0ea67aa2-9327-4fba-b46e-ea2f95409472 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

        Administracinė byla Nr. I-453-342/2010

Proceso Nr. 3-63-3-00277-2010-4

                   Teismo procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74

                                  Bylos kategorija 1.12 (S)

Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.K. praÅ¡ymÄ atsakovui Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinei gelbėjimo valdybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenimsÂ

- Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl neišmokėtų priedų ir priemokų prie pareiginės algos dalies priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė :

pareiÅ¡kėjas V.K. į teismÄ kreipėsi praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo priteisti neiÅ¡mokėtÄ priedų ir priemokų prie pareiginės algos dalį – 1 701,18 Lt už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio

1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Â

Nurodo, kad dirba Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus vyresniuoju specialistu, turi vidaus tarnybos majoro laipsnį. Pažymi, jog ginčo laikotarpiu už atliktas pareigas jam nebuvo sumokėtas priklausantis darbo užmokestis, kadangi buvo ribojama priedų ir priemokų dalis (remiantis Valstybės tarnybos įstatymo

23 straipsnio 2 dalimi iÅ¡mokama priemokų ir priedų dalis negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos). Teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

PareiÅ¡kėjas V.K. į teismo į teismo posėdį neatvyko. 2010 m. birželio 4 d. teisme gautas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant ir neprieÅ¡tarauja, jog sprendimo vykdymas bÅ«tų atidėtas metų laikotarpiui. (b.l. 17). PareiÅ¡kėjas tinkamai informuotas apie posėdžio vietÄ ir laikÄ (b.l. 18).

 Atsakovas Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepimu (b.l. 11-12) sutinka su pareiškėjo prašymo reikalavimais. Pažymi, kad atsakovas, kaip įstatymus vykdančioji institucija, pareiškėjui darbo

užmokesčio dalį už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ naktį ir Å¡venčių dienomis nesumokėjo

vykdydama galiojusias Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas. Atsakovas neginčija Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatų ir pripažįsta, kad taikant iki 2008-12-31 galiojusias Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatas, pareiÅ¡kėjui už atliktas pareigas buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis. PraÅ¡o teismo taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pateikimo teismui dienos bei metams atidėti sprendimo vykdymÄ dėl sunkios valstybės finansinės padėties. Atsakovas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ (b.l. 19), atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Tretieji suinteresuoti asmenys - PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsiliepimų į praÅ¡ymÄ nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Tretieji suinteresuoti asmenys tinkama informuoti apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ (b.l. 20,21).

Byla nagrinėjama pareiškėjui, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Prašymas tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Å ioje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., kuri buvo neiÅ¡mokėta taikant Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, ribojančiÄ priedų ir priemokų sumÄ (ne daugiau kaip 70 procentų). Vidaus tarnybos

pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus (23-26 straipsnių nuostatos), kurios, remiantis Valstybės

tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad V.K. dirbo statutiniu valstybės tarnautoju Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus vyresniuoju specialistu. Atsakovo pateiktomis pažymomis apie priskaičiuotÄ darbo užmokestį (b.l. 8; 13) nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kėjui dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbÄ iÅ¡ viso nesumokėta 1 701,18 Lt. Ginčo dėl teismui teikiamų pažymų duomenų teisingumo ar darbo laiko apskaitos nėra, todėl teismas Å¡ių pažymų duomenimis vadovaujasi nekvestionuodamas jų turinio.

             Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija Nr. IX-856) 25 ir 26 straipsniuose numatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai ir priemokos ir nurodytas priedų

ir priemokų sÄ raÅ¡as. Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija)

numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49,

50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 221,

481, 501 straipsniais įstatymu (įstatymo redakcija 2007 m. birželio 7 d. Nr. X-1175, 2007-06-07 Žin., 2007, Nr. 69-2723)

buvo pakeistas ir papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Å¡io Ä®statymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies

(2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos ) atitikties

Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m.

balandžio 23 d. redakcija; 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismo nutarime konstatuota, kad negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai. Todėl ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nesant nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ maksimaliÄ mokėtinÄ ribÄ , pažeistos Konstitucijos nuostatos. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Vadinasi, pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio

1 dalį, ir konstitucinį teisinės valstybės principÄ Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje „Darbo užmokestis“, kuris vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams buvo taikomas be iÅ¡lygų, turėjo bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymoÂ

23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ .

Taigi, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , už šį darbÄ nebÅ«tų mokama, bÅ«tų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus. Teisingu atlyginimu už darbÄ , kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio

23 d. įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175

redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo išmokėta, sumokėjimas (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m.

birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A622-1735/2010). PareiÅ¡kėjas pagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl piniginės iÅ¡mokos priteisimo, nes kitokio teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų galima teisingai atlyginti už atliktÄ darbÄ , nėra nustatyta. LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartimi konstatavo, jog ta aplinkybė, kad mokant pareigÅ«nui darbo užmokestį, Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime nurodyta apimtimi nebuvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, neužkerta kelio pareigÅ«nui reikalauti, kad už atliktÄ darbÄ jam bÅ«tų teisingai atlyginta.

Vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis, konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi iÅ¡ pateiktos pažymos apie pareiÅ¡kėjui mokėtÄ darbo užmokestį, matyti, kad buvo taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytų priedų ir priemokų ribojimas.

Dėl senaties termino taikymo

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja termino per kurį turi bÅ«ti pareikÅ¡tas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, todėl valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ar socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytas bendras trejų metų senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, jeigu Darbo kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminių. Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nenumatyta. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis sudaro įstatyminį pagrindÄ pareikÅ¡tiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ . Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Å i norma nustato naikinamÄ jį terminÄ , kurį virÅ¡ijantis valstybės tarnautojui nesumokėtas darbo užmokestis negali bÅ«ti priteisiamas.

IÅ¡ pateiktų pažymų apie darbo užmokestį matyti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos nesumokėjus jam priklausančių priedų ir priemokų, taikant Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytÄ ribojimÄ â€“ nuo 2007 m. balandžio mėn. Teismui reikalavimas įpareigoti atsakovÄ iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. teisme pareikÅ¡tas 2010 m. balandžio 29 d., todėl laikytina, kad nepraleistas kreipimosi į teismÄ senaties terminas. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu ir pateiktomis pažymomis apie darbo užmokestį V.K. už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. priskaityta priedų ir priemokų suma –

1 701,18 Lt, kuri taikant ribojusias priedų ir priemokų mokėjimÄ nuostatas nebuvo iÅ¡mokėta ir nėra duomenų, kad buvo kitaip kompensuota už atliktÄ darbÄ , todėl Å¡i suma priteistina.Â

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio

4 dalį neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti sprendimo įvykdymo terminÄ .

             Kreipimasis į teismÄ teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismÄ kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio

4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neiÅ¡nyksta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004; A1-638/2005, „Administracinių teismų praktika“ Nr.8, p. 316-329).

Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui yra iÅ¡nykęs, todėl atsakovas įpareigojamas pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis reglamentuoja sprendimų vykdymÄ . Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti. Atsakovas praÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ vienerių metų laikotarpiui, pareiÅ¡kėjas 2010 m. birželio 4 d. praÅ¡yme nurodo, jog neprieÅ¡tarauja dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr.2-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkiÄ Lietuvos valstybės turtinę padėtį pagrindu nusprendė sprendimo vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose bÅ«tų formuojama vieninga linkme (prieÅ¡ingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principÄ ), bylose dėl atlyginimo skirtumo

priteisimo sprendimo vykdymÄ atidėjo vieneriems metams (2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-812/2009,

2010 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-57/2010 ir kt.). Teismas pripažįsta, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualūs nagrinėjamai bylai, todėl atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis).

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjo prašymas priteisti neišmokėto darbo užmokesčio dalį tenkintinas visiškai, priteisiant 1 701,18 Lt

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, n u s p r e n d ž i a:

pareiÅ¡kėjo V.K. praÅ¡ymÄ tenkinti. Â

PareiÅ¡kėjui V.K. priteisti iÅ¡ atsakovo Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos 1 701,18 (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus aÅ¡tuonis litus ir aÅ¡tuoniolika centų) už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neiÅ¡skaičiuoti).

Atidėti sprendimo vykdymÄ vienerių metų laikotarpiui.

Sprendimas per

14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                               Aušrelė Mažrimienė