2021-06-02 Nr. AB-11894-3-61-3-01028-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-356-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01028-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. kovo 30 d. raštą Nr. (5.1)-AD5-5149.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, nes nustatė, jog skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nurodytų skundo turiniui keliamų reikalavimų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjo G. B. skundą laikė nepaduotu, išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Teismas nurodė, kad argumentai apie pareiškėjo turtinę padėtį, dėl kurios jis negali sumokėti žyminio mokesčio, turi būti nurodomi per teismo nustatytą terminą pateiktame prašyme atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Administracinis teismas turi ne pareigą, bet teisę atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jei asmuo nustatyta tvarka pagrindžia aplinkybes, sudarančias pagrindą jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisti. Tokį sprendimą teismas priima įvertinęs pareiškėjo motyvuotą prašymą ir jo pateiktus dokumentus, bet neprivalo pats rinkti įrodymų ar be sąlygų tenkinti tokio pobūdžio prašymą.

Teismas pažymėjo, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad kitose bylose jis buvo visiškai ar iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, neturi esminės reikšmės.

Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog jis yra bedarbis ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje (darbo biržoje), šiuo atveju yra nepakankami siekiant konstatuoti, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Teismas, įvertinęs teisinį išaiškinimą, pateiktą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-192-492/2021, nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kitose bylose buvo visiškai ar iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, neturi esminės teisinės reikšmės.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino visų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. nesumokėjo ABTĮ nurodyto žyminio mokesčio, nepateikė įrodymų, jog jo turtinė padėtis yra sunki, o žyminio mokesčio atidėjimas ABTĮ nenumatytas. Todėl teismas netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino visų 2021 m. balandžio 7 d. nutartyje nurodytų trūkumų, jo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas G. B. atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarties prašo šią nutartį pakeisti, nurodant protingumo kriterijais pagrįstus motyvus dėl nutartyje nurodomų pareiškėjo skundo teismui trūkumų dėl skundžiamų dokumentų datų ir numerių pašalinimo – aiškiai konstatuoti, kad pareiškėjo skundas šių trūkumų neturėjo.

Pareiškėjas nurodo, kad jo 2021 m. kovo 31 d. skundas teismui neturėjo trūkumų dėl atsakovo dokumentų datų ir numerių. Nutartį priėmusi teisėja nepagrįstai nustatė trūkumus 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi. Teismas negalėjo daryti išvados, kad pareiškėjas skundo trūkumus ištaisė, kadangi pareiškėjo skundas neturėjo trūkumų. Teismo nutartys turi būti motyvuotos, teismo sprendimai turi būti pagrįsti. Teisėja J. V., priimdama 2021 m. balandžio 7 d. nutartį, buvo šališka.

Pareiškėjo teigimu, teisėja 2021 m. balandžio 7 d. nutartyje nenurodė galimybės jam sumokėti žyminį mokestį, nepadėjo jam (pareiškėjui) įgyvendinti savo procesines teises, o priešingai – nepaaiškino galimybės sumokėti žyminį mokestį ir kitu, negu 2021 m. balandžio 7 d. nutartyje nurodytu būdu, ištaisyti skundo trūkumą. Šią buvusią galimybę teisėja nurodė ir pagrindė įstatymais tik priėmusi pareiškėjui nepalankią 2021 m. balandžio 20 d. nutartį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio 2021 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria pareiškėjo G. B. skundas, jam nepašalinus visų 2021 m. balandžio 7 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, laikytas nepaduotu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.).

ABTĮ 24 straipsnyje įtvirtinti skundo turiniui ir formai keliami reikalavimai. ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad skunde turi būti nurodytas pridedamų dokumentų sąrašas. ABTĮ 25 straipsnio 2 dalyje vienu iš skundo priedų nurodomas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio.

Pagal ABTĮ 35 straipsnio 1 dalį administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 str. 3 d.). ABTĮ 36 straipsnio 1–2 dalyse išvardyti žyminio mokesčiu neapmokestinami skundai.

Pareiškėjas skundu siekė inicijuoti ginčą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. kovo 30 d. rašto Nr. (5.1)-AD5-5149 panaikinimo. Skundai dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų (sprendimų) nepatenka į ABTĮ 36 straipsnyje nurodytų žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategorijas, todėl už skundą turi būti mokamas žyminis mokestis.

ABTĮ 37 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas žyminio mokesčio nesumokėjo, prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau savo prašymą motyvavo tik argumentais, kad jis yra bedarbis ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs motyvuotą ir pagrįstą įrodymais prašymą jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ABTĮ 37 straipsnio pagrindu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartyje aiškiai nurodė, kokie yra skundo trūkumai ir kaip juos pašalinti, tačiau pareiškėjas nurodytu terminu nepateikė motyvuoto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nepagrindė savo prašymo įrodymais. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog pareiškėjas nepašalino minėto skundo trūkumo, ir pareiškėjo skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentą, kad teisėja J. V. priimdama 2021 m. balandžio 7 d. nutartį buvo šališka, pažymi, jog teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-257-629/2020).

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją. Pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai dėl teisėjos šališkumo vertintini kaip deklaratyvūs ir yra nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teisėja buvo šališka.

Kadangi atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje pasisakyta tik žyminio mokesčio klausimu, todėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodomi argumentai, susiję su kitais 2021 m. balandžio 7 d. nutartyje nustatytais trūkumais, yra teisiškai nereikšmingi, todėl jie nenagrinėtini. Pažymėtina, kad šioje byloje apeliacijos dalykas yra 2021 m. balandžio 20 d. nutartis, o ne 2021 m. balandžio 7 d. nutartis.

Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, t. y. nurodyta padaryta išvada, jog 2021 m. balandžio 7 d. teismo nutartyje nurodytus trūkumus dėl skundžiamų dokumentų datų ir numerių pateikimo pareiškėjas pašalino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes subjektams yra suteikiama teisė skųsti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, kai draudimas ją skųsti apeliacine tvarka gali pažeisti ginčo šalies interesus (žr. 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3051/2012; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2377/2012; 2013 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-399/2013; kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003 yra konstatavęs, jog prašymas pakeisti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį atitinka reikalavimą pakeisti teismo sprendimą, o teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui ir tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertinami kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią.

Pareiškėjo ginčijamu nutarties motyvu nebuvo konstatuoti jokie reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo nagrinėti šio motyvo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą.

Atsižvelgusi į nustatytas ir aptartas šioje nutartyje aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai pritaikė teisinius santykius reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė