0ea601c6-cd38-4a2d-b9d6-70307efe8f52 · Prienų rajono apylinkės teismas

Civ. byla Nr.Civilinės bylos Nr. e2YT-473-1023/2017Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00293-2017-6Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S) PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 9 d.Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant pareiškėjui P. G. K., jo atstovei advokatei G. M.,suinteresuotam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, P. V.

K., jo atstovei advokatei L. L.,nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovui,suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. G. K. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims P. V. K., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir pagal suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, P. V.

K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims P. G. K., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas P. G. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) 2017 m. gegužės 24 d. patikslintu pareiÅ¡kimu (elektroninės bylos apyraÅ¡o I t., b. l. 118 - 119) praÅ¡o paveldėjimo liudijimo iÅ¡davimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po savo motinos O.

K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti.PareiÅ¡kėjo patikslintas pareiÅ¡kimas grindžiamas tuo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo motina O. K.. Po pareiÅ¡kėjo motinos O. K. mirties liko nekilnojamasis turtas – 1,96 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ä® notarų biurÄ po motinos mirties nesikreipė, nes nuosavybės teisės į sklypÄ motinai buvo atkurtos tik 2004 m. gruodžio 2 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymu.

Po motinos mirties jam liko įvairÅ«s motinos daiktai, baldai, buitinė technika, indai. Å iuo metu naudojasi minėtu sklypu, jame sodina bulves, pjauna žolę, gano gyvulius, tačiau Å¡io sklypo negali įregistruoti, nes neturi paveldėjimo teisės liudijimo.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas P. G. K. prašė jo patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ tenkinti, pateikė teismui pareiÅ¡kimo pripažinimÄ (elektroninės bylos apyraÅ¡o II t., b. l. 45), kuriuo pripažino suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, P. V.

K. 2017 m. birželio 15 d. pareiÅ¡kimÄ . Papildomai nurodė, jog tiek jis tiek brolis P. V. K. po motinos mirties priėmė jos palikimÄ , sutarė žemę pasidalinti pusiau. Nurodė, kad motina mirė (duomenys neskelbtini), jam liko visi motinos asmeniniai daiktai. Jis gyveno (duomenys neskelbtini) bute su žmona, o mama gyveno Å¡alia esančiame bute iki pat mirties. 2004 m. (duomenys neskelbtini) motinai gražino žemę. Jis nuo 2006 m. dirba ir prižiÅ«ri žemę. Å ienavo, sėjo dobilus, laikė karves.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo P. G.

K. atstovė advokatė G. M. prašė pareiÅ¡kėjo patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ tenkinti, jį pagrindė teisiniais argumentais. Sutinka jog po (duomenys neskelbtini) mirusios pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens motinos O. K. jie abu palikimÄ priėmė kartu.Suinteresuotas asmuo, pareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kus reikalavimus, P. V. K. 2017 m. birželio 15 d. pareiÅ¡kimu (elektroninės bylos apyraÅ¡o I t., b. l. 154 - 155) praÅ¡o paveldėjimo liudijimo iÅ¡davimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po savo motinos O.

K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti.Suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, P. V. K. pareiÅ¡kimas grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina O. K.. Po motinos mirties kartu su broliu P. G. K. likusį motinos turtÄ paveldėjo lygiomis dalimis. Po motinos O. K. mirties liko nekilnojamasis turtas – 1,96 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ä® notarų biurÄ po motinos mirties nesikreipė, nes nuosavybės teisės į sklypÄ motinai buvo atkurtos tik 2004 m. gruodžio 2 d.

Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymu. Po motinos mirties jam atiteko motinos televizorius, patalynė, Å¡aldytuvas. Minėto sklypo negali įregistruoti, nes abu su broliu neturi paveldėjimo teisės liudijimo. (duomenys neskelbtini) mirė jų trečias brolis G. J. K., kuris santuokos nebuvo sudaręs ir vaikų neturėjo.Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo P. V. K. prašė jo pareiÅ¡kimÄ tenkinti, pateikė teismui pareiÅ¡kimo pripažinimÄ (elektroninės bylos apyraÅ¡o II t., b. l. 47), kuriuo pripažino pareiÅ¡kėjo patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ .

Nurodė, jog tiek jis tiek brolis P. G. K. po motinos mirties priėmė jos palikimÄ . Sutarė žemę pasidalinti pusiau. Po motinos mirties jam liko motinos Å¡aldytuvas, televizorius, patalynė, žvakės, užtiesalai, skarelės, senovinis veidrodis. Tarp jo su broliu po motinos mirties dėl motinos daiktų pasidalinimo ginčų nekilo, broliui irgi atiteko dalis motinos daiktų, jis pasiėmė tÄ kas liko. 2004 metais motinai atkÅ«rė žemę (duomenys neskelbtini). Jis savo žemės dalį nuomojo Å«kininkui J.

N., kad jam nereikėtų jos tvarkyti, nes toli gyveno.Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens P. V. K. atstovė advokatė L. L. prašė suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimÄ tenkinti, jį pagrindė teisiniais argumentais. Sutinka jog po (duomenys neskelbtini) mirusios pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens motinos O. K. jie abu palikimÄ priėmė kartu.Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai.

Per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ (elektroninės bylos apyraÅ¡o I t., b. l. 32 - 33), kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kimui dėl palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus valdyti nustatymo neprieÅ¡taraus, jeigu teismas nustatys, kad į bylÄ pateiktÄ pakankamai tokių faktų nustatymui reikalingų įrodymų. BylÄ praÅ¡o nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai.

Per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimus (elektroninės bylos apyraÅ¡o I t., b. l. 28 – 31, 130 – 133, 181 -182), kuriuose nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo patenkinimui. PareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai.

Per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimus (elektroninės bylos apyraÅ¡o I t., b. l. 38 -43, 134 – 136, 186 - 188), kuriuose nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo patenkinimui. PareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.Kadangi 2017 m. rugsėjo 20 d. vykusio teismo posėdžio metu tiek pareiÅ¡kėjas P. G.

K., tiek suinteresuotas asmuo P. V. K. žodžiu pripažino vienas kito pareiškimus ir pateikė teismui pareiškimo pripažinimo rašytines formas, surašytini sutrumpinti motyvai (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnio 5 dalis, 443 straipsnis, 448 straipsnis).Pareiškimas tenkintinas. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant iÅ¡vardytų sÄ lygų visetui, galima nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad palikimas gali bÅ«ti priimamas dviem bÅ«dais: kai palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ ir kai palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , o Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimÄ gali priimti jį faktiÅ¡kai pradėję valdyti, arba padavę pareiÅ¡kimÄ notarui dėl palikimo priėmimo, o Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymÄ ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentÄ atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.

Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis civilinio kodekso reglamentavimas numatė palikimo priėmimo bÅ«dÄ â€“ faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens motina O. K. (elektroninės bylos apyraÅ¡o I t., b. l. 7). Paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas (elektroninės bylos apyraÅ¡o I t., b. l. 17, 129). 1,96 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise O.

M. gražintas 2004 m. gruodžio 2 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyraÅ¡o I t., b. l. 10 - 14). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis mirusioji savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturėjo (elektroninės bylos apyraÅ¡o I t., b. l. 15 - 16). PareiÅ¡kėjas ir suinteresuotas asmuo nurodo, jog motinai nuosavybės teise gražintÄ Å¾emę naudojo, ja disponuoja iki Å¡iol, tačiau negali jos įregistruoti, nes neturi paveldėjimo teisės liudijimo.

Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ pareiÅ¡kėjas ir suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad jie tuoj po savo motinos O. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimÄ pagal įstatymÄ pradėdami faktiÅ¡kai jį valdyti. Atsižvelgiant į Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes konstatuotina, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukels pareiÅ¡kėjui ir suinteresuotam asmeniui teisines pasekmes kaip įpėdiniams gaunant paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareiÅ¡kėjas ir suinteresuotas asmuo neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).Pagal nuosekliai formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ priimančio palikimÄ Ä¯pėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, kurie turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ .

Priimdamas palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimÄ priėmė ir iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ .

Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvÅ«s įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės (patalpų remontas, gyvulių priežiÅ«ra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų iÅ¡nuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iÅ¡ nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumÄ â€“ Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį ir įpėdinio elgesį su Å¡iuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to.

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A.

O.) v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos S. V. W. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimÄ aptariamu bÅ«du, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiÅ¡kiantis tokį reikalavimÄ (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamojoje byloje pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes, jog jie tuoj po motinos O. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimÄ pagal įstatymÄ pradėdami faktiÅ¡kai jį valdyti, palaidojo savo motinÄ , naudojosi likusiais daiktais, baldais, buitine technika, elektros bei buities prietaisais, kurie liko po mamos mirties, dirba jai nuosavybės teise sugražintÄ Å¾emę, patvirtino į bylÄ pateikti įrodymai – fotonuotraukos, panaudos sutartys (elektroninės bylos apyraÅ¡o I t., b. l. 159 – 163, II t., b. l. 5 – 6, 30 – 31, 34 – 35, 38 – 39, 42 – 43), liudytojos R.

V. ir liudytojo V. V. paaiÅ¡kinimai, jog jie padėjo P. V. K. dirbti žemę (2017 m. liepos 19 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 58.05 min. – 01.19.00 min. ir 01.19.35 – 01.32.17 min). Tai patvirtino ir liudytojos A. K. paaiÅ¡kinimai, jog po O. K. mirties jos sÅ«nums atiteko mamos daiktai ir jie vėliau naudojosi motinai atkurta žeme (2017 m. liepos 19 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 01.33.40 min. – 02.09.50 min., CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ginčo dėl palikėjo turto nėra. Pateikti įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas P. G.

K. ir suinteresuotas asmuo P. V. K. po motinos O. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties kartu motinos turtÄ valdė, naudojo, prižiÅ«rėjo ir juo rÅ«pinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti palikėjos O. K. turtÄ nuosavybės teise, todėl pareiÅ¡kėjo P. G. K. patikslintas pareiÅ¡kimas ir suinteresuoto asmens P. V. K. pareiÅ¡kimas tenkintini kaip visiÅ¡kai pagrįsti ir įrodyti (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimÄ , sudarantį konkretų paveldimÄ turtÄ , jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylÄ administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

   Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 7,07 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pilnai tenkinus tiek pareiÅ¡kėjo P. G. K. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , tiek suinteresuoto asmens P. V. K. pareiÅ¡kimÄ ir atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjui suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ minėto suinteresuoto asmens, proporcingai jam tenkančiai iÅ¡laidų daliai - 3,54 Eur (CPK 88, 92, 94, 96 straipsniai).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba byloje pateikė pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų 254,17 Eur sumai teikiant teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjui P. V. K. ir praÅ¡o Å¡ias iÅ¡laidas priteisti. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

Nagrinėjamu atveju įvertinus, kad pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens interesai iÅ¡ esmės nebuvo prieÅ¡iÅ¡ki ir abu jie vienas kito pareiÅ¡kimus pripažino, abu pareiÅ¡kimai yra tenkintini, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ nepaskirstytinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo P. G. K. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ ir suinteresuoto asmens P. V.

K. pareiÅ¡kimÄ patenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas P. G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir suinteresuotas asmuo P. V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po savo motinos O. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties kartu pradėdami faktiÅ¡kai jį valdyti.Priteisti valstybei, iÅ¡ suinteresuoto asmens P. V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas, - 3,54 Eur (tris eurus 54 ct).

Nurodyta suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ pasirinktame banke, įmokos kodas: 5660.Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                     Vaida Baumilė