2020-08-12 Nr. AB-14985-3-61-3-04439-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1226-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04439-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai ir 2,54 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 95 straipsnyje reglamentuota nuteistųjų teisė gauti pašto bei perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, kad nuteistiesiems siuntiniu gali būti perduoti šie daiktai: drabužiai, avalynė, patalynė (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), informacijos laikmena, rankinis arba stalinis laikrodis, taksofono kortelė, spauda, vokai, pašto ženklai ir rašymo popierius. Tačiau 2018 m. rugsėjo 26 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namai iš pareiškėjo paėmė ir negrąžino pašto siuntiniu atsiųstos taksofono kortelės (3 vnt.) ir USB laikmenos, dėl ko pareiškėjas nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. negalėjo paskambinti savo šeimos nariams (tėvams, vaikams), negalėjo bendrauti su savo šeimos nariais telefonu, buvo tyčia apribotas pareiškėjo bendravimas su šeimos nariais (tėvais, vaikais). Nurodė, kad minėtoje USB laikmenoje nebuvo jokių smurtą ar žiaurumą propaguojančių, pornografinių įrašų, USB laikmenoje buvo pareiškėjo šeimos narių (tėvų, vaikų, pusbrolių, krikštasūnio) nuotraukos, vaizdo medžiagos.

3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jam atvykus į Vilniaus pataisos namus 2018 m. gruodžio 4 d. pareiškėjui buvo įteikti visi daiktai, tiek USB laikmena, tiek taksofono kortelės. Taigi, akivaizdu, kad Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų veiksmai buvo neteisėti, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymą turėjo veikti, be jokio teisinio pagrindo pareiškėjui nebuvo perduota USB laikmena. Paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriui pateikė prašymą perkelti pareiškėją atgal iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų į Vilniaus pataisos namus. BVK 69 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Taigi, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktorius, gavęs nuteistojo prašymą dėl perkėlimo į kitą pataisos įstaigą, turi teikti teikimą Kalėjimų departamento direktoriui, o ne svarstyti šį prašymą pats. Kadangi Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktorius neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymą, pareiškėjas neteisėtai, esant pareiškėjo prašymui, buvo neperkeltas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų į Vilniaus pataisos namus.

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam būnant Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namuose laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d., negalėjo įsigyti ir turėti tabako gaminių ir jų priedų. BVK 110 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose.

Atkreipė dėmesį, kad BVK 110 straipsnis išvis nenumato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose draudžiama įsigyti ir turėti tabako gaminių ir jų priedų. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, kad tabako gaminiai ir reikmenys (pypkė, popierius, filtrai) vienkartiniai žiebtuvėliai, degtukai yra leidžiami įsigyti ir turėti nuteistiesiems, išskyrus nepilnamečius ir asmenis, laikomus nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Pareiškėjo manymu, šiuo atveju turėjo būti pritaikytas BVK 110 straipsnio 2 dalies 9 punktas, kuris nedraudžia pareiškėjui Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namuose įsigyti ir turėti tabako gaminių ir jų priedų. Dėl neteisėto Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų pareigūnų – draudimo pareiškėjui visas 52 dienas įsigyti ir turėti tabako gaminių ir jų priedų – pareiškėjas patyrė nežmoniškas fizinės ir dvasinės kančias, išgyvenimus, nepatogumus, pareiškėjas buvo pasidaręs irzlus bei dirglus, dėl ko buvo sumažėjusios bendravimo galimybės, pareiškėjas patyrė kankinimų.

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų pareigūnams uždraudus pareiškėjui Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namuose įsigyti ir turėti tabako gaminių ir jų priedų, buvo grubiai pažeistos pareiškėjo teisės bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl minėtų neteisėtų Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų pareigūnų veiksmų 2018 m. spalio 15 d. pateikė skundą Kalėjimo departamento direktoriui, tačiau iš 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 2S-3744 matyti, kad Kalėjimų departamento direktorius palaiko Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus sprendimus.

Nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją valstybė privalo užtikrinti, kad žmogus nebūtų kankinamas, kad žmogus negali patirti nežmonišką ar jo orumą žeminantį elgesį.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, atsiliepime į skundą su pareiškėjo reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

6. Nurodė, kad pagal pareiškėjo 2018 m rugpjūčio 28 d. prašymą Nr. 29(4)-1010 ir vadovaujantis Kalėjimų departamento 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimu „Dėl perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“, pareiškėjas buvo perkeltas bausmę atlikti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namus. Perkėlus pareiškėją į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namus, jis buvo paskirtas į paprastą grupę, 6 skyrių, 510 kamerą bei jam buvo išduotos visos priklausančios priemonės tinkamam gyvenimui užtikrinti. Paaiškino, kad Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namuose 2018 m. rugsėjo 24 d. gautas registruotas laiškas, adresuotas pareiškėjui, kuriame buvo siunčiama USB laikmena ir taksofono kortelės (3 vnt.). Administracijos reikalų skyriaus darbuotoja prieš įteikdama laišką jį atplėšė pareiškėjo akivaizdoje ir pamačiusi draudžiamus daiktus, kurie negali būti siunčiami registruotu paštu, jų neatidavė ir surašė Tarnybinį pranešimą Nr.24-1966 „Dėl taksofono kortelių perdavimo saugoti Ūkio skyriuje“. USB laikmena ir taksofono kortelės buvo perduotos saugojimui Ūkio skyriuje surašant Paštu gauto, nuteistajam adresuoto su daiktais asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo-perdavimo kvitas Nr. 82, kurį pasirašė ir pats pareiškėjas. Pareiškėjo teiginys, kad jis nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. negalėjo pasiskambinti savo šeimos nariams (tėvams, vaikams) yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje matyti, kad savaitę nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas savo artimiesiems pasiskambino 2 kartus.

7. Dėl pareiškėjo prašymo perkelti į kitą įkalinimo įstaigą, atsakovas pažymėjo, kad nuteistojo perkėlimas į kitą pataisos įstaigą galimas tokiais pagrindais: dėl ligos pagal gydytojo (gydytojų) išvadą nustatyta tvarka ir dėl išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje nustatyta tvarka. Pareiškėjo teiginys, kad Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktorius gavęs nuteistojo prašymą dėl perkėlimo į kitą pataisos įstaigą turi teikti teikimą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui, o ne svarstyti šį prašymą pats, yra nepagrįstas, kadangi atsakovas gavęs nuteistojo prašymą turi išanalizuoti, ar nurodytos aplinkybės yra išimtinės ir kliudančios toliau bausmę atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namuose, o įvertinęs prašymą ir nustatęs, kad yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuotą išvadą, kuri turi būti suderinta su priimančiąja įstaiga. Teikimas dėl perkėlimo yra rašomas, kai iš nepilnamečių pataisos namų – nuteistieji nuo aštuoniolikos iki dvidešimt ketverių metų, pakartotinai pažeidžia bausmės atlikimo režimą, arba jų pačių prašymu. Nurodė, kad pareiškėjas nėra priskiriamas tokiai amžiaus kategorijai. Klausimas dėl pareiškėjo neperkėlimo į Vilniaus PN yra neaktualus, kadangi perkėlimo klausimas išspręstas ir pareiškėjas Kalėjimų departamento 2018 m. lapkričio 5 d. direktoriaus nutarimu NN-411 perkeltas į Vilniaus pataisos namus.

8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiu, kad jam būnant Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namuose laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. negalėjo įsigyti ir turėti tabako gaminių ir jų priedų. Pažymėjo, kad atsakovas, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais nuteistųjų teises ir pareigas sudarė tinkamas sąlygas ir užtikrino būtiniausių daiktų įsigijimą, nepažeidžiant įstatymo normų. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo 4.7. ir 4.8. papunkčiuose nustatyta, kad nepilnamečių įstaigoje draudžiama įsigyti ir turėti tabako gaminių. Atkreipė dėmesį, kad nepilnamečių įstaiga yra specifinės paskirties ir joje galioja kitos taisyklės ir kiti teisės aktai, kadangi Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namai yra specifinė įstaiga, tai ir reikalavimai joje laikomiems asmenims yra skirtingi nei kitose įkalinimo įstaigose. Siekiant tinkamai užtikrinti nepilnamečių ir asmenų laikomų nepilnamečių įstaigoje teises ir pareigas, nepažeidžiant įstatymo normų bei atsižvelgiant į JT vaiko teisių konvenciją, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namuose kuriamas lygiavertis santykis tarp laikomų asmenų taip užtikrinant reintegraciją į visuomenę. Atsižvelgiant į tai, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų įstaigoje esanti parduotuvė neturi licencijos prekiauti tabako gaminiais. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo paties prašymu buvo perkeltas į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namus atlikti tolimesnės bausmės, o perkėlus buvo supažindintas su teisės aktais, vidaus tvarkos taisyklėmis, kurios reglamentuoja būtent nepilnamečių ir asmenų laikomų nepilnamečių įstaigoje teises ir pareigas.

9. Atsakovas laikėsi įstatymo normų, kurios reglamentuoja leistinas nuteistųjų teises ir pareigas ir taip užtikrino pareiškėjui teisę apsipirkti parduotuvėje produktų, kuriais leistina prekiauti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namuose. Pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjas jokiomis teisės aktų reglamentuojamomis priemonėmis (liudytojų parodymais, ekspertų išvadomis, įstaigos Psichologinės grupės ar Sveikatos priežiūros tarnybų išvadomis ir kt.) neįrodė patirtos neturtinės žalos. Pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, ir jokių išimčių, kad asmeniškai jam būtų pablogintas buvimas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namuose, nebuvo. Pareiškėjui, atliekant bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namuose, sveikatos būklė bei emocinė būsena nepablogėjo.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Paaiškino, kad 2018 m. spalio 18 d. Kalėjimų departamentas gavo pareiškėjo skundą, kuriuo skundė Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2018 m. spalio 9 d. raštą Nr. 12-169 dėl negrąžintos USB laikmenos ir taksofono kortelių, 2018 m. spalio 9 d. raštą Nr. 12-171 dėl atsisakymo perkelti į kitą pataisos įstaigą ir 2018 m. spalio 10 d. raštą Nr. 12-175 dėl tabako gaminių įsigijimo. Išnagrinėjęs surinktą dokumentinę medžiagą Kalėjimų departamentas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui pateikti atsakymai savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, yra pagrįsti ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams. 2018 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjui, atliekančiam bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namuose, smulkiuoju paketu buvo atsiustos USB laikmenos ir taksofono kortelės. BVK nustatytas baigtinis sąrašas daiktų, kurie gali būti perduodami nuteistajam smulkiuoju paketu, t. y. spauda, vokai, pašto ženklai, rašymo popierius. Detalesnė siuntinių ir smulkiųjų paketų priėmimo tvarka nustatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintuose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 83 punkte detalizuojama, kokie daiktai gali būti perduodami siuntiniu: drabužiai, avalynė, patalynė (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), informacijos laikmena, rankinis arba stalinis laikrodis, taksofono kortelė, spauda, vokai, pašto ženklai ir rašymo popierius. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo tam tikras asmeninių teisių suvaržymas yra sąlygotas paties pareiškėjo neteisėtos veikos ir yra neišvengiamas.

12. Dėl atsisakymo pareiškėją perkelti iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų į Vilniaus pataisos namus, Kalėjimų departamentas paaiškino, kad Vilniaus pataisos namai, gavę informacijos, kad Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namuose planuojama atlikti statybos ir remonto darbus, kuriuos gali atlikti bausmę atliekantys asmenys, turintys statybininkų kvalifikaciją ar praktinių įgūdžių, vykdydami savo pareigą, numatytą BVK 125 straipsnyje „Nuteistųjų įtraukimas į darbą“, pasiūlė Vilniaus pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems vykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namus dirbti. Pareiškėjas raštiškai sutiko su pasiūlymu, ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. NN-362 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“, atsižvelgiant į 2018 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus pataisos namų išvadą Nr. 14-1793 „Dėl nuteistųjų perkėlimo iš Vilniaus pataisos namų į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namus“ (suderinta 2018 m. rugsėjo 7 d. su Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namais), pareiškėjas buvo perkeltas į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namus.

13. Taisyklėse nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti tabako gaminius ir reikmenų, išskyrus nepilnamečius ir asmenis, laikomus nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Pareiškėjas su Taisyklėmis buvo supažindintas pasirašytinai. Pareiškėjas, kaip aktyviai savo teises ginantis asmuo, žinantis bausmių atlikimą reglamentuojančius teisės aktus, prieš sutikdamas būti perkeltam iš Vilniaus pataisos namų į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namus, galėjo ir privalėjo įvertinti Taisyklių nuostatą dėl tabako gaminių įsigijimo ir turėjimo ir savo galimybės ilgesį laiką išbūti be jų. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad tabako gaminių neturėjimas sukėlė jam nežmoniškas fizinės ir dvasinės kančias turėtų būti vertinami kritiškai. 2018 m. spalio 14 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktorių su prašymu perkelti jį į Vilniaus pataisos namus, šį savo prašymą motyvavo neturėjimu galimybės įsigyti tabako gaminių. 2018 m. spalio 26 d. Kalėjimų departamentui buvo pateikta Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų su Vilniaus pataisos namų suderinta išvada Nr. 24-2184 dėl nuteistųjų perkėlimo iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų į Vilniaus pataisos namus. Išvadoje konstatuota, kad Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namai neturi galimybės sudaryti sąlygas rūkantiesiems įsigyti ir turėti tabako gaminių, todėl, atsižvelgiant į jų prašymus buvo siūloma perkelti nuteistuosius į Vilniaus pataisos namus. Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. NN-411 pareiškėjas buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės dėl neteisėtų Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų veiksmų, dėl kurių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

16. Teismas nustatė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namai 2018 m. rugsėjo 24 d. gavo registruotą laišką, adresuotą pareiškėjui. Pareiškėjui informacijos laikmena bei taksofono kortelės buvo siųstos smulkiuoju paketu, t. y. voke. Atsižvelgiant į tai, kad BVK 95 straipsnyje aiškiai reglamentuota, jog smulkiuoju paketu gali būti perduodama spauda, vokai, pašto ženklai ir rašymo popierius, o informacinė laikmena ir taksofono kortelė gali būti perduodama siuntiniu (Taisyklių 83 punktas), teismas priėjo išvadą, kad Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų administracija pagrįstai neperdavė pareiškėjui naudotis paštu voke atsiųstų informacijos laikmenos ir taksofono kortelių ir juos perdavė saugoti į Ūkio skyriaus sandėlį. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal BVK 73 straipsnį paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu. Byloje esantys įrodymai (pareiškėjo telefoninių pokalbių apskaitos kortelė) patvirtina, kad pareiškėjas šia savo teise pasinaudojo, kadangi laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas savo artimiesiems skambino 2 kartus. Pareiškėjas skunde teigė, kad jam taip pat nebuvo duota informacijos laikmena, kurioje buvo pareiškėjo artimųjų nuotraukos, tačiau nenurodė, kokią neturtinę žalą dėl tokių įkalinimo įstaigos veiksmų jis patyrė. Taigi, teismas darė išvadą, kad Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namai, neduodami pareiškėjui voke siųstų informacijos laikmenos ir taksofono kortelių (3 vnt.), pareiškėjo teisių nepažeidė

17. Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturinę žalą jis patyrė dėl to, jog laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namuose negalėjo įsigyti tabako ir jo gaminių. BVK 110 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose.

Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas numatytas Taisyklių 18 priede, kurio 4.7–4.8 papunkčiuose nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus nepilnamečius ir asmenis, laikomus nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, leidžiama įsigyti ir turėti tabako gaminius ir reikmenis (pypkę, popierius, filtrus), vienkartinius žiebtuvėlius, degtukus. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, šio Įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui.

To paties įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, to paties straipsnio 5 dalies nuostata nustato, jog Lietuvos Respublikoje draudžiama asmenims iki 18 metų rūkyti (vartoti) tabako gaminius ar jų turėti. Teismas pažymėjo, kad nors Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namuose nėra nei švietimo, nei įstaiga, kurioje teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, tačiau yra specifinė įstaiga, kurioje bausmę atlieka nepilnamečiai, todėl joje taikomi reikalavimai skiriasi nuo reikalavimų kitose įkalinimo įstaigose.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pats pateikė prašymą tolimesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti perkelti jį į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namus. Be to, kaip byloje nustatyta, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktorius parengė 2018 m. spalio 26 d. išvadą, kurioje, atsižvelgdamas į nuteistųjų prašymus, kuriuose teigiama, kad Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namuose jiems nėra sudarytos sąlygos įsigyti ir vartoti tabako gaminius, pateikė siūlymą nuteistuosius (tame tarpe ir pareiškėją) perkelti iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų į Vilniaus pataisos namus.

Kalėjimų departamento direktorius, vadovaudamasis, be kita ko, Išvada, 2018 m. lapkričio 5 d., priėmė nutarimą pareiškėją perkelti iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų į Vilniaus pataisos namus. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, į minėtą teisinį reglamentavimą, kad tabako gaminiai ir jų reikmenys asmenims, laikomiems nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, nėra leidžiami, pareiškėjo argumentai, kad jo teisės buvo pažeistos dėl to, jog jis, būdamas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namuose negalėjo įsigyti tabako gaminių, kaip nurodė teismas, yra nepagrįsti.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu taip pat nebuvo pažeistos.

18. Pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodė, kad Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktorius, gavęs pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į Vilniaus pataisos namus, turėjo teikti Kalėjimų departamentui teikimą, o ne minėtą prašymą svarstyti pats. BVK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje; perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais.

Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius; nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą reglamentuoja Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 „Dėl Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).

Aprašo 3 nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos perkelti į kitą leidžiama. Aprašo 3.2 papunktyje nustatyta, kad dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje šia tvarka: kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuotą išvadą, kuri turi būti suderinta su priimančiąja įstaiga (3.2.1.); išvadą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas (3.2.2.); patvirtintos išvados dėl nuteistojo perkėlimo pagrindu priimamas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimas perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą (3.2.3.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriui 2018 m. rugsėjo 19 d. pateikė prašymą perkelti (grąžinti) pareiškėją iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų į Vilniaus pataisos namus. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktorius 2018 m. spalio 26 d. parengė išvadą Nr. 24-2184 „Dėl nuteistųjų perkėlimo iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų“. Kalėjimų departamento direktorius, vadovaudamasis BVK 69 straipsniu, Aprašo 3.2 papunkčiu bei Išvada, nutarė pareiškėją perkelti iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų į Vilniaus pataisos namus tęsti bausmės atlikimo.

Taigi, teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog teisės aktais nustatyta tvarka pareiškėją perkeliant iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų į Vilniaus pataisos namus nebuvo pažeista.

19. Teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyti atsakovės atstovo neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Nenustatęs Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sąlygų, pareiškėjo skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

III. 20. Pareiškėjas J. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi.

21. Pareiškėjas pažymi, kad dėl jam neperduotų 2018 m. rugsėjo 26 d. pašto siuntiniu atsiųstų taksofono kortelių (3 vnt.), USB laikmenos, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai pažeidė Taisyklių 83 punktą, BVK 3 straipsnio 3 dalį, BVK 110 straipsnio 3 dalį ir 69 straipsnį, nesilaikė teismų praktikos, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. įsiteisėjusio sprendimo administracinėje byloje Nr. I-5337-815/2016, pažeidė Konvencijos 3 straipsnį. Pareiškėjas paaiškina, kad dėl atsakovo neteistų veiksmų patyrė nežmoniškas fizines bei vidines kančias, nepakenčiamus skausmus, išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimus, emocinę bei dvasinę depresiją, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo skundą. Teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų, teismų praktikos, kitų teisės aktų, todėl teismo sprendimas turi būti naikinamas, o pareiškėjo skundas, pateiktas pirmosios instancijos teismui, tenkinamas visa apimtimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog iš pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 27 d. buvo paimtos jo artimųjų paštu voke siųstos telefono kortelės ir USB laikmena. Taisyklių (negalioja nuo 2020 m. sausio 22 d.) 83 punkte įtvirtinta, kad nuteistiesiems, kurie neturi teisės gauti perduodamų siuntinių, atnešti perduodami siuntiniai nepriimami. Nuteistųjų gauti siuntiniai ir smulkieji paketai apskaitomi Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų apskaitos kortelėje (3 priedas). Siuntiniu gali būti perduoti šie daiktai: drabužiai, avalynė, patalynė (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), informacijos laikmena, rankinis arba stalinis laikrodis, taksofono kortelė, spauda, vokai, pašto ženklai ir rašymo popierius. Nagrinėjamu atveju, iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas gavo registruotą laišką, t. y. smulkųjį paketą, kuriame buvo taksofono kortelės ir informacinė laikmena. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BVK 95 straipsnio 5 dalį smulkiuoju paketu gali būti perduodama spauda, vokai, pašto ženklai ir rašymo popierius. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui taksofono kortelės ir informacinė laikmena galėjo būti perduodama tik siuntiniu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai, neperduodami pareiškėjui voke siųstų informacijos laikmenos ir taksofono kortelių (3 vnt.), pareiškėjo teisių nepažeidė.

25. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl nesudarymo galimybės Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namuose įsigyti tabako gaminių buvo pažeista BVK 110 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 3 dalis ir Konvencijos 3 straipsnis, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad tabako gaminiai ir jų reikmenys asmenims, laikomiems nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, nėra leidžiami, pareiškėjo argumentai, kad jo teisės buvo pažeistos dėl to, jog jis, būdamas nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namuose negalėjo įsigyti tabako gaminių, yra nepagrįsti.

26. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl atsisakymo perkelti pareiškėją iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namų, teisėjų kolegija pažymi, kad iš Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinių skundų teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

27. Taigi šioje byloje pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes nėra nustatyti neteisėti atsakovo atstovo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namų neteisėti veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, todėl pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Arūnas Sutkevičius