0eb48726-8fd7-4b82-bc60-cbfb222eacd4 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1699-657/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03511-2012-5                          Procesinio sprendimo kategorija: (S) 32.1.; 121.14.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS NutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 9 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G.

M. atstovaujamos advokatės Marinos Laurinaitienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-622-528/2013 pagal ieÅ¡kovų G. M. ir A. M. ieÅ¡kinį dėl servituto panaikinimo atsakovams R. K., A. K., L. Č., tretiesiems asmenims M. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir atsakovų R. K., A. K., L. Č. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl pažeistų teisių atstatymo, įpareigojimo paÅ¡alinti trukdymus įgyvendinti servituto suteikiamas teises.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė:I.

Ginčo esmėIeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-21 sprendimu nustatytÄ R. K., A. K., L. Č. kelio servitutÄ â€“ teisę naudotis 6 kv.m ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančiu A. M., G. M., M. G., suteikiančiu teisę važiuoti transporto priemonėms pagal pateiktÄ projektÄ , parengtÄ firmos „Librana“; įpareigoti atsakovus R. K., A. K., L. Č. per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo atstatyti nugriautus nesudėtingus statinius – stoginę bei tvorÄ , buvusius iki servituto nustatymo 6 kv.m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal 2005 m. sklypo tvoros, stoginės projektÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.1, b.l. 89-94;

T.3, b.l. 57). Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2006-03-21 sprendimu nustatė aukščiau nurodytÄ kelio servitutÄ ir įpareigojo A. ir G. M. bei M. G. nugriauti stoginę, pastatytÄ Å¾emės sklype, kuriam Å¡iuo sprendimu nustatytas kelio servitutas, o Å¡iems neįvykdžius įpareigojimo per nustatytÄ laikÄ , pripažino R. ir A. K. bei L. Č. teisę atlikti Å¡iuos veiksmus patiems, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovų jų turėtas iÅ¡laidas. Kauno miesto apylinkės teismo 2007-05-17 papildomu sprendimu ieÅ¡kovai buvo įpareigoti nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ tvorÄ Å¾emės sklype (duomenys neskelbtini). 2012 m. vasario mėnesį teismas atsakovams iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr.2-2687-375 dėl įpareigojimo nugriauti A. ir G.

M. žemės sklypo dalyje, kurioje nustatytas servitutas, savavaliÅ¡kai pastatytÄ tvorÄ . Antstolė R.G. kreipėsi į teismÄ dėl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo, nes A. ir G. M. tvorÄ , kuriÄ buvo įpareigoti nugriauti servitutinio kelio atlaisvinimui, perkėlė į savo kiemo pusę, bet toje sklypo dalyje liko betoninis gėlyno pamatas, taigi, kliÅ«tys faktiÅ¡kai nepaÅ¡alintos. Nuotekų linija-nuotekų Å¡alinimo tinklai, į kurių sudėtį įeina Å¡ulinys, buvo pastatyti 2005 m., 2008 m. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o atsakovai teisme ginčijo pastatytų tinklų įregistravimo registre pagrindÄ â€“ 2008-10-02 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-12-20 sprendimu nustatė ginčo Å¡ulinį esant patrauktÄ nuo kelio, kuriam nustatytas servitutas, todėl ginčo inžinerinis statinys netrukdo naudotis servitutiniu keliu.

Kauno apygardos teismo 2011-07-22 sprendime taip pat nuspręsta, kad ginčo Å¡ulinys netrukdo naudotis servitutiniu keliu. Tačiau nustatytÄ servitutÄ nėra galimybės realizuoti, nes servituto teritorijoje yra kliÅ«tys pravažiavimui, o Å¡ios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos bei numatytos nustatant servitutÄ . Reikalaudami paÅ¡alinti Å¡ias kliÅ«tis, atsakovai pripažįsta nenumatytų aplinkybių buvimÄ . Teismo sprendimu nustatyto servituto teritorijoje esančio Å¡ulinio ir nuotekų vamzdyno konstrukcija neleidžia virÅ¡ jo įrengti pravažiavimo, nes Å¡ulinio ir nuotekų vamzdžio įgilinimas yra nepakankamas ir tai neužtikrina tinklų mechaninio atsparumo ir pastovumo, be to, Å¡ulinys yra iÅ¡kilęs virÅ¡ žemės pavirÅ¡iaus, todėl fiziÅ¡kai pravažiuoti pro Å¡iÄ kliÅ«tį nėra galimybės. Be to, teismo sprendimu nustatyto servituto neįmanoma pažymėti ir užregistruoti kadastro žemėlapyje dėl firmos „Librana“ plano ydingumo, koordinačių nenurodymo ir neatitikimo jam keliamų įstatymo reikalavimų. 2007-05-17 papildomu sprendimu ieÅ¡kovai servituto teritorijoje buvo įpareigoti nugriauti pastatytus statinius – stoginę bei tvorÄ ir Å¡ie statiniai buvo nugriauti, todėl, panaikinus servitutÄ , atsakovai privalo atstatyti nugriautus statinius.

Kaip servituto turėtojai atsakovai, įgyvendindami savo teises, privalėjo nepažeisti ieÅ¡kovų teisių. 6 metus neįregistravę servituto, atsakovai su vykdomuoju raÅ¡tu pagal 2007-05-17 papildomÄ sprendimÄ kreipėsi į antstolę, nors įgyvendinti savo pravažiavimo teisės per ieÅ¡kovų sklypÄ vis tiek negalės dėl 2005 m. pastatyto nuotekų Å¡ulinio. Betoninių tvoros pamatų (sienelės) ieÅ¡kovų žemės sklypo teritorijoje apskritai nėra, o ieÅ¡kovų žemės sklype yra seniai pastatyta akmeninė gėlių klomba.

Atsakovai turi visas galimybes privažiuoti prie savo namo visokia technika, taip pat ir gaisrine, todėl jų prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti.Atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti ieÅ¡kovus paÅ¡alinti betoninę – akmeninę tvorÄ , statybines ir medienos atliekas esančius 6 kv.m ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini); per vienÄ mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti KÅ -Å¡ulinį tokiu bÅ«du, kad Å¡ulinio dangtis bÅ«tų viename lygyje su gatvės danga; ieÅ¡kovams G. ir A.

M. Å¡io įpareigojimo neįvykdžius, suteikti teisę atsakovams paÅ¡alinti betoninę-akmeninę tvorÄ , statybines ir medienos atliekas bei pertvarkyti KÅ -Å¡ulinį, esančius 6 kv.m žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ ieÅ¡kovų (T.2, b.l. 3-5). Nurodė, kad galioja Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-21 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-1047-717/2006, kuriuo nustatytas servitutas – teisė naudotis 6 kv.m ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu A. ir G.

M. bei M. G., suteikiančiu teisę važiuoti transporto priemonėmis pagal pateiktÄ firmos „Librana“ parengtÄ projektÄ , servitutas yra įregistruotas VÄ® Registrų centre. Nepaisant teismo sprendimo, kuriuo nustatytas pravažiavimo servitutas, ieÅ¡kovai A. ir G. M. elgiasi neteisėtai ir tyčia sÄ moningai siekia apsunkinti naudojimÄ si servitutiniu keliu, servitutinį pravažiavimÄ užvertė Å¡iukÅ¡lėmis, statybinėmis ir medžio atliekomis, tyčia įrengė betoninius tvoros pamatus (sienelę), o teisminio nagrinėjimo metu servitutinėje žemėje įsirengė Å¡ulinį, be to, pirminį ir papildomÄ teismo sprendimÄ reikėjo vykdyti priverstine tvarka.

Atnaujinus procesÄ Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-202-375/2008, nagrinėjant bylÄ G. M. pateikė 2008-10-09 VÄ® Registrų centro pažymėjimÄ dėl G. ir A. M. nuosavybės teise įregistruotos nuotekų linijos – nuotekų Å¡alinimo tinklų adresu (duomenys neskelbtini); 2008-10-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , kuriuo komisija pripažino II grupės nesudėtingÄ statinį – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pirmo buto prijungimo linijos prie miesto nuotekų tinklų lauko nuotekines trasas ir KÅ -Å¡ulinį tinkamais naudotis ir kurio pagrindu minėti tinklai buvo įregistruoti, atsakovai ginčijo teisme, prašė jį panaikinti, tačiau Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas skundÄ atmetė.

Todėl atsakovai reikalauja pertvarkyti Å¡ulinį, sulyginant jį su gatvės danga, pagal 2003-07-21 Aplinkos ministro įsakymu Nr.390 patvirtinto STR 2.07.01:2003 450 punkto reikalavimus. Nuotekų kontrolinis Å¡ulinys KÅ -1 negali bÅ«ti priežastimi neleisti naudotis servitutiniu keliu, nes Å¡ulinys privalo bÅ«ti neatsiejama kelio, pravažiavimo, įvažiavimo servituto transporto magistralių dalis ir negali trukdyti transporto eismui. Per visÄ laikotarpį nuo servituto nustatymo ieÅ¡kovai piktybiÅ¡kai trukdo servituto turėtojams įgyvendinti servituto suteikiamas teises ir teisėtus interesus.

Pagal 2003-12-24 Aplinkos ministro įsakymu Nr.705 patvirtintas STR 2.02.01:2004 normas prie kiekvieno gyvenamojo namo turi bÅ«ti įrengtas pravažiavimas gaisrinei technikai, o atsakovams pastačius betoninę ir akmeninę tvorÄ servitutinio kelio važiuojamojoje dalyje minėtas STR yra pažeistas, todėl atsakovai praÅ¡o atstatyti jų pažeistas teises. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinys nepagrįstas jokia teisės norma, neįrodytas ir pareikÅ¡tas piktnaudžiaujant teise, nes ieÅ¡kovai siekia panaikinti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ (T.1, b.l. 120-123;

T.2, b.l. 3-5; T.3, b.l. 75-77).Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį – tenkinti (T.1, b.l.127-129; T.2, b.l. 136-138). Nurodė, kad įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi ir turi bÅ«ti vykdomi.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.3, b.l. 134-144).

Teismas konstatavo, jog servitutas atsakovams yra nustatytas teismo 2006-03-21sprendimu civilinėje byloje Nr.2-01047-717/2006, kuris 2012-03-21 yra įregistruotas Registrų centre. Teismas pažymėjo, kad ieškovų reikalavimas grindžiamas kliūtimi, kuri, jų teigimu, buvo dar iki servituto nustatymo, nors iš prijungtos civilinės bylos Nr. A2-2687-375/2011 matyti, kad apie ginčo šulinį bei apskritai apie nuotekų tinklus ieškovai nieko nenurodė ne tik iki 2006-03-21 sprendimo priėmimo byloje, bet ir 2006-04-09 savo apeliaciniame skunde, o ši aplinkybė buvo nurodyta tik prašyme dėl proceso atnaujinimo.

Atnaujinus procesÄ byloje dėl servituto nustatymo, Kauno apygardos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina ginčo Å¡ulinį buvus pastatytÄ po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas servitutas, priėmimo. Atsižvelgęs, kad ieÅ¡kovų nuotekų tinklų projekto pakeitimai buvo atlikti 2008-09-26, o tų tinklų pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo priimtas 2008-10-02, tai yra ieÅ¡kovams žinant apie teismo nustatytÄ kelio servitutÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ginčo Å¡ulinį (pagal projekto žymėjimÄ KÅ -1) ieÅ¡kovai pastatė servituto zonoje tikslu sudaryti atsakovams kliÅ«tis įgyvendinti teismo nustatytÄ teisę – naudotis servitutu, juolab, kad prijungtos administracinės bylos Nr. I-440-402/2009 medžiagoje yra duomenys apie ginčo Å¡ulinio pastatymÄ ne tik nukrypstant nuo statybos techninių reglamentų reikalavimų, bet ir nuo pakoreguoto projekto.

Patys A. ir G. M. 2008-09-30 pareiÅ¡kime Statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriui nurodė, jog nuotekų Å¡ulinį įrengė pagal atkoreguotÄ projektinę dokumentacijÄ , nukrypdami nuo STR reikalavimų, palikdami Å¡io Å¡ulinio eksploatacijÄ savo žinioje ir pretenzijų dėl pakeitimų niekam nereiÅ¡kia. 2007-01-11 fekalinės kanalizacijos kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje yra žyma, kad buitinių nuotekų tinklai pakloti ne pagal projektÄ ; nuotekų tinklų projektas buvo koreguotas 2008-09-26, o ieÅ¡kovai teigia tinklus ir ginčo Å¡ulinį KÅ -1 pastatę 2005 metais.

Tačiau minėti nuotekų tinklai buvo pripažinti tinkami naudoti 2008-10-02 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 1-mo buto prijungimo prie miesto nuotekų tinklų pripažinimo tinkamu naudotis aktu, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė skundÄ dėl minėto akto panaikinimo, nurodydamas, jog ginčo Å¡ulinys nėra teismo sprendimu nustatyto servituto zonoje. Kad ginčo Å¡ulinys (pagal projekto žymėjimÄ KÅ -1) nėra teismo sprendimu nustatyto servituto zonoje, abi Å¡ios bylos Å¡alys nesutinka.

Teismas pažymėjo, kad Å¡alys savo reikalavimams pagrįsti yra pateikę įvairius raÅ¡ytinius įrodymus – specialistų iÅ¡vadas, tyrimo aktus, kuriuose padarytos skirtingos iÅ¡vados. Ä®vertinęs bylos raÅ¡ytinius įrodymus, prijungtų bylų medžiagÄ , Å¡alių, jų atstovų paaiÅ¡kinimus, liudytojo M. A. V. parodymus, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog yra reali galimybė paÅ¡alinti servitutui trukdančiÄ kliÅ«tį net keliais dr. A. L. nurodytais bÅ«dais. IeÅ¡kovų argumentus dėl negalimumo servitutÄ realizuoti teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

Atsakovai nepraÅ¡o keisti ginčo Å¡ulinio KÅ -1 parametrų ar perkelti šį ginčo Å¡ulinį į kitÄ vietÄ , bet reikalauja servituto teritorijoje esantį minėtÄ ginčo Å¡ulinį sutvarkyti taip, kaip numatyta to Å¡ulinio projekte bei projekto patikslinime, pagal kurį ieÅ¡kovai ir turėjo tÄ Å¡ulinį statyti. IeÅ¡kovų nuotekų tinklų projektuose, o taip pat kitoje Å¡iÄ statybÄ reglamentuojančioje medžiagoje nei vieno Å¡ulinio kraÅ¡tų apmÅ«rijimas dviem eilėmis silikatinių plytų ar Å¡ulinio uždengimas mediniu dangčiu su apskardinimu nebuvo numatytas, todėl tokia ginčo Å¡ulinio KÅ -1 racionalizacija vertintina kaip tyčinis kliūčių sudarymas atsakovams, kad Å¡ie negalėtų naudotis teismo sprendimu jiems nustatytu servitutu.

Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju ant ginčo Å¡ulinio uždėto savadarbio dangčio pakeitimas projektiniu dangčiu nesukeltų jokio neigiamo poveikio įstatymų nustatyta tvarka pripažintam tinkamu naudoti nuotekų tinklui bei ginčo Å¡uliniui KÅ -1. Teismo nuomone dr. A. L. siÅ«lomi bÅ«dai dėl kliūčių servituto zonoje paÅ¡alinimo yra pakankamai aiÅ¡kÅ«s, tikėtinai realÅ«s ir nepaneigti įrodymais apie negalimumÄ juos įgyvendinti. Ginčo Å¡ulinio pertvarkymo atsakovų siÅ«lomais variantais kaina nelaikytina neprotingai didele, o ieÅ¡kovams savalaikiai nuotekų tinklus įrengus pagal projektÄ tokių kaÅ¡tų iÅ¡ viso nereikėtų patirti.

Teismas konstatavo, jog ieškovai neįrodė kelio servituto panaikinimo pagrindo – tokio aplinkybių pasikeitimo, kad servituto suteikiamų teisių (ar pareigų) įgyvendinimas tapo neįmanomu ar labai sudėtingu, buvimo, o ieškovų nurodytos aplinkybės dėl ginčo šulinio KŠ-1 nesudaro pagrindo panaikinti 2006-03-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-01047-717/2006 R. K., A. K. ir L. Č. nustatyto kelio servituto, todėl sprendė, kad šis ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimas nelaikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl atmestinas.

Netenkinęs pirmojo ieÅ¡kovų patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo, teismas atmetė ir ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl atsakovų įpareigojimo atstatyti teismo sprendimu nugriautus stoginę bei tvorÄ , juo labiau, kad nėra teisinio pagrindo reikÅ¡ti tokį reikalavimÄ , nes tie statiniai buvo nugriauti įsiteisėjusių teismo sprendimų pagrindu. IeÅ¡kovų atstovės argumentus dėl servituto, kaip daiktinės teisės, registracijos teismas atmetė, nes civilinės bylos Nr.3K-3-126/2012 ir Å¡ios bylos aplinkybės visiÅ¡kai nesutampa.

Atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai dėl ieÅ¡kovų įpareigojimo paÅ¡alinti servituto zonoje pastatytÄ betoninę-akmeninę tvorÄ , statybines ir medienos atliekas bei pertvarkyti KÅ -Å¡ulinį, kad Å¡ulinio dangtis bÅ«tų viename lygyje su gatvės danga teismo vertinimu yra pagrįsti. Ä®siteisėję teismo sprendimai yra privalomi visiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakovai negali naudotis teismo sprendimu nustatytu kelio servitutu dėl servituto teritorijoje laikomų ieÅ¡kovų statybinių bei medienos atliekų, taip pat teisiÅ¡kai neregistruoto ieÅ¡kovų statinio – betoninės-akmeninės tvoros, o tuo pažeidžiamos atsakovų kaip kelio servituto, suteikiančio jo turėtojams teisę važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis juo kaip pėsčiųjų taku, turėtojų teisės, todėl tokio kliÅ«tys turi bÅ«ti paÅ¡alintos.

Tokie reikalavimai, kaip atsakovai kelia Å¡ulinio pertvarkymui, taikomi visiems nuotekų tinklams, taigi, ir ieÅ¡kovų teisėtai registruotiems nuotekų tinklams bei ginčo Å¡uliniui. IeÅ¡kovų nuotekų tinklų projektuose nenumatytas nukrypimas nuo STR normų reikalavimų. Atsakovų reikalavimai dėl ginčo Å¡ulinio sutvarkymo taip, kad per jį galėtų pervažiuoti transporto priemonės, yra pagrįsti, galimi ir tai nėra neįveikiama ar sunkiai paÅ¡alinama kliÅ«tis. Kelio servitutas atsakovams nustatytas tam, kad į atsakovų valdÄ bei prie jų gyvenamojo namo galėtų privažiuoti didesnių gabaritų automobiliai – gaisrinė technika ar kt., tai numato STR 2.02.01:2004, STR 2.01.04.2004 normos, kurios privalo bÅ«ti įgyvendinamos, taip pat siekiant nesudaryti grėsmės ne tik atsakovų, bet ir ieÅ¡kovų bei kitų žmonių gyvybei ir saugumui.

Jeigu vieno asmens nuosavybės teisė yra kliÅ«tis kitiems asmenims naudotis savo nuosavybės teise, tai vieÅ¡asis interesas reikalauja, tokio savininko teises protingai riboti, kÄ Å¡iuo atveju leidžia užtikrinti atsakovams įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas servitutas. PatikslintÄ ieÅ¡kinį atmetęs, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinęs, teismas iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovė G. M., atstovaujama advokatės Marinos Laurinaitienės praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.4, b.l. 8-13).

Apeliantės nuomone, sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai vertino bylos raÅ¡ytinius įrodymus. Teismas nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai ginčo nuotekų Å¡ulinį servituto zonoje pastatė tikslu sudaryti atsakovams kliÅ«tis įgyvendinti teismo nustatytÄ teisę – naudotis servitutu. IeÅ¡kovai 2006 metais nežinojo ir negalėjo žinoti faktinės aplinkybės, kad į servituto zonÄ papuola nuotekų tinklų Å¡ulinys. Teismas neatsižvelgė į oficialius įrodymus byloje, kad nuotekų tinklas pripažintas tinkamu naudotis, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, t. y. atitinka STR reikalavimus, be to, neatsižvelgė, kad Å¡ie duomenys nenuginčyti.

Teismas nepagrįstai sprendime remiasi tik A. L. iÅ¡vada dėl nuotekų tinklo Å¡ulinio dangčio ir atitikimo STR reikalavimams, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ulinio dangtis turi bÅ«ti viename lygyje su gatvės arba Å¡aligatvio danga. Atsakovai neįrodinėjo Å¡ulinio neatitikimo projekto reikalavimams, todėl ieÅ¡kovai neturėjo galimybės atsikirsti į šį argumentÄ . BÅ«tinybė paneigti Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ atsirado po susipažinimo su teismo sprendimo motyvais. Å iuo tikslu ieÅ¡kovė G.

M. kreipėsi į teismo ekspertÄ V. G., kuris 2014 m. sausio 6 d. surašė konsultacinę iÅ¡vadÄ . Pagal eksperto V. G. iÅ¡vadÄ , ginčijamas teismo sprendimas visiÅ¡kai nepagrįstas, nes byloje nėra duomenų, kad nuotekų tinklai bÅ«tų įrengti ne pagal projektÄ . PrieÅ¡ingu atveju, jie nebÅ«tų priimti naudoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Bylos nagrinėjimo metu teismas netyrė ir nesiaiÅ¡kino, ar servituto kelias bÅ«tų tinkamas naudoti sunkiasvoriam transportui ir atitiktų visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus.Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovai R.

K., A. K. ir L. Č. bei trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013-12-10 sprendimÄ palikti nepakeistÄ (T.4, b.l. 49-52, 55-60). Nurodė, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir vertino bylos įrodymus. Atsakovų nuomone, apeliacinės instancijos teismui pateikdami naujus įrodymus, apeliantai piktnaudžiauja procesu.Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Dėl naujų įrodymų pateikimo. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2014 m. sausio 6 d. eksperto V.

G. konsultacinę iÅ¡vadÄ , nurodydama, kad ji paneigia teismo iÅ¡vadÄ dėl kelio servituto įtakos buitinių nuotekų Å¡alinimo tinklui. Pagal Å¡ios bylos duomenis teisėjų kolegija, todėl Å¡iuos naujus įrodymus priima ir juo vertina. Byloje nagrinėjamas ginčas, ar yra pagrindas pripažinti kelio servitutÄ , kuris buvo nustatytas Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. sprendimu pasibaigusiu. Servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111 str. 1 d.).

Pagal CK 4.117 straipsnį, kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti. Servitutas gali būti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka šalims dėl to susitarus ar kitais specialiais CK 4.130 straipsnio 1 dalyje išvardytais pagrindais:

1) jo atsisakius;

2) tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku;

3) žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui;

4) pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei;

5) išnykus servituto būtinumui;

6) suėjus senaties terminui.Nagrinėjamu byloje atveju Å¡alys dėl servituto panaikinimo nesusitaria, todėl teismas sprendžia, ar yra galimybė pripažinti apelianto sklype nustatytÄ kelio servitutÄ pasibaigusiu esant bent vienas iÅ¡ CK 4.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų.Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. sprendimu pagal firmos „Librana“ pateiktÄ projektÄ buvo nustatytas 6 kv.m ploto kelio servitutas sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) suteikiantis teisę R.

K., A. K. ir L. Č. važiuoti transporto priemonėmis (T.1, b.l. 50-53). Žemės sklypo planai patvirtina, kad įvažiavimas į atsakovų sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) pažymėtas nuo (duomenys neskelbtini), per apeliantės sklypÄ (T.1, b.l. 83). IeÅ¡kovės G. M. teigimu, servitutas turi bÅ«ti panaikintas, nes esantis Å¡ulinys ir akmeninis gėlynas trukdo juo naudotis. IÅ¡ prijungtoje civilinėje byloje Nr. A2-2687-375/2011 esančių nuotraukų (T.2, b.l. 23; 111; 157; 166-169; T.3, b.l. 35-38), matyti, jog bylos nagrinėjimo metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl servituto nustatymo, nei Å¡ulinio, nei akmeninio gėlyno nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovai ginčo Å¡ulinį (pagal projekto žymėjimÄ KÅ -1) pastatė servituto zonoje siekdami sudaryti atsakovams kliÅ«tis įgyvendinti teismo nustatytÄ teisę – naudotis servitutu.

Teisėjų kolegija tokiai teismo iÅ¡vadai pritaria ir atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad jog jai nebuvo žinoma, kurioje vietoje buvo nustatytas kelio servitutas, nes iÅ¡ prijungtoje civilinėje byloje B. B. firmos „Librana“ parengto brėžinio bei įvažiavimo į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) fragmento (prijungta civilinė byla Nr. A2-2687-375/2011, T.2, b.l. 155-156) su koordinačių posÅ«kio taÅ¡kais aiÅ¡kiai matyti kurioje vietoje, kokio pločio servitutas nustatomas.

Apeliantės argumentai, jog nuotekų sistemos kontrolinis Å¡ulinys KÅ -1 buvo pastatytas iki nustatant servitutÄ (t.y. 2005 m.) ir ne ant servitutinio kelio, paneigiamas byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais – dr. A. L. tyrimo aktu (prijungta civilinė byla Nr. A2-2687-375/2011, T.2, b.l. 88-91), pripažinimo tinkamu naudoti aktu (prijungta civilinė byla Nr. A2-2687-375/2011, T.2, b.l. 111), ieÅ¡kovės ir atsakovų parodymais, kÄ teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.  Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė neįrodė, jog nėra galimybės Å¡ulinio sutvarkyti taip, kad įvažiavimas atitiktų jam keliamus reikalavimus ir kuriuo bÅ«tų užtikrintas vieÅ¡pataujančio daikto tinkamas naudojimas, ir todėl nėra pagrindo pripažinti, jog iÅ¡nyko servituto bÅ«tinumas.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje sprendimÄ , atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ servituto pabaigÄ reglamentuojančių materialinės teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimais. Servituto panaikinimo galimybė siejama su tuo, kad turi iÅ¡ esmės pasikeisti konkrečios Å¡alių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t.y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė vieÅ¡pataujantį daiktÄ tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 str.).

Taigi reiÅ¡kiant reikalavimÄ pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigÄ , turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t.y. nustatyto kelio servituto panaikinimas Å¡iuo pagrindu negali bÅ«ti pateisinamas, jeigu jį panaikinus vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiÅ¡kiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).

Juolab, kad kliūčių sudarymas naudotis servitutu nėra pagrindas servitutÄ panaikinti CK 4.117 straipsnio prasme. Tam, kad patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimus ir panaikinti jos sklype nustatytÄ kelio servitutÄ , turi bÅ«ti įrodyta, kad atsakovams įrengtas kitas tinkamas kelias patekti į jų naudojamus žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas to nepripažino, aiÅ¡kiai ir pagrįstai motyvavo, kodėl nepripažįsta, kad atsakovai turi kitÄ galimybę patekti į savo sklypÄ . Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos sprendimo motyvais ir jų nekartoja.Apeliaciniame skunde apeliantė kvestionuoja ir teismo iÅ¡vadas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimo, teigdama, jog teismas padarė nepagrįstÄ siurprizinę iÅ¡vadÄ , dėl ginčo Å¡ulinio atitikimo teisės aktų reikalavimams, ir remdamasi eksperto V.

G. konsultacine iÅ¡vada, teigia, jog nuotekų tinklai įrengti ne pagal projektÄ . Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raÅ¡te yra nurodyta, jog jei servitute nėra uždraustas nuotekų Å¡ulinio įrengimas, tai jis gali bÅ«ti įrengtas tik vadovaujantis STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų Å¡alintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, kitais teisės aktais (T.2, b.l. 92-93).

Atsakovai byloje reikalavo ne pašalinti nuotekų tinklo ginčo šulinį (KŠ-1), bet jo dangtį pertvarkyti pagal Aplinkos ministro 2003-07-21 įsakymu Nr. 390 patvirtinto STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 450 punkto reikalavimus, t.y. jį pertvarkyti taip, kad lauko inžinerinių tinklų šulinio dangtis būtų viename lygyje su gatvės arba šaligatvio danga, 50-70 mm virš žalios vejos gyvenamuosiuose kvartaluose ir 200 mm virš žemės paviršiaus.

Pirmosios instancijos teismas konstravo, jog tokie reikalavimai taikomi visiems nuotekų tinklams, tame tarpe, ir ieÅ¡kovų teisėtai registruotiems nuotekų tinklams bei ginčo Å¡uliniui (pagal projekto žymėjimÄ KÅ -1), o ieÅ¡kovų nuotekų tinklų projekte ar patikslintame projekte nenumatytas nukrypimas nuo STR normų reikalavimų – ginčo Å¡ulinio iÅ¡kėlimas virÅ¡ žemės pavirÅ¡iaus, Å¡ulinio kraÅ¡tų apmÅ«rijimas silikatinėmis plytomis ar Å¡ulinio uždengimas mediniu dangčiu.

Byloje surinkti įrodymai, fotonuotraukos, šalių paaiškinimai, patvirtina, kad faktiškai šulinys 20 cm iškilęs virš žemės paviršiaus, todėl trukdo naudotis nustatytu servitutu. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad kliūčių buvimas teismo sprendimu nustatyto servituto zonoje, t.y. ieškovų nuotekų šulinys KŠ-1 yra pastatytas su trūkumais, ir neatitinka Aplinkos ministro 2003-07-21 įsakymu Nr. 390 patvirtinto STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas.

Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ nepriėmė ieškovams siurprizinio sprendimo. Juolab, kad šios aplinkybės jau buvo konstatuotos UAB „Įraža“ statinio būklės tyrimo akte 2007 metais, 2011 m. liepos 22 d. teismo nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-1420-413/2011), bei patys ieškovai ieškinyje teigė, jog servitutu negalima naudotis dėl įrengto šulinio. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir konstatavęs, kad servituto zonoje esančias kliūtis būtina pašalinti, norint naudotis teismo nustatytu servitutu, įstatymų reikalavimų nepažeidė.

Teismo iÅ¡vada, jog yra reali galimybė paÅ¡alinti servitutui trukdančiÄ kliÅ«tį, t.y. kad ginčo Å¡ulinio trÅ«kumai gali bÅ«ti paÅ¡alinti vienu iÅ¡ dr. A. L. iÅ¡vadoje nurodytų bÅ«dų, negali bÅ«ti nepagrįsta ar prieÅ¡taraujančia faktinėms bylos aplinkybėms.Apeliacinio skundo argumentai, remiami V. G. 2014 m. sausio 6 d. konsultacine iÅ¡vada, neturi reikÅ¡mės nagrinėjamam ginčui, kadangi nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad kito tinkamai įrengto įvažiavimo atsakovai neturi, o ant servituto įrengtas nuotekų Å¡ulinys KÅ -1 dėl savo aukščio, taip pat betoninė – akmeninė tvora (ieÅ¡kovų vadinama gėlynu), sukrautos statybinės ir medienos atliekos trukdo atsakovams patekti į savo sklypÄ , todėl Å¡ios kliÅ«tys turėtų bÅ«ti paÅ¡alinti.

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikÅ¡mę kilusio ginčo teisingam iÅ¡sprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti Å¡io teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydamas esminiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-382/2010).Nors apeliaciniame skunde nekeliama nustatyto servituto atlygintinumo problema, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu.

Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymÄ , ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 str.). Atmetus ieÅ¡kinį dėl servituto panaikinimo, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos; Å¡i jo teisė gali bÅ«ti įgyvendinta Å¡alių tarpusavio susitarimu arba apginta teismo sprendimu atskiroje byloje. IÅ¡dėstytų motyvų visumos pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 330 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegijan u t a r i a:Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                           Žibutė Budžienė                                                                               Raimondas Buzelis                Leonas Jachimavičius