2015-12-15 Nr. AB-24251-3-62-3-00477-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A-3574-575/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00477-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 74

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. Š. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresnysis tyrėjas 2015 m. kovo 4 d. surašė patikrinimo išvadą (b. l. 8–12), kurioje konstatavo, kad 2014 m. spalio 11 d. 23 val. 10 min. policijos komisariate buvo gautas telefoninis pranešimas iš Vilkaviškio priėmimo skyriaus, kad dėl traumos kreipėsi A. J.. Įvykio aplinkybes patikslinti buvo pavesta pareiškėjai. Apklausos metu A. J. paaiškino, kad jis 2014 m. spalio 11 d. važiavo dviračiu iš Kybartų į Virbalį. Važiuodamas nuo kalnelio nespėjo sustabdyti ir virto ant asfalto. Nurodė, kad tuo metu buvo neblaivus. Teigė, kad dėl įvykio pretenzijų niekam neturi, nes krisdamas nuo dviračio susižalojo pats. 2014 m. spalio 11 d. A. J. buvo nustatytas 2,09 promilių girtumas. 2014 m. spalio 23 d. priimtas nutarimas Nr. 56-At-00264-14 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (pagrindas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 168 str. 1 d. ir 3 str. 1 d. 1 p.). Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrėja E. Š. nurodė, kad patirti sužalojimai yra pasekmė paties nukentėjusiojo neatsargaus elgesio.

Toje pat išvadoje taip pat nurodoma, kad 2014 m. spalio 28 d. 23 val. 31 min. policijos komisariate buvo gautas telefoninis pranešimas iš Vilkaviškio priėmimo skyriaus, kad pristatytas galimai sužalotas A. K.. Apklausos metu A. K. parodė, kad jis 2014 m. spalio 28 d. apie 19 val. važiavo dviračiu Gižų miestelyje link savo namų. Važiuojant dviračiu jam nuo pedalo nuslydo koja ir jis kartu su dviračiu griuvo ant kietos asfalto dangos. Krisdamas nusibrozdino veidą, pasitempė kairės kojos čiurną. 2014 m. spalio 28 d. A. K. buvo nustatytas 1.38 promilių girtumas. 2014 m. spalio 31 d. priimtas nutarimas Nr. 56-At-00269-14 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (pagrindas LR BPK 168 str. 1 d. ir 3 str. 1 d. 1 p.). Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrėja E. Š. nurodė, jog surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad patirti sužalojimai yra pasekmė paties nukentėjusiojo neatsargaus elgesio.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad tyrėja E. Š., neveikdama kaip to reikalauja teisės aktai, t. y. esant akivaizdiems administracinio teisės pažeidimo požymiams medžiagose Nr. 56-At-264-14 ir Nr. 56-At-000269-14, priėmė nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus, bet nepersiuntė medžiagų organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinių teisės pažeidimo bylas, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 261 straipsnio 4 dalies, LR BPK 168 straipsnio 5 dalies ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtintų rekomendacijų „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“ 101 punkto reikalavimus. Išvadoje taip pat konstatuota, kad pažeidimo pasekmė - asmenys, galimai padarę administracinius teisės pažeidimus, išvengė administracinės atsakomybės.

Išvadą parengęs pareigūnas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjai pasiūlė skirti tarnybinę nuobaudą.

2015 m. kovo 25 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo išvadą, priėmė įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektorei E. Š.“ Nr. 64-TE-124 (toliau - Įsakymas), kuriuo jai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b. l. 7).

II. Pareiškėja E. Š. pateikė teismui skundą (b. l. 4–6), kuriuo prašė panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. 64-TE-124. Pareiškėja paaiškino, kad sprendimą medžiagoje dėl A. J. susižalojimo nelaimingo atsitikimo metu ji priėmė vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu, surinktų duomenų visetu, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus. ATPK 261 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsisakius kelti arba nutraukus baudžiamąją bylą, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, medžiaga per tris dienas nuo sprendimo priėmimo pasiunčiama organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Pagal savo supratimą ir suvokimą įvertinusi nustatytas aplinkybes administracinio teisės pažeidimo požymių nenustatė. Be to, vadovavosi ne mechanišku nuostatos įvykdymu, o teisine sąmone, individualiai vertino situaciją. A. J. teikė parodymus, kurie kitais objektyviais duomenimis nebuvo patvirtinti. Traukiamas atsakomybėn A. J. savo parodymus gali bet kada keisti, gali atsisakyti duoti parodymus, gali neigti aplinkybes. Išvadoje nurodyta kilusi pasekmė, jog A. J. galimai padarė administracinį teisės pažeidimą ir dėl jos veiksmų išvengė atsakomybės, yra prielaida. Tarnybinio patikrinimo išvada turi būti įtikinama ir nekelti abejonių dėl joje padarytų išvadų pagrįstumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino dėl mažareikšmių tarnybinių nusižengimų, jog esant mažareikšmiam, vienkartinio pobūdžio tarnybiniam nusižengimui, nesukėlusiam neigiamų padarinių, pareigūno veikoje negalima įžvelgti priešingų teisei veiksmų, kuris yra vienas iš pagrindinių tarnybinio nusižengimo požymių. Išvadoje nenurodyta, kad nustatytas pažeidimas būtų ne pirmas jos tarnyboje ar ji nuolat sistemingai nevykdė ATPK ar kitų teisės aktų nuostatų dėl medžiagos persiuntimo.

Dėl A. K. medžiagos persiuntimo pareiškėja paaiškino, jog 2014 m. spalio 28 d. apie 19.00 val. (tuo pat laiku kaip ir nurodė apklausiamas A. K.), jam surašytas protokolas, skirta bauda. Taigi, A. K. tą dieną, tuo pačiu laiku, toje pačioje vietovėje jau buvo taikyta administracinė atsakomybė. Kaip žinoma, negalima asmenis bausti už tą patį pažeidimą du kartus. Tai reiškia, kad jos pakartotinis medžiagos persiuntimas nebūtų sukėlęs teisinių pasekmių, o būtų buvęs tiesiog formalus veiksmas. Pareiškėja pažymėjo, jog abejuose medžiagose priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nėra tik jos vienasmenis sprendimas. Atsisakymą tikrina prokuroras bei jos tiesioginis viršininkas, kurie gali teikti pastabas, pasiūlymus, nurodymus. Nagrinėjamu atveju, nei iš prokuroro, nei iš tiesioginio viršininko pastabų nebuvo gauta.

Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos reikalavimais nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16–18). Teigė, kad atlikus netikėtą patikrinimą Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate nustatyta, jog atsisakant pradėti ikiteisminius tyrimus Nr. 56-At-264-14 ir 56-At-00269-14, esant akivaizdiems administracinio teisės pažeidimo požymiams, nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo perduoti organui, įgaliotam spręsti administracinės atsakomybės klausimą, tai yra galimai pažeisti LR BPK 168 str. 5 d. reikalavimai. Padaryto pažeidimo pasekmės - asmenys, padarę administracinį teisės pažeidimą, dėl tyrėjos E. Š. neveikimo, išvengė administracinės atsakomybės suėjus senaties terminui. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad A. K. ir A. J. veiksmuose buvo akivaizdžių administracinių teisės pažeidimo požymių - pagal liudytojų apklausos protokolus asmenys prisipažino neblaivūs vairavę dviračius, buvo aiški pažeidimo padarymo vieta, laikas (objektyvioji administracinio teisės pažeidimo pusė), todėl tyrėjos E. Š. paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad ji nenustatė akivaizdžių administracinio teisės pažeidimo požymių, dėl ko ir nebuvo pagrindo medžiagų perduoti organui, įgaliotam spręsti administracinės atsakomybės klausimą, buvo įvertintos kritiškai. Be to, tyrėjos E. Š. pareigybės charakteristikoje, patvirtintoje Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 64-V-3, nėra numatyta, kad tyrėjai yra suteiktos funkcijos nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, todėl mano, kad jai ir nebuvo būtinybės nustatinėti visus administracinio teisės pažeidimo elementus, kad medžiaga būtų perduota organui (pareigūnui) įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Atsakovas teigia, kad administracinio teisės pažeidimo požymius nustato ir medžiagos perdavimo klausimą sprendžia tas pareigūnas, kuris priima nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai numato ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1-133 redakcija) patvirtintų rekomendacijų „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“ 101 p. Vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės praktiką, yra privalomi. Atsakovas pažymėjo, jog nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą A. K. atžvilgiu priėmimo metu pareiškėja neturėjo žinių, jog jis yra baustas dėl dviračio vairavimo esant neblaiviam, todėl medžiagą privalėjo išsiųsti.

III. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 30 d. sprendimu pareiškėjos E. Š. skundą atmetė (b. l. 57–65).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja yra statutinė valstybės tarnautoja, todėl sprendžiant jos patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538. Statuto 2 straipsnio, kuriame pateikiamos svarbiausios šio Statuto sąvokos, 6 dalis numato, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, o Statuto 26 straipsnio, nustatančio tarnybines nuobaudas ir jų skyrimo tvarką vidaus reikalų sistemos tarnybos pareigūnams, 1 dalis numato, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos.

Teismas nurodė, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja neteisingai vertina situacija. Vairavimas neblaivaus asmens yra teisės pažeidimas ir priskirtinas šiurkščių teisės pažeidimų kategorijai. Kaip ir matyti tokio vairavimo pasekmė nagrinėjamoje situacijoje - dviračius vairavę asmenys susižalojo. Tačiau galėjo būti sukeltas eismo įvykis su kitomis transporto priemonėmis ir tuomet pasekmės galėjo būti žymiai sunkesnės. Kaip matyti iš surinktos medžiagos, dviračius vairavusių asmenų girtumas nustatytas. Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 (2007-06-04 įsakymo Nr. 5-V-375 redakcija) 10 p. nustatyta, kad transporto priemonės vairuotojo, įtariamo esant neblaivų (girtą) ar apsvaigusį, neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo faktas nustatomas ir įrodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlikus tikrinimą specialiomis techninėmis priemonėmis arba medicininę apžiūrą neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju.

Teismas pažymėjo, jog ATPK 261 str. 4 d. neįpareigoja pareigūno, priėmusio nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo požymius (elementus) ir konstatuoti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ar ne, kad medžiaga būtų perduota organui įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 284 str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Todėl darytina išvada, kad tik organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo elementus, kad išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinis teisės pažeidimas padarytas nebuvo. Pažymėtina, jog pareiškėjos pareigybės charakteristikoje, nėra numatyta, kad tyrėjai yra suteiktos funkcijos nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, todėl teismas sutinka su tarnybinėje išvadoje padaryta išvada, kad pareiškėjai ir nebuvo būtinybės nustatinėti visus administracinio teisės pažeidimo elementus bei požymius, kad medžiaga būtų perduota organui (pareigūnui) įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teismas nurodė, kad A. K. 2014 m. spalio 28 d. 19 val. 52 min. vyresnysis patrulis A. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad jis 2014 m. spalio 28 d. 19 val. 00 min., kelio Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas 12 kilometre, vairavo dviratį būdamas neblaivus kai nustatytas 2,03 promilės girtumas ir tokiais veiksmais pažeidė ATPK 131 str. 7 d. A. K. paskirta 250 litų bauda. Atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 56-At-00269-14, buvo nustatyta, kad A. K. 2014 m. spalio 28 d., apie 19 val. 00 min. važiuojant dviračiu Gižų miestelyje link savo namų Senkiškių k., nuo pedalo nuslydo koja ir jis parpuolė kartu su dviračiu ant kietos asfalto dangos ir susižalojo. Kadangi pareigūno A. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo vieta neatitiko medžiagoje Nr. 56-At-00269-14 nurodytos kritimo nuo dviračio vietos, todėl tarnybinio patikrinimo metu buvo konstatuota, kad esant A. K. veiksmuose akivaizdiems administracinio teisės pažeidimo požymiams medžiaga nebuvo persiųsta organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas. Tikėtina, jog A. K. galėjo vairuoti dviratį jau po jo nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo ir šias aplinkybes privalėjo išsiaiškinti organas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą. Be to, pareiškėja medžiagoje Nr. 56-At-00269-14, nei paaiškinime, pateiktame tarnybinio patikrinimo metu, nenurodė, kad pil. A. K. už minėtą pažeidimą jau yra nubaustas, jai ši aplinkybė nebuvo žinoma, todėl nebuvo pagrindo medžiagos nepersiųsti organui (pareigūnui) įgaliotam nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas.

Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog nei tiesioginis viršininkas, nei prokuroras tikrindamas atsisakymą pradėti ikiteisminius tyrimus nepareiškė pastabų, ir nedavė nurodymų nėra pagrindas nepersiųsti medžiagų, kadangi minėti asmenys tikrina ar pagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, t. y. paties nutarimo pagrįstumą, nustačius jog nutarimas teisėtas pastabų dėl nutarimo neturėjo. Medžiagą išsiųsti privalo asmuo priėmęs nutarimą (nei viršininkui, nei prokurorui tokia pareiga nenustatyta, išskyrus atvejus, kai jie patys priima tam tikrą nutarimą), ir tai galima padaryti įvairiais būdais, priimant nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, priimant tuo klausimu atskirą nutarimą, persiųsti tiesiog lydinčiuoju raštu ar kitokiu būdu.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, neveikė kaip to reikalauja teisės aktai - esant akivaizdiems administracinio teisės pažeidimo požymiams medžiagose Nr. 56-At-264-14 ir Nr. 56-At-000269-14 ir priėmusi jose nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus, nepersiuntė medžiagų organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas ir tokiais veiksmais pažeidė ATPK 261 str. 4 d., LR BPK 168 str. 5 d. ir LR generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. 1-110 (LR generalinio prokuroro 2014-06-30 įsakymo Nr. 1-133 redakcija) patvirtintų rekomendacijų „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“ 101 p. reikalavimus. Pažeidimo pasekmė - asmenys, galimai padarę administracinius teisės pažeidimus, išvengė administracinės atsakomybės. Tyrėjos E. Š. kaltės forma - neatsargumas. Pareigūnės veiksmuose lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo nuomone, aplinkybė, jog išvada buvo įteikta ne pareiškėjai, o ją atstovaujančiam subjektui – Vilkaviškio rajono vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinei sąjungai, kurios narė pareiškėja yra, nelaikomas esminiu pažeidimu, kadangi tai nesudarė esminių kliūčių pareiškėjai tinkamai ginti savo teises, nes kaip ir paaiškino pareiškėja išvados kopiją gavo iš ją atstovaujančio subjekto.

IV. Pareiškėja E. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą patenkinant jos reikalavimus (b. l. 70–74).

Apeliantė nurodo, kad išvadoje nepagrįstai konstatuojama, kad medžiagos persiuntimui pakanka tik vieno požymio, kadangi ATPK 261 str. 4 d. naudojama daugiskaita. Ji vadovavosi ne mechanišku nuostatos įvykdymu, o teisine sąmone, individualiai vertino situaciją. A. J. teikė parodymus, kurie kitais objektyviais duomenimis nebuvo patvirtinti. Išvadoje nurodyta pasekmė, jog A. J. galimai padarė administracinį teisės pažeidimą ir dėl jos veiksmų išvengė atsakomybės, yra prielaida. Esamos abejonės turi būti vertinamos jos naudai. Esant mažareikšmiam pažeidimui, nesukėlusiam neigiamų padarinių, atsakomybė negalima. A. K. tą dieną, tuo pačiu laiku, toje pačioje vietovėje jau buvo taikyta administracinė atsakomybė. Negalima asmens bausti už tą patį pažeidimą du kartus. Pareiškėja pažymėjo, jog abejose medžiagose priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nėra tik jos vienasmenis sprendimas. Atsisakymą tikrina prokuroras ir jos tiesioginis viršininkas, kurie gali teikti pastabas, pasiūlymus, nurodymus. Nėra aišku pagal kokius duomenis teismas nustatė, kad pareigūno A. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo vieta neatitiko medžiagoje Nr. 56-At-00269-14 nurodytos kritimo nuo dviračio vietos. Pareiškėjos tiesioginis viršininkas taip pat administracinio teisės pažeidimo požymių neįžvelgė. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo tyrimą išvadą įteikti profsąjungai, o ne jai.

Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Dėl yra administracinio teisės pažeidimo bylos inicijavimo pagal ATPK 261 straipsnio 4 dalį ir LR BPK 168 straipsnio 5 dalį

ATPK 261 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsisakius kelti baudžiamąją bylą, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, medžiaga per tris dienas nuo sprendimo priėmimo pasiunčiama organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą.

LR BPK 168 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir esant duomenų apie administracinį teisės pažeidimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą perduoda šį skundą, pareiškimą ar pranešimą ir patikslinimą išspręsti Administracinių teisės pažeidimų kodekse ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

Nors šiuose skirtinguose teisės aktuose žodinės formuluotės nėra vienodos, iš jų seka neabejotina išvada – ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo nusiųsti organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, medžiagą nors ir nenustatė visų administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų. Pareigūnas pagal šias normas administracinės bylos tyrimą inicijuoti privalo, šios teisės normos nesuteikia teisės pareigūnui išnagrinėti bylą ir galutinai įvertinti įrodymus, taip pat pasirinkti siųsti medžiagą ar ne prognozuojant tikėtiną bylos baigtį renkant naujus įrodymus.

Dėl pareiškėjos teisinio statuso ir atsakomybės

Iš kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo (išvados 28–30 psl.) matyti, kad kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas turi reikšmingus įgalinimus, turi teises ir pareigas savarankiškai priimti sprendimus, įvairiose srityse susijusiose su visuomeninės rimties bei saugumo užtikrinimu, nusikalstamų veikų atskleidimu, tyrimu, užkardymu. Pareigybės prašymo 7.14 p. numatyta, kad tyrėjas asmeniškai atsako už parengtų dokumentų kokybę, siekiant užtikrinti policijos įstaigai pavestų funkcijų vykdymą.

Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. I-133 101 punkte nustatyta, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą LR BPK 168 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir esant duomenų apie administracinį teisės pažeidimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas pagal kompetenciją pats nagrinėja tokio administracinio teisės pažeidimo bylą arba ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas nuo nutarimo priėmimo dienos susijusios medžiagos patvirtintas kopijas persiunčia institucijai ar pareigūnui, kompetentingam nagrinėti tokio administracinio teisės pažeidimo bylą, ir apie tai informuoja pareiškėją.

Iš to, bei ATPK 261 straipsnio 4 dalies ir LR BPK 168 straipsnio 5 dalies seka, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ne tik turi visus įgalinimus inicijuoti administracinio teisės pažeidimo bylą, bet tai yra ir jo pareiga. Pareiškėja, būdama tyrėja yra tiesiogiai ir asmeniškai atsakinga už tai, kad kai asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, medžiaga būtų perduota organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Tos aplinkybės, kad jos surašomus dokumentus, tyrimo medžiagas tikrina prokuroras bei jos tiesioginis viršininkas neturi reikšmės pareiškėjos veiksmų vertinimui ir jos atsakomybės nešalina.

Dėl įrodymų byloje vertinimo

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.

To paties statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – pastaba.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės sutinka su Kauno apygardos administracinio teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisine pareiškėjos veiksmų kvalifikacija. Medžiagose Nr. 56-At-264-14 ir Nr. 56-At-000269-14 yra nustatyta visa eilė administracinių teisės pažeidimų požymių – tiek vairavimo faktas, vieta, laikas, neblaivumas, pažeidimą padaręs asmuo ir jo kaltė ir kt. Faktas, kad A. K. jau buvo baustas už galimai tą patį pažeidimą tyrimo medžiagoje neužfiksuotas, todėl teismas vertina, kad sprendimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmimo metu E. Š. to fakto nenustatė.

Taigi, byloje įrodyta, kad tyrėja E. Š., neveikdama kaip to reikalauja teisės aktai, t. y. esant akivaizdiems administracinio teisės pažeidimo požymiams medžiagose Nr. 56-At-264-14 ir Nr. 56-At-000269-14, priėmė nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus, bet nepersiuntė medžiagų organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinių teisės pažeidimo bylas, tokiais savo veiksmais pažeisdama ATPK 261 straipsnio 4 dalies, LR BPK 168 straipsnio 5 dalies ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtintų rekomendacijų „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“ 101 punkto reikalavimus. Išvadoje bei teismo sprendime taip pat teisingai konstatuota, kad pažeidimo pasekmė - asmenys, galimai padarę administracinius teisės pažeidimus, išvengė administracinės atsakomybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmeta apeliantės teiginius, kad pažeidimas yra mažareikšmis. Abejonių, kurios turėtų turi būti vertinamos apeliantės naudai, nėra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritaria apeliantės argumentams, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo tyrimo išvadą įteikti profsąjungai, o ne jai. Bet kaip ir pirmosios instancijos teismas, nenustatė, kad šis pažeidimas kuo nors būtų įtakojęs pareiškėjos teises, ar priimtų sprendimų pagrįstumą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis bei rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos E. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius