0eb4df9b-16ce-4c2a-93de-ddb082aaff76 · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                                                     Administracinė byla Nr. ATP-746-107/2013                                                                                     Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03766-2013-1                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija                                                                                    45.4.1.; 79.1. (S)            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS          N U T A R T I S           2013 m. lapkričio 4 d.          Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A.

A. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-11 nutarimo, kuriuo A. A. (A. A.), gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalį nubaustas 1000 litų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vienam mėnesiui,                                                               n u s t a t ė :                                                        A.

A. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-11 nutarimu pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį nubaustas už tai, kad 2013-08-23, apie 13.07 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, (duomenys neskelbtini) , vairuodamas automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 127 km per val. greičiu, nors leistinas greitis yra 70 km per val., t. y. nustatytÄ greitį virÅ¡ijo 57 km.             Apeliaciniame skunde A. A. tvirtina, kad jis teisės pažeidimÄ padarė esant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygoms (ATPK 17 straipsnis), siekdamas paÅ¡alinti pavojų, grėsusį jo žmonos močiutės nuosavybei.

Apeliantas nurodo, kad 2013-08-23, apie 12.30 val., jam buvo praneÅ¡ta, kad jo žmonos močiutei J. K. priklausančiame sodo namelyje, kuriuo jis ir jo žmona jai padeda rÅ«pintis, esančiame (duomenys neskelbtini), kolektyvinių sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, įvyko avarija – trÅ«ko vamzdis. Skubėdamas į Å¡io įvykio vietÄ , buvo labai susijaudinęs, todėl virÅ¡ijo greitį. Tokias aplinkybes apeliantas bandė paaiÅ¡kinti ir jį sustabdžiusiems policijos pareigÅ«nams, tačiau jie į jo paaiÅ¡kinimus neatsižvelgė.

A. A. teigimu, įvykusios avarijos faktÄ , jo atvykimo į įvykio vietÄ faktÄ gali patvirtinti asmuo, atsakingas už santechninių įrenginių remontÄ , bei jo žmonos močiutė J. K.. Apelianto teigimu, jis, darydamas teisės pažeidimÄ (virÅ¡ydamas greitį), norėjo iÅ¡vengti didelės žalos bei pavojaus savo žmonos močiutės turtui, už kurį jaučiasi atsakingas. Jam laiku neatvykus, avarijos padariniai bÅ«tų buvę kur kas skaudesni ir sunkesni. Mano, kad jo padaryta žala dėl greičio virÅ¡ijimo yra mažiau reikÅ¡minga negu iÅ¡vengtoji žala – dideli nuostoliai pagyvenusio žmogaus turtui, turtiniams interesams.Nubaustasis A.

A. nurodo, kad, nagrinėjant jo administracinę bylÄ , jis teismo posėdyje nedalyvavo, nes nuo 2013-08-29 buvo iÅ¡vykęs į tolimojo plaukiojimo reisÄ , konkrečiai 2013-09-11 (teismo posėdžio dienÄ ) buvo Å vedijos teritorijoje, todėl dalyvauti teismo posėdyje neturėjo galimybės. Stokodamas teisinių žinių, tinkamai nepasirÅ«pino praneÅ¡ti teismui apie savo neatvykimo priežastį ar (ir) atstovavimu, kadangi, bandydamas gauti paaiÅ¡kinimus iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo aktÄ suraÅ¡iusių policijos pareigÅ«nų, jis buvo labai suklaidintas, manė, kad dalyvavimas teisme nėra bÅ«tinas, policijos pareigÅ«nai pateiks visus bÅ«tinus paaiÅ¡kinimus ir jam nedalyvaujant.Apelianto teigimu, įvertinus susiklosčiusias aplinkybes, jam paskirta bausmė yra pakankamai griežta.

Nurodo, kad žmona A. A. nedirba (yra motinystės atostogose), realiai iÅ¡laiko Å¡eimÄ jis vienas, turi mažametį vaikÄ , todėl paskirta tokio dydžio bauda skaudžiai paliestų ne tik jo ir sutuoktinės interesus, bet ir prieÅ¡tarautų mažamečio vaiko interesams bei laikinai apribotų tam tikrų jo poreikių tenkinimÄ . Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas galbÅ«t lemtų jo atleidimÄ iÅ¡ darbo, nes darbas yra tiesiogiai susijęs su vairavimu – turi įvairuoti į keltÄ , iÅ¡vairuoti iÅ¡ jo transporto priemones.

Be to, vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas ir Å¡eimos poreikiams tenkinti – vežioti savo vaikÄ Ä¯ darželį, savo žmonos močiutę pas gydytojus, į sodÄ , tvarkant kitus buitinius reikalus. Apelianto nuomone, esant pakankamai atsakomybę Å¡velninančių aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad teisės pažeidimas buvo nulemtas bÅ«tinojo reikalingumo, jam bÅ«tų galima paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos. A. A. praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti, paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos.             Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro virÅ¡ininkas R.

Å ideikis mano, kad A. A. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamÄ nutarimÄ palikti galioti.              Apeliacinis skundas atmestinas.             Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iÅ¡ įvairių Å¡altinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iÅ¡ duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas Å¡iame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas bÅ«tinojo reikalingumo bÅ«klėje, tai yra siekiant paÅ¡alinti pavojų, gresiantį valstybinei ar vieÅ¡ajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu Å¡is pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikÅ¡minga negu iÅ¡vengtoji žala (ATPK 17 straipsnis).Teismų praktikoje bÅ«tinasis reikalingumas apibÅ«dinamas kaip situacija, kai teisėtai padaroma žala įstatymų, kitų normatyvinių aktų saugomiems interesams, siekiant paÅ¡alinti pavojų, gresiantį valstybinei ar vieÅ¡ajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ar laisvėms, jei toks pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikÅ¡minga negu iÅ¡vengta.

BÅ«tinojo reikalingumo situacija atsiranda susidÅ«rus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vienÄ galima apsaugoti tik darant žalÄ antram. Veiksmai, padaryti esant bÅ«tinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama iÅ¡saugoti žymiai vertingesnį interesÄ . BÅ«tinasis reikalingumas turi atitikti Å¡ias sÄ lygas:

1) pavojus turi būti realus – žala gresia asmens turtui, teisėms, valstybės interesams;

2) pavojus yra neiÅ¡vengiamas – asmuo neturi kitos galimybės, tik daryti žalÄ siekiant iÅ¡vengti didesnės žalos atsiradimui;

3) daroma žala yra mažesnė už gresiančiÄ Å¾alÄ â€“ žala turi bÅ«ti nedidesnė už tÄ , kurios asmuo nori iÅ¡vengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bÅ«tinojo reikalingumo veika galima ginti tik teisėtus interesus. Neleistina remiantis bÅ«tinuoju reikalingumu pažeisti teisės saugomÄ interesÄ , siekiant apginti neteisėtus savo veiksmus. IÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, kad greičio matavimo prietaisu „Berkut R Nr. 0611420“ užfiksuota, kad 2013-08-23 13.07 val. (duomenys neskelbtini) , A.

A., vairuodamas automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 127 km per val. greičiu, nors leistinas greitis buvo 70 km per val. (b. l. 3).PaaiÅ¡kinime A. A. nurodė, kad, vairuodamas automobilį, greitį ribojančio ženklo nepastebėjo, todėl virÅ¡ijo leistinÄ greitį. Dėl padaryto pažeidimo nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, nurodė, kad bus „iÅ¡plaukęs į jÅ«rÄ â€œ, todėl bylÄ nagrinėjant dalyvauti negalės, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 5).

Apie jokiÄ avarijÄ â€“ sodo namelyje trÅ«kusį vamzdį – A. A. net neužsiminė. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio A. Ž. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. A. apie tai, kad virÅ¡ijo leistinÄ greitį bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis, nieko neužsiminė, su padarytu pažeidimu sutiko (b. l. 7).Aplinkybę, kad A. A. virÅ¡ijo leistinÄ greitį, nes skubėjo į kolektyvinių sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esantį sodo namelį, kur įvyko avarija – trÅ«ko vamzdis, jis nurodė tik apeliaciniame skunde, todėl tokia A.

A. nurodyta versija yra visiÅ¡kai neįtikinama. IÅ¡ V. Č. paaiÅ¡kinimo, kurį apeliantas pridėjo prie apeliacinio skundo, matyti, kad įvykio dienÄ , apie 11 val., V. Č. gavo praneÅ¡imÄ , jog kolektyvinių sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini) , esančiame sodo namelyje susidarė pavojinga situacija – trÅ«ko vamzdis vandens tiekimo įrenginių sistemoje. V. Č. atvyko į įvykio vietÄ apie 12.20 val., užsuko čiaupÄ (b. l. 20). Apie trÅ«kusį vamzdį atsakingam darbuotojui buvo praneÅ¡ta dar 11 valandÄ , tačiau aplinkybė, kad V.

Č. į įvykio vietÄ atvyko tik 12.20 val., leidžia pagrįstai manyti, kad situacija labai pavojinga nebuvo. V. Č. užsuko čiaupÄ , todėl akivaizdu, kad pavojus apelianto giminaitės turtui nebegrėsė dar iki atvažiuojant A. A.. IÅ¡ J. K. paaiÅ¡kinimo matyti, kad apie susidariusiÄ situacijÄ vandens tiekimo įrenginių sistemoje (kažkodėl nurodo valymo įrenginių, b. l.

21) ji žinojo jau apie 11 valandÄ , todėl akivaizdu, kad J. K., bijodama dėl savo turto, A. A. bÅ«tų skambinusi apie 11 val., o ne tada, kai atvyko meistras, užsuko vandenį ir joks pavojus nebegrėsė. A. A. greitį virÅ¡ijo 2013-08-23 13 val. 7 min. (b. l. 3).Esant aptartoms aplinkybėms, teigti, kad A. A. virÅ¡ijo leistinÄ greitį bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis (ATPK 17 straipsnis, 250 straipsnio 4 punktas), nėra jokio pagrindo.              Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta Å¡velnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi bÅ«ti iÅ¡imtiniai, sietini su iÅ¡skirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).              ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Sprendimas dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.              Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Ä®statymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.             Apelianto pažeidimas yra vienas iÅ¡ pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.             IÅ¡ karto po įvykio A.

A. prisipažino padaręs pažeidimÄ , dėl jo padarymo nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, todėl teismas nepagrįstai nepripažino Å¡ios aplinkybės jo atsakomybę Å¡velninančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau vien Å¡ios aplinkybės konstatavimas, nesant ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra pagrindas taikyti 301 straipsnį, bÅ«tina vertinti visas aplinkybes ir jų visumÄ , kuri sudaro pagrindÄ taikyti 301 straipsnį (LVAT administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1–1396/2007, N17–103/2007).

             Nėra pagrindo nesutikti su apelianto teigimu, kad dėl to, jog jis privalės sumokėti paskirtÄ 1000 litų dydžio baudÄ , netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patirs tam tikrų nepatogumų, nukentės finansiÅ¡kai, bet jų atsiradimÄ nulėmė paties nubaustojo padarytas administracinės teisės pažeidimas. Pasekmes, kad gali prarasti darbÄ , kad dėl to nukentės Å¡eima, A. A. turėjo numatyti dar prieÅ¡ padarydamas administracinį teisės pažeidimÄ .

Apeliaciniame skunde nurodytos ir Å¡ioje nutartyje aptartos aplinkybės negali bÅ«ti pripažintos iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę nei sankcijoje už pažeidimÄ numatytos nuobaudos. Apylinkės teismo paskirta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui minimali ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta nuobauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones minimaliam terminui.              Atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytus administracinės nuobaudos tikslus, administracinėn atsakomybėn patrauktam apeliantui paskirta dar mažesnė nuobauda, netaikant specialiosios teisės atėmimo, bÅ«tų per Å¡velni ir netinkamai individualizuota.             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas       n u t a r i a :

             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-11 nutarimÄ palikti nepakeistÄ , A. A. (A. A.) apeliacinio skundo netenkinti.             Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                      Stasys Valužis