Legislator Case Law & Legislation
0eaab255-a91d-4edc-935d-1f1aff04afc1 AI generated

0eaab255-a91d-4edc-935d-1f1aff04afc1 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 0eaab255-a91d-4edc-935d-1f1aff04afc1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

neigiamÄ gamtos elementų pokytį arba 2) Å¡ių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimÄ , tačiau Å¡ioje byloje faktinė bylos situacija nesutampa, nes kaÅ¡tono medžiai daro žalÄ gamtai, nes auga ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų, minėtų tinklų apsaugos zonoje ir savo Å¡aknimis užkimÅ¡o inžinierinius tinklus, Å¡ių medžių kirtimui iÅ¡duotas leidimas, yra sudarytos sutartys, parengti planai paÅ¡alinus medžius ir senÄ drenaÅ¾Ä , nutiesti naujÄ , nes jis bÅ«tinas.

Legislator headnote

AI generated

0eaab255-a91d-4edc-935d-1f1aff04afc1 · Panevėžio apygardos teismas: Želdinių savininkas yra valstybė, kuri neįgaliojo atsakovo atlikti medžių Å¡alinimo darbų. Leidimas kirsti medžius buvo iÅ¡duotas vėliau Naujamiesčio seniÅ«nijai, kuri ir turėjo organizuoti medžių kirtimo darbus, seniÅ«nija neįgaliojo atsakovo nupjauti medžius. Nupjauti medžiai augo valstybinėje žemėje, kurie yra priskiriami saugotiniems medžiams. Pagal Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. Dl-87 12.1 punktÄ nustatyta, kad saugotinų medžių kirtimo ar kitokio tvarkymo darbus gali vykdyti žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ir valdytojas ar jo įgaliotas asmuo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-675-212/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00754-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 11 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos MickevičiÅ«tės,kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieÅ¡kinį atsakovui J.

G. dėl žalos gamtai atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 810 Eur atlyginimÄ už gamtai padarytÄ Å¾alÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas 2016 m. lapkričio 5 d. neteisėtai, be leidimo medžiams kirsti nupjovė 3 kaÅ¡tonus 22, 20 ir 18 cm skersmens kelme, kurie augo bendro naudojimo valstybinės žemės sklype, ties namu (duomenys neskelbtini).

Pažeidimas užfiksuotas agentÅ«ros 2016 m. lapkričio 17 d. patikrinimo aktu Nr. T8-592. Dėl Å¡io administracinio teisės pažeidimo buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimu J. G. skirta 57 eurų bauda pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjant administracinę bylÄ buvo pateiktas leidimas Nr. L17-161, kuris iÅ¡duotas po medžių kirtimo Naujamiesčio seniÅ«nijai. Nutarimas nebuvo apskųstas, todėl vertino, kad atsakovas su neteisėtu medžių iÅ¡kirtimo faktu ir paskirta nuobauda sutiko.Nurodė, kad padaryta žala gamtai yra apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d.

įsakymu Nr. D1-269 patvirtintÄ Å½alos aplinkai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikÄ ir pagal 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, atsižvelgiant į medžių grupę, pagal kuriÄ kaÅ¡tono medis priskiriamas III grupei - bazinis įkainis 9 eurai (2.3 p.). Medžiams, atsižvelgiant į augimo vietÄ , augantiems kaimų gyvenamųjų vietovių bendro naudojimo teritorijose, įkainis didinamas 2 kartus, todėl gamtai padaryta 810 Eur žala (5.4. p.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 320 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidų atsakovui J. G.. Nustatė, kad atsakovas J. G. 2016-11-05, bendro naudojimo valstybinėje žemėje, ties namu (duomenys neskelbtini), nupjovė tris kaštonų medžius, kurių kelmų skersmenys 22, 20 ir 18 cm.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-11-22 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 78 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas pinigine 57 Eur bauda. Nutarimas nebuvo skundžiamas, bauda sumokėta.Panevėžio rajono savivaldybės ArchitektÅ«ros skyrius 2016-11-15 iÅ¡davė leidimÄ saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo darbams Nr. L17-161, pagal kurį Naujamiesčio seniÅ«nijai leido iÅ¡kirsti 22 vienetus kaÅ¡tonų medžių valstybinėje žemėje, KaÅ¡tonų gatvėje, BerčiÅ«nų kaime Panevėžio rajone, augančių ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų, minėtų tinklų apsaugos zonoje ir savo Å¡aknimis užkimÅ¡usių inžinierinius tinklus.

Medžių vertė – neatlygintina, nurodymas vietoje kertamų medžių pasodinti naujus ir prižiÅ«rėti juos trejus metus – neduotas.Byloje ieÅ¡kovas neginčijo aplinkybių, kad atsakovo nukirsti trys kaÅ¡tonų medžiai augo valstybinėje žemėje, ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų, minėtų tinklų apsaugos zonoje ir savo Å¡aknimis užkimÅ¡o inžinierinius tinklus. Taip pat ieÅ¡kovas įrodymų tyrimo metu pripažino aplinkybę, kad leidimas kirsti kaÅ¡tonus buvo iÅ¡duotas visiems atsakovo nukirstiems medžiams, nors vieno jų skersmuo (18 cm) ir nėra įraÅ¡ytas į leidimÄ .

Medžio kamienas nėra vienodai lygus, todėl galima skersmens matavimo paklaida. IeÅ¡kovas su Å¡ia aplinkybe sutiko. Visi atsakovo nukirsti medžiai augo Å¡alia vienas kito, lietaus kanalizacijos trasos vietoje, buvo apžiÅ«rėti kompetentingų asmenų sprendžiant dėl lietaus kanalizacijos trasos renovavimo ir pažymėti raudonais dažais kaip kirstini. PrieÅ¡ingų įrodymų nepateikta.IeÅ¡kovo apskaičiuotas žalos dydis atitiko LR aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos žalos aplinkai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos ir 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų želdinių atkuriamosios vertės įkainių nuostatas, apskaičiuotas atsižvelgiant į medžių grupę, pagal kuriÄ kaÅ¡tono medis priskiriamas III grupei, 1 cm įkainis - 9 Eur, medžiams, augantiems kaimų gyvenamųjų vietovių bendro naudojimo teritorijose, įkainis didinamas 1,5 karto.Atsakovo veiksmų neteisėtumas buvo įvertintas administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau teismas sprendė, jog nustatytos administracinėje byloje aplinkybės savaime nesudarė pagrindo konstatuoti, kad atsakovas savo veiksmais, kurie buvo pripažinti neteisėtais administracinės teisės požiÅ«riu, sukėlė žalÄ aplinkai civilinės teisės požiÅ«riu.Teismas, vertindamas padarytos žalos aplinkai pasireiÅ¡kimÄ , atsižvelgė į tai, kad nukirsti kaÅ¡tonai augo ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų, kuriems paÅ¡alinti leidimas iÅ¡ viso nebÅ«tų reikalingas, jei tinklai bÅ«tų įraÅ¡yti į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitÄ .

Leidimas kirsti medžius galiojo. Medžiai buvo apžiÅ«rėti natÅ«roje atsakingų asmenų prieÅ¡ atsakovui atliekant neteisėtus veiksmus ir pažymėti raudonais dažais kaip kirstini. Panevėžio rajono savivaldybė, iÅ¡duodama leidimÄ kirsti medžius, nurodė, kad medžių vertė – neatlygintina, nurodymas kaip kompensuoti medžių nukirtimu padaromÄ poveikį aplinkai – neduotas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad žala gamtai, kertant 22 kaÅ¡tonų medžius, augančius ant lietaus kanalizacijos trasos, nepadaryta.Teismas sprendė, jog tai, kad leidimas kirsti medžius buvo iÅ¡duotas ne tam subjektui, kuris neteisėtus veiksmus atliko, yra nereikÅ¡minga.

Minėta aplinkybė buvo reikÅ¡minga nagrinėjant atsakovo administracinio teisės pažeidimo bylÄ ir dėl to atsakovas už savo veiksmus buvo pripažintas kaltu bei nubaustas. Tačiau tai savaime nelėmė, kad atsakovas savo veiksmais sukėlė žalÄ aplinkai. Ä®vertinęs visumÄ bylos įrodymų ir nustatytų aplinkybių teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas savo veiksmais nesukėlė žalos aplinkai. Nenustatytos visos civilinei deliktinei atsakomybei taikyti bÅ«tinosios sÄ lygos, todėl ieÅ¡kinį atmetė.Atsakovo argumentus dėl jo veikimo bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis atmetė kaip nepagrįstus, nes jo veiksmų atlikimo metu nebuvo susiklosčiusi tokia neeilinė situacija, kad atsakovas buvo priverstas padaryti žalÄ aplinkai, siekdamas paÅ¡alinti gresiantį pavojų, kad žalos padarymas buvo vienintelis bÅ«das iÅ¡vengti didesnės žalos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai; tuo atveju jeigu apeliacinis skundas bÅ«tų nepatenkintas atmesti nepagrįstai priteistas 140 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Negalima teigti, jog iÅ¡kirsti ginčo medžiai buvo pažymėti ir įvertinti, nes jų jau pažeidimo vietoje nebuvo ir todėl iÅ¡kirstiems medžiams leidimas negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas.

Dėl leidimo iÅ¡davimo kai medžiai jau yra iÅ¡kirsti yra pasisakęs Panevėžio apygardos teismas 2014-06-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-459-227/2014. Minėtoji byla sutampa su skundžiamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo apeliacinės instancijos teismo priimtame sprendime įvardintais teisiniais argumentais. Pagal Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtintÄ Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkÄ norint nukirsti ar kitaip pertvarkyti želdinius galima tik turint atitinkamÄ leidimÄ medžiams tvarkyti, o neturint tokio leidimo, atlikti veiksmai įstatymo prasme laikomi tyčiniais veiksmais ir žala turi bÅ«ti atlyginama.Atsakovas neturėjo teisės kirsti medžius, nes jis nėra želdinių savininkas.

Želdinių savininkas yra valstybė, kuri neįgaliojo atsakovo atlikti medžių Å¡alinimo darbų. Leidimas kirsti medžius buvo iÅ¡duotas vėliau Naujamiesčio seniÅ«nijai, kuri ir turėjo organizuoti medžių kirtimo darbus, seniÅ«nija neįgaliojo atsakovo nupjauti medžius. Nupjauti medžiai augo valstybinėje žemėje, kurie yra priskiriami saugotiniems medžiams. Pagal Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. Dl-87 12.1 punktÄ nustatyta, kad saugotinų medžių kirtimo ar kitokio tvarkymo darbus gali vykdyti žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ir valdytojas ar jo įgaliotas asmuo.

Nei vienai iÅ¡ Å¡ių kategorijų atsakovas nėra priskirtinas.Pirmosios instancijos teismas taip pat nesivadovavo Panevėžio apygardos teismo 2013-01-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-84-280/2013 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvardintais teisiniais argumentais, kuriuos nurodė ieÅ¡kovas.Nesutinka su teismo argumentais, jog nėra nustatytos visos civilinei deliktiniai atsakomybei taikyti bÅ«tinosios sÄ lygos. Neteisėti veiksmai Å¡io delikto atveju pasireiÅ¡kė leidimo neturėjimu medžio kirtimo darbams atlikti.

Tokiu bÅ«du neturint leidimo medžiams kirsti sužalotas kraÅ¡tovaizdžio objektas. BÅ«tent atsakovas privalėjo turėti leidimÄ medžiui nukirsti ir bÅ«tent jo veiksmai, neturint aptariamo leidimo, civilinės atsakomybės prasme sukėlė nustatytÄ Å¾alÄ gamtai ir yra viena iÅ¡ atsakomybės sÄ lygų Å¡io delikto atveju. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai (sunaikino saugotinus kraÅ¡tovaizdžio elementus) yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai yra tiesiogiai susiję su padaryta žala.

Padaryta žala buvo apskaičiuota pagal galiojančius teisės aktus, todėl ieÅ¡kovas tinkamai pagrindė žalÄ ir paskaičiavo jos dydį.Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika, neatkreipė dėmesio, kad atsakovas tinkamai nevykdė bendrÄ rÅ«pestingumo pareigÄ aplinkos apsaugos srityje. CK 6.248 str. 3 dalis numato, kad asmuo kaltas, jei nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek tai buvo bÅ«tina, t. y. kaip bÅ«tų elgęsis bonus pater familias, t. y. asmeniÅ¡kai įsitikinti ar yra gautas atitinkamas leidimas medžiams kirsti.

Byloje nėra pagrindo atleisti atsakovÄ nuo atsakomybės.Nesutinka su teismo priteistomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis. Ä® bylÄ pateikti 80 eurų ir 60 eurų sumai pinigų priėmimo kvitai apie suteiktas teisines paslaugas. Teigia, kad pinigų priėmimo kvitai ar jų kopijos neįrodo, jog nurodytos jose sumos buvo mokėtos už atstovavimÄ , t. y., pateiktas dokumentas neįrodo faktinio apmokėjimo už suteiktas paslaugas ir neatitinka patikimam įrodymui keliamų kriterijų. Dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui turi pateikti iÅ¡laidų detalų paskaičiavimÄ ir jų pagrindimÄ .

IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad dokumentų, pagrindžiančių faktiÅ¡kai turėtas iÅ¡laidas nėra pateikta ir prašė teismo pinigų priėmimo kvitus laikyti nepagrindžiančius faktinių iÅ¡laidų, tačiau teismas sprendime Å¡iuo klausimu nepasisakė. Nepagrįstos iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteistos. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas J. G. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantas remiasi Panevėžio apygardos teismo 2014-06-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-459-227/2014, kur buvo iÅ¡ esmės kitokia fabula.

Å ioje byloje leidime iÅ¡vardinti medžiai ir buvo tie medžiai, kuriuos atsakovas nukirto, o byloje, kuria remiasi apeliantas, medžiai, kurie buvo nukirsti, nebuvo įtraukti į leidimÄ kirsti medžius. Jei leidimas iÅ¡duodamas po medžių nukirtimo, jame yra iÅ¡vardyti visi nukirsti medžiai, tai žalos gamtai nėra padaryta, o medžių nukirtimas yra įteisintas. Leidimas buvo iÅ¡duotas dėl visų atsakovo nukirstų kaÅ¡tonų.Apeliantas nurodo, kad negalima teigti, kad nukirsti medžiai buvo įvertinti ir pažymėti.

Tačiau Å¡ios aplinkybės buvo nustatytos, nebuvo ginčytos nei nagrinėjant administracinę bylÄ , nors yra įraÅ¡ytos protokoluose, kurios duomenimis pats apeliantas remiasi tiek dabar, tiek skiriant 57 Eur baudÄ . Apeliantas tuo pačiu metu ir teigia, kad tam tikros aplinkybės buvo ir jas neigia. Atsakovas Å¡ias aplinkybes įrodė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, ieÅ¡kovas Å¡ių įrodymų neneigė ir nepaneigė, bylos iÅ¡ esmės nagrinėjimo metu. Tuo labiau, kad 2016-11-15 leidimas yra suderintas su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (miesto) agentÅ«ros arba regiono parko direkcija ir kt.

Nors atsakovas ir nėra želdinių savininkas, želdinių savininkas iÅ¡davė leidimÄ kirsti medžius ir nurodė, kad bÅ«tina „KIRSTI: augančius ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų, minėtų tinklų apsaugos zonoje ir savo Å¡aknimis užkimÅ¡usius inžinierinius tinklus“.Apeliantas nurodo, jog leidimas buvo iÅ¡duotas vėliau, nei nukirsti medžiai, ir kad darbus turėjo organizuoti Naujamiesčio seniÅ«nija. Aplinkybę dėl darbų organizatoriaus apeliantas ginčija tik apeliaciniame skunde.

Å io klausimo pirmosios instancijos teisme nekėlė. Be to, atsakovas buvo suklaidintas dėl medžių kirtimo, nes bendruomenės pirmininkė patikino, kad visi leidimai yra gauti. Kita vertus, iÅ¡duotas leidimas kirsti medžius įteisino atsakovo veiksmus, nebuvo padaryta žala.Apelianto nurodytos įvairios teismų praktikos nesutampa su Å¡ios bylos aplinkybėmis, jos yra skirtingos. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad, sprendžiant klausimÄ , ar yra padaryta žala aplinkai, bÅ«tina nustatyti vienÄ iÅ¡ Å¡ių elementų:

1) neigiamÄ gamtos elementų pokytį arba 2) Å¡ių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimÄ , tačiau Å¡ioje byloje faktinė bylos situacija nesutampa, nes kaÅ¡tono medžiai daro žalÄ gamtai, nes auga ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų, minėtų tinklų apsaugos zonoje ir savo Å¡aknimis užkimÅ¡o inžinierinius tinklus, Å¡ių medžių kirtimui iÅ¡duotas leidimas, yra sudarytos sutartys, parengti planai paÅ¡alinus medžius ir senÄ drenaÅ¾Ä , nutiesti naujÄ , nes jis bÅ«tinas.

Visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas privalo įrodyti ieÅ¡kovas pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, tačiau pirmosios instancijos teisme, bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu ar ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas to nepadarė. Dėl Å¡ios priežasties įrodinėja pirmÄ kartÄ Å¡ių sÄ lygų buvimÄ apeliacinės instancijos teisme. Tačiau apeliacinės instancijos tikslas yra ne iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti bylÄ , o patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ . Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nėra nustatytos visos civilinei deliktinei atsakomybei taikyti bÅ«tinosios sÄ lygos.Apeliantas keičia pozicijÄ ir apeliacinės instancijos teisme įrodinėja, kad buvo netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kad žala atsiranda ne betarpiÅ¡kai iÅ¡ neteisėtų veiksmų, bet pakankamai susijęs su žalingomis pasekmėmis.

Leidimo neturėjimas, kai leidimas iÅ¡duotas visiems, įskaitant ir nukirstus, medžiams, savaime žalos nedaro. Leidimo neturėjimas gali lemti kitų teisės Å¡akų atsakomybės nustatymo galimybę ir pan., tačiau savaime teisinės deliktinės civilinės atsakomybės prasme žalos, kuri buvo nulemta kaltais ir priežastingais neteisėtiems veiksmas, nesukelia. Kadangi administracinio leidimo su savimi neturėjimas objektyviai, tokiose situacijose, žalos gamtai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesukelia, tai klausimo kėlimas apie netiesioginio priežastingumo nulemti žalÄ laipsnio nustatinėjimas yra beprasmis.Pažymi, jog teismui savalaikiai buvo pateikti įrodymai, kad nupjauti kaÅ¡tonai augo tiesiai ant drenažo sistemos, kad medžiai savo Å¡aknimis užkimÅ¡o drenažo vamzdžius ir dėl to pradėjo tvinti Å¡alia esanti mokykla, aplinkinių namų rÅ«siai, pradėjo skylinėti pamatai ir sienos, Å¡lapiuoti aplinkiniai žemės sklypai ir pÅ«ti ne tik gretimuose sklypuose esantys vaismedžiai, Å¡akniavaisiai, bet ir patys kaÅ¡tono medžiai.

BÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių ir yra savivaldybės, valstybės institucijų parengti vykdytini planai nutiesti naujÄ drenaÅ¾Ä vietoje esančio, nes jį užkimÅ¡o virÅ¡ drenažo pasodinti ligoti kaÅ¡tono medžiai. Apeliantas nepagrindė ieÅ¡kinio, neįrodė ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, o rėmėsi tik prielaidomis.Nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas. Atidumas ir rÅ«pestingumas vertinamas ne tik objektyviÄ ja, bet ir subjektyviÄ ja prasmėmis.

Byloje nustatyta, kad atsakovas yra pensinio amžiaus. Atsakovas nurodė ir įrodė, kad Kaštonų gatvės pirmininkę, kuri organizavo darbus, bendruomenė vertintina, kaip garbinga ir itin dora asmenybę, todėl atsakovas, dėl subjektyvių priežasčių, patikėjo pirmininkės patikinimu dėl leidimo ir paskatinimu pjauti kaštono medžius, nes, pasak jos, jau yra leidimas ir viskas suderinta.Atsakovo išlaidos, patirtos teisinei pagalbai, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymo Nr. 1R-85 nuostatas, kuriuo remiasi apeliantas. Jos yra pagrįsto dydžio, protingos ir ne perteklinės, todėl apelianto argumentai, kad pinigų priėmimo kvitai neįrodo, jog nurodytos sumos buvo mokėtos už atstovavimÄ yra nepagrįsti. Teismas tinkamai aiÅ¡kino ir pritaikė deliktinės atsakomybės teisės normas, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir teisėtas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Ginčas byloje yra dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas reikalauja priteisti iš atsakovo J.

G. 810 Eur žalai atlyginti už neteisėtai, neturint leidimo kirsti medžius, nupjautus 3 vnt. kaštonų medžių. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Byloje nustatyta, kad atsakovas J.

G. 2016 m. lapkričio 5 d., neturėdamas leidimo medžiams kirsti, bendro naudojimo valstybinėje žemėje, ties (duomenys neskelbtini), nupjovė tris kaÅ¡tonų medžius. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento aplinkos apsaugos inspektorius 2016 m. lapkričio 17 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , o 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimu už ATPK 78 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ J. G. paskyrė 57 Eur baudÄ , kuriÄ atsakovas sumokėjo (b. l. 5-15).Panevėžio rajono savivaldybės ArchitektÅ«ros skyrius 2016 m. lapkričio 15 d. iÅ¡davė leidimÄ saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo genėjimo darbams.

Naujamiesčio seniūnijai leista valstybinėje žemėje Kaštonų gatvėje, Berčiūnų kaime kirsti augančius ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų, minėtų tinklų apsaugos zonoje ir savo šaknimis užkimšusius inžinierinius tinklus 22 vnt. kaštonų medžių. Medžių vertė neatlygintina ir naujų medžių pasodinti ir trejus metus prižiūrėti nereikalaujama (b. l. 30).Įstatymas reglamentuoja, kad žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 21 punktas, 32 straipsnis).

Taigi, pagal Ä®statymÄ Å¾ala aplinkai laikoma padaryta tuomet, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis aplinkai. Ä®statymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gamtos iÅ¡teklių naudotojai bei asmenys, vykdantys Å«kinę veiklÄ privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos bÅ«klę, esant galimybei, iki pirminės bÅ«klės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius.Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad, sprendžiant klausimÄ , ar yra padaryta žala aplinkai, bÅ«tina nustatyti vienÄ iÅ¡ Å¡ių elementų:

1) neigiamÄ gamtos elementų pokytį arba 2) Å¡ių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimÄ (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008). Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ taikyti bÅ«tina nustatyti bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).Nagrinėjamu atveju, atsakovas J.

G. 2016 m. lapkričio 5 d. valstybinėje žemėje, ties (duomenys neskelbtini), nupjovė tris kaštonų medžius, augusius ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų. Nupjauti kaštonai savo šaknimis užkimšo drenažo vamzdžius ir tai pradėjo kenkti aplinkai, t. y. ėmė tvinti aplinkinių namų rūsiai, pradėjo skylinėti pamatai ir sienos, šlapiuoti aplinkiniai žemės sklypai ir pan. Būtent dėl šių medžių keliamų neigiamų padarinių aplinkai ir žmonių turtui, 2016 m. lapkričio 15 d. išduotas leidimas visus 22 kaštonų medžius, augančius ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), iškirsti, neįpareigojant medžius atsodinti.

Taigi, atsakovas iÅ¡kirto 3 medžius iÅ¡ leidžiamų kirsti 22 medžių.Apeliantas teisingai cituoja Aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų norminių aktų nuostatas dėl neteisėtų veiksmų ir žalos aplinkai sÄ vokos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo neteisėti veiksmai įvardinti administracinio teisės pažeidimo byloje. Atsakovas neneigia, kad leidimo kirsti medžius neturėjo, tačiau tai padarė bendruomenės pirmininkės, organizavusios medžių iÅ¡kirtimÄ ir patikinusios, jog leidimas kirsti medžius yra ir darbai suderinti, praÅ¡ymu.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti Å¡iais, garbaus amžiaus atsakovo, paaiÅ¡kinimais. Be to, ieÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių neginčijo ir jas paneigiančių įrodymų, nepateikė. Atsakovo nurodomas aplinkybes patvirtina tai, jog leidimas kirsti medžius buvo iÅ¡duotas po kelių dienų, t. y. 2016 m. lapkričio 15 d.Ginčo dėl ieÅ¡kovo paskaičiuoto žalos dydžio nėra. Tačiau sprendžiant reikalavimÄ dėl žalos aplinkai padarymo, bÅ«tina vadovautis esamu teisiniu reglamentavimu ir nustatyti, kuo pasireiÅ¡kė atsakovo padaryta žala aplinkai ir kokios yra galimybės atkurti pirminę bÅ«klės aplinkÄ .

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad leidimas kirsti kaÅ¡tonų medžius iÅ¡duotas, nurodant, kad medžių vertė neatlygintina ir atkurti pirminę bÅ«klę nereikalaujama. Duomenų, kad Å¡ių medžių iÅ¡kirtimas padarė žalÄ aplinkai, arba turės jai neigiamÄ poveikį byloje ieÅ¡kovas nepateikė. PrieÅ¡ingai, ta aplinkybė, kad nereikalaujama atsodinti iÅ¡kirstus medžius, kad jų vertė neatlygintina, įrodo, kad medžiai darė neigiamÄ poveikį aplinkai ir žmonių turtui.

Vadovaudamasi byloje nustatytų aplinkybių visuma ir Å¡ioje nutartyje pateiktu žalos aplinkai padarymo ir jos atlyginimo teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas savo veiksmais, iÅ¡kirsdamas 3 kaÅ¡tonų medžius, žalos aplinkai nepadarė. Nekonstatavus žalos gamtai (aplinkai) padarymo fakto, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, nes nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų –padarytos žalos.Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nesivadovavo teismų praktika, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Apeliantas gausiai cituoja tam tikras Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto pateiktos atitinkamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių citatos yra tik teismo nutarčių iÅ¡traukų atkartojimas, t. y. nurodytomis citatomis nesuformuluota kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų ar teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių. Todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo teiginiai nepatvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos (CPK 4 straipsnis).

Be to, sprendžiant Å¡alių ginÄÄ bÅ«tina vadovautis ne tik suformuota teismų praktika, teisiniu reglamentavimu, bet ir atsižvelgti į bylos faktines aplinkybes, teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad į bylÄ pateikti pinigų priėmimo kvitai neįrodo, jog kvituose nurodytos sumos sumokėtos už atstovavimÄ . Byloje atsakovas 2017 m. vasario 10 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokato A.

Å . kontora ir advokato padėjėjui V. L., ruoÅ¡usiam atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį sumokėjo 140 Eur (b. l. 23-29, 31-34). Tam pačiam advokato padėjėjui, atstovavusiam atsakovÄ parengiamajame ir teismo posėdžiuose, sumokėta 180 Eur (b. l. 50-51, 67-68). Taigi, atsakovo iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir atstovavimÄ nagrinėjant bylÄ , sudarė 320 Eur. Priteisiant vienos Å¡alies patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ kitos Å¡alies, svarbu atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (Rekomendacijų 7 dalis). Nagrinėjamu atveju maksimalus galimas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas už suraÅ¡ytÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį yra 1‘496 Eur (b. l. 108).

Kadangi atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme, tiek už atsiliepimo į ieÅ¡kinį suraÅ¡ymÄ , tiek už atstovavimÄ , tesudarė 320 Eur, akivaizdu, kad jos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodytų dydžių ir mažinti atsakovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbÄ teismas neturėjo pagrindo.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme kurias sudaro 290 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų, ruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir kurios nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodytų dydžių (b. l. 100-103, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, JAK 190742529, J.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) 290 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                 Margaritos Dzelzienė Zina Mickevičiūtė Nijolė Danguolė Smetonienė