0eaadd2d-b439-48c0-ae01-b723ea0b2190 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-749-657/2020 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00744-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.8.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.4. Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-217-547/2019 pagal pareiÅ¡kėjo P. J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenins valstybės įmonei Turto bankas, Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas A. S. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo motina, B. Č., įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise įgijo ir iki mirties dienos (duomenys neskelbtini) d. valdė Å«kinį pastatÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 1I1p, esantį (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad jo motina B. Č. (duomenys neskelbtini) d. mirė. Testamento ji nepaliko, mirė iÅ¡situokusi. PareiÅ¡kėjas yra vienintelis jos turto paveldėtojas pagal įstatymÄ . 2019 m. kovo 21 d. jam buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas. B. Č. nuo 1982 m. vasario 19 d. valdė Å«kinį pastatÄ su rÅ«siu ir priestatu, esantį (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Å iÄ sutartį sudarė raÅ¡tu, dalyvaujant liudytojams R. A. ir J. G.. Sutartimi Å¡alys susitarė, kad A.

Č. pinigus gavo ir kad nuo 1982 m. vasario 19 d. atsisako bet kokių teisių į minėtÄ tvartelį. B. Č. nuo 1982 m. vasario 19 d. Å¡iuo Å«kiniu pastatu naudojosi kaip savo nuosavybe. Ji manė, kad yra teisėta Å¡io Å«kinio pastato savininkė, juo naudojosi niekieno nekliudoma, atvirai ir nepertraukiamai. Å iuo pastatu ji naudojosi nuo pat įsigijimo momento savo poreikių tenkinimui. Motina šį daiktÄ tinkamai prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius už elektrÄ , atliko smulkius remonto darbus. Ūkinis pastatas buvo greta jos gyvenamosios vietos - buto, esančio (duomenys neskelbtini) (anksčiau buvo (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), todėl jai buvo patogu naudotis ir jį prižiÅ«rėti.

Ūkinis pastatas su priklausiniais statyti 1972 m., statiniams reikalinga atlikti remonto darbus. Priėmęs motinos palikimÄ , pareiÅ¡kėjas tapo atsakingas už šį nekilnojamÄ jį turtÄ , jo priežiÅ«rÄ , iÅ¡laikymÄ . Siekdamas atlikti Å¡io statinio remonto darbus ar nusprendus juos parduoti, privalu turėti tinkamai sutvarkytus statinio nuosavybės dokumentus. B. Č. ir statinio pardavėjo sutartis nebuvo notarinė, todėl ji laikytina negaliojančia. Tiek pagal Å¡iuo metu galiojančias, tiek pagal 1982 m. vasario 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusias normas (1964 m.

CK 255 str.) nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, o notarinės formos nesilaikymas tokį sandorį daro negaliojantį, todėl B. Č. 1982 m. vasario 19 d. sudarytos rašytinės sutarties pagrindu netapo minėto ūkinio pastato savininke. Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo raštas patvirtina, kad archyvinio fondo 1962-1965 metų saugomuose dokumentuose, dokumentų susijusių su ūkinio pastato, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1I1p, esančio (duomenys neskelbtini), statyba, eksploatacija ar perdavimo procedūrų vykdymu, nėra.

Nekilnojamojo turto registre nuosavybės ar kitos daiktinės teisės į minėtÄ Å«kinį pastatÄ neįregistruotos. Per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ Å«kinio pastato pardavėjas nei jo motinai, nei jam dėl iki Å¡iol valdomo ir naudojamo Å«kinio pastato jokių pretenzijų nėra pareiÅ¡kęs.

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime nurodė, kad, jeigu pareiÅ¡kėjas įrodys nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį visas bÅ«tinas sÄ lygas, neprieÅ¡taraus, jog bÅ«tų nustatytas daikto valdymo įgyjamÄ ja senatimi faktas.

4. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas nurodė, kad nėra ir nebuvo gavusi duomenų apie galimÄ minėto turto perėjimÄ valstybei, todėl pareiÅ¡kimo tenkinimo bei įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimÄ palieka spręsti teismui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 28 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė.

6. Teismas nurodė, kad byloje yra VĮ Registrų centro pažyma, jog nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. rugsėjo 23 d. duomenimis nekilnojamasis daiktas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei nuosavybės ar kitos daiktinės teisės į jį nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, 2019 m. parengtos matininkės S. M., duomenų matyti, kad statinio statybos pradžios ir pabaigos metai – 1972.

Prie pareiÅ¡kimo yra pateikta ranka raÅ¡yta pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad 1982 m. vasario 19 d. A. Č. pardavė, o B. Č. nupirko mÅ«rinį tvartelį. Liudytojas J. G. paaiÅ¡kino, kad B. Č. įsigijusi pastatÄ prie jo pristatė priestatÄ , jį pasididindama. PareiÅ¡kime teigiama, kad pareiÅ¡kėjo motina nuo 1982 m. vasario mėnesio 19 d. valdė Å«kinį pastatÄ su rÅ«siu ir priestatu. Taigi, byloje yra skirtingai nurodomi pastato pastatymo laikas, kas jį pastatė ir kokiomis aplinkybėmis.

7. PareiÅ¡kėjas nenurodė ir iÅ¡ byloje esančių dokumentų negalima tiksliai nustatyti statinio statybos pradžios, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å«kinis pastatas galėjo bÅ«ti pastatytas galiojant Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. 570 „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“ nuostatoms, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose, miesto tipo gyvenvietėse ir kaimo vietovėje gali bÅ«ti pradėta tik gavus Valstybinio statybos ir architektÅ«ros reikalų komiteto (toliau – VSARK) organų leidimÄ . PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių dokumentų, susijusių su pastato statyba (padidinimu, rekonstravimu ir pan.). Nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinio teisėtÄ statybÄ , neteisėtos statybos rezultatas – statinys – negali bÅ«ti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas.

8. Teismui neturint jokių duomenų apie pastato – mÅ«rinio tvartelio – kuris 1982 metais buvo perleistas B. Č. priklausomybę A. Č., jo sukÅ«rimo teisėtumÄ bei esant prieÅ¡taringiems įrodymams apie tvartelio priestato pastatymo laikÄ , nesant dokumentų, jog statyba vyko teisėtai, toks praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkintas.

9. MÅ«rinio tvartelio pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta paprasta raÅ¡ytine forma, o ne notarine, todėl ji yra negaliojanti, nes įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Å ios sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. CK 255 straipsnis, kuris nustatė, jog gyvenamojo namo (jo dalies) pirkimo – pardavimo sutartis turi bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamojoje turto registravimo įstaigoje, todėl akivaizdu, kad pagal minėto sandorio metu galiojusiÄ teisės normÄ , perkant nekilnojamÄ jį daiktÄ buvo privaloma sandorio notarinė forma, tačiau pareiÅ¡kėjo nurodomas sandoris tokia forma sudarytas nebuvo.

Å i norma nurodo tik gyvenamojo namo pirkimÄ â€“ pardavimÄ , todėl abejotina, jog tuo metu galėjo bÅ«ti kaip atskiras sandorio objektas Å«kinis pastatas. Tačiau, taikant teisės normos analogijÄ , sandoris turėjo bÅ«ti tvirtinamas notaro ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Å i aplinkybė leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas neįgijo valdymo teisių į nekilnojamuosius daiktus, nes tokie daiktai nebuvo suformuoti.

10. Be to, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali bÅ«ti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėjas A. S. prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas nepagrįstai netenkino pareiÅ¡kimo, kadangi apelianto motinos B. Č. Å«kinio pastato valdymas atitinka visus įstatymo nustatytus reikalavimus dėl įgyjamosios senaties, kÄ patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, apklaustų liudytojų parodymai. B. Č. statinį įsigijo sÄ Å¾iningai pagal pirkimo – pardavimo sutartį, valdė daugiau kaip 36 metus vieÅ¡ai, atvirai, nuolat, kaip savÄ , nėra pareikÅ¡tų atitinkamų institucijų reikalavimų ir pretenzijų dėl statybos neteisėtumo, pastatÄ prižiÅ«rėjo.

Nors B. Č. sudaryta raÅ¡ytinė pirkimo – pardavimo sutartis neatitinka įstatymų reikalaujamos notarinės formos, tačiau ji patvirtina valdymo pradžiÄ , jo teisėtumÄ ir sÄ Å¾iningumÄ . Ūkinis pastatas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. 1.2. Teismas nepagrįstai suabsoliutino reikalavimÄ dėl statybos teisėtumo ir neatsižvelgė į kitas aplinkybes, svarbias dėl įgyjamosios senaties nustatymo. Apelianto motina B.

Č. Å«kinį pastatÄ Ä¯gijo ne statybos, o pirkimo – pardavimo bÅ«du. Liudytojas J. G. patvirtino, kad Å«kinį pastatÄ pastatė ne B. Č., o A. Č.. todėl ji negali atsakyti už statybos teisėtumÄ sukuriant šį nekilnojamojo turto objektÄ . Ji tik jau esamÄ Å«kinį pastatÄ praplėtė. B. Č. Å«kiniu pastatu nepertraukiamai naudojosi 36 metus. Per šį laikotarpį jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiÅ«rÄ , nėra jai pareiÅ¡kę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl Å«kinio pastato naudojimo ar jo statybos neteisėtumo.

Vien tik tiesioginių raÅ¡ytinių įrodymų apie statybos teisėtumÄ nebuvimas negali bÅ«ti kliÅ«timi apeliantui praÅ¡yti įteisinti nuosavybės teises jo motinai į teisėtai pradėtÄ valdyti pastatÄ .

12. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos prašė dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiÅ«ra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

13. Atsiliepime nurodė, kad teismas turėjo pagrindÄ konstatuoti, kad pagal pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo praÅ¡ymÄ tenkinti, nes byloje nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktui nustatyti. Ä®gyjamosios senaties bÅ«du gali bÅ«ti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali bÅ«ti privačios nuosavybės objektais. Nesant pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ginčo pastato teisėtÄ statybÄ , neteisėtos statybos rezultatas negali bÅ«ti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas.

14. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

16. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A. S. yra B. Č., mirusios (duomenys neskelbtini) d. sÅ«nus ir vienintelis jos turto paveldėtojas. Jam 2019 m. kovo 21 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, notarinio registro Nr. 2160. PaveldimÄ turtÄ sudaro ½ dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

17. PareiÅ¡kėjas A. S. 2019 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ praÅ¡ydamas įregistruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ Å«kinį pastatÄ (Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau praÅ¡ymas nebuvo tenkintas, nes nekilnojamojo turto registre, nes įregistruotos daiktinės teisės į jį ir nustatyta tvarka neparengta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (VÄ® Registrų centras 2019 m. rugpjūčio 29 d. raÅ¡tas Nr. SPR5-7280 (14.4)). IÅ¡ byloje pateikto VÄ® Registrų centro 2019 m. rugsėjo 23 d. d. raÅ¡to Nr. S-62170 (16.2E) nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos nuosavybės ar kitos daiktinės teisės į Å«kinį pastatÄ (Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtÄ 1I1p, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas prie pastato nėra suformuotas.

18. Byloje sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisės nustatymo įgyjamÄ ja senatimi teisinių pagrindų (CK 4.68 – 4.71 str.). PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nustatyti nuosavybės teisės į Å«kinį pastatÄ grindžiamas įgyjamÄ ja senatimi. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ (CK 4.68 str. 1 d.).

Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos.

19. Daiktas nuosavybės teise įgyjamosios senaties bÅ«du įgyjamas esant Å¡ių sÄ lygų visetui:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų) (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai (įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas) (CK 4.23 str. 2 d., 3 d.);

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.) (asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas);

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017).

20. Byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl to, kad daiktas bÅ«tų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, kad daiktas bÅ«tų įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens vardu, kad pareiÅ¡kėjo motina B. Č. daiktÄ visÄ valdymo laikÄ valdė sÄ Å¾iningai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savÄ ilgiau kaip 10 metų. IÅ¡ esmės ginčas kyla dėl to, ar visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o ne pažeidžiant teisės aktus.

21. Iš byloje pateiktos 1982 m. vasario 19 d. rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad pareiškėjo motina B. Č. 1982 m. už 300,00 Eur iš A. Č. nupirko mūrinį tvartelį 3,5 m x 3 m, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta notaro. Šias aplinkybes taip pat patvirtino byloje apklaustas liudytojas J. G., kuris ir surašė pirkimo – pardavimo sutartį.

22. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai reikalavo statybÄ patvirtinančių dokumentų, nes Å«kinį pastatÄ statė ne B. Č., o A. Č.. Nusipirkusi pastatÄ B. Č. jį valdė kaip savÄ , atvirai, nepertraukiamai daugiau kaip 36 metus, pastatas nėra įregistruotas savivaldybės ar valstybės vardu, joks kitas asmuo nereiÅ¡kė pretenzijų į pastatÄ , taigi yra visos sÄ lygos pripažinti B. Č. teisės į pastatÄ Ä¯gyjamosios sutarties pagrindu.

23. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiÅ¡kimo nurodė, jog duomenų apie B. Č. turėtus pastatus Å«kinių knygų už laikotarpį nuo 1980 m. iki 1986 m. asmeninėje sÄ skaitoje 973, kuriose nurodoma Å¡eimos galva B. Č. nėra. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. CK 255 straipsnis, kuris nustatė, jog gyvenamojo namo (jo dalies) pirkimo – pardavimo sutartis turi bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamojoje turto registravimo įstaigoje, todėl akivaizdu, kad pagal paminėto sandorio metu galiojusiÄ teisės normÄ perkant nekilnojamÄ jį daiktÄ buvo privaloma sandorio notarinė forma, tačiau pareiÅ¡kėjo nurodomas sandoris tokia forma sudarytas nebuvo.

Be to, Nekilnojamojo turto kadastro byloje nurodoma, jog pastatas statytas 1972 m., o pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų dėl pastato priklausomybės A. Č., jo sukÅ«rimo teisėtumo ir pan. nepateikė, todėl esant prieÅ¡taringiems įrodymams apie tvartelio priestato pastatymo laikÄ , nesant dokumentų, jog statyba vyko teisėtai, nėra pagrindo praÅ¡ymo tenkinti.

24. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad Å«kinis pastatas galėjo bÅ«ti pastatytas laikantis Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. 570 „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“ nuostatų, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose, miesto tipo gyvenvietėse ir kaimo vietovėje gali bÅ«ti pradėta tik gavus Valstybinio statybos ir architektÅ«ros reikalų komiteto (toliau – VSARK) organų leidimÄ ar Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1962 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 281 patvirtintų Individualinės statybos nuostatų 17 punkto reikalavimo, kad leidimus vykdyti statybÄ teikia Valstybinio statybos ir architektÅ«ros reikalų komiteto vietos organai, o 25 punktas nustatė, kad visi pastatyti statiniai turi bÅ«ti valstybinės komisijos priimti naudoti, nors ir kaimo vietovėje statinių teisinis registravimas nebuvo vykdomas.

25. PareiÅ¡kėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pastatÄ pastatė A. Č., o jo motina B. Č. jį nusipirko, todėl buvo teisėta Å«kinio pastato valdytoja, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad B. Č. įsigijo pastatÄ , kurio bendras plotas buvo 10,5 kv. m (3,5x 3), o pagal Nekilnojamojo turto kadastro bylos duomenis ginčo Å«kinio pastato užstatytas plotas yra 37 kv. m, todėl spręstina, kad nors Å«kinio pastato statybos pradžios ir pabaigos metai nurodyti 1972 m., pastatÄ rekonstruoti / remontuoti (pristatyti priestatÄ ar pan.) galėjo ir B.

Č. po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, turint nustatyta tvarka iÅ¡duotus leidimus. Pažymėtina, jog statybos teisėtumas negali bÅ«ti preziumuojamas, įrodinėjimo naÅ¡ta, jog minėti statiniai sukurti statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, priklauso pareiÅ¡kėjui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra galimybės tiksliai nustatyti, kada buvo pastatytas Å«kinis pastatas su priestatu – 1972 m., kaip nurodyta kadastro byloje ar vėliau, po 1982 m. vasario 19 d., kai pastatus įsigijo B.

Č..

26. Pažymėtina, kad statytojai statybos dokumentus dažniausiai yra praradę, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. kovo 3 d. priėmė nutarimÄ Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus pastatus“. Jame nustatyta, kad statinių savininkai gali įregistruoti nuosavybės teises į statinius, pastatytus kaimo vietovėse iki 1991 m. liepos 25 d., pateikę Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui notariÅ¡kai patvirtintÄ sandorį ir buvusių apylinkių tarybų arba dabar esančių seniÅ«nijų pažymas, kad pageidaujami teisiÅ¡kai registruoti statiniai yra įraÅ¡yti Å«kinėse knygose.

Kai Å«kinėse knygose jie neįraÅ¡yti, numatytos kitos galimybės įteisinti kaimo vietovėse esančius senus statinius, t. y.  gali bÅ«ti pateikiami dokumentai, iÅ¡ kurių turinio galima identifikuoti statinius ir nustatyti, kad Å¡ie statiniai buvo įsigyti iki 1991 m. liepos 25 d. (nutarimu patvirtinto sÄ raÅ¡o 5 p.) – teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinių apžiÅ«ros aktai (sÄ raÅ¡o 5.10 p.), kiti dokumentai, įrodantys nuosavybės teisės įgijimo teisėtÄ pagrindÄ (sÄ raÅ¡o 5.11 p.).

Be to, SÄ raÅ¡o 9 punkte numatyta, kad seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, iÅ¡vardyto SÄ raÅ¡o 2-6 punktuose, statiniai registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylÄ , parengtÄ pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimÄ dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas2019 m. lapkričio 29 d. nutartyje nurodė, jog pareiÅ¡kėjas turėtų pateikti duomenis iÅ¡ seniÅ«nijos apie buvusio savininko A. Č. vardu galbÅ«t esančius pastatus Å«kinėse knygose, o 2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje nutarė posėdį atidėti dėl atsakymo iÅ¡ seniÅ«nijos gavimo, tačiau byla iÅ¡nagrinėta nesant jokių įrodymų apie atsakymo iÅ¡ seniÅ«nijos gavimÄ . NeiÅ¡siaiÅ¡kinus Å¡ių aplinkybių nėra pagrindo spręsti, ar Å«kinis pastatas buvo pastatytas A.

Č. ir jį vėliau įgijo B. Č., ar jį (dalį jo) statybos bÅ«du sukÅ«rė pati B. Č.. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 3 dalimi, teismas turėjo imtis priemonių Å¡ioms aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar paneigti liudytojų parodymus dėl ginčo pastato. Å iÄ teismo pareigÄ apima ir pareiga iÅ¡aiÅ¡kinti pareiÅ¡kėjui jo įrodinėjimo naÅ¡tÄ pateikiant papildomus įrodymus, pvz. teisės aktų nustatyta tvarka parengtÄ statinių apžiÅ«ros aktÄ , mokėjimo kvitus, draudimo dokumentus, duomenis apie kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančius statinius ir pan. (CPK 158 str. 3 d., 178 str.).

28. Apibendrinat aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamo sprendimo iÅ¡vados, jog nuosavybės teisės į Å«kinį pastatÄ negali bÅ«ti įgytos įgyjamosios senaties bÅ«du, nėra pagrįstos į bylÄ surinktais įrodymais (CPK 185 str.) ir vertintinos kaip subjektyvios prielaidos, padarytos nesiaiÅ¡kinant bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, nesurinkus įrodymų, kurie leistų objektyviai atmesti galimybę, jog turtas nepriklausė nuosavybės teise pareiÅ¡kėjo motinai B. Č. ir buvo jos sÄ Å¾iningai įgytas ir teisėtai bei atvirai valdomas iki mirties.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė bylai reikÅ¡mingos aplinkybių, kas lėmė galimai nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimÄ . Kadangi bylai reikÅ¡mingos aplinkybės nebuvo analizuojamos ir nustatinėjamos, jų vertinimas bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka užkirstų teisę į apeliacijÄ , o tai yra pagrindas sprendimÄ panaikinti bei bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimÄ grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Žibutė Budžienė