0eb674b4-ba39-4a2b-b988-53c19d0e85be · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1322-95/2012(Proceso Nr. 3-61-3-02430-2011-6)Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 35.2; 74(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai BaÅ¡kir, raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje praÅ¡ymÄ atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Servico“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

             pareiÅ¡kėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su praÅ¡ymu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyti mokestį (-čius) už bendrosios nuosavybės administravimÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-25 įsakyme Nr. 30-2073 „Dėl UAB „Servico“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ (toliau – Ä®sakymas).

             PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodo, kad Vyriausybės atstovas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Ä®sakyme nenustatė konkrečių daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčių Ä®sakyme nurodytiems namams administruoti. Administracijos direktorius tik įpareigojo administratorių nevirÅ¡yti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2006-06-07 sprendimu Nr. 1-1206 patvirtintÄ Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikÄ (toliau – Metodika) nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio.

Tuo pažeistas Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 punktas (su nuo 2010-03-19 ir 2011-10-19 galiojančiais pakeitimais).              Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2011-10-20 pateikė teikimÄ Nr. 1T-37, kuriame pasiÅ«lė apsvarstyti Ä®sakymo pakeitimo klausimÄ , nustatant jame priskirtų administruoti daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčius.

Suėjus įstatymo nustatytiems terminams Vyriausybės atstovui nebuvo praneÅ¡ta apie teikimų įvykdymÄ .                      Į teismo posėdį pareiÅ¡kėjo atstovas neatvyko, apie teismo posėdį praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka ( b. l. 63).             Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiÅ¡kimu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .                    Atsiliepime į praÅ¡ymÄ (b. l. 19-23) prašė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 punktas, kuriame imperatyviai nustatytas savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimo skirti bendrųjų patalpų administratorių turinys (tame tarpe ir reikalavimas nurodyti konkretų mokestį už bendrosios nuosavybės administravimÄ ), neprieÅ¡tarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktui, Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 ir 3 dalims, Konstitucijos 94 straipsnio 2 daliai, 120 straipsnio 2 daliai.             Nurodė, kad Ä®sakymu paskirtas administratorius, vadovaujantis Tarybos nustatytais tarifais arba jų apskaičiavimo metodika, privalo apskaičiuoti mėnesinį mokestį ir įmokas už bendrosios nuosavybės patalpų administravimÄ , remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8.1 punktu.             Teigia, kad vykdydamas pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ , administratorius privalėtų vadovautis ir Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8.1 punktu, ir skaičiuoti mokestį pagal MetodikÄ .

Tais atvejais, kai savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas tarifas skirtųsi nuo pagal MetodikÄ nustatyto administravimo mokesčio, neaiÅ¡ku, kuris mokestis turėtų bÅ«ti taikomas. Atsakovui įvykdžius reikalavimÄ , Ä®sakymo laikymasis administratoriui bÅ«tų neįmanomas, kadangi Ä®sakyme ir Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8 punkte bÅ«tų dvi prieÅ¡taringos teisės normos: viena - numatanti, jog administratorius turi nevirÅ¡yti pagal patvirtintÄ metodikÄ nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, kita - nustatanti konkretų administravimo mokesčio dydį.

Be to, administratorius atliktų tik techninį darbÄ , todėl negalima teigti, kad savivaldybė administratoriui perdavė administravimo mokesčio nustatymo funkcijÄ .              Nurodo, kad skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Civilinio kodekso 4.84 straipsniu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimo“, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603.

Pažymėjo, kad pareiškėjas nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimo Nr. 1-1206 „Dėl Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ teisėtumo neginčijo ir prašymo tirti šių norminių teisės aktų teisėtumo nepareiškė.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.84 str. 3 dalimi, Vyriausybei suteikta teisė tik tvirtinti pavyzdinius (rekomendacinius) nuostatus, kuriuose bÅ«tų nurodytas minimalus teisinio reguliavimo turinys, o ne priimti imperatyviai privalomus nuostatus, reglamentuoti įsakymo, kuriuo skiriamas administratorius, turinį, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad Ä®sakymas ar jo dalis yra neteisėta.                    Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka (b. l. 64).             Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Servico“ atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka (b. l. 65).             PraÅ¡ymas tenkintinas.             Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2011-10-20 Teikimu Nr. IT-37 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų“ (b. l. 4-5) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pasiÅ«lė svarstyti teikime nurodytų įsakymų pakeitimo klausimÄ , nustatant juose numatytų daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokestį.

Teikime buvo pažymėtas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-25 įsakymas Nr. 30-2073 „Dėl UAB „Serviko“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“. TeikimÄ nurodyta apsvarstyti per 7 dienas nuo gavimo dienos. Iki Å¡iol Vyriausybės atstovui nebuvo praneÅ¡ta apie reikalavimo įvykdymÄ . Minėtame teikime atkreiptas dėmesys, kad skiriant administratorius atskiriems namams nebuvo laikytasi Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 2.2 punkto nuostatos, kad savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi bÅ«ti nurodytas mokestis už bendrosios nuosavybės administravimÄ , nustatytas vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ar jų paskaičiavimo metodika.

             Savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nurodo, kad nustatęs, jog savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas neatitinka įstatymų ar Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas motyvuotu teikimu pasiÅ«lo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimÄ . Vyriausybės atstovo teikimÄ kolegialus savivaldybės administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį), o kiti savivaldybės administravimo subjektai – per savaitę nuo teikimo gavimo dienos.

Apie priimtÄ sprendimÄ Vyriausybės atstovui turi bÅ«ti praneÅ¡ta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Per 10 dienų nuo praneÅ¡imo apie atsisakymÄ patenkinti teikimÄ gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimÄ , atsisako ginčijamÄ teisės aktÄ pakeisti ar panaikinti) šį aktÄ skundžia atitinkamos kompetencijos teismui.             Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-25 įsakyme Nr. 30-2073 „Dėl UAB „Servico“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ priede įraÅ¡yta UAB „Servico“ administruojamų namų adresai, pastato žymėjimas plane, namų bendras plotas, namų naudingas plotas, gyvenamųjų patalpų (butų) skaičius, negyvenamųjų patalpų skaičius, priskirtas žemės sklypas (b. l. 6-7).

             Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 2.2. punkto (redakcija, galiojusi nuo 2010-03-19 iki 2011-10-18), nustatė, kad savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi bÅ«ti nurodytas <...> mokestis už bendrosios nuosavybės administravimÄ , nustatytas vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika. <...>. Nuo 2011-10-19 galiojančios redakcijos Nutarimo 2.2. punktas (2011-10-12 nutarimo Nr. 1194 redakcija) nustato, kad savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi bÅ«ti nurodytas <...> mokestis už bendrosios nuosavybės administravimÄ , nustatytas vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintu tarifu ar jo apskaičiavimo metodika arba pagal administravimo paslaugos vieÅ¡ojo pirkimo rezultatus (jeigu Å¡ios paslaugos perkamos), tačiau ne didesnis už savivaldybės tarybos patvirtintÄ tarifÄ ar tarifÄ , apskaičiuotÄ pagal jos patvirtintÄ metodikÄ .

Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-25 įsakymo Nr. 30-2073 „Dėl UAB „Servico“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“, (http://www.vilnius.lt/index.php?5475321) administracijos direktorius jokiu Vyriausybės nutarime nurodytu bÅ«du nėra nustatęs mokesčio už bendrosios nuosavybės administravimÄ .             Sprendžiant teisės akto atitikimo aukÅ¡tesnės galios teisės aktams klausimÄ reikalinga atsižvelgti į Å¡iuo metu galiojančiÄ aukÅ¡tesnės galios teisės akto redakcijÄ .

Reikalavimas dėl teisės akto pakeitimo gali bÅ«ti keliamas tik lyginat jį su dabar galiojančios redakcijos aukÅ¡tesnės galios teisės aktu todėl, kad tik neatitikimas dabar galiojančiam teisės aktui sudaro pagrindÄ tokį teisės aktÄ pakeisti, t. y. Savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies tikslui pasiekti. Tai, kad praÅ¡omas pakeisti aktas neatitinka anksčiau galiojusių teisės normų, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, nes aktas negali bÅ«ti keičiamas atsižvelgiant į negaliojančias teisės normas.

PareiÅ¡kėjas Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus įsakymo dėl bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo grindžia 2001-05-23 Vyriausybės nutarimo Nr. 603 redakcija, galiojusia nuo 2010-03-19 iki 2011-10-19. 2011-10-20 Teikime Nr. 1T-39 pažymėta, kad nuo 2011-10-19 galiojanti 2001-05-23 Vyriausybės nutarimo Nr. 603 2.2 punkto redakcija yra analogiÅ¡ka, su kai kuriais papildymais. Esant tokiai nuorodai ir įvertinant, kad 2001-05-23 Vyriausybės nutarimo Nr. 603 2.2 punkte yra iÅ¡likusi savivaldybės administracijos direktoriaus pareiga sprendime skirti administratorių nurodyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimÄ , o skunde teismui keliamas reikalavimas įpareigoti nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimÄ , neatsižvelgiant į 2001-05-23 Vyriausybės nutarimo Nr. 603 nuo 2011-10-19 galiojančios redakcijos pakeitimus, nagrinėdamas Å¡alių ginÄÄ teismas vertins Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-25 įsakymo Nr. 30-2073 „Dėl UAB „“Servico“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ atitikimÄ 2001-05-23 Vyriausybės nutarimo Nr. 603 2.2 punkto redakcijai, priimtai 2011-10-12 Vyriausybės nutarimu Nr. 1194.

             Atsakovo nuomone, teisės aktai nesuteikė teisės Vyriausybei reglamentuoti savivaldybių administracijų direktorių priimamų įsakymų dėl administratorių skyrimo turinio. Teisė skirti administratorių Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 dalimi pavesta savivaldybės merui (valdybai) arba jo (jos) įgaliotam atstovui. To paties straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Kaip jau buvo minėta, įgyvendindama Å¡iÄ taisyklę Vyriausybė 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus bei to paties nutarimo 2-5 punktais nustatė privalomas ir rekomendacines taisykles, susijusias su administravimo paslaugų teikimu, tame tarpe 2.2 punkte reglamentavo savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl administratoriaus skyrimo turinį. Teismas sutinka su atsakovo nurodymu, kad administratorių skyrimas, jų veiklos kontrolė priskirtinas savarankiÅ¡kajai savivaldybės funkcijai pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktÄ .

Å ioje teisės normoje numatyta, kad savarankiÅ¡kÄ jÄ savivaldybės funkcijÄ sudaro pagal įstatymų nustatytÄ kompetencijÄ gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat kai bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, veiklos priežiÅ«ra ir kontrolė.

Kadangi savivaldybės paskirtų administratorių veiklos priežiÅ«ra ir kontrolė yra tiesiogiai priskirtos savarankiÅ¡kajai funkcijai, tai, nesant kito reguliavimo, laikoma, kad į Å¡iÄ sritį patenka ir administratorių skyrimo procedÅ«ra. Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 36 punktas negali bÅ«ti taikomas ir funkcija negali bÅ«ti laikoma valstybės pavesta todėl, kad nėra nei įstatymo, nei kito teisės akto, kuris konkrečiai rodytų tokios valstybės funkcijos perdavimÄ savivaldybei. Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 dalimi administratorių skyrimo funkcija pavedama tiesiogiai savivaldybei, Å¡ioje teisės normoje nėra kalbama apie valstybės funkcijų perdavimÄ .

Ä®vertinus pačiÄ funkcijÄ â€“ administratorių paskyrimÄ , matyti, kad Å¡is veiksmas daugiau susijęs su savivaldybės, o valstybės funkcijomis. Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad savarankiÅ¡kÄ sias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktÄ kompetencijÄ , įsipareigojimus bendruomenei ir Å¡ios interesais. Ä®gyvendindamos Å¡ias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytÄ sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiÅ¡kųjų funkcijų atlikimÄ .

Ä®gyvendinant Å¡ias funkcijas, savivaldybių veiklÄ saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose.             AnalogiÅ¡koje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-03-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1381-815/2012 nutarė kreiptis į Konstitucinį teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡tirti Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 2.2 punkto bei tuo pačiu nutarimu patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8.1 punkto atitikimÄ Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktui, Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, 120 straipsnio 2 daliai.

Konstitucinis Teismas priėmė 2012-04-12 sprendimÄ atsisakyti priimti praÅ¡ymÄ . Esant tokioms aplinkybėms teismas laikosi pozicijos, kad klausimas dėl Vyriausybė 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 atitikimo įstatymų reikalavimams neturi bÅ«ti keliamas, todėl pripažįstama, kad Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 2.2 punkte numatyti įpareigojimai turi bÅ«ti vykdomi.             Atsakovas motyvuoja, kad mokesčio už bendrosios nuosavybės administravimÄ nustatymas yra reglamentuotas savivaldybės norminiame teisės akte – Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų IV skyriaus, reglamentuojančio patalpų savininkų mėnesinių mokesčių apskaičiavimÄ , 8.1 punktas (redakcija, galiojusi iki 2011-04-18 įsakymo Nr. 30-637 įsigaliojimo) numatė, kad administratorius proporcingai bendrosios nuosavybės daliai (butų ir kitų patalpų naudingam plotui) apskaičiuoja patalpų savininkui mėnesinį mokestį už bendrosios nuosavybės administravimÄ , vadovaudamasis tarifais arba jų apskaičiavimo metodika.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011-04-18 įsakymu Nr. 30-637 priėmė naujÄ Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų redakcijÄ . Dabartinės redakcijos 8.1 punkte numatyta, kad administratorius proporcingai bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja mėnesinį mokestį už bendrosios nuosavybės administravimÄ , vadovaudamasis Savivaldybės tarybos nustatytais tarifais arba jų apskaičiavimo metodika.Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 2.2 punkte konkrečiai nurodomas teisės aktas, kuriame turi bÅ«ti nustatomas mokestis už bendrosios nuosavybės administravimÄ .

Tai turi bÅ«ti padaryta sprendime skirti administratorių, o ne bet kuriame kitame savivaldybės institucijų priimtame teisės akte, todėl įpareigojimas turi bÅ«ti įvykdomas nustatytos paskirties dokumente, o taisyklių dėstymas kito pobÅ«džio teisės akte yra netinkamas Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 2.2 punkte įpareigojimo vykdymas.              Pažymėtina, kad Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, kuriuo remiantis priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymas Nr. 30-2050 su pakeitimais, pakeitimas, padarytas Vyriausybės 2011-10-12 nutarimu Nr. 1194 (redakcija, galiojanti nuo 2011-10-19) numatė, jog už namo bendrosios nuosavybės administravimÄ (Å¡ių Nuostatų 5 punkte nurodytų administratoriaus funkcijų vykdymas) – pagal mokestį už bendrosios nuosavybės administravimÄ , kuris nurodytas savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių, t. y.

šį teisės aktÄ suderino su paties Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 2.2 punkto nuostata.              Atsakovas nurodo, kad patenkinant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ bÅ«tų pažeidžiami Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus Å«kio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sÄ lygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems Å«kio subjektams, iÅ¡skyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sÄ lygų neįmanoma iÅ¡vengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Tuo atveju, kai administracijos direktoriaus sprendime administravimo mokestis nustatomas tvirta suma, yra pagrindo manyti, jog prarandamos galimybės patalpų administratoriams konkuruoti patalpų administravimo rinkoje, taikant mažesnes kainas, kadangi toks veiksmas uždraudžiamas teisės aktu. Kadangi konkretus skundas dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo sutinkamai su Konkurencijos įstatymo 50 straipsnio 1 dalimi teismui nebuvo paduotas, o sutinkamai su Konkurencijos įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi institucija, įgaliota taikyti Europos SÄ jungos konkurencijos taisykles, kurių laikymosi priežiÅ«ra pagal Europos SÄ jungos konkurencijos teisę pavedama nacionalinei konkurencijos institucijai, pripažįstama Konkurencijos taryba, tai teismas dėl skundžiamų teisės aktų atitikimo Konkurencijos įstatymui plačiau nevertina ir nepasisako, ar galimumas konkuruoti kaina sprendimo dėl administratoriaus skyrimo bei administravimo mokesčio nustatymo yra pakankamai užtikrinantis konkurencijÄ .

             Sprendžiant šį ginÄÄ reikÅ¡mingas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Kadangi pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas papildyti atsakovo priimtas įsakymas neatitinka aukÅ¡tesnės galios teisės aktų, tai jis turi bÅ«ti pakeičiamas jį suderinant su Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo 2.2 punkto nuostatomis.             Teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovo argumentus, jog pakeitus ginčijamo įsakymo nuostatas taip, kad jos atitiktų Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ reikalavimus, egzistuos prieÅ¡taringos nuostatos.

Pažymėtina, kad Savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo nuostatos pakeitimus atlikti leidžia, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius privalėjo pakeisti įsakymo nuostatas taip, kad jose neliktų prieÅ¡taravimų ir dvejopos galimybės nustatyti bendrÄ administravimo mokestį namui (namams).              Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad įsakymas, kuriuo UAB „Servico“ paskirta bendrosios nuosavybės administratore, turi bÅ«ti keičiamas tenkinant Vyriausybės atstovo praÅ¡ymÄ ir įpareigojant atsakovÄ nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimÄ .             Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais teismas, n u s p r e n d ė:             Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje praÅ¡ymÄ tenkinti.             Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per vienÄ mėnesį nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-25 įsakyme Nr. 30-2073 „Dėl UAB „Servico“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“..             Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                                   Liuda Arlauskienė                                                                                                                          Raimondas Blauzdžius                                                                                                                          Liudmila Zaborovska