti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, pirmiausia turi bÅ«ti įgyvendinama atsižvelgiant į paties vaiko interesus.

Tėvai, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu tėvai turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžiÄ susidariusioje situacijoje. Teismo vertinimu, nors vaiko liga nėra pagrindas neleisti tėvui bendrauti su vaiku, tačiau atsižvelgiant į valstybėje paskelbtÄ karantinÄ bei ypatingas saugos sÄ lygas, taip pat tai, jog mergaitei pakilo temperatÅ«ra (vienas iÅ¡ ligos simptomų), tai, jog Å¡alių dukrai yra tik treji metai, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju motinos L.

V. veiksmai – neleisti tėvui bendrauti su dukra, buvo nulemti ne motinos savanaudiškais veiksmais, o baime dėl vaiko sveikatos ir pasireiškusių simptomų. S. V. rašte antstoliui nurodo, jog 2020 m. balandžio 13 d. jis negalėjo savarankiškai bendrauti su dukra. L. V. atsiliepime nurodo, jog S. V. 2020 m. balandžio 13 d. neatvažiavo ir nereikalavo bendravimo su dukra. Esant priešpriešiniams teiginiams ir nesant kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog motina L. V. atsisakė leisti tėvui bendrauti su dukra, nagrinėjamu atveju teismas vertina, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad buvo pažeista tėvo S. V. teisė bendrauti su vaiku.

S. V. 2020 m. gegužės 1 d. praÅ¡yme skirti baudÄ nurodo, jog L. V. neleido jam savavaliÅ¡kai bendrauti su dukra 2020 m. balandžio 16 d. ir 20 d., tačiau nenurodo jokių konkrečių faktinių aplinkybių, patvirtinančių jo žodžius. L. V. atsiliepime neneigė, kad 2020 m. balandžio 16 d. tėvas nebendravo su dukra, tačiau paaiÅ¡kino, kad Å¡iÄ dienÄ 16 val. nuotoliniu bÅ«du vyko atvejo vadybos posėdis, todėl su atvejo vadybininke Renata Pečiuliene buvo suderinta, kad dėl vaiko sveikatos ir vyksiančio posėdžio, S. V. su dukra Rusne nebendraus.

Taip pat L. V. nurodė, kad 2020 m. balandžio 20 d. pats tėvas S. V. nepasinaudojo savo teise bendrauti su vaiku. Nagrinėjamu atveju darytina iÅ¡vada, kad 2020 m. gegužės 21 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-20-35-13117 suraÅ¡ytas nesant objektyvių duomenų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi nustatyto S. V. bendravimo tvarkos su dukra R. V., (duomenys neskelbtini), nevykdymo, Sprendime remtasi tik paties iÅ¡ieÅ¡kotojo S. V. teiginiais.

Nors suinteresuotas asmuo L. V. neneigė, jog 2020 m. balandžio 14 ir 15 dienomis (S. V. grįžus iÅ¡ užsienio, kai Å¡alyje jau buvo paskelbta ekstremali situacija), 2020 m. balandžio 12 dienÄ (dukrai susirgus ir pradėjus karščiuoti) ir 16 dienÄ (vykus atvejo vadybos posėdžiui), tėvas S. V. nebendravo su dukra, tačiau teismo vertinimu, tėvo ir dukters bendravimas nevyko ne dėl skolininkės subjektyvaus noro neleisti tėvui bendrauti su dukra (kaltės), o paremtas iÅ¡skirtinai vaiko interesais.

Pažymėtina, kad tinkamas tokios tvarkos įgyvendinimas yra susijęs su abiejų tėvų atitinkamu elgesiu (veikimu ir neveikimu). Ä®gyvendindami teismo procesiniais sprendimais nustatytas pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sÄ Å¾iningai, tačiau vaiko interesai yra prioritetiniai. Sprendžiant dėl baudos skyrimo, bylos duomenys vertintini atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Vertintina, jog antstoliui 2020 m. gegužės 21 d. priėmus PareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymÄ Nr. S-20-35-13140, kuomet tik tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2020 m. gegužės 21 d. buvo suraÅ¡ytas Sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-20-35-13117, skolininkei L.

V. nesuteikiant galimybės pateikti paaiÅ¡kinimų ar ji atliko skundžiamus veiksmus, nebuvo laikytasi kasacinio teismo akcentuojamos pareigos antstoliui patikrinti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimÄ ), kuriais pasireiÅ¡kė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Toks savo esme procesinis pažeidimas lėmė tai, kad priimant PareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo nebuvo nustatytos materialiosios aplinkybės, kurios kaip, Å¡ioje nutartyje nustatyta, rodo, jog skolininkė veikė vadovaudamasi prioritetiniais vaiko interesais, konsultuodamasi dėl situacijos su specialistais.

Vertintina, kad L. V. veiksmuose nebuvo esminio piktnaudžiavimo savo teisėmis, ar nepagrįsto laikinos bendravimo tvarkos nevykdymo. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog bÅ«tent dėl skolininkės L. V. kaltės iÅ¡ieÅ¡kotojas S. V. negalėjo bendrauti su dukra antstolio 2020 m. gegužės 21 d. PareiÅ¡kime nurodytais laikotarpiais (CPK 185 straipsnis). Teismas, pasisakydamas dėl suinteresuoto asmens L. V. atsiliepime teikto praÅ¡ymo sustabdyti Å¡iÄ civilinę bylÄ iki bus iÅ¡nagrinėtas jos skundas dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi nutraukta civilinė byla Nr. e2YT-21201-1098/2020 pagal pareiÅ¡kėjos L.

V. skundÄ dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, todėl teismas neturi pagrindo spręsti klausimo dėl Å¡ios nagrinėjamos bylos sustabdymo. Dėl suinteresuoto asmens S. V. argumento, kad iÅ¡vadÄ byloje turėtų teikti ne Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, o Tarnybos Vilniaus rajono skyrius, nes faktinė nepilnametės gyvenamoji vieta yra Vilniaus rajone, pažymėtina, kad antstolio PareiÅ¡kimo priėmimo momentu iÅ¡vadÄ teikiančia institucija civilinėje byloje Nr. 2-170-869/2020, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje nuo 2018 m. gegužės 23 d., kurioje priimti vykdomi procesiniai sprendimai dėl laikinos bendravimo tvarkos, buvo Tarnybos Vilniaus skyrius.

Laikytina, kad nėra pagrindo praÅ¡yti iÅ¡vados iÅ¡ Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 335 straipsnio 1 dalimi, 771 straipsnio 9 dalimi, n u t a r i a : netenkinti antstolio Dariaus Blizniko pareiÅ¡kimo dėl baudos skolininkei L. V. skyrimo už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. nutarties, kuri pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartimi, kuriÄ Vilniaus apygardos teismas pakeitė 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi bei kurios pakeistos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi, nevykdymÄ .

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Eglė Mauricė