0eac7603-742d-4e4b-a67b-9276c426355b · Klaipėdos apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. 2S-509-513/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00094-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.7; 3.3.2.3; 3.3.2.4

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų R. K. ir J. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų R. K. ir J. K. skundÄ dėl Klaipėdos apygardos VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „BRP Invest“, uždaroji akcinė bendrovė „Archko“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai R. K. ir J. K. skundu prašė panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2022 m. rugsėjo 7 d. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi bylos dalis pagal pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ dėl Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimo panaikinimo nutraukta, o kita pareiÅ¡kėjų skundo dalis netenkinta.

3. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos prokuratÅ«roje 2022 m. liepos 22 d. gautas R. K. ir (duomenys neskelbtini) bei daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), grupės butų savininkų praÅ¡ymas dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, kuriuo buvo praÅ¡oma ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui prieÅ¡taraujančių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. AD1-1499 ir 2021 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. AD1-211, kuriais patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas ir jo korektÅ«ra suplanuotos teritorijos dalyje – žemės sklype (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

4. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimu atsisakė taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones ir nurodė, kad ginčo teritorijoje pagal aukÅ¡tesnės galios teritorijų planavimo dokumentus statyba iÅ¡ esmės yra leidžiama (Å¡iuo metu galiojančio bendrojo plano sprendiniuose numatyta galimybė statyti daugiaaukščius statinius), dėl kaimynystėje gyvenančių gyventojų interesų ir teisėtų lÅ«kesčių yra pasisakę teismai, kurių sprendimuose nurodyta, jog nėra įrodyta, kad nauja planuojama statyba pažeistų gyventojų interesus bei teises, prokurorui nėra pagrindo inicijuoti teisminį procesÄ siekiant panaikinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡omus administracinius aktus. Šį nutarimÄ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimu paliko galioti konstatavusi, jog nenustatyti teisės aktų ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimai.

5. Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalį teismui skundžiamas gali būti tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, todėl pareiškėjų skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimo panaikinimo yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas civilinės bylos dalį dėl šio pareiškėjų skundo reikalavimo nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

6. Vertindamas pareiÅ¡kėjų skundo reikalavimo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimÄ pagrįstumÄ teismas pažymėjo, kad tokio pobÅ«džio bylos nagrinėjimo ribos siekia prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ patikrinimÄ (tik) proceso aspektu. Teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo.

7. Teismas konstatavo, kad prokuratÅ«ra tiek ginčijamame nutarime, tiek Å¡ioje byloje pateiktame procesiniame dokumente nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimai dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo iÅ¡nagrinėti tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjai turi kitokiÄ nuomonę dėl aplinkybių vertinimo, negali bÅ«ti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ . Prokuroras (prokurorė) rinko duomenis, juos analizavo bei vertino, pateikė motyvuotas iÅ¡vadas dėl pareiÅ¡kėjų argumentų. Teismas nustatė, kad aukÅ¡tesnysis prokuroras (prokurorė) proceso normų taip pat nepažeidė.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas pareiÅ¡kėjų skundÄ dėl prokuroro veiksmų nesprendžia ginčo dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo iÅ¡ esmės, nes prieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, todėl bÅ«tų pažeista prokuroro diskrecijos teisė spręsti apie vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjai R. K. ir J. K. (apeliantai) praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2022 m. rugsėjo 7 d. ir Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimus.

10. Nurodo, kad kaimyniniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), patvirtintas detalusis planas numato galimybę statyti 29,9 m aukščio (devynių aukÅ¡tų su cokoliu) daugiabutį namÄ , nors plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojęs Klaipėdos miesto bendrasis planas numatė galimybę Å¡iame sklype statyti ne didesnį kaip trijų aukÅ¡tų pastatÄ .

11. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nenagrinėjo jų skundo vengdamas pažeisti prokuroro diskrecijos teisę, tačiau ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nenumatyta, kad skundas gali bÅ«ti teikiamas tik dėl procesinių aspektų. PareiÅ¡kėjai nesutinka su argumentais, kad teismas negali tikrinti prokuroro veiksmų teisėtumo iÅ¡ esmės, nes taip teismas susiaurino įstatymo jam suteiktas galias, be to, prokuroro nutarimo apskundimas tik dėl procesinių pažeidimų patikrinimo tampa beprasmis. Mano, kad jų teisės apskųsti prokuroro nutarimus užtikrintos tik formaliai ir deklaratyviai, bet tikroji teisių gynyba realiai neveikia. Administraciniai teismai taip pat nusiÅ¡alino nuo jų teisių gynybos, nes skundų iÅ¡ esmės nenagrinėjo. Taigi, jiems apginti savo pažeistas teises Lietuvoje tapo nebeįmanoma, dėl to jau kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių TeismÄ (bylos Nr. 53319/22 K. prieÅ¡ LietuvÄ ).

12. Nurodo, kad praÅ¡yme prokurorui, skunduose aukÅ¡tesniajam prokurorui ir teismui bei Å¡ių procesinių dokumentų prieduose iÅ¡samiai iÅ¡dėstė savo teisinius argumentus, jais toliau vadovaujasi, juos palaiko, jų nekartoja bei praÅ¡o jais vadovautis apeliacinės instancijos teismÄ bei laikosi nuomonės, kad jų skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas ne tik proceso aspektu, bet ir iÅ¡ esmės.

13. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad prokuroras proceso normų nepažeidė. Å i teismo iÅ¡vada yra deklaratyvi, nes nutartyje nėra jokių argumentų, bylos medžiagos ir faktinių aplinkybių analizės, ar prokuratÅ«ra tikrai atliko visus veiksmus ir kokių priemonių ėmėsi vieÅ¡o intereso buvimui / nebuvimui pagrįsti. Teigia, kad 2022 m. rugsėjo 7 d. prokuroro nutarime pateikta informacija apie tai, kas yra vieÅ¡asis interesas ir deklaratyviai teigiama, kad Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo intereso pažeidimas nenustatytas, tačiau nėra jokių konkrečių argumentų, kodėl Å¡ioje situacijoje teisės aktų pažeidimų pobÅ«dis neturi esminės reikÅ¡mės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms. Teismas nepatikrino, kaip prokuroras nustatė, koks pažeidimas yra esminis ar neesminis, kaip pažeidimas darys įtakÄ pareiÅ¡kėjų bei kaimynų gyvenimo kokybei, kokia įtaka bus miestui, kraÅ¡tovaizdžiui, kai bus pastatytas pagrindiniam miesto planavimo dokumentui prieÅ¡taraujantis pastatas. AukÅ¡tesniojo prokuroro nutarime apie vieÅ¡o intereso pažeidimo nebuvimÄ iÅ¡ viso nėra jokių argumentų. Todėl mano, kad prokurorai dėl vieÅ¡o intereso pažeidimo buvimo ar nebuvimo sprendė ne remdamiesi konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, o tiesiog vengė papildomo darbo.

14. Argumentuoja, kad skunduose iÅ¡samiai nurodė Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, kuriose nedviprasmiÅ¡kai teigiama, kad rengiant detalųjį planÄ privaloma vadovautis aukÅ¡tesnės galios teritorijų planavimo dokumentais. Å iuo konkrečiu atveju daugiau nei akivaizdu, jog patvirtintas detalusis planas prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios Klaipėdos miesto bendrajam planui, kuris ginčo sklype leido statyti ne didesnį kaip 3 aukÅ¡tų pastatÄ . Prokuroras apsiribojo papildomos informacijos gavimu iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, tačiau mano, kad Å¡ios institucijos teikė tendencingÄ informacijÄ ir buvo suinteresuotos, kad prokuroras negintų vieÅ¡ojo intereso. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nagrinėjant bylÄ administraciniame teisme nepateikė jokių argumentų, kodėl patvirtino miesto bendrajam planui prieÅ¡taraujantį detalųjį planÄ . Å i institucija negali bÅ«ti objektyvi, nes skundžiamas jos vadovo sprendimas. Taip pat detaliojo plano vieÅ¡inimo procedÅ«ros metu įvyko įvykis, kuris dar labiau sustiprino abejones Å¡ia įstaiga: 2020 m. kovo 12 d. raÅ¡te pareiÅ¡kėjams Savivaldybės administracija nurodė, kad pareikalavo iÅ¡ plano rengėjų gauti kaimynų sutikimus arba mažinti pastato aukÅ¡tį, tačiau po kelių dienų, 2020 m. kovo 17 d. Administracija pateikė prieÅ¡ingÄ raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, kad 2020 m. kovo 12 d. raÅ¡tas yra negaliojantis dėl žmogiÅ¡kosios klaidos ir atÅ¡aukė plano rengėjams keltus reikalavimus. Taip pat ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija įvairiai interpretuodama ir klaidindama įrodinėjo, kad Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių galima nepaisyti. Mano, kad prokuroras negalėjo remtis vien tik Å¡ių suinteresuotų institucijų pateikta informacija ir argumentais ir neatliko jokių procesinių veiksmų, kad gautų objektyviÄ informacijÄ , o pirmosios instancijos teismas Å¡io procesinio pažeidimo neįvertino ir nenurodė paÅ¡alinti.

15. Pažymi, kad planuojamas devynaukÅ¡tis namas palies ne tik pareiÅ¡kėjų, bet ir kitų aplinkinių gyventojų interesus. Prokuroro pavedimu namus administruojantys subjektai gali apklausti gyventojus, ar, jų nuomone, devynaukščio namo buvimas greta įtakos jų teises, paveiks gyvenimo kokybę (parkavimo, transporto, triukÅ¡mo, insoliacijos ir kitais aspektais), taip pat yra galimybė gauti informacijÄ iÅ¡ Visuomenės sveikatos centro apie planuojamo daugiabučio namo galimÄ Ä¯takÄ gyventojų gyvenimo kokybei, sveikatai ir pan. (triukÅ¡mas, užterÅ¡tumas, viešųjų erdvių sumažėjimas, parkavimo vietų stygius, privatumo pažeidimas, saulės Å¡viesos pakankamumas) bei gauti įvertinimÄ , ar toks pastatas atitiktų visas higienos normas.

16. Pažymi, kad prokuratÅ«rai buvo pateikta informacija, jog detaliojo plano rengėjas teikė siÅ«lymÄ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kad rengiant naujÄ jį bendrÄ jį planÄ ginčo sklype bÅ«tų padidintas aukÅ¡tingumas, tačiau Å¡is siÅ«lymas buvo atmestas. Tačiau detalusis planas su 29,9 m aukščio pastato statybos galimybe patvirtintas, o dar vėliau patvirtintas Klaipėdos miesto naujas bendrasis planas, kuriame Å¡iame sklype numatytas ne didesnis kaip 20 m pastato aukÅ¡tis. Mano, kad siekiant objektyvaus vertinimo buvo bÅ«tina gauti informacijÄ bei apklausti ekspertus iÅ¡ Lietuvos architektų rÅ«mų Klaipėdos regioninės architektų tarybos bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkus, kurie prieÅ¡taravo aukÅ¡tų pastatų statybai Å¡iame mikrorajone. Spėja, kad galbÅ«t tokio aukščio pastato statyba nėra galima net geologiniu požiÅ«riu. Nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. patvirtintas naujas Klaipėdos miesto bendrasis planas, ginčo sklype numatantis 20 m aukščio pastato statybos galimybę, tačiau nebuvo užklausti Å¡io bendrojo plano rengėjai, kodėl nuspręsta nustatyti bÅ«tent tokį maksimalų aukÅ¡tį, ar sklype planuojamas 29,9 m aukščio pastatas ir pan.

17. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė atsiliepimu pareiÅ¡kėjų atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

18. Teigia, kad dėl pareiÅ¡kėjų dėstomų argumentų buvo pasisakyta prokurorų nutarimuose, o pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir pagrindė skundo nagrinėjimo ribas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog neturi pagrindo konstatuoti, kad prokuroras, nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, padarė procedÅ«rinių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindÄ panaikinti priimtÄ procesinį sprendimÄ ir pakartotinai spręsti dėl vieÅ¡ojo intereso nustatymo ir jo gynimo. Vien ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja turi kitokiÄ subjektyviÄ nuomonę dėl įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) iÅ¡nagrinėjimo rezultatų, negali bÅ«ti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamus nutarimus ir teismo nutartį.

19. Pažymi, kad atskirojo skundo argumentai, jog prokurorui sprendimui priimti negalėjo užtekti dokumentų iÅ¡ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei Klaipėdos miesto savivaldybės, o reikėjo gauti duomenis ir remtis iÅ¡ nesuinteresuotų institucijų ir ekspertų nuomone, yra deklaratyvÅ«s ir nepaneigiantys prokuroro teisės gavus visus reikalingus dokumentus ir kompetentingai institucijai teritorijų planavimo ir statybos srityje atliktus patikrinimÄ priimti procesinį sprendimÄ .

20. Teigia, jog aukÅ¡tesnioji prokurorė pareiÅ¡kėjų skundÄ iÅ¡tyrė ne formaliai, o analizavo skunde pateiktÄ informacijÄ , tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ , papildomai jÄ rinko ir pati bei teisiÅ¡kai įvertino, nutarimÄ argumentavo, iÅ¡analizavo visas sprendimo priėmimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atliko jų teisinį kvalifikavimÄ , nutarimu aiÅ¡kiai atsakė į visus pareiÅ¡kėjų skundo argumentus dėl Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo. Vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjai turi kitokiÄ nuomonę dėl jų pareiÅ¡kimų nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo ir analizavimo, aplinkybių vertinimo ir skundo (praÅ¡ymo) iÅ¡nagrinėjimo rezultatų, negali bÅ«ti pakankamu pagrindu panaikinti aukÅ¡tesniosios prokurorės priimtÄ procesinį sprendimÄ .

21. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu pareiÅ¡kėjų atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

22. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjai savo motyvus grindžia siekiu, kad teismai plečiamai taikytų teisės aktus, nors tai draudžiama.

23. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu pareiÅ¡kėjų atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Argumentuoja, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumÄ tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedÅ«ras, nepadarė pažeidimų. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadÄ , tačiau teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ .

24. Argumentuoja, kad vieÅ¡ojo intereso, kaip pagrindo kreiptis į teismÄ teisinės gynybos, buvimas yra sÄ lygotas, visų pirma, teisės aktų pažeidimo fakto, bei to, kad tas faktas, prokuroro nuomone, turi ne bet kokios, o esminės reikÅ¡mės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir tuo pačiu sudarytų pagrįstų prielaidų prokuroro reiÅ¡kiamam teisiniam reikalavimui patenkinti. Todėl akivaizdu, kad nenustačius teisės aktų pažeidimo fakto, kaip esminio vieÅ¡ojo intereso sampratos elemento, nėra jokio pagrindo atlikti tyrimÄ dėl vienokių ar kitokių veiksnių įtakos asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams. Dėl to pareiÅ¡kėjų atskirojo skundo motyvai, kad prokuroras neatliko visų bÅ«tinų procesinių veiksmų, yra nepagrįsti.

25. Teigia, kad pareiÅ¡kėjų nurodomas devynaukÅ¡tis nepriskirtinas prie aukÅ¡tybinių pastatų, ginčijamuose teritorijų planavimo dokumentuose nenumatyta galimybė statyti tokius pastatus, kurie galėtų bÅ«ti priskirti aukÅ¡tybiniams pastatams, todėl pareiÅ¡kėjų argumentai yra nepagrįsti. Pažymi ir tai, kad gyvenimas miesto teritorijoje jau savaime lemia kitokius vaizdo, triukÅ¡mo, parkavimo, tarÅ¡os bei kt. rodiklius nei užmiestyje ir bÅ«tent urbanizacija sÄ lygoja Å¡ias aplinkybes.

26. Nurodo, kad neturi duomenų apie tai, kad 2015 m. gegužės 20 d. patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, kurie yra registruoti teritorijų planavimo dokumentų registre ir kuriais ginčo sklype nustatyti privalomieji teritorijos reglamentai tarp kurių – žemės paskirtis, naudojimo bÅ«das, bÅ«tų buvę ginčijami Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. PrieÅ¡ingai, dėl Å¡io detaliojo plano sprendinių pareiÅ¡kėjai yra pateikę savo sutikimus, taigi, dar rengimo metu buvo susipažinę su detaliojo plano turiniu ir pretenzijų dėl jo neturėjo. PareiÅ¡kėjai nenurodė, kokios esminės aplinkybės pasikeitė nuo to momento, kai jie teikė sutikimus su detaliojo plano sprendiniais, kad Å¡iuo metu jie tuos sprendinius vertina kaip pažeidžiančius vieÅ¡Ä jį interesÄ .

27. Pažymi, kad deklaratyvÅ«s ir niekuo nepagrįsti pareiÅ¡kėjų teiginiai, kad prokuroras neturėjo remtis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos bei Inspekcijos pateiktais duomenimis ir Å¡ios institucijos teikia tendencingÄ informacijÄ . Be to, pareiÅ¡kėjų teiginiai paneigti ir įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-174-609/2021, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-359-1047/2022. Kiti pareiÅ¡kėjų motyvai bei argumentai yra deklaratyvÅ«s, grindžiami ne faktiniais duomenimis ar aplinkybėmis, o samprotavimais, vien kitokia pareiÅ¡kėjų subjektyvi nuomonė negali bÅ«ti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamus nutarimus ir ginčijamÄ nutartį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas netenkintinas.

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡io apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjų skundo reikalavimas panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimÄ ir nutraukta civilinės bylos dalis dėl pareiÅ¡kėjų reikalavimo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimÄ , kuriuo atsisakyta taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

30. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigÅ«nų, įgaliojimai teisės aktuose negali bÅ«ti apibÅ«dinami kaip jų subjektinė teisė, kuriÄ jie gali įgyvendinti savo nuožiÅ«ra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sÄ lygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigÅ«nas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskrecijÄ priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Prokuroras, gavęs informacijÄ apie galbÅ«t pažeistÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ ir atlikęs tyrimÄ , gali priimti sprendimÄ taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones arba atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones (ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnis).

31. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjai 2022 m. liepos 22 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rÄ praÅ¡ydami ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui prieÅ¡taraujančių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. AD1-1499 ir 2021 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. AD1-211, kuriais patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas ir jo korektÅ«ra suplanuotos teritorijos dalyje – žemės sklype (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimu atsisakė taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. Šį nutarimÄ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimu paliko galioti konstatavusi, jog nenustatyti teisės aktų ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimai.

32. Pagal ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 5 dalį prokuroras, nenustatęs vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, priima nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones paduodamas aukÅ¡tesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. AukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, gali bÅ«ti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Taigi, aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina prokurorų nutarimų apskundimo tvarkÄ , o bÅ«tent, jog teismui gali bÅ«ti skundžiamas tik aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimas. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį pagal pareiÅ¡kėjų skundÄ dėl Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimo panaikinimo CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad priimant pareiÅ¡kėjų skundžiamÄ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimÄ nepažeistos ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Teismas įvertino tai, kad byloje nėra duomenų, jog prokurorai savo pareigas atliko aplaidžiai ar netinkamai. PrieÅ¡ingai, byloje yra pakankamai duomenų, jog prokurorai rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimÄ (iÅ¡vadÄ ), kuriuo atsisakė taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, argumentavo, t. y. byloje nustatyta, kad prokurorai, priimdami savo sprendimus dėl atsisakymo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , proceso normų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis sutinka.

34. Nors apeliantai argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tikrinti prokurorų veiksmų teisėtumÄ iÅ¡ esmės, o ne tik procesiniu požiÅ«riu, Å¡ie jų argumentai yra nepagrįsti. Teismas dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, t. y. iÅ¡nagrinėjęs konkrečios bylos ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) faktinį ir teisinį pagrindÄ . Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiÅ¡kus reikalavimÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , teismas nagrinėja bylÄ pagal suformuluotÄ reikalavimo faktinį pagrindÄ ir sprendžia, ar vieÅ¡asis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu bÅ«du pažeidimas Å¡alintinas. PrieÅ¡ingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakius ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tirtų ir spręstų dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismÄ , teismas pasisakytų dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeisdamas prokuroro diskrecijos teisę, nurodytų jam kreiptis į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Kasacinio teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ yra konstatuota, jog teismas prokuroro veiksmų teisėtumÄ tikrina bÅ«tent tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedÅ«ras, nepadarė pažeidimų. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadas. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam priskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).

35. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikrino Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės veiksmų teisėtumÄ proceso normų aspektu, tačiau neprivalėjo nagrinėti pareiÅ¡kėjų argumentų dėl materialiosios teisės pažeidimų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjų skunde nurodyti argumentai, dėl, jų nuomone, egzistuojančios bÅ«tinybės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , buvo detaliai iÅ¡analizuoti prokurorų nutarimuose. Kaip matyti, Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra, nagrinėdama pareiÅ¡kėjų skundÄ , rinko jame nurodytoms aplinkybėms iÅ¡nagrinėti reikalingus duomenis, juos analizavo ir vertino aktualių teisės aktų kontekste, iÅ¡samiai iÅ¡dėstė ir iÅ¡analizavo ginčo teritorijos planavimo dokumentus ir jų priėmimo metu atliktas procedÅ«ras. VisiÅ¡kai nepagrįsti pareiÅ¡kėjų atskirojo skundo argumentai, jog prokuroras, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl vieÅ¡o intereso gynimo, kreipėsi į, pareiÅ¡kėjų nuomone, suinteresuotas institucijas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, prieÅ¡ingai, Å¡ios institucijos yra kompetentingos institucijos teritorijų planavimo procese, be to, kaip matyti iÅ¡ prokuroro nutarimo turinio, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atliko siekiamo nuginčyti detaliojo plano patikrinimÄ ir nenustatė pažeidimų ar prieÅ¡taravimų aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, taip pat ir Bendrajam planui. Apeliantų teiginiai apie Å¡ių institucijų suinteresuotumÄ niekuo nepagrįsti ir vien aplinkybė, kad priimti sprendimai netenkina pareiÅ¡kėjų, nesudaro pagrindo konstatuoti kompetentingų institucijų suinteresuotumo ar kad jos tinkamai neatliko teisės aktuose įtvirtintų pareigų.

Pažymėtina, jog iÅ¡ prokuroro nutarimo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjai teritorijos planavimo procedÅ«ros metu teikė pastabas detaliojo plano rengėjui ir organizatoriui, jų pastabos buvo iÅ¡analizuotos ir atmestos, o įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-174-609/2021, be kita ko, pasisakyta ir dėl pareiÅ¡kėjų pretenzijų nagrinėjimo planavimo dokumento svarstymo su visuomene etape. Be to, prieÅ¡ingai apeliantų teiginiams, prokurorai rėmėsi ne vien Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateikta informacija, bet surinko ir vertino visÄ detaliojo planavimo procedÅ«ros medžiagÄ .

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarime iÅ¡samiai aptarė ir iÅ¡analizavo detaliojo teritorijos planavimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus, įvertino planavimo medžiagÄ , taip pat ginčijamų detaliojo plano sprendinių atitiktį galiojančio bendrojo plano sprendiniams, pareiÅ¡kėjų argumentus dėl, jų manymu, egzistuojančių teisės aktų pažeidimų ir surinktÄ medžiagÄ Ä¯vertino galimo vieÅ¡ojo intereso priemonių taikymo kontekste. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė 2022 m. gruodžio 6 d. iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo skundžiamÄ nutarimÄ bei pareiÅ¡kėjų skundÄ , iÅ¡analizavo faktinius duomenis, įvertino skundžiamÄ prokuroro nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones ir, palikdama jį galioti, pakankamai argumentavo savo pozicijÄ . Pažymėtina, kad prokurorės atliktas tinkamas ir visapusiÅ¡kas vertinimas neturi bÅ«ti suprantamas kaip pareiÅ¡kėjų visų nurodytų aplinkybių vertinimas, o tik tų, kurių vertinimas bÅ«tinas vykdant ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnyje numatytus reikalavimus vertinant, ar egzistuoja pagrindas taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones.

37. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi, kad teismui nesuteikta teisė vertinti prokuratÅ«ros iÅ¡vadų, padarytų įvertinus surinktus įrodymus, nesuteikta teisė nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ jis turi priimti. Juo labiau, kad pareiÅ¡kėjai nenurodo prokurorų veiksmų (neveikimo) ar konkrečių padarytų procesinių pažeidimų, konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarkÄ , pažeidimų, kuriuos bÅ«tų padarę pareiÅ¡kėjų skundÄ nagrinėję prokurorai. Aplinkybė, jog prokurorai nevertino apeliantų įrodymų ar argumentų taip, kad teisinis rezultatas bÅ«tų palankus pareiÅ¡kėjams, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas nutarimas ir pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjai prokurorų nutarimų neteisėtumÄ grindžia skirtingų savo ir prokurorų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu ir siekia, kad teismas įvertintų ir pasisakytų dėl faktinių ginčo aplinkybių, iÅ¡tirtų ir įvertintų patikrinimo prokuratÅ«roje metu surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes. Tačiau, kaip minėta, tyrimÄ dėl galimo vieÅ¡ojo intereso pažeidimo atlieka, įrodymus renka ir vertina prokuroras jam teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose. BÅ«tent prokuroras pagal atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas taikyti vienas ar kitas vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. Iki prokuroras pagal savo kompetencijÄ nenustatė vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismÄ dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas vieÅ¡asis interesas, nes, kaip minėta, prieÅ¡ingu atveju, pasisakytų dėl įstatymo nustatyta tvarka nepradėto nagrinėti teisme teisminio ginčo esmės ir pažeistų prokuroro diskrecijos teisę bei teismų kompetencijÄ .

38. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad reikiami duomenys surinkti ir įvertinti pagal teisės aktų nuostatas. Todėl nėra pagrindo laikyti, jog faktinės situacijos tyrimas atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai, o pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nevertino pareiÅ¡kėjų argumentų. Pirmosios instancijos teismas padarė apibendrintas iÅ¡vadas, o tai, kad nenurodė ar neaptarė konkrečių įrodymų ar jų visumos, nesudaro pagrindo laikyti, jog į nagrinėjamÄ situacijÄ nebuvo gilinamasi ir ji iÅ¡spręsta netinkamai.

39. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

40. Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ remiantis atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja Irma Čuchraj