0ead82cb-569b-4ffd-9596-d9808a647f49 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-52-348/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13938-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, Viktorijai Juciūtei, dalyvaujant prokurorėms Laimai Bereikaitei, Ingai Balkūnei, nuteistajam T.

P., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, liudytojai (apeliantei) K. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. P. ir liudytojos K. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

T. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 4 (ketverių) metų laikotarpiui bei turto konfiskavimas – konfiskuojant K. P. vardu registruotÄ automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Ä® bausmės laikÄ nutarta įskaityti T. P. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2022 m. balandžio 22 d. 20.25 val. iki 2022 m. balandžio 23 d. 19.03 val. Bausmės pradžiÄ nutarta skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir sulaikius nuteistÄ jį vykdant šį nuosprendį, nuspręsta panaikinti. LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ , paskirtÄ 2022 m. balandžio 26 d. prokurorės nutarimu K. P. vardu registruotam automobiliui „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. T. P. nuteistas už tai, kad 2022 m. balandžio 22 d. apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kėdainių m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktÄ â€“ draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo sutuoktinės K. P. vardu registruotÄ motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0324, patikros sertifikato numeris Nr. 1679355, buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilės, tai yra 2,64 promilių girtumas.

2. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, jog teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad T. P. bÅ«damas neblaivus, t. y., kai jam nustatytas 2,64 promilių girtumas, vairavo automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad T. P. veikė tiesiogine tyčia ir padarė baigtÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad T. P. padarė nesunkų nusikaltimÄ , į tai, kad buvo nustatytas sunkus neblaivumas, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į kaltinamojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į kaltinamojo visuomenei sukeltÄ pavojų, į tai, kad T. P. savo padarytos veikos kritiÅ¡kai nevertino, savo ir liudytojų pagalba bandė klaidinti teismÄ .

3. Nuteistasis T. P. skundžia Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir T. P. iÅ¡teisinti jam nepadarius nusikalstamos veikos. Teismui pripažinus, jog T. P. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirti T. P. laisvės atėmimo bausmę jos vykdymÄ atidedant. 3.1. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimų, t. y.

įrodymų nevertino kaip visumos, prioritetÄ suteikė iÅ¡skirtinai tik policijos pareigÅ«nų parodymams, neteisingai nusprendė dėl įrodymų pakankamumo, įrodymų nevertino iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, teismo padarytos iÅ¡vados nemotyvuotos. Norint padaryti iÅ¡vadÄ apie nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ veikos pobÅ«dį, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktÄ , kad asmens poelgiui yra bÅ«dingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. 3.2.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, jog bÅ«tent nuteistasis T. P. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus. Apylinkės teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, spręsdamas dėl T. P. kaltės įrodymų, rėmėsi prielaidomis, kurios nėra pagrįstos jokiais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais. Teismas nuosprendyje nurodė, jog kaltinamojo kaltę Å¡iuo atveju patvirtina liudytojų – policijos pareigÅ«nų parodymai, kurių iÅ¡ esmės nepatvirtina ir byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai.

Liudytojas A. B. nuosekliai tvirtino, kad matė, kaip kaltinamasis ir liudytojas E. S., jiems stabdant automobilį – salone susikeitė vietomis. Nuosprendyje teigiama, kad tai patvirtina ir byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai. Skunde teigiama, kad vien ta aplinkybė, jog policijos pareigÅ«nams sustabdžius transporto priemonę jie iÅ¡ karto eina ne prie vairuotojo, o prie keleivio durelių ir sulaiko kaltinamÄ jį dar nepatvirtina aplinkybės, jog policijos pareigÅ«nai galėjo matyti, jog prie vairo sėdi nuteistasis T.

P., o ne jo draugas E. S.. Vaizdo įraÅ¡as filmuotas visiÅ¡koje prieblandoje, dėl ko nesimato, kas vairavo transporto priemonę. Dėl tamsintų automobilio stiklų visiÅ¡kai nesimato kas vyksta sustabdžius automobilį. Skunde teigiama, kad logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinami ir policijos pareigÅ«no toliau sekantys veiksmai, t. y., jog policijos pareigÅ«nas A. B. priėjęs prie T. P. iÅ¡ karto panaudojo spec. priemones antrankius. Å iuo atveju, T. P. net neturėjo galimybės prieÅ¡intis ar nevykdyti teisėtų policijos pareigÅ«no reikalavimų, tačiau tokie pareigÅ«no veiksmai, iÅ¡ karto suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareigÅ«nai žinojo kas važiuoja Å¡iuo automobiliu. 3.3.

Nuteistasis skunde analizuoja liudytojo A. B. duotus parodymus tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kurių metu liudytojas nurodė, jog automobilio galinis langas buvo skaidrus, dėl ko jis gerai matė, kaip asmenys susikeitė vietomis. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad atlikus automobilio „Peugeot 407“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«rÄ , nustatyta, kad priekinių durelių langų stiklo Å¡viesos pralaidumas – kairės pusės yra 69,8 proc., deÅ¡inės pusės yra 68,8 proc., galinio lango pralaidumas yra 41,5 proc., kas reiÅ¡kia, jog tai yra visiÅ¡kai juoda plėvele tamsintas automobilio stiklas.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo bÅ«ti aktyvus ir pavesti ikiteisminį tyrimÄ kontroliuojančiai prokurorei atlikti BPK 197 straipsnyje numatytus procesinius veiksmus. Nors pirmosios instancijos teisme gynyba ir neprašė atlikti BPK 197 straipsnyje numatytus procesinius veiksmus, tačiau kaltinimÄ palaikančios prokurorės pareiga buvo tinkamai surinkti ir teismui pateikti visus kaltinančius ar teisinančius duomenis. Teismas tokiais atvejais turi bÅ«ti aktyvus ir esant prieÅ¡taravimų ar nepakankamai duomenų kaltei pagrįsti reikalauti pateikti papildomus duomenis ar patikslinti neaiÅ¡kias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas nedėjo pastangų baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti taip, jog nekiltų jokių abejonių nustatant ar T. P. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Skundžiamame nuosprendyje pasisakyta ne dėl įrodymų viseto įvertinimo, o remtasi spėlionėmis ir prielaidomis. 3.4. Toliau nuteistasis skunde teigia, kad teismas turi teisę įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , tačiau tas įsitikinimas privalo bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, maža to, vertindamas įrodymus teismas turi vadovautis įstatymu.

Pagal teismų praktikÄ , teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų, kaip atitinkamos informacijos visumos, vertinimo principo, taip pat pažeidė BPK 305 straipsnyje įtvirtintÄ taisyklę, kuri teismÄ Ä¯pareigoja apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje iÅ¡dėstyti ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus įrodymus. 3.5.

Apeliantas nurodo, jog remiantis teismų praktika, duomenų, kuriais galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, vaizdo įraÅ¡us, apelianto manymu nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog T. P. iÅ¡ tiesų vairavo transporto priemonę. 3.6. Skunde nesutinkama ir su baudžiamojo poveikio priemone – automobilio „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Kai konfiskuotinas turtas priklauso kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, jo konfiskavimas turi bÅ«ti pagrįstas viena iÅ¡ aplinkybių, nurodytų BK 72 straipsnio 4 dalyje. Nenustačius tokios aplinkybės, privalomai svarstytinas klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo. BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tik kaltininkui priklausantis turtas konfiskuojamas visais atvejais. Tuo tarpu trečiajam asmeniui priklausantis turtas gali bÅ«ti konfiskuojamas tik nustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytÄ vienÄ iÅ¡ sÄ lygų.

Å iuo atveju, teismas neturėjo teisės konfiskuoti kaltinamojo sutuoktinei K. P. priklausančiÄ transporto priemonę. 3.7. Nors apeliantas kategoriÅ¡kai neigia padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau mano, jog net ir pripažinus jį kaltu, jam paskirta aiÅ¡kiai per griežta maksimali laisvės atėmimo bausmė. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinamasis teistas viso aÅ¡tuonis kartus, tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis turi tik vienÄ teistumÄ už kurį jam buvo paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmės vykdymÄ atidedant 1 metams, todėl Å¡iuo atveju teismas galėjo paskirti ir Å¡velnesnę bausmę – baudÄ , areÅ¡tÄ ar laisvės atėmimÄ atidedant bausmės vykdymÄ .

Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepasisakydamas dėl BK 75 straipsnio taikymo, pakankamai neįvertino šių aplinkybių. Visos teismo nurodytos aplinkybės yra svarbios motyvuojant dėl paskirtos bausmės rūšies – laisvės atėmimo, tačiau ne dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnį. Netaikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatų neatitinka kasacinio teismo praktikos tuo klausimu bei teismo nuosprendžiui keliamų reikalavimų. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis nelaikytini itin pavojingu.

Teismas turėjo įvertinti ir svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas – ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 3.8. Skunde nurodoma, kad nors bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam T. P. praeityje jau vienÄ kartÄ taikytas, tačiau baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas tik vienÄ kartÄ . Aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali bÅ«ti suabsoliutinama.

Apeliantas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra nuteistojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės, nes jis yra prižiÅ«rimas Probacijos tarnybos pareigÅ«nų, be to, privalo vykdyti teismo jam skirtus įpareigojimus. Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nuteistajam dar yra suteikiama paskutinė galimybė jam pakeisti be jo patalpinimo į pataisos namus nedelsiant, taip pat nuteistajam skiriant įpareigojimus, kurie per teismo paskirtÄ laikÄ Ä¯takotų jo elgesį, suteiktų galimybę įrodyti, jog jis įvertino savo neteisėtus veiksmus.

Paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis įkalinimo įstaigoje nesireabilituotų taip, kad galėtų pasitaisyti gyvenime ir bÅ«ti pilnavertiÅ¡kas visuomenės narys.

4. Liudytoja K. P. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmajai instancijai, jog bÅ«tų priimtas teisingas sprendimas. Be to, praÅ¡oma grÄ Å¾inti jai priklausantį automobilį. 4.1. Apeliantė skunde teigia, kad T. P. paskirta bausmė yra per griežta ir neteisinga už tokį nusikaltimÄ . Be to, nesuprantama, kodėl buvo konfiskuotas jai priklausantis automobilis, nors jos vyras automobilį davė vairuoti kitam asmeniui. Apeliantė teigianti nesupranta kodėl teismas rėmėsi tik pareigÅ«nų duotais parodymais, o nesivadovavo kita byloje surinkta medžiaga. Priekinis automobilio Å¡oninis stiklas yra apie 69,8 procentų pralaidumo, o galinis – 41,5 procentų. Teismas neatsižvelgė, jog įvykis buvo 20.25 val., t. y saulei besileidžiant. BylÄ nagrinėjant teisme, nebuvo apklausta liudytoja K. S., o vadovautasi jos parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu.

5. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundÄ negauta.

6. BylÄ nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis T. P., jo gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, liudytoja K. P. prašė grÄ Å¾inti nuosprendžiu konfiskuotÄ jai priklausantį automobilį. Nuteistojo T. P. ir liudytojos K. P. apeliaciniai skundai atmetami.

7. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal Å¡ias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos nevirÅ¡ijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Remiantis minėta norma, teismas yra saistomas apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių, iÅ¡reikÅ¡tų praÅ¡ymų konkretumo, aiÅ¡kumo, apibrėžtumo, tikslumo, t. y. pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis, ar tik jo dalis, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ , ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (Å¡velnumas) ir pan.

8. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis T. P. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Be to, nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme bei baudžiamojo poveikio priemone – automobilio konfiskavimu. Taigi, teisėjų kolegija skundžiamÄ nuosprendį peržiÅ«ri T. P. kaltės klausimu, paskirta bausme, bei baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimu. Be to, liudytoja K. P. taip pat pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį, bylÄ grÄ Å¾inti į pirminę instancijÄ bei grÄ Å¾inti jai priklausantį automobilį.

Nors skunde liudytoja nesutinka su T. P. nuteisimu bei nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau BPK 312 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, nuteistasis, asmuo kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymÄ , nukentėjusysis ir jo atstovas. Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, kad užstato davėjas, asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, jų atstovas gali apskųsti nuosprendį tik dėl Å¡io sprendimo.

Taigi, aukÅ¡tesnysis teismas pasisako tik dėl liudytojos K. P. apeliacinio skundo motyvų susijusių su paskirta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, kitus apeliantės skundo argumentus paliekant nenagrinėtus. Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo 9. Nuteistasis T. P. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų pagrįstumu. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamÄ nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimÄ bei nuosprendžio suraÅ¡ymÄ reglamentuojančių BPK normų, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė T.

P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, iÅ¡vadas dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo, pagrindė visapusiÅ¡ku byloje surinktų įrodymų vertinimu. Ä®vertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai pripažino T.

P. kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

10. Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

11. Skundžiamu nuosprendžiu, T. P. pripažintas kaltu už tai, kad jis 2022 m. balandžio 22 d. apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kėdainių m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktÄ , draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo sutuoktinės K. P. vardu registruotÄ motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0324, patikros sertifikato numeris Nr. 1679355, buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilės, tai yra 2,64 promilių girtumas.

12. Byloje nėra ginčo dėl to, kad T. P. įvykio metu buvo neblaivus. Be to, tai patvirtinta alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB 0324 duomenimis, iš kurių matyti, jog T. P. 2022 m. balandžio 22 d. 20.30 val. nustatytas 2,65 promilių girtumas, o 20.45 val. – 2,64 promilių girtumas (1 t., b. l. 120–121). Iš esmės to neginčija ir pats nuteistasis T. P., tačiau šis teigia, jog automobilį vairavo ne jis, o E. S.. Taigi, vienas pagrindinių šios baudžiamosios bylos klausimų yra asmens vairavusio transporto priemonę nustatymas.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas bylÄ nagrinėjant teisme, T. P. tvirtino, jog policijos pareigÅ«nams sustabdžius automobilį, jį vairavo draugas E. S., o jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Byloje apklaustas liudytojas E. S. taip pat teigė, jog įvykio metu, automobilį vairavo jis, o ne T. P.. Visgi, pirmosios instancijos teismas, Å¡iuos nuteistojo bei liudytojo parodymus vertino kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kam iÅ¡ esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

Å iame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad tokiu atveju ypatingÄ reikÅ¡mę turi kitų asmenų, betarpiÅ¡kai mačiusių nagrinėjamo įvykio aplinkybes pateikti duomenys, juos lyginant ir gretinant tarpusavyje, bei su kita raÅ¡ytine bylos medžiaga.

13. Nuteistojo skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, jog T. P. būdamas neblaivus, 2022 m. balandžio 22 d. apie 20.25 val. vairavo automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija susipažinusi tiek su skundžiamu nuosprendžiu, tiek su visa bylos medžiaga, šiuos apelianto skundo motyvus atmeta kaip nepagrįstus. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T.

P. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos rėmėsi ne tik byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais – neblaivumo nustatymo aktu, apžiÅ«ros protokolais, tačiau ir pareigÅ«nų E. J. ir A. B. parodymais, kurie dirbant ekipaže „6080“, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdė automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytojas A. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiÅ¡kino, kad jų tarnybinis automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, beveik sankryžoje. (duomenys neskelbtini) gatve pravažiavo „Peugeot 407“, kuris kelyje susimėtė.

Matė, jog už vairo sėdėjo T. P.. Negalėjo sumaiÅ¡yti, kadangi gerai matė, be to, automobilis pravažiavo 1-1,5 m atstumu. Tuomet jie tarnybiniu automobiliu įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir įjungę Å¡vyturėlius važiavo paskui minėtÄ automobilį ir jį stabdė. Paskui automobilį važiavo apie 10-20 sekundžių. Tuomet matė, kad vos automobiliui sustojus, automobilyje esantys asmenys keitėsi vietomis – Å¡oko vienas per kitÄ , dėl ko tik sustabdžius automobilį iÅ¡ karto priėjo prie priekinės keleivio vietos ir iÅ¡ automobilio iÅ¡laipino T.

P.. Liudytoja apklausta policijos pareigÅ«nė E. J. iÅ¡ esmės patvirtino analogiÅ¡kas aplinkybes, t. y., jog įvykio dienÄ dirbo kartu su A. B., stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje ir stabdė (duomenys neskelbtini) gatve važiavusius automobilius. Privažiavęs automobilis „Peugeot“ pristabdė ir jie tikrai matė, jog automobilį vairavo asmuo, kuris vilkėjo tamsios spalvos rÅ«bais. Sustabdžius automobilį, Å¡is asmuo jau sėdėjo keleivio vietoje, nors matė, jog vairavo bÅ«tent jis.

14. Sutiktina su nuteistojo skunde nurodytu teiginiu, jog iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o nematyti, jog įvykio metu automobilį vairavo bÅ«tent T. P.. 2022 m. balandžio 29 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog apžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, kuris darytas 2022 m. balandžio 22 d. iÅ¡ tarnybinio policijos automobilio. Ä®raÅ¡e užfiksuotas kelio važiuojamÄ ja dalimi važiuojantis automobilis, kurį pasiveja ir sustabdo policijos pareigÅ«nai. Tarnybiniam automobiliui privažiavus 20 val. 25 min. 40 sek. sustabdytame automobilyje fiksuojamas iÅ¡ kairės automobilio pusės į deÅ¡inę pusę judantis siluetas.

Policijos pareigÅ«nai iÅ¡kart eina prie automobilio priekinės keleivio vietos ir iÅ¡laipina vyrÄ , vilkintį tamsios spalvos sportinį Å¡varkelį. IÅ¡ vairuotojo vietos iÅ¡lipa vyras, vilkintis baltos spalvos sportinį Å¡varkelį (1 t., b. l. 53–56). Taigi, nors iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o nėra matyti, kas vairavo automobilį, kuomet jis pravažiavo pro policijos pareigÅ«nų tarnybinį automobilį, tačiau vaizdo įraÅ¡as patvirtina, jog pareigÅ«nai iÅ¡ties galėjo matyti, jog tuo metu automobilį vairavo asmuo, vilkintis tamsiais rÅ«bais, kÄ ir nurodė pareigÅ«nė E. J..

Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, jog policijos pareigÅ«nams matomumas buvo iÅ¡ ties geras, buvo pakankamai Å¡viesus paros metas, dar nebuvo sutemę, pravažiuojančio „Peugeot“ automobilio neužstotojo jokie paÅ¡aliniai objektai, kurie trukdytų matomumÄ . Be to, pravažiuojantį automobilį policijos pareigÅ«nai matė sÄ lyginai nedideliu atstumu. Kadangi pravažiuojantis automobilis „Peugeot“ pasirodė įtartinas, todėl policijos pareigÅ«nai iÅ¡suko iÅ¡ gatvės, kurioje stovėjo ir pradėjo važiuoti paskui automobilį „Peugeot“ ir stabdydami minėtÄ automobilį įjungė įspėjamuosius Å¡vyturėlius.

Liudytojas A. B. patvirtino matęs, jog automobiliui „Peugeot“ sustojus iÅ¡ vairuotojo vietos asmuo perlipo į priekinę keleivio vietÄ , o asmuo, sėdėjęs ant automobilio galinės sėdynės perlipo į vairuotojo pusę. Be to, iÅ¡ tarnybinio automobilio užfiksuoto vaizdo įraÅ¡o, iÅ¡ ties matyti, jog sustojus automobiliui „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio viduje fiksuojamas judantis siluetas. Nei pirmosios instancijos teismas, nei aukÅ¡tesniojo teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti policijos pareigÅ«nų betarpiÅ¡kai atliekančių savo darbines funkcijas duotais parodymais.

Byloje nėra duomenų, kad jie galėtų būti suinteresuoti bylos baigtimi. A. B. ir E. J. nurodė, jog nepažįsta T. P., o ir pats nuteistasis teismui paaiškino, jog asmeniškai pareigūnų nepažįsta ir nežino dėl kokių priežasčių galėtų jį apkalbėti. Aptarti liudytojų A. B. ir E. J. parodymai vieni kitus papildo, neprieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams.

15. Vertinant policijos pareigūnų parodymus svarbu pažymėti ir tai, jog viso proceso metu jie išliko nuoseklūs ir nepakitę. Liudytojas A. B. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, t. y., jog Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliui sustojus matėsi, kad vairuotojas peršoka į priekinę keleivio sėdynę, o gale sėdėjęs keleivis peršoko į vairuotojo sėdynę.

Buvo nustatyta, kad pradžioje vairavo T. P., kuriam alkoholio kiekio matuokliu 20.30 val. buvo nustatytas 2,65 promilių girtumo laipsnis, o pakartotinai 20.45 val. nustatytas 2,64 promilių girtumas (1 t., b. l. 12). Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti penki „Body“ kamerų 2022 m. balandžio 22 d. vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, jog policijos pareigūnas, kuris patikrinimui sustabdė automobilį, savo kolegei patvirtina, kad stabdant automobilį jis matė, kaip vairuotojas su keleiviu apsikeitė vietomis ir tada dar šiek tiek automobilis pajudėjo iš vietos (1 t., b. l. 60–64).

Šias aplinkybes policijos pareigūnas A. B. nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, tiek pirmosios instancijos teisme. Nuteistojo skundu abejojama, kad policijos pareigūnai išties galėjo matyti, jog T. P. ir E. S. automobilyje apsikeitė vietomis, kadangi automobilio „Peugeot“ langai yra tamsinti, t. y. priekinių durelių langų stiklo šviesos pralaidumas – kairės pusės yra 69,8 proc., dešinės pusės yra 68,8 proc., galinio lango pralaidumas yra 41,5 proc., kas reiškia, jog tai yra visiškai juoda plėvele tamsintas automobilio stiklas.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯pareigojo prokurorę pateikti automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«rÄ su nuotraukomis, apžiÅ«rint stiklus. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus prokurorė pateikė teismui 2022 m. rugpjūčio 17 d. atliktÄ automobilio apžiÅ«rÄ , kurios metu nustatyta, kad automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio lango stiklas bei priekinių durelių langų stiklai yra Å¡viesesni už galinio lango stiklÄ ir galinių durelių stiklus.

IÅ¡ iÅ¡orės žiÅ«rint per visus langus automobilio salono vidus matosi. Naudojant automobilių stiklų Å¡viesos laidumo matavimo prietaisÄ â€žPocket Detective 2.1“ Nr. 17011408 nustatyta, kad deÅ¡inės pusės priekinių durelių lango stiklo Å¡viesos pralaidumas yra 68,8 proc., kairės pusės priekinių durelių lango stiklo Å¡viesos pralaidumas yra 69,8 proc. Galinio lango stiklo Å¡viesos pralaidumas yra 41,5 proc., deÅ¡inės pusės galinių durelių lango stiklo Å¡viesos pralaidumas yra 27,2 proc., kairės pusės galinių durelių lango stiklo Å¡viesos pralaidumas yra 26,6 proc. (2 t., b. l. 79–88).

Taigi, šie duomenys, priešingai nei nurodo apeliantas savo skunde, patvirtina, jog nors automobilio galinis langas yra tamsintas, tačiau žiūrint iš išorės, automobilio salono vidus matosi, dėl ko policijos pareigūnams tai nesutrukdė pamatyti, kuomet T. P. apsikeitė vietomis su E. S.. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios foto nuotraukos (1 t., b. l. 18–21), iš kurių matyti, jog automobilio vidus iš ties matosi ir iš išorės, nors automobilio galinis lango stiklo pralaidumas yra 41,5 proc., tai reiškia, jog stiklas nėra visiškai tamsus ir aklinas.

Be to, svarbu pažymėti ir tai, jog bylos duomenimis nustatyta, jog liudytojas E. S. buvo apsirengęs šviesios spalvos rūbais, o T. P. – tamsios. Kaip matyti iš atliktos automobilio apžiūros, kairės pusės priekinių durelių lango stiklo šviesos pralaidumas yra 69,8 proc., dėl ko policijos pareigūnai, būdami nedideliu atstumu, turėjo visas galimybes matyti, kokios spalvos viršutinius rūbus vilkėjo asmuo, vairavęs automobilį „Peugeot“ pravažiuojant (duomenys neskelbtini).

Tai patvirtino ir byloje apklausti pareigÅ«nai, kurie nurodė matę, jog vairuotojas vilkėjo tamsios spalvos rÅ«bais, o sustabdžius automobilį, prie automobilio vairo buvo E. S., kuris vilkėjo Å¡viesios spalvos rÅ«bus, o iÅ¡ keleivio vietos buvo iÅ¡laipintas T. P., vilkėjęs tamsios spalvos rÅ«bus, kÄ patvirtina ir byloje pateikti vaizdo įraÅ¡ai.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamÄ nuosprendį, susipažinusi su bylos medžiaga bei atsižvelgiant į minėtų liudytojų parodymus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, jog nuteistojo kaltė skundžiamame nuosprendyje pagrįsta tik prielaidomis, atmeta kaip nepagrįstus. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais įrodymais, iÅ¡ kurių teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas apie T. P. kaltumÄ . Pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė ne tik atskirų asmenų parodymais, tačiau rėmėsi įrodymų visuma.

17. Nors nuteistasis savo skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju privalėjo pavesti prokurorei atlikti BPK 197 straipsnyje numatytus veiksmus, tačiau teismų praktikoje ne kartÄ akcentuota, jog įrodinėjimas negali bÅ«ti begalinis, kai surinktų byloje duomenų pakanka pagrįstoms iÅ¡vadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma bei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atlikta automobilio apžiÅ«ra, yra pakankama faktinėms nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti.

18. Nesutiktina ir su nuteistojo skunde nuodytu argumentu, jog tai, kad policijos pareigÅ«nas A. B. priėjo prie T. P. ir iÅ¡ karto panaudojo spec. priemones – antrankius, nors T. P. neturėjo galimybės prieÅ¡intis ar nevykdyti teisėtų policijos pareigÅ«no reikalavimų, tik suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareigÅ«nai žinojo kas bÅ«tent važiuoja Å¡iuo automobiliu. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡i aplinkybė tik pagrindžiÄ tai, jog policijos pareigÅ«nas A. B. iÅ¡ ties matė, jog automobilį vairavo, kaip vėliau nustatyta T. P., kuris automobiliui sustojus persėdo į keleivio vietÄ . BÅ«damas visiÅ¡kai įsitikinęs, jog keleivis su vairuotoju apsikeitė vietomis, pareigÅ«nas iÅ¡ karto priėjo ne prie vairuotojo durelių pusės, o prie keleivio, dėl ko ir panaudojo spec. priemones – antrankius.

19. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas vertino ir kitus byloje esančius duomenis, tai yra liudytojų E. S., K. P., K. S. parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Teismas vertindamas Å¡ių liudytojų parodymus motyvuotai nurodė, kodėl Å¡ių liudytojų parodymus vertina kritiÅ¡kai, todėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog teismas pažeidė BPK 305 straipsnyje įtvirtintÄ taisyklę, kuri teismÄ Ä¯pareigoja apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje iÅ¡dėstyti ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus įrodymus, yra nepagrįstas.

20. Pirmosios instancijos teismas vertindamas liudytojos K. P. parodymus atsižvelgė į tai, jog ji yra T. P. sutuoktinė, be to, pačio įvykio liudytoja nematė, todėl nėra reikÅ¡mingi sprendžiant T. P. kaltumÄ . Teisme apklausta liudytoja parodė, jog įvykio dienÄ kalbėjo telefonu su T. P., kuris sakė, jog visÄ dienÄ jų automobilį vairuoja E. S.. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, liudytoja nematė pačio įvykio, ji teismui nurodė tik tai kÄ jai sakė jos sutuoktinis, Å¡ie netiesioginiai įrodymai yra paneigti kitų byloje esančių įrodymų visuma, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

Be to, nagrinėjamu atveju svarbu aptarti ir liudytojo E. S. duotus parodymus, kuris viso baudžiamosios bylos proceso metu tvirtino, jog automobilį vairavo jis, o ne T. P.. Pirmosios instancijos teisme, liudytojas iÅ¡ esmės negalėjo nurodyti jokių konkrečių įvykių aplinkybių, tik tai, jog galimai 2022 m. balandžio 22 d. vakare jis vairavo automobilį „Peugeot“ ir buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų. Negalėjo nurodyti nei kada tÄ dienÄ susitiko su T. P., nei kur važinėjo, tik paaiÅ¡kino, jog nors liudytojas neturi specialiosios teisės – vairuoti kelių transporto priemones, tačiau su automobiliu važinėjo visÄ dienÄ .

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aptartus byloje esančius duomenis, konstatavo, jog liudytojo E. S. parodymai vertinami kritiškai – kaip melagingi, kadangi davė akivaizdžiai neteisingus parodymus, kurie buvo paneigti aptartų įrodymų visuma, kam iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija, ypač įvertinus tai, jog E. S. net neturi specialiosios teisės, vairuoti kelių transporto priemones. Liudytojo E. S. parodymai laikytini kaip siekis padėti savo draugui T. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš esmės šio liudytojo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys.

Nors nuteistasis T. P. viso proceso metu taip pat laikėsi savo nurodytų aplinkybių, jog automobilį vairavo E. S., tačiau vertinant nuteistojo parodymų patikimumÄ , vadovautis vien tik nuteistojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga. NatÅ«ralu, kad asmuo gindamasis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo ir taip siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių, todėl Å¡iuo atveju svarbiÄ reikÅ¡mę turi kitų asmenų parodymai bei kiti byloje surinkti raÅ¡ytiniai duomenys.

Nagrinėjamu atveju, nuteistojo T. P. ir liudytojo E. S. parodymus paneigia byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Net ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ apklausta nepilnametė liudytoja K. S., negalėjo nurodyti bÅ«tent kas vairavo automobilį, nors policijos pareigÅ«nams sustabdžius transporto priemonę „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡i sėdėjo automobilio galinėje keleivio vietoje. Nepilnametė liudytoja parodė, jog paprašė T. P. parvežti jÄ namo, tačiau kas tuo metu vairavo automobilį ji nežino, atsimena tik tiek, kad tuo metu kai automobilį sustabdė policijos pareigÅ«nai, jį vairavo E. S..

Vertinant šios liudytojos parodymus svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad liudytojos teigimu, ji buvo vartojusi alkoholio – išgėrusi šampano. Be to, iš „Body“ kamera įvykio vietoje daryto vaizdo įrašo matyti, jog K. S., paklausta policijos pareigūno, kuris iš vyrų vairavo automobilį, atsakė, jog nežino. Be to, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėja ji nurodė, jog T. P. yra jos tėčio draugas, todėl manytina, jog liudytoja vengia nurodyti, kuris iš asmenų vairavo automobilį.

21. Teisėjų kolegija įvertinusi tai kas iÅ¡dėstyta konstatuoja, kad nuteistojo skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir negali bÅ«ti vertinami kaip pagrindas panaikinti skundžiamÄ nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus aptartus duomenis, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ bei visus įrodymus susiejus į vieningÄ , logiÅ¡kÄ visumÄ , konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai T. P. pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais teisėtais bei pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trÅ«kumų, dėl kurių Å¡ioje dalyje reiktų keisti priimtÄ procesinį sprendimÄ , neturi. Dėl bausmės 22. Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį.

23. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimÄ darant nusikalstamÄ veikÄ , padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

24. BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki 1 metų bausmės. Apylinkės teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , T. P. paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas parinkdamas T. P. bausmę atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į nustatytÄ sunkų neblaivumo laipsnį, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teistas viso aÅ¡tuonis kartus, paskutinius du kartus už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, teistumas neiÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje.

25. Nuteistasis T. P. apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, kuri jo manymu yra per griežta. Skunde nuteistasis nurodo, jog vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalimi, jis turi tik vienÄ teistumÄ , todėl Å¡iuo atveju teismas galėjo paskirti ir Å¡velnesnę bausmę – baudÄ , areÅ¡tÄ ar laisvės atėmimÄ atidedant bausmės vykdymÄ . IÅ¡ įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad T. P. praeityje Lietuvos Respublikoje viso teistas aÅ¡tuonis kartus.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog T. P. prieÅ¡ tai padarė dvi analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Paskutiniu 2019 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų nuosprendžiu, jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymÄ atidedant 1 metams. Nors T. P. jau ne kartÄ buvo teistas už vairavimÄ esant neblaiviam, nuteistasis praėjus kiek daugiau nei vieniems metams po bausmės atlikimo už paskutinę padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , 2022 m. balandžio 22 d. apie 20.25 val.

Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,64 promilių girtumas. T. P. nesugebėjo laikytis visuomenei priimtinų elgesio normų ir turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , kas pagal BK 27 straipsnį vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Apie tai, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų, patvirtina ir administracinių nusižengimų registro išrašas (2 t., b. l. 32–38), iš kurio matyti, jog T. P. po priimtų jo atžvilgiu apkaltinamųjų nuosprendžių dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir kuomet jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, T. P. 2021 m. liepos 11 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės.

26. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad Å¡iuo atveju, įvertinus nuteistojo asmenybę, kaltės formÄ ir rūšį, nėra jokio pagrindo nuteistajam T. P., už nusikalstamÄ veikÄ skirti Å¡velnesnę nei su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju paskyrus Å¡velnesnę bausmę, tokia bausmės rÅ«Å¡is jam bÅ«tų per Å¡velni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebÅ«tų pasiekti bausmės tikslai. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam T.

P. skyrė griežčiausiÄ BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ . Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta T. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei į jo atsakomybę nustatytÄ sunkinančiÄ aplinkybę, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu ir parinko maksimalų BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės dydį – 1 metų laisvės atėmimÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartas nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė nei savo rÅ«Å¡imi, nei dydžiu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , nelaikytina neteisinga ar per griežta.

27. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymÄ pagal Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ intensyviÄ priežiÅ«rÄ ir (ar) Å¡ioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas. Sutiktina su skunde nurodytu teiginiu, jog nors bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam T. P. praeityje jau vienÄ kartÄ buvo taikytas, tačiau tai neuždraudžia teismui ir nagrinėjamu atveju paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti.

Visgi pažymėtina, jog BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sÄ lygų visumai, be to, net ir esant Å¡ių sÄ lygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama, tačiau iÅ¡kilus pagrįstai abejonei Å¡is institutas neturi bÅ«ti taikomas.

28. Nesutiktina su nuteistojo skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakydamas dėl BK 75 straipsnio taikymo, pakankamai neįvertino tų bylos aplinkybių, kurios yra susijusios su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog nors apylinkės teismas detaliai neanalizavo, kodėl nagrinėjamu atveju nuteistajam netikslinga taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, jog taikyti nuteistojo T. P. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymÄ atidėti nėra pagrindo, siekiant jį sustabdyti, kad ateityje nepadarytų naujų sunkesnių nusikalstamų veikų. Nuteistasis su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo pagrįstai.

29. Sprendžiant klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, svarbiÄ reikÅ¡mę turi nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys. Nors vertinant nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, svarbiÄ reikÅ¡mę turi aplinkybės, egzistuojančios Å¡iuo metu, tačiau teisėjų kolegijos manymu, vertinamuoju atveju didelę reikÅ¡mę turi ir nuteistojo elgesys praeityje, t. y. jo ankstesni teistumai. IÅ¡ įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, jog T. P. ankstesniais teismų nuosprendžiais buvo pagrinde skiriamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, tačiau už paskutines dvi nusikalstamas veikas, t. y. už BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , buvo paskirtos ir Å¡velnesnės bausmės – areÅ¡tas, bei laisvės atėmimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ .

Visgi, tiek savo pobÅ«džiu už laisvės atėmimÄ Å¡velnesnė bausmė, tiek bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės ir įpareigojimai, nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija T. P. vertina kaip nusikalsti linkusiÄ asmenybę, kuriam Å¡velnesnės už realiÄ laisvės atėmimo bausmę skyrimas jokios įtakos nedarys. Nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, nusikalstamÄ veikÄ padarė tyčia, veikė tikslingai ir sÄ moningai, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatus, kas rodo didesnį jo pavojingumÄ , neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimÄ .

Nors sutiktina su nuteistojo skunde nurodytu argumentu, jog, tai, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas negali bÅ«ti suabsoliutinama, tačiau Å¡iuo atveju manytina, jog ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, jokios žymesnės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Nuteistasis negeba ilgesnį laikÄ laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių, dėl ko ir Å¡iuo atveju abejotina, jog nuteistasis bÅ«damas laisvėje sugebės nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad taikyti nuteistojo T. P. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ nėra pagrindo. Kaip minėta, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tik teismas sprendžia ar yra pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, nors apeliantas ir nurodo, jog nusikalstama veika nelaikytina itin pavojinga, tačiau Å¡iame kontekste pažymėtina, jog T. P. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko iÅ¡vengti galimų skaudžių pasekmių.

31. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali padėti užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamÄ bausmės paskirtį – sulaikyti T. P. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė už nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nėra per griežta, todėl keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo 32. Nuteistasis T. P. bei apeliantė K. P. nesutinka su nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu – konfiskuojant K. P. vardu registruotÄ automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Nuteistojo skunde teigiama, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, jo konfiskavimas turi bÅ«ti pagrįstas viena iÅ¡ aplinkybių, nurodytų BK 72 straipsnio 4 dalyje.

Nenustačius tokios aplinkybės, apylinkės teismas privalėjo svarstyti klausimÄ dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Apeliantė K. P. savo skunde teigia, jog apskritai nesuprantanti kodėl nagrinėjamu atveju buvo konfiskuotas bÅ«tent jai priklausantis automobilis.

33. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turto laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnyje padarymo priemonė ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019).

34. Kaip jau aptarta aukščiau Å¡ioje nutartyje, neginčytinai nustatyta, kad T. P. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Å¡i transporto priemonė atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sÄ voka BK 72 straipsnio prasme. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilio „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja-savininkė yra K. P., o Å¡i transporto priemonė buvo įgyta 2021 m. balandžio 16 d. (1 t., b. l. 38). Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog T. P. ir K. P. nuo 2009 m. sausio 16 d. yra sutuoktiniai (2 t., b. l. 29). Taigi, automobilis įvykio metu priklausė nuteistajam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kitokių duomenų byloje nėra.

35. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog T. P. sutuoktinė žinojo, kad automobilis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti, tačiau tai nepaneigia BK 72 straipsnio taikymo bÅ«tinumo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.92 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamÄ veikÄ kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtÄ , kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimÄ dėl turto konfiskavimo neturi reikÅ¡mės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtÄ arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-205-628/2018).

Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, sutuoktinis dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismÄ ir prisiteisti kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020).

36. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja K. P. nurodė, jog jai automobilis yra reikalingas važinėti į darbÄ . Kadangi autobusas nuo jos namų į darbo vietÄ nevažiuoja, todėl yra susitarusi, jog į darbÄ veža tai vienas, tai kitas asmuo. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo skyrimo klausimÄ svarbu įvertinti ir aplinkybes, susijusias su Å¡eimos interesų nukentėjimu konfiskavus Å¡eimos automobilį. Nors liudytoja K. P. ir nurodė, jog automobilis jai reikalingas važinėti į darbÄ , tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo sutuoktinė neturi vairuotojo pažymėjimo.

Be to, nors T. P. ankstesniais teismo nuosprendžiais jau buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog T. P. nėra linkęs laikytis jam paskirto draudimo. Nuteistasis buvo baustas administracine tvarka už tai, jog vairavo automobilį neturėdamas tam teisės. Be to, T. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra ne kartÄ baustas, jog važinėjo su Å¡iuo „Peugeot“ automobiliu. Taigi, nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartÄ panaudoti Å¡iÄ priemonę nusikalstamais tikslais.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, spręstina, jog turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, padės įgyvendinti bausmės paskirtį, neprieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo reikalavimams, dėl ko ir Å¡ioje dalyje keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliantų motyvais, pagrindo nėra. Dėl proceso iÅ¡laidų 37. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. AnalogiÅ¡kos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ apeliacinės instancijos teisme.

38. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. lapkričio 7 d. pažyma Nr. APD-2022-11793 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidų, teikiant teisinę pagalbÄ nuteistajam T. P., kurias sudaro 106,67 Eur.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje bÅ«tinumÄ skirti nuteistajam T. P. gynėjÄ numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartÄ nurodyta, kad sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021).

Nors Å¡iuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundÄ , kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau byloje nėra jokių aktualių duomenų apie nuteistojo turimÄ turtÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog T. P. niekur nedirba, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam Å¡ioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡laidos už T. P. antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ jo nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo T. P. ir liudytojos K. P. apeliacinius skundus atmesti. Nepriteisti iÅ¡ T. P. valstybės naudai 106,67 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. lapkričio 7 d. pažymÄ Nr. APD-2022-11793.

Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Laima Šeputienė