0eaab255-a91d-4edc-935d-1f1aff04afc1 · PanevÄžio apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedneigiamÄ gamtos elementų pokytį arba 2) Å¡ių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonÄms, pablogÄjimÄ , taÄiau Å¡ioje byloje faktinÄ bylos situacija nesutampa, nes kaÅ¡tono medžiai daro žalÄ gamtai, nes auga ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų, minÄtų tinklų apsaugos zonoje ir savo Å¡aknimis užkimÅ¡o inžinierinius tinklus, Å¡ių medžių kirtimui iÅ¡duotas leidimas, yra sudarytos sutartys, parengti planai paÅ¡alinus medžius ir senÄ drenaÅ¾Ä , nutiesti naujÄ , nes jis bÅ«tinas.
Legislator headnote
AI generated0eaab255-a91d-4edc-935d-1f1aff04afc1 · PanevÄžio apygardos teismas: Želdinių savininkas yra valstybÄ, kuri neįgaliojo atsakovo atlikti medžių Å¡alinimo darbų. Leidimas kirsti medžius buvo iÅ¡duotas vÄliau NaujamiesÄio seniÅ«nijai, kuri ir turÄjo organizuoti medžių kirtimo darbus, seniÅ«nija neįgaliojo atsakovo nupjauti medžius. Nupjauti medžiai augo valstybinÄje žemÄje, kurie yra priskiriami saugotiniems medžiams. Pagal Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. Dl-87 12.1 punktÄ nustatyta, kad saugotinų medžių kirtimo ar kitokio tvarkymo darbus gali vykdyti žemÄs ar želdynų ir želdinių savininkas ir valdytojas ar jo įgaliotas asmuo.
Full text
CivilinÄ byla Nr. e2A-675-212/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00754-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.20 PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 11 d.PanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos Zinos MickeviÄiÅ«tÄs,kolegijos teisÄjų: Margaritos DzelzienÄs, NijolÄs DanguolÄs SmetonienÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos PanevÄžio regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundÄ dÄl PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2017 m. gegužÄs 24 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos PanevÄžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieÅ¡kinį atsakovui J.
G. dÄl žalos gamtai atlyginimo priteisimo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä:I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo 810 Eur atlyginimÄ už gamtai padarytÄ Å¾alÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. NurodÄ, kad atsakovas 2016 m. lapkriÄio 5 d. neteisÄtai, be leidimo medžiams kirsti nupjovÄ 3 kaÅ¡tonus 22, 20 ir 18 cm skersmens kelme, kurie augo bendro naudojimo valstybinÄs žemÄs sklype, ties namu (duomenys neskelbtini).
Pažeidimas užfiksuotas agentÅ«ros 2016 m. lapkriÄio 17 d. patikrinimo aktu Nr. T8-592. DÄl Å¡io administracinio teisÄs pažeidimo buvo suraÅ¡ytas administracinio teisÄs pažeidimo protokolas ir 2016 m. lapkriÄio 22 d. nutarimu J. G. skirta 57 eurų bauda pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį. NagrinÄjant administracinÄ bylÄ buvo pateiktas leidimas Nr. L17-161, kuris iÅ¡duotas po medžių kirtimo NaujamiesÄio seniÅ«nijai. Nutarimas nebuvo apskųstas, todÄl vertino, kad atsakovas su neteisÄtu medžių iÅ¡kirtimo faktu ir paskirta nuobauda sutiko.NurodÄ, kad padaryta žala gamtai yra apskaiÄiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d.
įsakymu Nr. D1-269 patvirtintÄ Å½alos aplinkai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus ir objektus, skaiÄiavimo metodikÄ ir pagal 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertÄs įkainius, atsižvelgiant į medžių grupÄ, pagal kuriÄ kaÅ¡tono medis priskiriamas III grupei - bazinis įkainis 9 eurai (2.3 p.). Medžiams, atsižvelgiant į augimo vietÄ , augantiems kaimų gyvenamųjų vietovių bendro naudojimo teritorijose, įkainis didinamas 2 kartus, todÄl gamtai padaryta 810 Eur žala (5.4. p.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ PanevÄžio miesto apylinkÄs teismas 2017 m. gegužÄs 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ, priteisÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos PanevÄžio regiono aplinkos apsaugos departamento 320 Eur teisinÄs pagalbos teikimo iÅ¡laidų atsakovui J. G.. NustatÄ, kad atsakovas J. G. 2016-11-05, bendro naudojimo valstybinÄje žemÄje, ties namu (duomenys neskelbtini), nupjovÄ tris kaÅ¡tonų medžius, kurių kelmų skersmenys 22, 20 ir 18 cm.
PanevÄžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-11-22 nutarimu administracinio teisÄs pažeidimo byloje atsakovas buvo pripažintas kaltu padarÄs administracinį teisÄs pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 78 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas pinigine 57 Eur bauda. Nutarimas nebuvo skundžiamas, bauda sumokÄta.PanevÄžio rajono savivaldybÄs ArchitektÅ«ros skyrius 2016-11-15 iÅ¡davÄ leidimÄ saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genÄjimo darbams Nr. L17-161, pagal kurį NaujamiesÄio seniÅ«nijai leido iÅ¡kirsti 22 vienetus kaÅ¡tonų medžių valstybinÄje žemÄje, KaÅ¡tonų gatvÄje, BerÄiÅ«nų kaime PanevÄžio rajone, auganÄių ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų, minÄtų tinklų apsaugos zonoje ir savo Å¡aknimis užkimÅ¡usių inžinierinius tinklus.
Medžių vertÄ â neatlygintina, nurodymas vietoje kertamų medžių pasodinti naujus ir prižiÅ«rÄti juos trejus metus â neduotas.Byloje ieÅ¡kovas neginÄijo aplinkybių, kad atsakovo nukirsti trys kaÅ¡tonų medžiai augo valstybinÄje žemÄje, ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų, minÄtų tinklų apsaugos zonoje ir savo Å¡aknimis užkimÅ¡o inžinierinius tinklus. Taip pat ieÅ¡kovas įrodymų tyrimo metu pripažino aplinkybÄ, kad leidimas kirsti kaÅ¡tonus buvo iÅ¡duotas visiems atsakovo nukirstiems medžiams, nors vieno jų skersmuo (18 cm) ir nÄra įraÅ¡ytas į leidimÄ .
Medžio kamienas nÄra vienodai lygus, todÄl galima skersmens matavimo paklaida. IeÅ¡kovas su Å¡ia aplinkybe sutiko. Visi atsakovo nukirsti medžiai augo Å¡alia vienas kito, lietaus kanalizacijos trasos vietoje, buvo apžiÅ«rÄti kompetentingų asmenų sprendžiant dÄl lietaus kanalizacijos trasos renovavimo ir pažymÄti raudonais dažais kaip kirstini. PrieÅ¡ingų įrodymų nepateikta.IeÅ¡kovo apskaiÄiuotas žalos dydis atitiko LR aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos žalos aplinkai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus ir objektus, skaiÄiavimo metodikos ir 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų želdinių atkuriamosios vertÄs įkainių nuostatas, apskaiÄiuotas atsižvelgiant į medžių grupÄ, pagal kuriÄ kaÅ¡tono medis priskiriamas III grupei, 1 cm įkainis - 9 Eur, medžiams, augantiems kaimų gyvenamųjų vietovių bendro naudojimo teritorijose, įkainis didinamas 1,5 karto.Atsakovo veiksmų neteisÄtumas buvo įvertintas administracinio teisÄs pažeidimo byloje, taÄiau teismas sprendÄ, jog nustatytos administracinÄje byloje aplinkybÄs savaime nesudarÄ pagrindo konstatuoti, kad atsakovas savo veiksmais, kurie buvo pripažinti neteisÄtais administracinÄs teisÄs požiÅ«riu, sukÄlÄ Å¾alÄ aplinkai civilinÄs teisÄs požiÅ«riu.Teismas, vertindamas padarytos žalos aplinkai pasireiÅ¡kimÄ , atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad nukirsti kaÅ¡tonai augo ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų, kuriems paÅ¡alinti leidimas iÅ¡ viso nebÅ«tų reikalingas, jei tinklai bÅ«tų įraÅ¡yti į melioruotos žemÄs ir melioracijos statinių apskaitÄ .
Leidimas kirsti medžius galiojo. Medžiai buvo apžiÅ«rÄti natÅ«roje atsakingų asmenų prieÅ¡ atsakovui atliekant neteisÄtus veiksmus ir pažymÄti raudonais dažais kaip kirstini. PanevÄžio rajono savivaldybÄ, iÅ¡duodama leidimÄ kirsti medžius, nurodÄ, kad medžių vertÄ â neatlygintina, nurodymas kaip kompensuoti medžių nukirtimu padaromÄ poveikį aplinkai â neduotas. DÄl nurodytų aplinkybių teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad žala gamtai, kertant 22 kaÅ¡tonų medžius, auganÄius ant lietaus kanalizacijos trasos, nepadaryta.Teismas sprendÄ, jog tai, kad leidimas kirsti medžius buvo iÅ¡duotas ne tam subjektui, kuris neteisÄtus veiksmus atliko, yra nereikÅ¡minga.
MinÄta aplinkybÄ buvo reikÅ¡minga nagrinÄjant atsakovo administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ ir dÄl to atsakovas už savo veiksmus buvo pripažintas kaltu bei nubaustas. TaÄiau tai savaime nelÄmÄ, kad atsakovas savo veiksmais sukÄlÄ Å¾alÄ aplinkai. Ä®vertinÄs visumÄ bylos įrodymų ir nustatytų aplinkybių teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas savo veiksmais nesukÄlÄ Å¾alos aplinkai. Nenustatytos visos civilinei deliktinei atsakomybei taikyti bÅ«tinosios sÄ lygos, todÄl ieÅ¡kinį atmetÄ.Atsakovo argumentus dÄl jo veikimo bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis atmetÄ kaip nepagrįstus, nes jo veiksmų atlikimo metu nebuvo susiklosÄiusi tokia neeilinÄ situacija, kad atsakovas buvo priverstas padaryti žalÄ aplinkai, siekdamas paÅ¡alinti gresiantį pavojų, kad žalos padarymas buvo vienintelis bÅ«das iÅ¡vengti didesnÄs žalos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos PanevÄžio regiono aplinkos apsaugos departamentas praÅ¡o panaikinti PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2017 m. gegužÄs 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai; tuo atveju jeigu apeliacinis skundas bÅ«tų nepatenkintas atmesti nepagrįstai priteistas 140 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Negalima teigti, jog iÅ¡kirsti ginÄo medžiai buvo pažymÄti ir įvertinti, nes jų jau pažeidimo vietoje nebuvo ir todÄl iÅ¡kirstiems medžiams leidimas negalÄjo bÅ«ti iÅ¡duotas.
DÄl leidimo iÅ¡davimo kai medžiai jau yra iÅ¡kirsti yra pasisakÄs PanevÄžio apygardos teismas 2014-06-05 nutartimi civilinÄje byloje Nr. 2A-459-227/2014. MinÄtoji byla sutampa su skundžiamos bylos faktinÄmis aplinkybÄmis, todÄl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo apeliacinÄs instancijos teismo priimtame sprendime įvardintais teisiniais argumentais. Pagal Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtintÄ Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertÄs atlyginimo tvarkÄ norint nukirsti ar kitaip pertvarkyti želdinius galima tik turint atitinkamÄ leidimÄ medžiams tvarkyti, o neturint tokio leidimo, atlikti veiksmai įstatymo prasme laikomi tyÄiniais veiksmais ir žala turi bÅ«ti atlyginama.Atsakovas neturÄjo teisÄs kirsti medžius, nes jis nÄra želdinių savininkas.
Želdinių savininkas yra valstybÄ, kuri neįgaliojo atsakovo atlikti medžių Å¡alinimo darbų. Leidimas kirsti medžius buvo iÅ¡duotas vÄliau NaujamiesÄio seniÅ«nijai, kuri ir turÄjo organizuoti medžių kirtimo darbus, seniÅ«nija neįgaliojo atsakovo nupjauti medžius. Nupjauti medžiai augo valstybinÄje žemÄje, kurie yra priskiriami saugotiniems medžiams. Pagal Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. Dl-87 12.1 punktÄ nustatyta, kad saugotinų medžių kirtimo ar kitokio tvarkymo darbus gali vykdyti žemÄs ar želdynų ir želdinių savininkas ir valdytojas ar jo įgaliotas asmuo.
Nei vienai iÅ¡ Å¡ių kategorijų atsakovas nÄra priskirtinas.Pirmosios instancijos teismas taip pat nesivadovavo PanevÄžio apygardos teismo 2013-01-24 nutartimi civilinÄje byloje Nr. 2A-84-280/2013 nustatytomis faktinÄmis aplinkybÄmis ir įvardintais teisiniais argumentais, kuriuos nurodÄ ieÅ¡kovas.Nesutinka su teismo argumentais, jog nÄra nustatytos visos civilinei deliktiniai atsakomybei taikyti bÅ«tinosios sÄ lygos. NeteisÄti veiksmai Å¡io delikto atveju pasireiÅ¡kÄ leidimo neturÄjimu medžio kirtimo darbams atlikti.
Tokiu bÅ«du neturint leidimo medžiams kirsti sužalotas kraÅ¡tovaizdžio objektas. BÅ«tent atsakovas privalÄjo turÄti leidimÄ medžiui nukirsti ir bÅ«tent jo veiksmai, neturint aptariamo leidimo, civilinÄs atsakomybÄs prasme sukÄlÄ nustatytÄ Å¾alÄ gamtai ir yra viena iÅ¡ atsakomybÄs sÄ lygų Å¡io delikto atveju. Tarp atsakovo neteisÄtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai (sunaikino saugotinus kraÅ¡tovaizdžio elementus) yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, t. y. atsakovo neteisÄti veiksmai yra tiesiogiai susijÄ su padaryta žala.
Padaryta žala buvo apskaiÄiuota pagal galiojanÄius teisÄs aktus, todÄl ieÅ¡kovas tinkamai pagrindÄ Å¾alÄ ir paskaiÄiavo jos dydį.Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika, neatkreipÄ dÄmesio, kad atsakovas tinkamai nevykdÄ bendrÄ rÅ«pestingumo pareigÄ aplinkos apsaugos srityje. CK 6.248 str. 3 dalis numato, kad asmuo kaltas, jei nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek tai buvo bÅ«tina, t. y. kaip bÅ«tų elgÄsis bonus pater familias, t. y. asmeniÅ¡kai įsitikinti ar yra gautas atitinkamas leidimas medžiams kirsti.
Byloje nÄra pagrindo atleisti atsakovÄ nuo atsakomybÄs.Nesutinka su teismo priteistomis bylinÄjimosi iÅ¡laidomis. Ä® bylÄ pateikti 80 eurų ir 60 eurų sumai pinigų priÄmimo kvitai apie suteiktas teisines paslaugas. Teigia, kad pinigų priÄmimo kvitai ar jų kopijos neįrodo, jog nurodytos jose sumos buvo mokÄtos už atstovavimÄ , t. y., pateiktas dokumentas neįrodo faktinio apmokÄjimo už suteiktas paslaugas ir neatitinka patikimam įrodymui keliamų kriterijų. DÄl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui turi pateikti iÅ¡laidų detalų paskaiÄiavimÄ ir jų pagrindimÄ .
IeÅ¡kovas bylos nagrinÄjimo metu nurodÄ, kad dokumentų, pagrindžianÄių faktiÅ¡kai turÄtas iÅ¡laidas nÄra pateikta ir praÅ¡Ä teismo pinigų priÄmimo kvitus laikyti nepagrindžianÄius faktinių iÅ¡laidų, taÄiau teismas sprendime Å¡iuo klausimu nepasisakÄ. Nepagrįstos iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteistos. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas J. G. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Apeliantas remiasi PanevÄžio apygardos teismo 2014-06-05 sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2A-459-227/2014, kur buvo iÅ¡ esmÄs kitokia fabula.
Å ioje byloje leidime iÅ¡vardinti medžiai ir buvo tie medžiai, kuriuos atsakovas nukirto, o byloje, kuria remiasi apeliantas, medžiai, kurie buvo nukirsti, nebuvo įtraukti į leidimÄ kirsti medžius. Jei leidimas iÅ¡duodamas po medžių nukirtimo, jame yra iÅ¡vardyti visi nukirsti medžiai, tai žalos gamtai nÄra padaryta, o medžių nukirtimas yra įteisintas. Leidimas buvo iÅ¡duotas dÄl visų atsakovo nukirstų kaÅ¡tonų.Apeliantas nurodo, kad negalima teigti, kad nukirsti medžiai buvo įvertinti ir pažymÄti.
TaÄiau Å¡ios aplinkybÄs buvo nustatytos, nebuvo ginÄytos nei nagrinÄjant administracinÄ bylÄ , nors yra įraÅ¡ytos protokoluose, kurios duomenimis pats apeliantas remiasi tiek dabar, tiek skiriant 57 Eur baudÄ . Apeliantas tuo paÄiu metu ir teigia, kad tam tikros aplinkybÄs buvo ir jas neigia. Atsakovas Å¡ias aplinkybes įrodÄ leistinomis įrodinÄjimo priemonÄmis, ieÅ¡kovas Å¡ių įrodymų neneigÄ ir nepaneigÄ, bylos iÅ¡ esmÄs nagrinÄjimo metu. Tuo labiau, kad 2016-11-15 leidimas yra suderintas su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (miesto) agentÅ«ros arba regiono parko direkcija ir kt.
Nors atsakovas ir nÄra želdinių savininkas, želdinių savininkas iÅ¡davÄ leidimÄ kirsti medžius ir nurodÄ, kad bÅ«tina âKIRSTI: auganÄius ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų, minÄtų tinklų apsaugos zonoje ir savo Å¡aknimis užkimÅ¡usius inžinierinius tinklusâ.Apeliantas nurodo, jog leidimas buvo iÅ¡duotas vÄliau, nei nukirsti medžiai, ir kad darbus turÄjo organizuoti NaujamiesÄio seniÅ«nija. AplinkybÄ dÄl darbų organizatoriaus apeliantas ginÄija tik apeliaciniame skunde.
Å io klausimo pirmosios instancijos teisme nekÄlÄ. Be to, atsakovas buvo suklaidintas dÄl medžių kirtimo, nes bendruomenÄs pirmininkÄ patikino, kad visi leidimai yra gauti. Kita vertus, iÅ¡duotas leidimas kirsti medžius įteisino atsakovo veiksmus, nebuvo padaryta žala.Apelianto nurodytos įvairios teismų praktikos nesutampa su Å¡ios bylos aplinkybÄmis, jos yra skirtingos. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad, sprendžiant klausimÄ , ar yra padaryta žala aplinkai, bÅ«tina nustatyti vienÄ iÅ¡ Å¡ių elementų:
1) neigiamÄ gamtos elementų pokytį arba 2) Å¡ių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonÄms, pablogÄjimÄ , taÄiau Å¡ioje byloje faktinÄ bylos situacija nesutampa, nes kaÅ¡tono medžiai daro žalÄ gamtai, nes auga ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų, minÄtų tinklų apsaugos zonoje ir savo Å¡aknimis užkimÅ¡o inžinierinius tinklus, Å¡ių medžių kirtimui iÅ¡duotas leidimas, yra sudarytos sutartys, parengti planai paÅ¡alinus medžius ir senÄ drenaÅ¾Ä , nutiesti naujÄ , nes jis bÅ«tinas.
Visas deliktinÄs atsakomybÄs sÄ lygas privalo įrodyti ieÅ¡kovas pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, taÄiau pirmosios instancijos teisme, bylos nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs metu ar ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas to nepadarÄ. DÄl Å¡ios priežasties įrodinÄja pirmÄ kartÄ Å¡ių sÄ lygų buvimÄ apeliacinÄs instancijos teisme. TaÄiau apeliacinÄs instancijos tikslas yra ne iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinÄti bylÄ , o patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisÄtumÄ . Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ, kad nÄra nustatytos visos civilinei deliktinei atsakomybei taikyti bÅ«tinosios sÄ lygos.Apeliantas keiÄia pozicijÄ ir apeliacinÄs instancijos teisme įrodinÄja, kad buvo netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kad žala atsiranda ne betarpiÅ¡kai iÅ¡ neteisÄtų veiksmų, bet pakankamai susijÄs su žalingomis pasekmÄmis.
Leidimo neturÄjimas, kai leidimas iÅ¡duotas visiems, įskaitant ir nukirstus, medžiams, savaime žalos nedaro. Leidimo neturÄjimas gali lemti kitų teisÄs Å¡akų atsakomybÄs nustatymo galimybÄ ir pan., taÄiau savaime teisinÄs deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs prasme žalos, kuri buvo nulemta kaltais ir priežastingais neteisÄtiems veiksmas, nesukelia. Kadangi administracinio leidimo su savimi neturÄjimas objektyviai, tokiose situacijose, žalos gamtai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesukelia, tai klausimo kÄlimas apie netiesioginio priežastingumo nulemti žalÄ laipsnio nustatinÄjimas yra beprasmis.Pažymi, jog teismui savalaikiai buvo pateikti įrodymai, kad nupjauti kaÅ¡tonai augo tiesiai ant drenažo sistemos, kad medžiai savo Å¡aknimis užkimÅ¡o drenažo vamzdžius ir dÄl to pradÄjo tvinti Å¡alia esanti mokykla, aplinkinių namų rÅ«siai, pradÄjo skylinÄti pamatai ir sienos, Å¡lapiuoti aplinkiniai žemÄs sklypai ir pÅ«ti ne tik gretimuose sklypuose esantys vaismedžiai, Å¡akniavaisiai, bet ir patys kaÅ¡tono medžiai.
BÅ«tent dÄl Å¡ių priežasÄių ir yra savivaldybÄs, valstybÄs institucijų parengti vykdytini planai nutiesti naujÄ drenaÅ¾Ä vietoje esanÄio, nes jį užkimÅ¡o virÅ¡ drenažo pasodinti ligoti kaÅ¡tono medžiai. Apeliantas nepagrindÄ ieÅ¡kinio, neįrodÄ ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, o rÄmÄsi tik prielaidomis.Nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas. Atidumas ir rÅ«pestingumas vertinamas ne tik objektyviÄ ja, bet ir subjektyviÄ ja prasmÄmis.
Byloje nustatyta, kad atsakovas yra pensinio amžiaus. Atsakovas nurodÄ ir įrodÄ, kad KaÅ¡tonų gatvÄs pirmininkÄ, kuri organizavo darbus, bendruomenÄ vertintina, kaip garbinga ir itin dora asmenybÄ, todÄl atsakovas, dÄl subjektyvių priežasÄių, patikÄjo pirmininkÄs patikinimu dÄl leidimo ir paskatinimu pjauti kaÅ¡tono medžius, nes, pasak jos, jau yra leidimas ir viskas suderinta.Atsakovo iÅ¡laidos, patirtos teisinei pagalbai, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.
įsakymo Nr. 1R-85 nuostatas, kuriuo remiasi apeliantas. Jos yra pagrįsto dydžio, protingos ir ne perteklinÄs, todÄl apelianto argumentai, kad pinigų priÄmimo kvitai neįrodo, jog nurodytos sumos buvo mokÄtos už atstovavimÄ yra nepagrįsti. Teismas tinkamai aiÅ¡kino ir pritaikÄ deliktinÄs atsakomybÄs teisÄs normas, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir teisÄtas. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.GinÄas byloje yra dÄl gamtai padarytos žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos PanevÄžio regiono aplinkos apsaugos departamentas reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo J.
G. 810 Eur žalai atlyginti už neteisÄtai, neturint leidimo kirsti medžius, nupjautus 3 vnt. kaÅ¡tonų medžių. IeÅ¡kovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetÄ ieÅ¡kinį, netinkamai įvertino byloje esanÄius įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais, todÄl skundžiamas sprendimas turi bÅ«ti panaikintas. TeisÄjų kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Byloje nustatyta, kad atsakovas J.
G. 2016 m. lapkriÄio 5 d., neturÄdamas leidimo medžiams kirsti, bendro naudojimo valstybinÄje žemÄje, ties (duomenys neskelbtini), nupjovÄ tris kaÅ¡tonų medžius. PanevÄžio regiono aplinkos apsaugos departamento aplinkos apsaugos inspektorius 2016 m. lapkriÄio 17 d. suraÅ¡Ä administracinio teisÄs pažeidimo protokolÄ , o 2016 m. lapkriÄio 22 d. nutarimu už ATPK 78 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ J. G. paskyrÄ 57 Eur baudÄ , kuriÄ atsakovas sumokÄjo (b. l. 5-15).PanevÄžio rajono savivaldybÄs ArchitektÅ«ros skyrius 2016 m. lapkriÄio 15 d. iÅ¡davÄ leidimÄ saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo genÄjimo darbams.
NaujamiesÄio seniÅ«nijai leista valstybinÄje žemÄje KaÅ¡tonų gatvÄje, BerÄiÅ«nų kaime kirsti auganÄius ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų, minÄtų tinklų apsaugos zonoje ir savo Å¡aknimis užkimÅ¡usius inžinierinius tinklus 22 vnt. kaÅ¡tonų medžių. Medžių vertÄ neatlygintina ir naujų medžių pasodinti ir trejus metus prižiÅ«rÄti nereikalaujama (b. l. 30).Ä®statymas reglamentuoja, kad žala aplinkai â tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradÄs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemÄs pavirÅ¡iaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvÅ«nų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijanÄių natÅ«raliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraÅ¡tovaizdį, biologinÄ Ä¯vairovÄ, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogÄjimas (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau â Ä®statymas) 1 straipsnio 21 punktas, 32 straipsnis).
Taigi, pagal Ä®statymÄ Å¾ala aplinkai laikoma padaryta tuomet, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis aplinkai. Ä®statymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gamtos iÅ¡teklių naudotojai bei asmenys, vykdantys Å«kinÄ veiklÄ privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos bÅ«klÄ, esant galimybei, iki pirminÄs bÅ«klÄs, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius.Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad, sprendžiant klausimÄ , ar yra padaryta žala aplinkai, bÅ«tina nustatyti vienÄ iÅ¡ Å¡ių elementų:
1) neigiamÄ gamtos elementų pokytį arba 2) Å¡ių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonÄms, pablogÄjimÄ (pvz.: Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. rugsÄjo 30 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-433/2008). Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ taikyti bÅ«tina nustatyti bendrÄ sias civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas, t. y. neteisÄtus veiksmus, žalÄ , priežastinį neteisÄtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).NagrinÄjamu atveju, atsakovas J.
G. 2016 m. lapkriÄio 5 d. valstybinÄje žemÄje, ties (duomenys neskelbtini), nupjovÄ tris kaÅ¡tonų medžius, augusius ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų. Nupjauti kaÅ¡tonai savo Å¡aknimis užkimÅ¡o drenažo vamzdžius ir tai pradÄjo kenkti aplinkai, t. y. ÄmÄ tvinti aplinkinių namų rÅ«siai, pradÄjo skylinÄti pamatai ir sienos, Å¡lapiuoti aplinkiniai žemÄs sklypai ir pan. BÅ«tent dÄl Å¡ių medžių keliamų neigiamų padarinių aplinkai ir žmonių turtui, 2016 m. lapkriÄio 15 d. iÅ¡duotas leidimas visus 22 kaÅ¡tonų medžius, auganÄius ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų valstybinÄje žemÄje (duomenys neskelbtini), iÅ¡kirsti, neįpareigojant medžius atsodinti.
Taigi, atsakovas iÅ¡kirto 3 medžius iÅ¡ leidžiamų kirsti 22 medžių.Apeliantas teisingai cituoja Aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų norminių aktų nuostatas dÄl neteisÄtų veiksmų ir žalos aplinkai sÄ vokos. Kaip pagrįstai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, atsakovo neteisÄti veiksmai įvardinti administracinio teisÄs pažeidimo byloje. Atsakovas neneigia, kad leidimo kirsti medžius neturÄjo, taÄiau tai padarÄ bendruomenÄs pirmininkÄs, organizavusios medžių iÅ¡kirtimÄ ir patikinusios, jog leidimas kirsti medžius yra ir darbai suderinti, praÅ¡ymu.
TeisÄjų kolegija neturi pagrindo netikÄti Å¡iais, garbaus amžiaus atsakovo, paaiÅ¡kinimais. Be to, ieÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių neginÄijo ir jas paneigianÄių įrodymų, nepateikÄ. Atsakovo nurodomas aplinkybes patvirtina tai, jog leidimas kirsti medžius buvo iÅ¡duotas po kelių dienų, t. y. 2016 m. lapkriÄio 15 d.GinÄo dÄl ieÅ¡kovo paskaiÄiuoto žalos dydžio nÄra. TaÄiau sprendžiant reikalavimÄ dÄl žalos aplinkai padarymo, bÅ«tina vadovautis esamu teisiniu reglamentavimu ir nustatyti, kuo pasireiÅ¡kÄ atsakovo padaryta žala aplinkai ir kokios yra galimybÄs atkurti pirminÄ bÅ«klÄs aplinkÄ .
Byloje nustatytos faktinÄs aplinkybÄs patvirtina, kad leidimas kirsti kaÅ¡tonų medžius iÅ¡duotas, nurodant, kad medžių vertÄ neatlygintina ir atkurti pirminÄ bÅ«klÄ nereikalaujama. Duomenų, kad Å¡ių medžių iÅ¡kirtimas padarÄ Å¾alÄ aplinkai, arba turÄs jai neigiamÄ poveikį byloje ieÅ¡kovas nepateikÄ. PrieÅ¡ingai, ta aplinkybÄ, kad nereikalaujama atsodinti iÅ¡kirstus medžius, kad jų vertÄ neatlygintina, įrodo, kad medžiai darÄ neigiamÄ poveikį aplinkai ir žmonių turtui.
Vadovaudamasi byloje nustatytų aplinkybių visuma ir Å¡ioje nutartyje pateiktu žalos aplinkai padarymo ir jos atlyginimo teisiniu reglamentavimu, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas savo veiksmais, iÅ¡kirsdamas 3 kaÅ¡tonų medžius, žalos aplinkai nepadarÄ. Nekonstatavus žalos gamtai (aplinkai) padarymo fakto, nÄra pagrindo taikyti civilinÄ atsakomybÄ, nes nÄra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų âpadarytos žalos.Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nesivadovavo teismų praktika, nukrypo nuo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
Apeliantas gausiai cituoja tam tikras Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad apelianto pateiktos atitinkamų Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutarÄių citatos yra tik teismo nutarÄių iÅ¡traukų atkartojimas, t. y. nurodytomis citatomis nesuformuluota kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų ar teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių. TodÄl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo teiginiai nepatvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotos teisÄs taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos (CPK 4 straipsnis).
Be to, sprendžiant Å¡alių ginÄÄ bÅ«tina vadovautis ne tik suformuota teismų praktika, teisiniu reglamentavimu, bet ir atsižvelgti į bylos faktines aplinkybes, teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis).DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padÄjÄjo, dalyvavusių nagrinÄjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad į bylÄ pateikti pinigų priÄmimo kvitai neįrodo, jog kvituose nurodytos sumos sumokÄtos už atstovavimÄ . Byloje atsakovas 2017 m. vasario 10 d. sudarÄ atstovavimo sutartį su advokato A.
Å . kontora ir advokato padÄjÄjui V. L., ruoÅ¡usiam atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį sumokÄjo 140 Eur (b. l. 23-29, 31-34). Tam paÄiam advokato padÄjÄjui, atstovavusiam atsakovÄ parengiamajame ir teismo posÄdžiuose, sumokÄta 180 Eur (b. l. 50-51, 67-68). Taigi, atsakovo iÅ¡laidos už teisinÄ pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir atstovavimÄ nagrinÄjant bylÄ , sudarÄ 320 Eur. Priteisiant vienos Å¡alies patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ kitos Å¡alies, svarbu atsižvelgti į Rekomendacijas dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.
įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau â Rekomendacijos) (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968). Rekomenduojami priteistini užmokesÄio už advokato civilinÄse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaiÄiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraÄjusio ketvirÄio vidutinis mÄnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (Rekomendacijų 7 dalis). NagrinÄjamu atveju maksimalus galimas priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimas už suraÅ¡ytÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį yra 1â496 Eur (b. l. 108).
Kadangi atsakovo bylinÄjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme, tiek už atsiliepimo į ieÅ¡kinį suraÅ¡ymÄ , tiek už atstovavimÄ , tesudarÄ 320 Eur, akivaizdu, kad jos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodytų dydžių ir mažinti atsakovo patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų už advokato padÄjÄjo teisinÄ pagalbÄ teismas neturÄjo pagrindo.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .
Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). NagrinÄjamu atveju apeliacinÄs instancijos teismas sutinka su PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nÄra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinÄjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisÄtumui bei pagrįstumui, todÄl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinÄs instancijos teismas atskirai dÄl jų nepasisako.
Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto priteistinos atsakovo patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos apeliacinÄs instancijos teisme kurias sudaro 290 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų, ruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir kurios nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodytų dydžių (b. l. 100-103, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2017 m. gegužÄs 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos PanevÄžio regiono aplinkos apsaugos departamento, JAK 190742529, J.
G., a. k. (duomenys neskelbtini) 290 Eur (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų) teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme. TeisÄjai                                                                 Margaritos DzelzienÄ Zina MickeviÄiÅ«tÄ NijolÄ DanguolÄ SmetonienÄ