0ea65be3-1db4-4521-95e4-e33a9cc172c5 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-391-280-2022 Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00578-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 17 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Ritos Dambrauskaitės, Dalios Pranckienės ir Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

B. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-265-1056/2022 pagal ieÅ¡kovės L. B. ieÅ¡kinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo atsakovui V. B., iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pakeisti 2020 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9057-1056/2020 nustatytÄ atsakovo V. B. ir nepilnamečio sÅ«naus E. B., bendravimo tvarkÄ , nurodant, kad atsakovas:

1. V. B. kiekvieno mėnesio pirmo savaitgalio Å¡eÅ¡tadienį pasiima sÅ«nų E. B. iÅ¡ L. B. gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir gražina jį tÄ pačiÄ dienÄ L. B. nuo 13.00 val. iki 13.30 val.

2. V. B. kiekvieno mėnesio trečiÄ savaitgalio Å¡eÅ¡tadienį pasiima sÅ«nų E. B. iÅ¡ L. B. gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir gražina jį tÄ pačiÄ dienÄ L. B. nuo 13.00 val. iki 13.30 val.

3. Jeigu viena iÅ¡ Å alių dėl objektyvių aplinkybių negalės sutartu laiku įvykdyti nustatytos bendravimo tvarkos, tai Å¡alis kuri negali to įvykdyti privalo informuoti kitÄ Å¡alį ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 kalendorines dienas. Å iuo atveju nustatyta bendravimo tvarka galios kitÄ savaitgalį.

2. Nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. sprendimu Å¡alių santuoka buvo nutraukta, nepilnamečio vaiko E. B. gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove, taip pat nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su vaiku. Å iuo metu ieÅ¡kovei ir atsakovui nepavyksta susitarti dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, buvo kreiptasi dėl mediacijos, tačiau sudaryti taikos sutarties nepavyko. Nustatant bendravimo tvarkÄ atsižvelgtina, kad vaikas yra beveik 3 metų amžiaus, turi savo dienos rėžimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2022 m. kovo 24 d. sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies. Teismas pakeitė Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2020 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9057-1056/2020, patvirtintÄ santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl V. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. B. tvarkos ir iÅ¡dėstė jÄ taip: BENDRAVIMO TVARKA PEREINAMUOJU LAIKOTARPIU 1) Nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu tėvas V. B. du kartus per mėnesį su sÅ«numi E. B. 4 (keturis) kartus iÅ¡ eilės bendrauja: 1.1 Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus žaidimų kambaryje arba VÅ¡Ä® Pasvalio socialinių paslaugų centre, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui nurodytu laiku ir vietoje (ne trumpiau nei 1 val). 1.2 Visa vieno bendravimo trukmė – ne trumpesnė nei 3 val.

Likusiu laiku (ne trumpiau nei 2 val.) V. B. su sÅ«numi bendrauja nebedalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui ieÅ¡kovės gyvenamoje vietoje ar kitoje sutartoje vietoje Pasvalyje ar Pasvalio rajone. 1.3 Suderinti bendravimo su sÅ«numi laikÄ ir vietÄ Ä¯pareigojama ieÅ¡kovė L. B. ne vėliau kaip per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir per tris dienas apie bÅ«simÄ vizitÄ privalo praneÅ¡ti atsakovui V. B., bet kokiomis elektroninio ryÅ¡io priemonėmis (skambučiu, SMS žinute, elektroniniu paÅ¡tu ir kt.).

IeÅ¡kovė L. B. privalo užtikrinti, kad nepilnametis vaikas atvyktų į suderintÄ vietÄ bendravimui su tėvu.

2) L. B. ir V. B. privalo nekonfliktuoti vienas su kitu ir neigiamai neatsiliepti vienas apie kitÄ , neigiamai nereaguoti vienas į kitÄ , vaikui esant Å¡alia, nei Å¡alims esant kartu, nei nesant vienai iÅ¡ Å¡alių.

3) Pereinamuoju laikotarpiu V. B. kasdien bendrauja su sÅ«numi E. B. ryÅ¡io priemonėmis – vaizdo skambučiu (ne trumpesnės kaip 5 minučių trukmės) nuo 19.00 val. iki. 19.30 val. Vaiko motina privalo užtikrinti, kad vaikas bÅ«tų pasiekiamas ryÅ¡io priemonėmis ir tėvui nebÅ«tų trukdoma bendrauti ryÅ¡io priemonėmis – vaizdo skambučiu su vaiku kiekvienÄ dienÄ nuo 19.00 val. iki. 19.30 val. BENDRAVIMO TVARKA 4) Pasibaigus pereinamojo laikotarpio terminui, nustatoma tokia V. B. bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi E. B. tvarka: 4.1.

V. B. kiekvieno mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio Å¡eÅ¡tadienį pasiima sÅ«nų E. B. iÅ¡ L. B. gyvenamosios vietos nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir gražina jį L. B. kitÄ dienÄ â€“ sekmadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val. 4.2. V. B. turi teisę paimti sÅ«nų E. B. ir kitu papildomu laiku, ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi kalendorines dienas informavęs (telefonu, SMS žinute) L. B., iÅ¡ sÅ«naus gyvenamosios vietos ir parsivežęs į savo gyvenamuosius namus, nepertraukiamai bendrauti ne trumpesniam kaip 2 dienų laikotarpiui su nakvyne.

5) Nelyginiais metais V. B. su sÅ«numi praleidžia: 5.1 Å¡v. Velykas, pasiimdamas sÅ«nų pirmÄ Å¡v. Velykų dienÄ iki 11.00 val. iÅ¡ ieÅ¡kovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į ieÅ¡kovės gyvenamÄ vietÄ ar kitÄ Å¡alių sutartÄ vietÄ antrÄ Å¡v. Velykų dienÄ iki 20.00 val.; 5.2 Å¡v. Kalėdas, pasiimdamas sÅ«nų gruodžio 26 d. iki 11.00 val. iÅ¡ ieÅ¡kovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grÄ Å¾indamas į ieÅ¡kovės gyvenamÄ vietÄ ar kitÄ Å¡alių sutartÄ vietÄ gruodžio 27 d. iki 20.00 val.;

6) Lyginiais metais V. B. su sÅ«numi praleidžia: 6.1 Å¡v. Velykas, pasiimdamas sÅ«nų antrÄ Å¡v. Velykų dienÄ iki 11.00 val. iÅ¡ ieÅ¡kovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų į ieÅ¡kovės gyvenamÄ vietÄ ar kitÄ Å¡alių sutartÄ vietÄ kitÄ dienÄ iki 20.00 val.; 6.2 Å¡v. Kūčias, pasiimdamas sÅ«nų gruodžio 24 d. iki 11.00 val. iÅ¡ ieÅ¡kovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grÄ Å¾indamas sÅ«nų gruodžio 26 d. iki 20.00 val. į ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitÄ Å¡alių sutartÄ vietÄ .

7) Per Tėvo dienÄ atsakovas pasiima sÅ«nų iÅ¡ ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos ar kitos su ieÅ¡kove sutartos vietos tėvo dienos iÅ¡vakarėse iki 18.00 val. arba Tėvo dienÄ iki 10.00 val. ir grÄ Å¾ina sÅ«nų į ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitÄ Å¡alių sutartÄ vietÄ Tėvo dienÄ iki 20.00 val.;

8) Vasaros atostogų metu atsakovas su sÅ«numi nepertraukiamai praleidžia ne mažiau kaip 10 dienų. Apie konkretų laikÄ Å¡alys raÅ¡tiÅ¡kai sutaria prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki numatomo bendravimo pradžios.

9) V. B. kasdien bendrauja su sÅ«numi E. B. ryÅ¡io priemonėmis – vaizdo skambučiu (ne trumpesnės kaip 5 minučių trukmės) nuo 19.00 val. iki. 19.30 val. Vaiko motina privalo užtikrinti, kad vaikas bÅ«tų pasiekiamas ryÅ¡io priemonėmis ir tėvui nebÅ«tų trukdoma bendrauti ryÅ¡io priemonėmis – vaizdo skambučiu su vaiku kiekvienÄ dienÄ nuo 19.00 val. iki. 19.30 val.

10) Vaiko tėvas privalo užtikrinti, kad vaiko buvimo pas tėvÄ metu, vaikas bÅ«tų pasiekiamas ryÅ¡io priemonėmis (telefonu) ir buvimo pas tėvÄ metu vaikui bÅ«tų netrukdoma bendrauti ryÅ¡io priemonėmis su motina.

11) Vaiko mama L. B. įsipareigoja netrukdyti sūnui E. B. bendrauti ir atostogauti su sūnaus tėvu V. B..

12) L. B. ir V. B. privalo nekonfliktuoti vienas su kitu ir neigiamai neatsiliepti vienas apie kitÄ , neigiamai nereaguoti vienas į kitÄ vaikui esant Å¡alia, nei Å¡alims esant kartu, nei nesant vienai iÅ¡ Å¡alių.

13) Pasikeitus vaiko tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, vaiko ugdymo įstaigai, vaiko tėvai privalo nedelsdami informuoti vienas kitÄ , praneÅ¡dami naujus kontaktinius duomenis.

14) Tais atvejais, kai bÅ«tina nukrypti nuo Å¡ioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos (pvz., vaiko liga, kitos nenumatytos aplinkybės), suinteresuotas tėvas ar motina, paaiÅ¡kėjus tokioms aplinkybėms, praneÅ¡a ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 dienÄ kitam iÅ¡ tėvų ryÅ¡io priemonėmis (telefonu, SMS žinute) bei suderina, kuriuo kitu metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytÄ ir neiÅ¡naudotÄ laikÄ .

4. Teismas nustatė, kad nepilnametis E. B., gimęs (duomenys neskelbtini) yra Å¡alių sÅ«nus. Å alims nutraukus santuokÄ Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2020 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9057-1056/2020, buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria susitarta dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sÅ«numi tvarka. Sutartyje numatyta:

1. Å alys susitaria visais atvejais spręsdamos klausimus dėl Vaiko atsižvelgti į Vaiko pageidavimus ir interesus. Å alys susitaria, kad nei viena nedarys kitai jokių kliūčių bendrauti su Vaiku, dalyvauti jo auklėjime. Å alys lygiai atsako už Vaiko auklėjimÄ ir vystymÄ si, Å¡vietimÄ , privalo rÅ«pintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, užtikrinti jo teises ir teisėtus interesus. Abu tėvai turi lygias teises VaikÄ lankyti auklėjimo ir Å¡vietimo įstaigose, domėtis jo mokymo rezultatais.

2. Tėtis V. B. turi teisę ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ kalendorinę dienÄ informavęs (telefonu, sms žinute, elektroniniu paÅ¡tu) L. B., bendrauti su Vaiku Vaiko gyvenamojoje vietoje ne mažiau kaip 2-3 val., 3. Mama L. B. netrukdys ir leis susitarus su tėčiu V. B., jam pasiimti pas save į namus sÅ«nų E. B. ne trumpesniam kaip 2 dienų laikotarpiui su nakvyne.

5. Teismas vadovavosi nuostatomis, reglamentuojančiomis skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgė į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus. Pažymėjo, kad tėvų tarpusavio konfliktai negali pažeisti jų nepilnamečio vaiko teisių ir interesų, sprendė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodyta ir teismo posėdžio metu patikslinta siÅ«loma bendravimo tvarka su sÅ«numi E. B., joje padarius tam tikrus papildymus bei pakeitimus, atitinka vaiko interesus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

6. Teismas vertino atsakovo argumentus, kad ieškovės prašoma tvarka jam yra nepatogi, jis gyvena toli nuo sūnaus ir kelionė pas jį jam trunka apie 3,5 val., jis negali skirti laiko du savaitgalius kelionėms bendrauti su sūnumi. Jo prašoma paskirti tvarka yra tokia:

1. Tėtis V. B. turi teisę pasiimti VaikÄ , ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ kalendorinę dienÄ informavęs (telefonu, sms žinute, elektroniniu paÅ¡tu) L. B., iÅ¡ Vaiko gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo ne mažiau kaip 2-3 val., atsižvelgiant į Vaiko dienos režimÄ .

2. Vaiko mama L. B. įsipareigoja netrukdyti Vaikui E. B. bendrauti ir atostogauti su Vaiko tėvu V. B..

3. Dėl didelio gyvenamojo atstumo tarp Vaiko tėvų gyvenamųjų vietų, tėtis V. B. pasiėmęs vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos į savo gyvenamuosius namus turi jį parvežti atgal. Taip pat, Vaiko mama L. B. turi atvežti VaikÄ Ä¯ tėvo gyvenamuosius namus arba atvažiuoti jo pasiimti. Dėl vaiko paėmimo ir parvežimo Å¡alys susitaria ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ kalendorinę dienÄ informavęs (telefonu, sms žinute, elektroniniu paÅ¡tu).

4. Vaiko tėvai įsipareigoja užtikrinti Vaiko bendravimÄ su abiejų tėvų seneliais ir giminaičiais.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčas kilo dėl atsakovo bendravimo su vaiku iÅ¡sivežant vaikÄ Ä¯ atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad sÅ«nus nepažįsta atsakovo, atsakovas su sÅ«numi bendrauja labai mažai, todėl vaikui sukeliamas didelis stresas jį iÅ¡vežant į atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡Ä , kad nepilnametis sÅ«nus E. B. lanko psichologės konsultacijas. Atsakovas pripažino, kad bendrauti telefonu su sÅ«numi nenori dėl užgaulaus ieÅ¡kovės elgesio, su sÅ«numi matosi retai, nes gyvena toli ir atvažiuoti iki sÅ«naus gyvenamosios vietos trunka 3,5 val., to daryti du savaitgalius per mėnesį jis nenori, pasiimant sÅ«nų Å¡is verkia, nenori iÅ¡siskirti su motina.

Bylos nagrinėjimo metu su sÅ«numi matėsi tik vienÄ kartÄ , prieÅ¡ Å¡v. Kalėdas, o tai reiÅ¡kia, kad tarp vaiko ir tėvo emocinio ryÅ¡io iÅ¡ esmės nėra/arba jis yra labai silpnas, todėl teismas pripažino, jog tikslinga nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį. Kadangi yra susiklosčiusi ilgÄ laikÄ trunkanti vaiko interesams prieÅ¡taraujanti situacija, kad Å¡alių nepilnametis vaikas ilgÄ laikÄ nebendrauja su tėvu, teismas pripažino, jog Å¡iuo metu maksimalus ieÅ¡kovo bendravimas su vaiku, nėra galimas.

8. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, dienos rėžimÄ , nutrÅ«kusius ryÅ¡ius tarp vaiko ir tėvo, sprendė, kad turi bÅ«ti nustatomas pereinamais laikotarpis, siekiant, kad tėvo kasdienis bendravimas su vaiku taptų kuo glaudesnis ir atsirastų artimesnis tėvo ir vaiko ryÅ¡ys. Teismas nustatė pereinamÄ jį laikotarpį, kuris, apibrėžtinas ne laiko tarpu, o tėvo ir vaiko susitikimų skaičiumi bei periodiÅ¡kumu, kad bÅ«tų užtikrintas ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku susitikimų pastovumas ir tęstinumas bei siektinas teigiamas rezultatas – atkurtas atsakovo ryÅ¡ys su vaiku.

Nurodė, kad pirmiausia reikėtų tuos ryÅ¡ius atkurti, o tai padaryti padėtų specialistas (socialinis darbuotojas ar psichologas) neutralioje aplinkoje. Kadangi Å¡alių tarpusavio santykiai yra konfliktiÅ¡ki, užkertant keliÄ konfliktinėms situacijoms atsirasti, teismas nepilnamečio motinos siÅ«lomÄ bendravimo tvarkÄ koregavo. Nustatė tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kad sÅ«nus bendrautų su tėvu daugiau, ir tik praėjus daugiau laiko, atkÅ«rus jų ryšį tėvas galėtų jį pasiimti į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Teismas sprendė, kad bÅ«tina nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį, tačiau pasitelkiant atitinkamÄ specialistÄ (socialinį darbuotojÄ ar psichologÄ ), susitikimai turėtų vykti Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus žaidimų kambaryje arba VÅ¡Ä® Pasvalio socialinių paslaugų centre (paprastai skiriant Å¡eimai atvejo vadybÄ susitikimai su psichologu vyksta Å¡eimos krizių centre). Teismas sprendė, kad yra tikslinga nustatyti, jog tėvas su sÅ«numi turėtų bendrauti neutralioje aplinkoje, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui ne mažiau nei 4 kartus.

Teismo vertinimu, pradžioje bÅ«tina užtikrinti vaikui saugumo jausmÄ bÅ«nant su tėvu, susitikimai turėtų vykti du kartus per mėnesį dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui nurodytu laiku ir vietoje. Suderinti bendravimo su sÅ«numi laikÄ ir vietÄ turėtų atsakovas ir prieÅ¡ tris dienas apie bÅ«simÄ vizitÄ praneÅ¡ti L. B., kuri privalo pristatyti nepilnametį vaikÄ matymuisi su tėvu, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui, nurodytÄ dienÄ ir valandÄ . Nors atsakovas siekia, kad bendravimas su vaiku vyktų jo gyvenamojoje vietoje ir ilgam laikui, nori, kad ieÅ¡kovė atvežtų vaikÄ jam, atsakovė nurodė, kad neturi galimybės vežti vaikÄ atsakovui, kad jis gali bendrauti su vaiku ir vaiko gyvenamojoje vietoje.

Teismas vertino, jog atsakovas siekia, kad bendravimo tvarka būtų patogi jam, tačiau reikia nepamiršti nepilnamečio vaiko interesų ir bendravimo tvarka, visų pirma, turi būti patogiausia vaikui, bet ne tėvui. Todėl pereinamuoju laikotarpiu susitikimai su vaiku turi vykti Pasvalio mieste.

9. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, į tai, kad ieÅ¡kovė pritarė atsakovo siÅ«lomai jo ir nepilnamečio sÅ«naus bendravimo tvarkai jį pasiimant į atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , kai sÅ«nus atkurs ryšį su tėvu, bei į tai, kad bendrauti su tėvu yra vaiko teisė ir tėvai turi pareigÄ Å¡iÄ teisę užtikrinti ir sudaryti sÄ lygas vaikui patogiu metu susitikti su tėvu, teismas nustatė atitinkamai atsakovo ir nepilnamečio sÅ«naus bendravimo tvarkÄ po pereinamojo laikotarpio. Kadangi ieÅ¡kovės ir atsakovo reikalavimai yra patenkinti iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos paliktos kiekvienai Å¡aliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu atsakovas V. B. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2022 m. kovo 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ bei nustatyti bendravimo tvarkÄ arba perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 1183 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

11. PraÅ¡o priėmus naujÄ sprendimÄ nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ :

1. Tėtis V. B. turi teisę pasiimti VaikÄ , ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ kalendorinę dienÄ informavęs (telefonu, sms žinute, elektroniniu paÅ¡tu) L. B., iÅ¡ Vaiko gyvenamosios vietos ir parsivežęs į savo gyvenamuosius namus, nepertraukiamai bendrauti ne trumpesniam kaip 2 dienų laikotarpiui su nakvyne.

2. Vaiko mama L. B. įsipareigoja netrukdyti Vaikui E. B. bendrauti ir atostogauti su Vaiko tėvu V. B., kurios vasaros metu gali trukti iki keturiolikos dienų.

3. Dėl didelio gyvenamojo atstumo tarp Vaiko tėvų gyvenamųjų vietų, tėtis V. B. pasiėmęs VaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar kitos tarp Å¡alių sutartos vietos į savo gyvenamuosius namus, mama L. B. turi jį atvykti jo pasiimti ir parvežti atgal. Taip pat, Vaiko mama L. B. atvežusi VaikÄ Ä¯ tėvo gyvenamuosius namus ar iki Å¡alių sutartos vietos, tėvas V. B. turi jį parvežti namo į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Dėl vaiko paėmimo ir parvežimo Å¡alys susitaria ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ kalendorinę dienÄ informavę vienÄ kitÄ (telefonu, sms žinute, elektroniniu paÅ¡tu);

4. Å venčių laikotarpiu, tokių kaip Å¡v. Velykos, Å¡v. Kūčios ir Å¡v. Kalėdos, konkrečios bendravimo tvarkos nėra nusistatoma, tačiau Å¡alys, ne vėliau nei prieÅ¡ tris dienas, vienÄ kitÄ informuoja (telefonu, sms žinute, elektroniniu paÅ¡tu) dėl laiko ir dienos, kada praleidžia su sÅ«numi aptartas Å¡ventes.

5. V. B. kasdien gali bendrauti su sūnumi E. B. ryšio priemonėmis - vaizdo skambučiu nuo 19.00 val. Vaiko motina privalo užtikrinti, kad vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis ir tėvui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio su vaiku.

6. Pasikeitus vaiko tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, vaiko ugdymo įstaigai, vaiko tėvai privalo nedelsdami informuoti vienas kitÄ , praneÅ¡dami naujus kontaktinius duomenis.

7. Tais atvejais, kai bÅ«tina nukrypti nuo Å¡ioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkas (pvz., vaiko liga, kitos nenumatytos aplinkybės), suinteresuotas tėvas ar motina, paaiÅ¡kėjus tokioms aplinkybėms, praneÅ¡a ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 dienÄ kitam iÅ¡ tėvų ryÅ¡io priemonėmis (telefonu, SMS žinute) bei suderina, kuriuo kitu metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytÄ ir neiÅ¡naudotÄ laikÄ 12. Nurodo, kad po santuokos nutraukimo atsakovas, turėdamas laisvo laiko nuo darbų, dažnai lankydavo savo vaikÄ jo gyvenamojoje vietoje, jį pasiimdavo bent po vienÄ ar du kartus į mėnesį, kai suderindavo su darbu, vaikas pas atsakovÄ praleisdavo ir dvi savaites, pasiimdavo jį savaitgaliais į savo tėviÅ¡kę.

IeÅ¡kovė pradėjo nesilaikyti numatytos bendravimo tvarkos po to, kai atsakovas negalėdavo atvykti dažnai pasimatyti su vaiku dėl įtempto darbo grafiko, taip pat pradėjo teisminius ginčus siekdama nutolinti vaikÄ nuo tėvo. Atsakovui su ieÅ¡kove pradėjo nepavykti susitarti dėl vaiko paėmimo pagal sutartÄ bendravimo tvarkÄ , nes ieÅ¡kovė nenurodydama tikslių aplinkybių, leisdavo bendrauti su vaiku tik vaiko gyvenamojoje vietoje, kai ji pati to norėdavo. Nustatant bendravimo tvarkÄ pereinamuoju laikotarpiu nebuvo atsižvelgta į atsakovo galimybes.

Atsakovas dirba per du darbus, t.y. dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojui mechanizacijai ir vykdo individualiÄ veiklÄ , darbų specifika yra nepastovi, todėl sunku prisitaikyti prie nustatomos bendravimo tvarkos, ieÅ¡kovės norų, ypač darbymečiu. Pereinamasis laikotarpis atsakovui nėra bÅ«tinas, nes jis iki teisminių procesų su vaiku bendraudavo, vaikas savo tėvÄ pažinojo ir pažįsta dabar, ryÅ¡ys nėra nutrÅ«kęs. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai vertino tik motinos požiÅ«rį į jos pačios praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarkÄ , o su tėvu atskirai susisiekta nebuvo, todėl toks vertinimas yra nesÄ Å¾iningas.

Atsakovui sudėtinga ir neekonomiÅ¡ka važiuoti pas vaikÄ kas antrÄ savaitgalį, kadangi kelionė pasimatyti su vaiku trunka apie 3,5 val. į vienÄ pusę, todėl tikslingiau vaikÄ pasiimti pas save ilgesniam laikotarpiui, pvz. visam savaitgaliui nors kartÄ per mėnesį, kartu atostogauti vasaros metu. Atsakovas nori atvažiuoti pas vaikÄ iÅ¡ anksto suderinęs ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ dienÄ , pasiimant vaikÄ visam savaitgaliui 1 kartÄ per mėnesį, t.y. penktadienį pasiima, sekmadienį grÄ Å¾ina bei sudarant galimybę laisvai bendrauti.

Taip pat, pasiimti per atostogas bent dviem savaitėm. Tai svarbu yra ne tik vaikui iÅ¡saugant ryÅ¡ius ir toliau juos palaikant su tėvu, bet ir vykstant pas tėvÄ Ä¯ jo gyvenamuosius namus, kuriuose vaikas bendrautų su senele. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovė pareikÅ¡ ieÅ¡kinį, kuriuo sieks apriboti tėvo valdžiÄ , jeigu atsakovas nesilaikys nustatytos tvarkos, t.y. neatvyks dažniau nei vienÄ kartÄ Ä¯ mėnesį lankyti ar pasiimti vaiko.

13. Teigia, kad tėvų teisės yra lygios, tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ribojimas. Atsakovas nurodė, kad su vaiku iki teisminių procesų, kol ieÅ¡kovė laikydavosi nustatytos bendravimo tvarkos (prasidėjus teismams uždraudė vaikÄ duoti), jis matėsi su juo ir bendraudavo, pasiimdavo bent po vienÄ ar du kartus į mėnesį, kai suderindavo su darbu, net vaikas pas atsakovÄ praleisdavo ir dvi savaites, ir savaitę, bei pasiimdavo jį savaitgaliais į savo tėviÅ¡kę.

Tačiau teismas nepagrįstai ir galimai Å¡aliÅ¡kai, vadovaudamasis pateikta iÅ¡vada ir ieÅ¡kovės argumentais, nurodė, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu su sÅ«numi matėsi tik vienÄ kartÄ , prieÅ¡ Å¡v. Kalėdas, o tai reiÅ¡kia, kad tarp vaiko ir tėvo emocinio ryÅ¡io iÅ¡ esmės nėra/arba jis yra labai silpnas, todėl tikslinga nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį. Atsakovo elgesys nėra konfliktiÅ¡kas, su vaiku jis bendrauja gražiai, vaikui nekelia žalos, atsakovas su vaiku bendraudavo, leido laikÄ su juo, jo ir vaiko ryÅ¡iai nėra nutrÅ«kę, tačiau į tai neatsižvelgta.

Atsakovas nurodė, jog ieÅ¡kovė drausdavo bendrauti su vaiku, jį pasiimti iÅ¡ jo gyvenamosios vietos. IeÅ¡kovė, augindama Å¡alių vaikÄ , skiepija jam neigiamÄ poveikį, kuris pasireiÅ¡kia vaiko jautrumu. Vaikui nesant nutolusiam nuo tėvo, bendravimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu turi bÅ«ti panaikinta.

14. Pažymi, kad atsakovas niekada nesiekė nusistatyti bendravimo tvarkos, kuri bÅ«tų patogiausia tik jam, visada siekia užtikrinti vaiko interesus ir lÅ«kesčius, tačiau esant dideliam darbo krÅ«viui, atsakovas neiÅ¡gali bendrauti su vaiku, tiek kiek reikalauja ieÅ¡kovė (galimai siekia sugriauti vaiko su tėvu santykius dėl nepasisekusios santuokos). Nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ , turėtų bÅ«ti numatytas laikas (trukmė ir dažnumas), susitikimų vieta ir trukmė. Atsakovas nurodė, kad pas vaikÄ atvykti ir jį pasiimti gali tik kartÄ per mėnesį, tačiau neatsisako, o kaip tik nori, bendrauti ir kitais bÅ«dais, tai telefoninių ryÅ¡ių priemonėmis su vaizdu.

Kadangi atsakovas daug dirba, kas teikia finansinį stabilumÄ , taip pat užtikrina ir vaiko interesus, kadangi teikia iÅ¡laikymÄ , todėl bÅ«tų sÄ Å¾ininga, esant tėvų teisėms lygioms, jog ieÅ¡kovė atvežtų ar atvyktų pasiimti vaiko iÅ¡ atsakovo gyvenamosios vietos, kai atsakovas vaikÄ savaitgaliui pasiimtų pas save. Teismas nesivadovavo CK 1.2. straipsnio 1 dalimi (Å¡alių nelaikė lygiateisiÅ¡komis) ir 1.5 straipsnio 4 dalimi (nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais), todėl priėmė palankų sprendimÄ ieÅ¡kovės naudai, nors iÅ¡dėstyti argumentai ir motyvai sako kÄ kitÄ .

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė L. B. praÅ¡o jo netenkinti, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teigia, kad atsakovas nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl netinka nustatytas pereinamasis laikotarpis ir kodėl jis negali pasibaigus pereinamajam laikotarpiui pasiimti nepilnametį sÅ«nų kiekvieno mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio Å¡eÅ¡tadienį iÅ¡ ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos nuo 9.00 iki 10.00 val. ir gražinti jį IeÅ¡kovei kitÄ dienÄ - sekmadienį nuo 18.00 iki 20.00 val.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad jam tokia bendravimo tvarka netinka, nes jis daug dirba ir gyvena toli, tačiau tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su vaiku. Susitikimai tik kartÄ Ä¯ mėnesį nepadės atkurti Å¡iuo metu nutrÅ«kusio ryÅ¡io su vaiku. Atsakovas per du mėnesius nuo teismo tik vienÄ kartÄ SMS žinute pasiteiravo ieÅ¡kovės kaip vaikui sekasi. Teismui patenkinus skundÄ ir leidus be pereinamojo laikotarpio apeliantui bendrauti su vaiku, vaikÄ iÅ¡sivežant jis patirs dar didesnę traukÄ , nes ryÅ¡ys Å¡iuo metu yra nutrÅ«kęs, o apeliantas nededa jokių pastangų jį atkurti.

Teismo nustatytomis tvarkos sÄ lygomis atsakovas turi pakankamai maksimalias sÄ lygas bendrauti su nepilnamečiu vaiku, jeigu tik jomis naudotųsi visa apimtimi. Nėra aiÅ¡ku, kaip siÅ«loma jo tvarka geriau užtikrins vaiko bendravimÄ su tėvu, dėl bendravimo vienÄ kartÄ per mėnesį, o ne du kartus. Pereinamojo laikotarpio nustatymÄ lėmė ir apelianto elgesys, nes jis nebuvo aktyvus, siekdamas atkurti jo ir vaiko bendravimÄ po santuokos nutraukimo. Apeliantas pripažįsta, kad vaiko ryÅ¡ys su juo (tėvu) yra susilpnėjęs. Jis nepateikė argumentų, kodėl nustatyta tvarka neatitinka vaiko interesų.

16. Nurodo, kad tėvai neturi siekti nustatyti tokios bendravimo su vaiku tvarkos, kuri bÅ«tų patogi vienam iÅ¡ tėvų, perkelti bendravimo užtikrinimo pareigos iÅ¡imtinai kitam tėvui. Apelianto praÅ¡oma nustatyti tvarka orientuota į jam patogiÄ bendravimo tvarkÄ , ji nėra konkreti. Å alys tarpusavyje nesutaria pakankamai ilgÄ laikÄ , joms nepavyksta tarpusavyje suderinti susitikimų laiko, todėl turi bÅ«ti nustatyta konkreti bendravimo tvarka, prieÅ¡ingu atveju, ji bus neįgyvendinama. Å iuo metu bÅ«tina nustatyti konkrečiÄ savaitės dienÄ ir bendravimo laikÄ , Å¡ventinių dienų bendravimo tvarkÄ .

Kadangi vaikas su apeliantu bijo pasilikti, jaučiasi nesaugiai, bÅ«tina nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, įvertinus institucijos iÅ¡vadÄ , aplinkybę, kad vaikas lankosi pas psichologÄ , teismo nustatyta bendravimo tvarka užtikrina vaiko pastovų lavinimosi ir poilsio rėžimÄ , nusistovėjusį gyvenimo ritmÄ , labiau atitinka vaiko interesus bei nepažeidžia Å¡alių interesų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu sÅ«numi, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

19. Nors apeliantas nurodo argumentus, kad galimai teismas buvo šališkai, su tuo sutikti nėra pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019).

Taigi, aplinkybė, kad Å¡ioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino kitaip, nei vertintų pats atsakovas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ . Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ar turėjo suformuotÄ iÅ¡ankstinę nuomonę dėl byloje vertinamų teisinių santykių ir nagrinėto klausimo, o deklaratyvÅ«s apelianto teiginiai ir pasvarstymai vertintini kaip jo subjektyvi nuomonė.

20. Byloje nustatyta, kad Å¡alims nutraukus santuokÄ Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2020 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9057-1056/2020, buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria susitarta dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sÅ«numi tvarka. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl Å¡ios tvarkos pakeitimo, susitarus su tėčiu V. B., numatant, jog atsakovas su vaiku bendraus 2 Å¡eÅ¡tadienius per mėnesį iki 3,5 valandos, be nakvynės, taip pat numatant informavimo apie negalėjimÄ vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos tvarkÄ .

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , kad norėtų su vaiku bendrauti ilgiau, pasiimti jį į savo namus ne trumpesniam kaip 2 dienų laikotarpiui su nakvyne, kartu praleisti atostogas, bendrauti nuotoliniu bÅ«du, numatyti, kaip vaikas bus pasiimamas iÅ¡ gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inamas į jÄ , kokia bus informavimo tvarka. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ turėtų bÅ«ti numatyta, kad „Tėtis V. B. turi teisę pasiimti VaikÄ , ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ kalendorinę dienÄ informavęs (telefonu, sms žinute, elektroniniu paÅ¡tu) L.

B., iÅ¡ Vaiko gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo ne mažiau kaip 2-3 val., atsižvelgiant į Vaiko dienos režimÄ â€œ, taip pat „Tėtis V. B. turi teisę paimti VaikÄ , ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ kalendorinę dienÄ informavęs (telefonu, sms žinute, elektroniniu paÅ¡tu) L. B., iÅ¡ Vaiko gyvenamosios vietos ir parsivežęs į savo gyvenamuosius namus, nepertraukiamai bendrauti ne trumpesniam kaip 2 dienų laikotarpiui su nakvyne“. Taip pat atsakovas norėjo įtraukti papildomus punktus:

„Vaiko mama L. B. įsipareigoja netrukdyti Vaikui E. B. bendrauti ir atostogauti su Vaiko tėvu V. B..“, „Dėl didelio gyvenamojo atstumo tarp Vaiko tėvų gyvenamųjų vietų, tėtis V. B. pasiėmęs vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos į savo gyvenamuosius namus turi jį parvežti atgal. Taip pat, Vaiko mama L. B. turi atvežti VaikÄ Ä¯ tėvo gyvenamuosius namus arba atvažiuoti jo pasiimti. Dėl vaiko paėmimo ir parvežimo Å¡alys susitaria ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ kalendorinę dienÄ informavęs (telefonu, sms žinute, elektroniniu paÅ¡tu)“, „Vaiko tėvai įsipareigoja užtikrinti Vaiko bendravimÄ su abiejų tėvų seneliais ir giminaičiais“.

Pirmosios instancijos teismas nustatė bendravimo tvarkÄ pereinamuoju laikotarpiu ir jam pasibaigus.

21. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė bendravimo tvarkÄ pereinamuoju laikotarpiu, kadangi toks nėra reikalingas, nes apeliantas iki teisminių procesų su vaiku bendraudavo, pasiimdavo pas save savaitgaliais, kelias savaites, vaikas savo tėvÄ pažinojo ir pažįsta dabar, ryÅ¡ys nėra nutrÅ«kęs. Be to, nebuvo atsižvelgta į atsakovo galimybes, nes jis dirba dvejose darbovietėse, sunku prisitaikyti prie nustatomos bendravimo tvarkos. Teigia, kad galimai Å¡aliÅ¡kai, vadovaudamasis pateikta iÅ¡vada ir ieÅ¡kovės argumentais, nurodė, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu su sÅ«numi matėsi tik vienÄ kartÄ , prieÅ¡ Å¡v. Kalėdas, o tai reiÅ¡kia, kad tarp vaiko ir tėvo emocinio ryÅ¡io iÅ¡ esmės nėra/arba jis yra labai silpnas, todėl tikslinga nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį.

22. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.) Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d., 2 d.). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti.

23. Formuodamas teismų praktikÄ , nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarkÄ , kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaikÄ principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarkÄ reiÅ¡kia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku, neturi bÅ«ti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, bÅ«do, sÄ lygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1176/203 civilinėje byloje). Minimalaus bendravimas pateisinamas, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iÅ¡ tėvų traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiÅ«rai (2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

24. Teisėjų kolegija pastebi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusi su tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo tvarkos nustatymo principais, yra gausi ir iÅ¡plėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 3 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, plėtodamas kasacinio teismo praktikÄ , iÅ¡skyrė Å¡iuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryÅ¡io su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymÄ ;

3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus;

4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi bÅ«ti užtikrintas netiesioginis, per tarpininkÄ ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko Å¡eiminių ryÅ¡ių palaikymas;

5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ , turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) Å¡iuo metu gali bÅ«ti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje;

6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės bÅ«ti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas iÅ¡reiÅ¡kia kategoriÅ¡kÄ prieÅ¡iÅ¡kumÄ bendrauti su tėvu (motina), turi bÅ«ti stengiamasi nustatyti tokio prieÅ¡iÅ¡kumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims paÅ¡alinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimÄ su vaiku per tarpininkÄ );

7) vaikai patiria emocinę žalÄ ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymÄ , todėl teismas turi siekti iÅ¡laikyti tinkamÄ pusiausvyrÄ tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti. Pažymėtina, kad teismas nustatinėja bendravimo tvarkÄ tokiÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ . 25.

Teisėjų kolegija, vertindama pereinamojo laikotarpio nustatymo pagrįstumÄ , pažymi, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimÄ su vaiku nėra absoliuti ir Å¡ioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių (žr. (duomenys neskelbtini), no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57; (duomenys neskelbtini), par. 185). Nagrinėjant peticijas itin konfliktiÅ¡kų Å¡eimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliÅ«tis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotÄ Ä¯ geriausius vaiko interesus, turi praeiti Å¡iek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryÅ¡ių su vaiku atkÅ«rimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų;

šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. (duomenys neskelbtini), no. 13589/07, 10 January 2012). Nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika reiškia, kad pereinamojo laikotarpio nustatymas tam tikrais atvejais yra galimas.

26. Atsakant į apeliacinio skundo argumentÄ , pažymėtina, kad pereinamojo laikotarpio nustatymÄ lėmė bylos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino ieÅ¡kovės teiginius, kad mažametis sÅ«nus nepažįsta atsakovo, atsakovas su sÅ«numi bendrauja labai mažai, todėl vaikui sukeliamas didelis stresas jį iÅ¡vežant į atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Taip pat ir atsakovas pripažino, kad bendrauti telefonu su sÅ«numi nenori dėl užgaulaus ieÅ¡kovės elgesio, su sÅ«numi matosi retai, nes gyvena toli ir atvažiuoti iki sÅ«naus gyvenamosios vietos trunka 3,5 val., to daryti du savaitgalius per mėnesį jis nenori, pasiimant sÅ«nų Å¡is verkia, nenori iÅ¡siskirti su motina.

27. Byloje yra (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as, kad nepilnametis sÅ«nus E. B. lanko psichologės konsultacijas. Nors apeliantas nesutinka su iÅ¡vada, jog bylos nagrinėjimo metu su sÅ«numi matėsi tik vienÄ kartÄ , prieÅ¡ Å¡v. Kalėdas, tačiau pats nenurodo, kaip dažnai siekė pasimatyti su sÅ«numi, kiek kartų susitiko bylos nagrinėjimo metu ar po sprendimo priėmimo. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad dažnai atsakovas nenusiteikęs su sÅ«numi susitikti, nes jo darbo grafikas įtemptas, reikia toli važiuoti, užtektų pasiimti vaikÄ 1 kartÄ per mėnesį ilgesniam laikui, t.y., kad pačiam atsakovui bÅ«tų patogiau.

Apeliantas pats nurodo, jog negalėdavo atvykti dažnai pasimatyti su vaiku dėl įtempto darbo grafiko, iki teisminių ginčų vaikÄ pasiimdavo po vienÄ ar du kartus į mėnesį, kai suderindavo su darbu, dėl to ilgainiui kilo konfliktai su ieÅ¡kove, reikalavimai bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas 2021 m. birželio 4 d. atsakovas kreipėsi į Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, nurodė, kad vaiko motina nebeleidžia jam susitikti su vaiku, iÅ¡sivežti jį į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , dėl ko Å¡eimai buvo inicijuota atvejo vadyba, 2021 m. birželio 23 d.

Panevėžio socialinių paslaugų centre vyko L. B. šeimos Atvejo vadybos posėdis, kuriame pats atsakovas nedalyvavo vėlgi nurodydamas, kad turi darbo ir yra užimtas.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, natÅ«ralu, kad atsakovui retai bendraujant su tokio amžiaus vaiku (Å¡iuo metu jam yra beveik 4 metai), jo ir sÅ«naus tarpusavio ryÅ¡ys susilpnėjo, vaikas atprato bÅ«ti ilgÄ laikÄ su tėčiu. Pastebėtina, kad iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje taip pat laikėsi pozicijos, jog bendravimas su tėvu turėtų vykti palaipsniui, pirmiausia atsižvelgtina į vaiko interesus, t. y. tokia tvarka neturi bÅ«ti žalinga, neturi daryti įtakos jo lavinimuisi ir kitų poreikių tenkinimui. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pakankamai ilgai vaikas tėčio nematė, atsižvelgiant į vaiko, amžių, raidÄ , ir nors atsakovas yra tėvas, vaikui jis yra dėdė ir svetimas žmogus, pritarė psichologų rekomendacijoms, kad reikalingas adaptacijos laikotarpis, kad vaikui nebÅ«tų keliamas stresas, reikia su sÅ«numi turėti ryšį ir kurti jį, o ne paimti iÅ¡vežti vaikÄ iÅ¡ jam saugios aplinkos.

29. Byloje nėra nustatytos aplinkybės, kad atsakovas konfliktuotų su vaiku, darytų jam žalÄ , tačiau siekiant sustiprinti tėčio ir vaiko ryÅ¡ius bei atkurti iÅ¡ dalies nutrÅ«kusį bendravimÄ byloje buvo tikslinga nustatyti bendravimo tvarkÄ perinamuoju laikotarpiu, nustatant, kad tėtis du kartus per mėnesį su sÅ«numi 4 kartus iÅ¡ eilės bendrauja Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus žaidimų kambaryje arba VÅ¡Ä® Pasvalio socialinių paslaugų centre, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui nurodytu laiku ir vietoje (ne trumpiau nei 1 val.), o likusiu laiku (ne trumpiau nei 2 val.) su sÅ«numi bendrauja nebedalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui ieÅ¡kovės gyvenamoje vietoje ar kitoje sutartoje vietoje Pasvalyje ar Pasvalio rajone, taip pat atsakovas su sÅ«numi kasdien bendrauja ryÅ¡io priemonėmis – vaizdo skambučiu (ne trumpesnės kaip 5 minučių trukmės) nuo 19.00 val. iki. 19.30 val.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad Å¡alių nepilnamečiui vaikui ilgÄ laikÄ nebendraujant su tėvu, Å¡iuo metu maksimalus jo bendravimas su vaiku nėra galimas. Kadangi vaikas atitolęs tuo tėčio, susitikimo pradžioje bÅ«tina įveikti vaiko nenorÄ susitikti su tėvu, užtikrinti jam saugumo jausmÄ bÅ«nant su tėvu, todėl susitikimai turėtų vykti neutralioje aplinkoje, dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui, vėliau, vaikus apsipratus, susitikimai vyktų be Å¡ių specialistų pagalbos gyvenamoje vietoje ar kitoje sutartoje vietoje.

Atsakovas, norėdamas bendrauti su vaiku, turi realias galimybes, atsižvelgdamas į savo užimtumÄ , du kartus per mėnesį (net nenustačius konkrečių dienų), bent 3 valandoms susitikti su sÅ«numi, kad bÅ«tų atkurtas tarp jo ir sÅ«naus susilpnėjęs tarpusavio ryÅ¡ys, kasdienis bendravimas su vaiku taptų kuo glaudesnis ir atsirastų artimesnis tėvo ir vaiko ryÅ¡ys, kad vėliau, po pereinamojo laikotarpio, bendravimas vyktų sklandžiau bei ilgesnį laiko tarpÄ , nekeltų vaikui įtampos, nesaugumo jausmo.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas pereinamÄ jį laikotarpį, pirmosios instancijos teismas, kompleksiÅ¡kai įvertinęs visas anksčiau nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, o kartu ir vadovaudamasis tiek tarptautine, tiek nacionaline teismų praktika dėl minimalaus ir maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku nustatymo, nagrinėjamu atveju iÅ¡laikė tinkamÄ pusiausvyrÄ tarp bÅ«tinumo užtikrinti vaiko interesus, kurie yra prioritetiniai, iÅ¡ vienos pusės ir skyrium gyvenančio tėvo teisės bendrauti su vaiku, kurti ir puoselėti tarpusavio ryšį iÅ¡ kitos pusės. Verta pažymėti ir tai, kad tam, kad bÅ«tų užtikrintas sklandus bendravimas pereinamojo laikotarpio metu, motina turi netrukdyti tėvo ir sÅ«naus bendravimui, aiÅ¡kinti sÅ«nui tokio bendravimo svarbÄ , skatinti sÅ«nų bendrauti su tėvu, tėvas taip pat turi dėti pastangas, kad sÅ«nus norėtų bendrauti su juo.

Å alims sÄ Å¾iningai vykdant teismo sprendimÄ , abiem tėvams siekiant vaikų ir tėvo ryÅ¡ių stiprinimo, geranoriÅ¡kai sprendžiant visus sprendimo vykdymo eigoje iÅ¡kylančius klausimus, neabejotinas vaiko interesų užtikrinimas.

31. Teismas, kai pasibaigs pereinamasis laikotarpis, nustatė naujÄ bendravimo tvarkÄ konkrečiai nurodydamas, kad atsakovas kiekvieno mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio Å¡eÅ¡tadienį tam tikru laiku pasiima sÅ«nų iÅ¡ ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos ir gražina jį L. B. kitÄ dienÄ â€“ sekmadienį, taip pat jis turi teisę paimti sÅ«nų ir kitu papildomu laiku nepertraukiamai bendrauti ne trumpesniam kaip 2 dienų laikotarpiui su nakvyne. Taip pat nustatyta, kad vasaros atostogų metu atsakovas su sÅ«numi nepertraukiamai praleidžia ne mažiau kaip 10 dienų, nurodyta, kada kuri Å¡alis su vaiku Å¡venčia Å¡ventes.

Atsakovas teigia, kad jam sudėtinga ir neekonomiÅ¡ka važiuoti pas vaikÄ kas antrÄ savaitgalį, kadangi kelionė pasimatyti su vaiku trunka apie 3,5 val. į vienÄ pusę, todėl tikslingiau vaikÄ pasiimti pas save ilgesniam laikotarpiui, pvz. visam savaitgaliui nors kartÄ per mėnesį, kartu atostogauti vasaros metu. Atsakovas nori atvažiuoti pas vaikÄ iÅ¡ anksto suderinęs ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ dienÄ , pasiimant vaikÄ visam savaitgaliui 1 kartÄ per mėnesį, t.y. penktadienį pasiima, sekmadienį grÄ Å¾ina bei sudarant galimybę laisvai bendrauti.

Taip pat, pasiimti per atostogas bent dviem savaitėm, praleisti su sūnumi šventes.

32. Pastebėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde praÅ¡ydamas nustatyti jo nurodomÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , siekia, kad jam bÅ«tų sudarytos galimybės laisvai spręsti (turėtų teisę), kada jis pasiims vaikÄ ne trumpesniam kaip 2 dienų laikotarpiui, kad atostogos su vaiku galėtų trukti iki 14 dienų, Å¡venčių laikotarpyje su sÅ«numi jis susitiktų dėl to atskirai susitaręs su ieÅ¡kove. Atsakovas pageidautų, kad dėl savo teisės pasiimti vaikÄ galėtų informuoti ieÅ¡kovę ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 kalendorinę dienÄ , dėl bendravimo Å¡venčių dienomis – ne vėliau kaip prieÅ¡ tris dienas, kada Å¡alys turėtų susitarti dėl nekonkrečios trukmės vasaros atostogų nenurodoma visai.

Pripažintina, kad tokia tvarka bÅ«tų nekonkreti, neatitiktų nei vaiko, nei jo motinos interesų, kadangi tai trukdytų iÅ¡ anksto planuoti vaiko ir tėčio susitikimų laikÄ , retas susitikimų skaičius (apeliantas nurodo ketinantis bendrauti su vaiku tik 1 kartÄ per mėnesį), lemtų, kad tėčio ir vaiko ryÅ¡ys ateityje susilpnės, taip pat ieÅ¡kovė negalėtų planuoti iÅ¡ anksto savaitgalių, ar vaikas lankys vasaros metu darželį, stovyklas.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi Å¡alys tarpusavyje konfliktuoja, byloje buvo pagrindas aiÅ¡kiai nustatyti, kokiu metu ir kiek laiko atsakovas bendrauja su savo sÅ«numi, taip pat numatyti konkretų laikotarpį, kiek atsakovas laiko praleidžia atostogų su vaiku, kaip dėl to iÅ¡ anksto (raÅ¡tu, prieÅ¡ mėnesį) susitariama. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo tvarkÄ pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, sudarė galimybes atsakovui vaikÄ pasiimti į savo gyvenamuosius namus nepertraukiamam bendravimui ne trumpesniam kaip 2 dienų laikotarpiui su nakvyne, o įvertinus 4.1, 4.2 p. nuostatas bÅ«tų galima Å¡alims susiderinti, jog tėtis mažiausiai 2 kartus per mėnesį, t.y. pirmos ir trečios savaičių penktadieniais vaikÄ pasiimtų iki sekmadienio vakaro. Tokiu atveju bÅ«tų užtikrintas produktyvesnis, ilgesnis atsakovo bendravimas su vaiku, ko jis nurodo siekiantis.

34. Pažymėtina, kad atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su savo sÅ«numi ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis), o bendravimo tvarka pirmiausia turėtų atitikti bÅ«tent vaiko prioritetinius interesus. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad bÅ«tų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad bÅ«tų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rÅ«pintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. Nors atsakovas nurodo daug dirbantis, tačiau turėtų ieÅ¡koti galimybių bendrauti su sÅ«numi daugiau, siekiant su juo užmegzti artimÄ santykį. Be to, įprastai teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ . Šiuo atveju bendravimo su vaiku tvarka, po pereinamojo laikotarpio, bÅ«tent ir yra orientuojama į tai, kad atsakovas pusę savaitgalių, vasaros atostogų, Å¡ventinių dienų praleistų su savo sÅ«numi, t.y. kuo maksimaliau dalyvautų auklėjant vaikÄ .

35. Negalima sutikti su apeliantu, jog bÅ«tų sÄ Å¾ininga, esant tėvų teisėms lygioms, jog ieÅ¡kovė atvežtų ar atvyktų pasiimti vaiko iÅ¡ atsakovo gyvenamosios vietos, kai atsakovas vaikÄ savaitgaliui pasiimtų pas save. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovei ir taip tenka kasdieninė vaiko priežiÅ«ra, todėl įpareigojimas atvežti atsakovui vaikÄ Ä¯ jo namus ar jį pasiimti bÅ«tų perteklinis, jis galimas tik ieÅ¡kovei sutinkant. IeÅ¡kovė nurodė neturinti galimybės vaiko vežioti, o bÅ«tent atsakovas siekia ilgesnio bendravimo su vaiku savo namuose (su nakvyne), be to, nurodo daug dirbantis, taigi, gaunantis pakankamas pajamas padengti kelionės iÅ¡laidas. Todėl manytina, kad bÅ«tent jis turi pasirÅ«pinti vaiko pasiėmimu iÅ¡ gyvenamosios vietos bei grÄ Å¾inimu namo.

36. Pažymėtina, kad teismas nustato tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kokia ji galima pagal esamÄ faktinę situacijÄ . Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tokia galimybė numatyta CK 3.175 straipsnio 3 dalyje, pagal kuriÄ , pasikeitus aplinkybėms, Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rÅ«pintojai) gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Taigi, atsakovas turi galimybę ateityje kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti kitokiÄ laiko, vietos, bÅ«do prasme bendravimo su vaiku tvarkÄ .

37. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino surinktus įrodymus, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir, atmesdamas ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str. 1 d.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

38. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tnetenkinamas, ieÅ¡kovei priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinėje instancijoje. IeÅ¡kovė advokatui už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ sumokėjo 1000 Eur, kai pirmos instancijos teisme už ieÅ¡kinio paruoÅ¡imÄ ir atstovavimÄ teisme patyrė 600 Eur iÅ¡laidų. Todėl ieÅ¡kovei už advokato pagalbÄ priteistina 300 Eur iÅ¡laidų, atsižvelgiant į atsiliepimo turinį, bylos apimtį ir keliamus skunde klausimus ( CPK 93 str. 4 d.) Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2022 m. kovo 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistu. Priteisti ieÅ¡kovei L. B. iÅ¡ atsakovo V. B. 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje. Teisėjai Rita Dambrauskaitė Dalia Pranckienė Laimutė Sankauskaitė