2020-12-02 Nr. AB-22627-3-61-3-04579-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2004-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04579-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. ir atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriui ir valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SD-37-15198 „Dėl įvykio, įvykusio 2010 m. spalio 25 d. valstybinės įmonės Mažeikių miškų urėdija darbuotojui J. P., papildomo tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Inspekciją atlikti papildomą tyrimą iš naujo, įpareigojant pakeisti Nelaimingo atsitikimo darbe akto N1 17 punkte įrašą dėl nelaimingo atsitikimo priežasties „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kai jas pažeidė pats vairuotojas“ į įrašą, kuris atitiktų papildomo tyrimo objektyviai nustatytas aplinkybes.

2. Pareiškėjas ginčijo Sprendimą, iš esmės teigdamas, kad papildomas tyrimas atliktas neišsamiai. Atliekant papildomą tyrimą buvo ignoruojamos ir netiriamos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios buvo patvirtintos Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-702-621/2015, neįvertinti šioje byloje apklaustų liudytojų parodymai. Neteisėtas ir nepagrįstas Sprendimo 1 punktas, kadangi atliekant papildomą tyrimą nebuvo vadovautasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 29.1, 29.2, 30.1 ir 30.2 papunkčiais, nes buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, netinkamai nustatytos įvykio aplinkybės ir priežastys bei koks buvo įvykio priežastinis ryšys su darbu, ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys.

Nelaimingo atsitikimo darbe akto N1 17 punkte įvardinta įvykio darbe priežastis „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kai jas pažeidė pats vairuotojas“ yra neatitinkanti tikrovės, todėl turi būti panaikinta. Nei pirminio, nei papildomo tyrimo metu nėra pateikti įgaliotos institucijos sprendimai, kuriais būtų nustatyta, kad pareiškėjas padarė kelių eismo taisyklių pažeidimus ir dėl to jam būtų pritaikyta administracinė atsakomybė. Atliekant pirminį ir papildomą tyrimą buvo nukrypta nuo įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo įvertinti prieštaravimai dėl autotechnikos būklės baudžiamojoje byloje Nr. 51-1-349-10, nebuvo įvertinti liudytojų parodymai civilinėje byloje Nr. e2-20-715/2017.

Esant prieštaravimams atliekant papildomą tyrimą turėjo būti padaryta išvada, kad nelaimingo atsitikimo priežastis buvo galimai techninis automobilio gedimas dėl stabdžių ar važiuoklės pažeidimo, kurių pareiškėjas negalėjo pastebėti. Papildomo tyrimo metu padaryta išvada, jog pareiškėjas įvykio metu vykdė darbą, nesusijusį su pareiškėjo darbinėmis funkcijomis, neatitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų. Akivaizdu, kad pareiškėjo įvykio metu atlikti veiksmai – automobilio traukimas iš įklimpimo vietos, dėl ko, pareiškėjui nežinant, buvo sugadinta automobilio stabdžių ir važiuoklės sistema – buvo atlikti darbo tikslais.

Pareiškėjas įvykio dieną vairavo tarnybinį automobilį, vykdamas į objektą apžiūrėti želdinių (pasodintus sodinukus). Tokia veikla yra betarpiškai susijusi su pareiškėjo darbinėmis funkcijomis. Visi kiti pašaliniai veiksmai, kurie buvo nurodyti papildomo tyrimo išvadoje, teisiškai nėra reikšmingi ir neturi priežastinio ryšio su eismo įvykiu. Nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė teisės aktų reikalavimus. Jokių duomenų apie tai, kad įvykio dieną buvo perkami kokie nors daiktai, kas nurodyta papildomo tyrimo išvadoje, nėra.

Kadangi pripažintina, kad pareiškėjas įvykio metu atliko darbines funkcijas, turi būti paliktas galioti Nelaimingo atitikimo darbe aktas N1, tik pakeičiant jo turinį.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad papildomo tyrimo metu buvo dar kartą apžiūrėta įvykio vieta, apklausti gyventojai, buvo gauti ir išnagrinėti pareiškėjo, jo tėvo paaiškinimai, Šiaulių apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai. Įvertinus visas naujai paaiškėjusias teisiškai reikšmingas įvykio aplinkybės buvo priimtas Sprendimas, kuriuo nuspręsta, kad įvykis, kurio metu sunkiai pakenkta pareiškėjo sveikatai, įvyko pareiškėjui nevykdant darbinių funkcijų, įvykis nesusijęs su darbu, todėl nėra pagrindo surašyti N-1 ar N-2 formos aktų, buvo surašytas laisvos formos aktas. Nėra pagrindo įvykį pripažinti nelaimingu atsitikimu darbe, kadangi nustatyta, kad įvykis, kurio metu pareiškėjas nukentėjo, įvyko ne darbo laiku, t. y. 17 val. 30 min. ne darbo vietoje, pareiškėjas įvykio metu nevykdė darbinių funkcijų, nevyko tarnybiniu automobiliu į darbą ar iš darbo, nėra duomenų, kad būtų dirbęs sau su darbdavio žinia. Kadangi įvykis darbe nebuvo pripažintas atsitikimu darbe ir nustačius, kad nelaimingas atsitikimas darbe buvo ištirtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, Sprendimu pagrįstai buvo padaryta išvada dėl ankstesnio tyrimo išvadų galiojimo. Todėl pripažinus Nelaimingo atsitikimo darbe aktą N1 negaliojančiu, ginčai dėl jame įvardijamų išvadų negalimi ir nenagrinėjami. Tik pripažinus, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, Inspekcijai kiltų pareiga pakartotinai įvertinti skundo turinį ir priimti administracinį aktą. Todėl pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atlikti papildomą tyrimą ir redaguoti Nelaimingo atsitikimo darbe akto N1 17 punktą yra nepagrįsti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Nurodė, kad papildomas tyrimas atliktas visapusiškai išsamiai ir atsakingai. Tiek Šiaulių apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad eismo įvykis, kurio metu nukentėjo pareiškėjas, įvyko ne dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą. Pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų, kurie pagrįstų skundo teiginį, jog nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ne kelių eismo taisyklių pažeidimas, o tarnybinio automobilio techninis gedimas. Pareiškėjo skunde nurodytame Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendime buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas yra pats atsakingas už sudaužytą tarnybinį automobilį. Leisdamas traktoriui traukti jo vairuojamą tarnybinį automobilį, pareiškėjas prisiėmė riziką dėl galimų pažeidimų. Vien pradėdamas vairuoti techniškai netvarkingą automobilį pareiškėjas pažeidė kelių eismo taisykles. Minėtas teismas pripažino pareiškėjo atsakomybę dėl kilusio eismo įvykio ir tik pritaikius senaties terminą pareiškėjas išvengė žalos dėl sudaužyto automobilio atlyginimo.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcijos Telšių teritorinis skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Inspekcijos Sprendimą. Teismas priteisė pareiškėjui iš Inspekcijos 348,51 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9. Teismas nustatė, jog priimtas 2011 m. balandžio 7 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1, kurio 7 punkte nurodytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės, o 17 punkte nelaimingo atsitikimo priežastys: „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kai jas pažeidė pats vairuotojas“. Pareiškėjas kreipėsi į Vyriausiąjį darbo inspektorių su 2018 m. rugpjūčio 14 d. prašymu dėl papildomo 2011 m. balandžio 7 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 nurodytos eismo įvykio priežasties ištyrimo. Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius, ištyręs pareiškėjo prašyme pateiktą informaciją, įvertinęs įvykio darbe tyrimo metu surinktus dokumentus, kurių pagrindu buvo surašytas 2011 m. balandžio 7 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1, priėmė 2018 m. rugsėjo 4 d. išvadą Nr. VD-30, kuria konstatavo, kad pareiškėjo pateiktų dokumentų analizė nesuteikia pagrindo atnaujinti įvykio tyrimo, nes juose teisėsaugos institucijų nėra paneigti Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2011 m. vasario 17 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-262 280(10) nurodyti kelių eismo taisyklių pažeidimai, tačiau akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. yra priėmęs neskundžiamą nutartį administracinėje byloje Nr. A-2537-143/2015, kuria paliko galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą, kuriuo teismas nustatė, kad nelaimingas atsitikimas J. P. įvyko ne dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, o vežant alų, t. y. atliekant darbą, nesusijusį su pareiškėjo darbo funkcijomis. Atsižvelgus į tai, pasiūlyta skirti įvykio, įvykusio 2010 m. spalio 25 d., kai vairuodamas tarnybinį automobilį autoįvykio metu sunkią traumą patyrė pareiškėjas, papildomą tyrimą. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, be kita ko, vadovaudamasis anksčiau nurodyta 2018 m. rugsėjo 4 d. išvada Nr. VD-30, priėmė 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. EV-226 „Dėl įvykio, įvykusio 2010 m. spalio 25 d. valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdija darbuotojui J. P., papildomo tyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), kurio 1 punktu skyrė papildomą tyrimą.

10. Vykdydami šį vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymą, Inspekcijos Telšių skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ Mažeikių regioninio padalinio vyriausiasis inžinierius ir VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ Mažeikių regioninio padalinio medienos ruošos ir darbų saugos inžinierius priėmė 2018 m. lapkričio 9 d. papildomo tyrimo aktą (toliau – Aktas). Akte konstatuota, kad, įvertinus įvykio papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą, papildomo tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, keičiamos įvykio aplinkybės, nurodytos 2011 m. balandžio 7 d. akto N1 7 punkte, išdėstant jas taip:

„Ryte aptaręs būsimos dienos darbus su urėdo pavaduotoja E. P., apie 9 val. tarnybiniu automobiliu Mitsubishi L 200 miško želdinimo ir apsaugos inžinierius J. P. išvyko į Kairiškių girininkiją iš kur paėmė kultūrų projektą. Po to nuvyko į Naujosios Akmenės girininkiją ir taip pat paėmė kultūrų projektą. Kadangi pasodinto miško plotai J. P. buvo žinomi, jis su Naujosios Akmenės girininkijos girininko pavaduotoju A. R. susitarė, kad pavasario miško sodinimo darbus jis apžiūrės vienas ir po to iki 17 val. grįš aptarti apžiūrėtų rezultatų.

Apie 15 val. 30 min. J. P. paskambino V. K. ir pasakė, kad jo vairuojamas tarnybinis automobilis yra užklimpęs miške už Luokavos kalno, prašė atvažiuoti padėti išstumti automobilį. Tuo metu V. K. su B. A. ėjo link N. Akmenės miesto, susistabdė taksi automobilį ir nuvažiavo iki miško. Už Luokavos kalno paėjus 300 metrų, pamatė ant keliuko užklimpusį J. P. vairuotą džipą Mitsubishi L 200. Bandė automobilį išstumti, tačiau nepavyko. B. A. paskambino mamai, ši surado traktorininką su traktoriu, kuris atvažiavo ir džipą ištraukė.

Paklausus traktorininko M. Š., kiek yra jam skolingi, šis atsakė, kad porą „bambalių“ alaus. Sutarę, kad atveš alų, tarpusavyje pakalbėję, kad turi greitai susisukti, t. y. nuvažiuoti į parduotuvę nupirkti alaus ir grįžti, kol traktorius dar nebus toli nuvažiavęs. Automobiliu Mitsubishi L 200, nuvažiavę į Naujosios Akmenės parduotuvę „Svaras“, nupirko alaus ir važiavo atiduoti alų traktorininkui. Važiuodami mašinoje, V. K. ir B. A. gėrė alų. Važiuojant iš N. Akmenės link Vėlaičių gyvenvietės, link Luokavos piliakalnio žvyrekliu, pravažiavus kelio vingį už 111 m, <....>, pajuto, kad sumėtė automobilį, automobilis slydo ir keletą kartų vertėsi.

Eismo įvykio metu J. P. buvo sunkiai sužalotas.“ Akte konstatuota, kad: „Ryšium su pasikeitusiomis įvykio aplinkybėmis, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patv. LR vyriausybės 2004 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1118, 56 punktu nelaimingo atsitikimo darbe aktas N1 nei N2 nesurašomas, nes įvykio metu J. P. vykdė darbą, nesusijusį su jo darbinėmis funkcijomis. Įvykio priežastis ištirta ir nurodyta Nelaimingo atsitikimo darbe 2011-04-17 akto N1 17 punkte“. Akte konstatuota, kad: „Įvertinant tai, kad abu J.

P. bei A. P. ikiteisminio tyrimo metu, teismuose, kurie tęsėsi eilę metų, turėjo galimybę pateikti išsamią ir tikslią informaciją apie įvykį ir ją apginti, įvykio papildomo tyrimo tyrėjai nevertino kitokių įvykio aplinkybių ir eismo įvykio priežasčių, nei nustatė teismai. Įvykio papildomo tyrimo tyrėjai savo išvadose naudojosi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-04-07 sprendime bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-09-16 nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, kurios iki šiol nėra paneigtos, panaikintos bei kitais galiojančiais anksčiau tirto įvykio dokumentais.“

11. Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius priėmė 2018 m. lapkričio 26 d. išvadą Nr. VD-37 „Dėl įvykio, įvykusio 2010 m. spalio 25 d. valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdija darbuotojui J. P., papildomo tyrimo“ (toliau – Išvada), kuria, nustatęs, kad atlikto tyrimo įforminimo trūkumų nenustatyta, ir vadovaudamasis Nuostatų 60 punktu siūlė: 1) pripažinti, kad įvykio darbe, kurio metu 2010 m. spalio 25 d., vairuodamas tarnybinį automobilį, sunkią traumą darbe patyrė pareiškėjas, papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais; 2) pripažinti 2011 m. balandžio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 1 negaliojančiu; 3) laikyti įvykio, kurio metu 2010 m. spalio 25 d., vairuodamas tarnybinį automobilį, sunkią traumą patyrė pareiškėjas, tyrimo, kurį atliko Inspekcijos Telšių teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius J. L., bei papildomo tyrimo metu surinktus duomenis neatsiejama Inspekcijos atliktų tyrimų dalimi. Inspekcija, įvertinusi Išvadą ir vadovaudamasi Nuostatų 12 ir 60 punktais, priėmė šioje administracinėje byloje skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) pripažinti, kad įvykio darbe, kurio metu 2010 m. spalio 25 d., vairuodamas tarnybinį automobilį, sunkią traumą patyrė pareiškėjas, papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais; 2) pripažinti 2011 m. balandžio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 1 negaliojančiu; 3) laikyti įvykio, kurio metu 2010 m. spalio 25 d., vairuodamas tarnybinį automobilį, sunkią traumą patyrė pareiškėjas, tyrimo, kurį atliko Inspekcijos Telšių teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius J. L., bei papildomo tyrimo metu surinktus duomenis neatsiejama Inspekcijos atliktų tyrimų dalimi; 4) administracinę procedūrą baigti.

12. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 12 punkto, Nuostatų 77, 78, 80, 82, 84 punktų nuostatomis. Be kita ko, teismas pažymėjo, jog Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektas, priimdama galutinius individualius administracinius aktus, turi laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų bei atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principo. Šiuo atveju Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektas, turi pareigą, vykdant viešąjį administravimą, laikytis, be kita ko, ir teisėtumo principo.

13. Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas padarė išvadą, kad vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius pradėti papildomą tyrimą gali gavęs nukentėjusio darbuotojo pareiškimą arba Fondo valdybos teritorinio skyriaus motyvuotą prašymą. Tai reiškia, kad vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui nesuteikta teisė pradėti papildomą tyrimą savo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su prašymu atlikti papildomą tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasties, t. y. pareiškėjas prašymu siekė, kad papildomu tyrimu būtų patikslinta įvykio priežastis ir atitinkamai pakeistas įrašas 2011 m. balandžio 7 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1. Šiuo atveju nustatyta, kad vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, atsižvelgęs į išvadą, kad pareiškėjo pateiktų dokumentų analizė nesuteikia pagrindo atnaujinti įvykio tyrimo, tačiau yra pagrindas paskirti papildomą tyrimą tam, kad būtų iš naujo įvertintas faktas, ar pareiškėjas, įvykus eismo įvykiui, atliko darbą, susijusį su jo darbo funkcijomis, paskyrė papildomą tyrimą. Vadinasi, nors pareiškėjas pareiškimu kreipėsi į vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, tačiau papildomas tyrimas buvo atliktas ne pareiškėjo pareiškimo pagrindu, kaip numato Nuostatai, o vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintos išvados, kad egzistuoja naujos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pagrindu, t. y. Inspekcijos iniciatyva, ko nenumato Nuostatai. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Sprendimas priimtas viršijus vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui suteiktą kompetenciją, todėl yra neteisėtas ir naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 punkto pagrindu. Atsižvelgus į tai, kad papildomas tyrimas per se (pats savaime) neteisėtas, o teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai, pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Inspekciją atlikti konkrečius veiksmus nebuvo tenkinamas.

14. Byloje buvo gauti prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 600 Eur už skundo parengimą, 400 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir 100 Eur už atstovavimą nagrinėjant administracinę bylą teisme. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, t. y. patenkintas 50 proc. skundo materialinių reikalavimų. Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršijo maksimalios priteistinos sumos, pareiškėjui priteista 300 Eur (600 * 0,5) suma už skundo parengimą. Teismas nurodė, kad maksimali priteistina suma už vieną atstovavimo teismo posėdyje valandą yra 97,03 Eur. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo atstovė nenurodė, kiek laiko užtruko atskirai atsiliepimo analizė ir atstovavimas teismo posėdyje, teisėjų kolegija prašomą priteisti 500 Eur sumą už pasirengimą atstovauti teismo posėdyje ir atstovavimą teismo posėdyje mažino iki 48,51 Eur (97,03 * 0,5). Pareiškėjui iš viso priteistas 348,51 Eur (300,00 + 48,51) būtinų, pagrįstų ir realiai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

III. 15. Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Inspekcijos Sprendimą palikti galioti bei bylinėjimosi išlaidų pareiškėjo naudai nepriteisti.

16. Atsakovo teigimu, teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taiko materialiąsias įvykių darbe tyrimą reglamentuojančių teisės aktų normas. Atsakovas nurodo, kad vadovaujantis teisės aktų nuostatomis bei teismų praktika, Inspekcija, kai pareiškėjų prašymai / skundai dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių pateikiami praleidus Nuostatuose reglamentuotus terminus, nagrinėja, ar pareiškėjai pateikia naujas aplinkybes, teikiančias pagrindą atnaujinti įvykio tyrimą, ir siūlo/sprendžia, ar atnaujinti tyrimą, tačiau nei Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus specialistai, nei vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius svarstyti, ar papildomo tyrimo pasėkoje bus tenkinami pareiškėjo lūkesčiai (pakeistos priežastys), neturi nei pareigos, nei galimybių. Įvertinę su pareiškėjo prašymu pateiktuose dokumentuose nurodytas faktines, teisiškai reikšmingas aplinkybes, Inspekcijos specialistai sprendė, kad jos sudaro pagrindą atnaujinti įvykio tyrimą ir 2018 m. rugsėjo 4 d. išvadose Nr. VD-30 siūlė skirti įvykio papildomą tyrimą. Atsižvelgiant į išvadose pateiktus argumentus, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Įsakymu buvo skirtas papildomas įvykio tyrimas.

17. Atsakovas mano, kad, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus, Inspekcijai nenagrinėjant ir neįvertinant visų J. P. su prašymais pateiktų duomenų bei atsisakius skirti papildomą tyrimą, pareiškėjas įgautų teisę tokius Inspekcijos sprendimus skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

18. Įvertinant tai, kad pareiškėjas jau pakartotinai kreipėsi į Inspekciją akivaizdžiai praleidęs prašymų/skundų dėl nelaimingų atsitikimų darbe padavimo terminus, kad su prašymais pateikiamuose dokumentuose buvo įvardijamos tos aplinkybės, kurių pagrindu skirtas papildomas įvykio darbe tyrimas, nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teismų praktikos, sprendžiant ginčus dėl vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimų skirti/atsisakyti skirti papildomą įvykio darbe tyrimą, paaiškėjus naujoms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, ypatumus, teismo išvada, kad „papildomas tyrimas buvo atliktas ne pareiškėjo pareiškimo pagrindu, kaip numato Nuostatai, o vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintos išvados, kad egzistuoja naujos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pagrindu, t. y. Inspekcijos iniciatyva“ vertintina kritiškai, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, įvykio darbe tyrimą reglamentuojančių teisės aktų normoms ir negali būti Sprendimo naikinimo pagrindu.

19. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad papildomas tyrimas skirtas Įsakymu (individualiu administraciniu aktu). Pareiškėjas su šiuo administraciniu aktu sutiko ir skunde Įsakymo teisėtumo nekvestionavo bei jo naikinti neprašė. Papildomas tyrimas buvo skirtas Įsakymu visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjus pareiškėjo pateiktus prašymus ir prie prašymo pridėtus dokumentus, vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių įvykių darbe tyrimą nuostatomis bei įvertinant administracinių teismų praktiką. Tačiau teismo sprendimo konstatuojamosios dalies turinio analizė suponuoja vienareikšmišką išvadą – teisėjų kolegija sprendime panaikina Įsakymą, tačiau dėl šio individualaus administracinio teisės akto teisėtumo atskirai nepasisako.

20. Atsakovo teigimu, jeigu vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius ir galėjo hipotetiškai viršyti suteiktą kompetenciją (nors atsakovas tvirtina, kad kompetencija nebuvo viršyta), tai galėjo padaryti priimdamas sprendimą dėl tyrimo atnaujinimo pagrindų – priimdamas Įsakymą atnaujinti tyrimą, todėl išsakoma teismo nuomonė, kad „Sprendimas priimtas viršijus vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui suteiktą kompetenciją“, neturi teisinio pagrindo ir vertintina kritiškai.

21. Dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovas teigia, kad toks teismo sprendimas, kai administracinės bylos nagrinėjimo metu papildomo tyrimo metu vertintos faktinės aplinkybės nėra kvestionuojamos, pagrindinis motyvas naikinti Inspekcijos Sprendimą yra tai, kad jis skirtas galimai nesivadovaujant teisės normomis, įvertinant tai, kad teismas atsisako įpareigoti Inspekciją atlikti papildomą tyrimą, apskritai eliminuoja pareiškėjo galimybes įgyvendinti savo lūkesčius – tai yra priimamas pareiškėjo nenaudai, jo teisės nėra tenkinamos ar apginamos. Taip pat iš pareiškėjo skundo teismui akivaizdu, kad J. P. kelia 3 reikalavimus: prašo panaikinti Inspekcijos Sprendimą, įpareigoti Inspekciją atlikti tyrimą iš naujo, įpareigoti Inspekciją pakeisti nelaimingo atsitikimo darbe priežastį. Teismas formaliai tenkina vieną pareiškėjo reikalavimą iš trijų, todėl teismas nepagrįstai daro išvadą, kad „pareiškėjas įgyja teisę į 50 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą“.

22. Pareiškėjas J. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį ir administracinę bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl Inspekcijos įpareigojimo papildomą tyrimą atlikti iš naujo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas sutinka su tuo, kad teismas panaikino Inspekcijos Sprendimą, bet nesutinka su tuo, kad teismas neįpareigojo Inspekcijos atlikti papildomą tyrimą iš naujo. Teismo sprendimas dėl papildomo tyrimo panaikinimo yra teisingas, tačiau jis yra priimtas remiantis tik formaliais argumentais, t. y. dėl to, kad Inspekcija pažeidė formalų teisinį reguliavimą. Teismas visiškai nenagrinėjo šio klausimo iš esmės, nepasisakė, ar Inspekcijos papildomas tyrimas atliktas teisingai, ar Inspekcijos papildomo tyrimo išvados yra pagrįstos, iš viso nevertino ir nepasisakė apie Inspekcijos atliktą papildomą tyrimą.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja aplinkybes ir argumentus, išdėstytus skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo teigimu, papildomas tyrimas šioje byloje yra būtinas. Kadangi teismas neatlieka ir negali perimti viešojo administravimo subjektų funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai, todėl teismas privalėjo įpareigoti Inspekciją atlikti teisėtą papildomą tyrimą, ko ir prašė pareiškėjas.

25. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Inspekcijos Sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises ir interesus, kadangi jo antru punktu pripažintas negaliojančiu nelaimingo atsitikimo darbe 2011 m. balandžio 7 d. aktas Nr. 1 (forma N1). Dėl to pareiškėjui atsiras neigiamos teisiškai reikšmingos pasekmės, kadangi tokiu būdu eismo įvykis, kurio metu jis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, pripažintas įvykęs nukentėjusiajam (t. y. pareiškėjui) nevykdant darbinių funkcijų, t. y. įvykis nesusijęs su darbu. Nors papildomo tyrimo metu nustatyta priešingai, paaiškėjo naujos aplinkybės, kad įvykis susijęs su darbu, o nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ne „kelių eismo taisyklių pažeidimas, kai jas pažeidė pats vairuotojas“, o „tarnybinio automobilio techninis gedimas, apie kurį nežinojo vairuotojas, saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta“.

26. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės bei nagrinėjant bylą turi būti aktyvus. Pareiškėjas byloje yra silpnesnioji šalis.

27. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – Inspekcijos sprendimą palikti galioti bei bylinėjimosi išlaidų pareiškėjo naudai nepriteisti.

28. Atsakovas sutinka su pareiškėju, kad teismas remdamasis formaliais argumentais Inspekcijos papildomą tyrimą panaikino, o dėl tyrimo atlikimo iš naujo nieko nepasisakė.

29. Atsakovas nurodo, kad valstybinis darbo inspektorius, įvertinęs visas naujai paaiškėjusias teisiškai reikšmingas įvykio aplinkybes, sprendė, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai pakenkta J. P. sveikatai, įvyko nukentėjusiajam nevykdant darbinių funkcijų, įvykis nesusijęs su darbu, todėl nėra pagrindo surašyti N-1 ar N-2 formos aktą, ir surašė laisvos formos aktą. Įvykio papildomo tyrimo išvados buvo įvardytos administracinio ginčo metu nustatytų faktinių teisiškai reikšmingų aplinkybių pagrindu ir Inspekcijos specialistų nuomone kvestionuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais patvirtintas faktines įvykio aplinkybes nėra Inspekcijos kompetencijos aprėptyje.

30. Pareiškėjas J. P. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinio skundo reikalavimus.

32. Pareiškėjas J. P. atsikirtime į VĮ Valstybinių miškų urėdijos atsiliepimą pažymi, kad šiame atsiliepime vadovaujamasi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-621/2015 atliktu įvertinimu, kuris buvo atliktas nežinant autoįvykio aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SD-37-15198 „Dėl įvykio, įvykusio 2010 m. spalio 25 d. valstybinės įmonės Mažeikių miškų urėdija darbuotojui J. P., papildomo tyrimo“ teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat atsakovo įpareigojimo atlikti papildomą tyrimą iš naujo.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino atsakovo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SD-37-15198, o likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. EV-226 pradėjęs įvykio, įvykusio 2010 m. spalio 25 d. valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdija darbuotojui J. P., papildomą tyrimą, viršijo savo kompetenciją, nes papildomą tyrimą pradėjo savo iniciatyva, o tokios galimybės nenumato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai.

35. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (ginčui aktuali redakcija nuo 2016m. rugsėjo 8 iki 2020m. balandžio 30d.) (toliau – Nuostatai) 77-78 punktai numatė, kad skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui dėl dvišalės komisijos ar Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus atlikto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo gali pateikti nukentėjęs darbuotojas, jo įgaliotas asmuo arba šeimos atstovas ar darbdavys. Valstybinė darbo inspekcija, įvertinusi skunde pateiktą informaciją, gali paskirti įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo papildomą tyrimą, o nustačiusi, kad nėra pagrindo skirti papildomo tyrimo, apie tai raštu per 3 darbo dienas turi informuoti pareiškėją. Nuostatų 84 punktas numatė, kad papildomas tyrimas gali būti skiriamas Fondo valdybos teritorinio skyriaus motyvuotu prašymu.

36. Įvertinus Nuostatų 77-78, 84 punktuose įtvirtintą reglamentavimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui nėra suteikta teisė savo iniciatyva pradėti įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo papildomą tyrimą.

37. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje konkrečioje nagrinėjamoje byloje įvykio, įvykusio 2010 m. spalio 25 d. valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdija darbuotojui J. P., papildomas tyrimas buvo pradėtas vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus iniciatyva. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl įvykio, įvykusio 2010 m. spalio 25 d. valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdija darbuotojui J. P., 2011 m. balandžio 7 d. buvo priimtas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1.

39. Pareiškėjas J. P. 2018 m. rugpjūčio 14 d. prašymu kreipėsi į Vyriausiąjį darbo inspektorių dėl papildomo 2011 m. balandžio 7 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 nurodytos eismo įvykio priežasties ištyrimo. Pagrįsdamas savo prašymą, pareiškėjas kartu su prašymu pateikė eilę papildomų dokumentų, kurie pareiškėjo manymu sudarė pagrindą pradėti papildomą tyrimą. Tarp kitų dokumentų pareiškėjas atsakovui pateikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-36-502/2018, kuria dėl praleisto termino atsisakoma priimti J. P. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2537-143/2015, taip pat J. P. atstovo advokato dr. V. M. 2018 m. gegužės 28 d. prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-2537-143/2015.

40. Nuostatų 78 punkto nustatyta tvarka atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, surašė 2018 m. rugsėjo 4 d. išvadą Nr. VD-30, kurioje nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2537-143/2015, kuria paliktas galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą, yra konstatavęs aplinkybes, kurios yra reikšmingos įvykio, įvykusio 2010 m. spalio 25 d. valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdija darbuotojui J. P., tyrimui ir pasiūlė atsakovo vadovui skirti įvykio papildomą tyrimą. Atskirai pastebėtina, kad atsakovo 2018 m. rugsėjo 4 d. išvada Nr. VD-30 pirmosios instancijos teismui buvo pateikta kartu su atsakovo atsiliepimu į patikslintą skundą (bylos elektroninė kortelė, DOK-3189, antras priedas), tačiau šis dokumentas nėra įtrauktas į bylos elektroninį apyrašą ir tuo pačiu neatsispindi elektroniniu būdu suformuotuose bylos tomuose.

41. Atsakovo vadovas, remdamasis aptarta 2018 m. rugsėjo 4 d. išvada Nr. VD-30, priėmė 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. EV-226 „Dėl įvykio, įvykusio 2010 m. spalio 25 d. valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdija darbuotojui J. P., papildomo tyrimo“, kurio 1 punktu skyrė papildomą tyrimą.

42. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas ir šios nutarties 38-41 pastraipose aptartas faktines aplinkybes, sprendžia, kad atsakovo 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. EV-226 pradėtas papildomas 2010 m. spalio 25 d. įvykio tyrimas buvo inicijuotas ne paties atsakovo, o būtent įvykį patyrusio pareiškėjo J. P., jo 2018 m. rugpjūčio 14 d. prašymo pagrindu, o tai pilnai atitinka Nuostatuose įtvirtintą atsakovo kompetenciją. Aplinkybė, jog atsakovo 2018 m. rugsėjo 4 d. išvadoje Nr. VD-30 remiamasi tik dalimi pareiškėjo J. P. pateiktos informacijos, nesudaro pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamą situaciją.

43. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai nusprendė panaikinti atsakovo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SD-37-15198 tuo pagrindu, jog atsakovas pradėdamas papildomą 2010 m. spalio 25 d. įvykio tyrimą viršijo savo kompetencija. Toks pirmosios instancijos sprendimas yra naikintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 147 straipsnis).

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.), todėl nagrinėjama byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

45. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl šioje byloje ginčijamo atsakovo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. SD-37-15198 esmės nepasisakė, pareiškėjo skundo argumentų dėl šio sprendimo pagrįstumo nenagrinėjo, administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

46. Atsižvelgiant į tai, kad administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 145 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 147 straipsniu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą patenkinti.

Atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė