2013-03-14 Nr. AB-493-3-61-3-01635-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-566/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01635-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės teismų administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovui Nacionalinei teismų administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja I. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir NTA) direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 9FB-7-(4.46) „Dėl Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ pripažinimo netekusiu galios“ ir 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 4R-1028-(4.34); 2) priteisti iš Nacionalinės teismų administracijos 20 477,87 Lt sumažintos pensijos skirtumą už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. spalio 1 d.; 3) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjai paskirtą teisėjų valstybinę pensiją pagal 16 metų teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2011 m. gruodžio 9 d. paskirti 37 procentų, skaičiuojamų nuo vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, 3 213,91 Lt dydžio pensiją, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais.

Skunde (b. l. 1-4, 47-50) pareiškėja paaiškino, kad NTA nepagrįstai pensiją jai apskaičiavo už 15 metų teisėjo darbo stažą, nes iki išėjimo į pensiją pareiškėjos darbo stažas yra daugiau kaip 16 metų, t. y. nebuvo įskaityti vieneri teisėjo darbo stažo metai. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 9FB-10-(4.46), kuriuo nurodyta mokėti teisėjų valstybines pensijas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) 2009 m. gruodžio 8 d. pakeitė Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsnį ir maksimalų valstybinės pensijos dydį bei kitų pensijų dydį, paskirtų tam pačiam asmeniui, sumažino iki 1,3 šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Nors pakeitus Valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymas (toliau – ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas, Įstatymas) nebuvo pakeistas, tačiau mokama teisėjų valstybinė pensija buvo atitinkamai sumažinta.

Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas yra specialus įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu, todėl teisėjų valstybinė pensija negalėjo būti sumažinta iki 1,3 šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažino, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 109 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Tai pripažinus susidaro teisinė situacija, kad teisėjams riboti pensijų bendrą sumą nebegalima nei pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, nei pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį.

Kadangi nepagrįstai buvo sumažintas paskirtos pensijos mokėjimas, atsakovas privalo sumokėti 20 477,87 Lt sumažintos pensijos skirtumą už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. spalio 1 d. Be to, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teisėjų socialinės garantijos, nutrūkus teisėjo įgaliojimams, gali būti diferencijuojamos pagal asmens darbo teisėju trukmę, todėl nuo 2010 m. lapkričio 16 d. Konstitucijai prieštaraujanti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis neturėjo būti taikoma ir pensija turėjo būti apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos darbo stažas pensijai gauti yra daugiau kaip 16 metų.

Atsakovas Nacionalinė teismų administracija ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 55-59) paaiškino, kad 2010 m. lapkričio 16 d. oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą ir iki šios dienos nesant naujo teisinio reguliavimo, kaip turėtų būti skaičiuojamos ir perskaičiuojamos pensijos, NTA negali perskaičiuoti ir mokėti tokio dydžio teisėjų valstybinės pensijos, kokios prašo pareiškėja. Nuo 2010 m. sausio 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas) apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas taikomas ribojimas, nustatytas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, t. y. 1,3, o ne ribojimas, nustatytas Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, t. y. 1,5. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją perskaičiuoti paskirtą pensiją pagal 16 metų jos teisėjo darbo stažą teisėjo valstybinei pensijai gauti ir nuo 2011 m. gruodžio 9 d. paskirti jai 37 procentų, skaičiuojamo nuo jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, teisėjo valstybinę pensiją yra nepagrįstas. Pareiškėjai teisėjų valstybinė pensija apskaičiuota iš paskutiniųjų 5 metų, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir paskirta 35 procentų šio dydžio, kaip turinčiai 15 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, tačiau neįgijusiai 20 metų teisėjo darbo stažo. Teisėjų valstybinės pensijos dydis negalėjo būti apskaičiuojamas kitaip, negu nustato įstatymas. Be to, Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime nėra nurodęs, kaip turėtų būti skaičiuojamas teisėjų valstybinės pensijos dydis. Teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka susidarė ir nebuvo išmokėta todėl, kad Lietuvos valstybė (Seimas) neužpildė po Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutarimo priėmimo atsiradusios teisės spragos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjos I. S. skundą tenkino iš dalies: panaikino NTA direktoriaus 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą (raštą) Nr. 4R-1028-(4.34); pareiškėjai I. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteisė 20 477,87 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. spalio 1 d.; įpareigojo atsakovą Nacionalinę teismų administraciją perskaičiuoti pareiškėjai I. S. paskirtą teisėjų valstybinę pensiją pagal 16 metų teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2011 m. gruodžio 9 d. paskirti 37 procentų, skaičiuojamų nuo vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, dydžio pensiją 3 213,91 Lt, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais; administracinę bylą dalyje dėl NTA direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 9FB-7-(4.46) panaikinimo nutraukė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punktu (b. l. 74-81).

Teismas nurodė, kad Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostata, kurioje numatytas maksimalus teisėjų valstybinės pensijos ir kitų asmens gaunamų pensijų dydis, keičiant Valstybinių pensijų įstatymą nebuvo pakeista. Pabrėžė, kad pagal Valstybinių pensijų įstatymą maksimalus asmens valstybinės pensijos, inter alia teisėjų valstybinės pensijos, dydis bei maksimali šios pensijos ir kitų asmens gaunamų pensijų bendra suma negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio, o pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų suma negali viršyti 1,5 dydžio. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu yra lex specialis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teisėjų valstybinės pensijos dalis – 20 477,87 Lt, buvo neišmokėta ne dėl NTA kaltės, nes pastaroji institucija teisėtai taikė galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Šios teisėjų valstybinės pensijos dalies neišmokėjimas pareiškėjai buvo sąlygotas tuo, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Seimas, netinkamai reglamentavo teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo klausimus, o vėliau, po Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutarimo priėmimo, laiku neužpildė susidariusios teisės spragos. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 teismas sprendė, jog pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteisiama neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. spalio 1 d. suma – 20 477,87 Lt.

Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime pripažino, kad teisėjų socialinio (materialinio) pobūdžio garantijos, inter alia socialinės garantijos nutrūkus teisėjo įgaliojimams, gali būti diferencijuojamos pagal asmens darbo teisėju trukmę. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal asmens darbo teisėju trukmę gali būti diferencijuojamas ir socialinių (materialinių) garantijų nutrūkus teisėjo įgaliojimams dydis, tačiau teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjų socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus teisėjo įgaliojimams dydis diferencijuojamas pagal asmens darbo teisėju trukmę, turi nenukrypti nuo konstitucinės šios teisėjų socialinės (materialinės) garantijos sampratos.

Iš anksčiau cituoto, bet iki šiol galiojančio reglamentavimo padaryta išvada, jog vienerių metų teisėjo darbo stažo „vertė“ yra 2 proc. (45-35;10/5), pareiškėjos atveju už 1 teisėjo darbo stažo metus skirtina ne 35 proc. dydžio, o 37 proc. dydžio teisėjų valstybinė pensija, apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio. Be to, Konstituciniam Teismui 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažinus, kad Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, susidaro teisinė situacija, kad teisėjams riboti pensijų bendrą sumą nebegalima.

Remdamasis tuo teismas sprendė, kad NTA direktoriaus 2012 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. 4R-1028-(4.34) yra nepagrįstas, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl šio sprendimo panaikinimo tenkintinas ir atsakovas įpareigotinas perskaičiuoti pareiškėjai paskirtą pensiją pagal 16 metų jos teisėjo darbo stažą pensijai gauti.

III. Atsakovas Nacionalinė teismų administracija ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimo vykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 271 str. 1 d., 284 str. 1 d.).

Apeliacinis skundas (b. l. 91-95) grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

1. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai.

2. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime nepasisakė, kaip turėtų būti skaičiuojamas teisėjų valstybinės pensijos dydis, t. y. nenurodė, kokiu būdu turi būt skaičiuojamas teisėjo darbo stažas teisėjų valstybinei pensijai gauti, bei kokio dydžio pensija priklausytų už kiekvienus metus. Pareiškėjai paskirta teisėjų valstybinė pensija dar kartą bus perskaičiuota, kai bus pašalinti Konstitucinio Teismo konstatuoti teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo trūkumai ir priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai.

3. Teismas, patenkindamas pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo mokėti tam tikro dydžio valstybinę pensiją, faktiškai išsprendė klausimą dėl teisinių santykių reguliavimo į ateitį.

Pareiškėja I. S. atsiliepime prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 99-101).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisinių santykių.

Vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus. Teisėjų valstybinės pensijos dydį nustato Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, kuris Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu laikytinas lex specialis, 6 straipsnis.

Principo lex specialis derogat legi generali esmė ta, kad esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, yra taikoma specialioji norma (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažino, kad: Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) <...> negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatuotina, jog Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos kartu su valstybinėmis socialinio draudimo pensijomis bei kitomis valstybinėmis pensijomis vienam asmeniui dydžio ribojimas, kaip ir kitos antikonstitucinėmis pripažintos nuostatos, nuo 2010 m. lapkričio 16 d. negali būti taikomas.

Tikrinamu atveju nustatyta, kad Nacionalinė teismų administracija, nepaisydama Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo oficialaus paskelbimo teisinių pasekmių bei specialiosios teisės normos prioriteto prieš bendrąją principo, per laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 6 d. iki 2012 m. spalio 1 d. apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjai teisėjų valstybinę pensiją vadovaudamasi Laikinojo įstatymo nuostatomis, taikė Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, numačiusią, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Šalys neginčija, kad dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjai susidarė 20 477,87 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka. Kadangi pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį teisėjų valstybinė pensija, laiku negauta dėl Nacionalinės teismų administracijos kaltės, išmokama už visą praėjusį laiką Nuostatų nustatyta tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 20 477,87 Lt neišmokėta pensijos dalis turi būti priteista iš teisėjų valstybines pensijas skirti ir mokėti įgalioto viešojo administravimo subjekto – Nacionalinės teismų administracijos. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šią sumą priteisė iš nepatraukto į bylą atsakovu subjekto – Lietuvos valstybės (b. l. 45), todėl teismo sprendimas dalyje keistinas.

2010 m. birželio 29 d. nutarime Konstitucinis Teismas inter alia pabrėžė, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kuris, viena vertus, sudaro prielaidas suniveliuoti teisėjų, turinčių labai skirtingą teisėjo darbo stažą, valstybinių pensijų dydžius, o kita vertus, sudaro prielaidas paskirti labai skirtingo dydžio teisėjų valstybines pensijas teisėjams, kurių teisėjo darbo stažo trukmė nedaug skiriasi, neatitinka teisėjų valstybinės pensijos, kaip konstitucinės teisėjų socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jų įgaliojimams. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos Seimas iki šiol neužpildė dėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų eliminavimo iš teisės sistemos teisės taikymo atžvilgiu susidariusio teisinio vakuumo, t. y. nenustatė naujo teisinio reguliavimo, kuris leistų užtikrinti, kad nutrūkus teisėjo įgaliojimams pareiškėjas gautų teisėjo statusą ir jo orumą atitinkančias teisėjo socialines (materialines) garantijas, turėjo įvykdyti teisingumą individualioje byloje ad hoc pašalindamas egzistuojančią teisės spragą.

Pareiškėjos pasirinktas teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo būdas įvertinant kiekvienus teisėjo darbo stažo metus pripažintas tinkamu LVAT 2013 m. vasario 5 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A502-339/2013). Teisėjų kolegija taip pat neturi svarių argumentų išvadai, jog ginant pareiškėjos pažeistas teises prašomu būdu būtų akivaizdžiai nukrypta nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Todėl atsakovas Nacionalinė teismų administracija įpareigotina mokėti I. S. įvertinant kiekvienus teisėjo darbo stažo metus perskaičiuotą, t. y. 3 213,91 Lt dydžio, teisėjų valstybinę pensiją. Pabrėžtina, jog toks nurodymas neapriboja Nacionalinės teismų administracijos galimybių ateityje nustatyti teisėjų valstybinės pensijos dydį vadovaujantis galiojančiais įstatymais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012) dėl įstatymų leidėjo neveikimo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką (skolą), per laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki teismo sprendimo, apeliacinės instancijos teismas pats negali visiškai pašalinti pareiškėjos teisių pažeidimo. Tai sudaro pagrindą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimą dalyje naikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o dalyje pakeisti, įpareigojimą mokėti pareiškėjai 3 213,91 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją atsakovui nustatant nuo 2012 m. spalio 1 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolat akcentuoja administracinio teismo pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, tinkamai taikyti materialinės teisės normas, laikytis teismo procesą reglamentuojančių teisės aktų ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą (ABTĮ 57, 81, 86 str.). Teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.). Tikrinamu atveju galimybė pasinaudoti ABTĮ 52 straipsnyje įtvirtinta pareiškėjo teise tikslinti skundo dalyką (atitinkamai nurodant atsakovus) pareiškėjai I. S. nebuvo akcentuota.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuolat pabrėžiamas sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo instituto taikymo išimtinumas (2009 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-508/2011). Atsakovas Nacionalinė teismų administracija nepateikė įrodymų apie savo finansinę padėtį, byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos tinkamam ir savalaikiam teismo sprendimo vykdymui, todėl prašymas atidėti sprendimo vykdymą atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės teismų administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimo dalį rezoliuciją išdėstant taip:

„Įpareigoti atsakovą Nacionalinę teismų administraciją nuo 2012 m. spalio 1 d. mokėti pareiškėjai I. S. 3 213,91 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės teismų administracijos pareiškėjos I. S. naudai 20 477,87 Lt (dvidešimt tūkstančių keturis šimtus septyniasdešimt septynis litus ir 87 centus) dydžio teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, susidariusį dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo per laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. spalio 1 d.“

Sprendimo dalį, kuria teisėjo valstybinės pensijos nepriemokos dalis priteista iš Lietuvos valstybės, panaikinti ir bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas Dalia Višinskienė