0ea58ed8-e552-4d55-85e3-b6f4ba8f0cdb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdm. byla Nr. I-3005-643/2012 Proceso Nr. 3-61-3-01129-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 11.1., 11.3.,  (S) 11.5.3., 74 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 10 d.Vilnius            Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų RositosPatackienės, Ernesto Spruogio ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai T.

K., jos atstovei advokatei Marinai Paplinskai, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Agnei Vaivadaitei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. K. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus atstovei Jevgenijai Bazarovai,vertėjai Ritai Nasalytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T. K. skundÄ atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K.

K. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,                                                                     n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja T. K. (toliau – ir PareiÅ¡kėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu (tomas I, b. l. 1-3), vėliau su patikslintu skundu (tomas I, b.l. 61-64, tomas II, b.l. 71-73) praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija arba Atsakovas) direktoriaus 2012 m. kovo 13 d.

įsakymÄ Nr.30-534 ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 2 mėnesius nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti T. K. nuosavybės teises į 281,53 kv.m. nacionalizuoto ploto pastatuose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iÅ¡ kurių pastate-gyvenamajame name, pažymėtame plane 2Alž (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nacionalizuoti 248,40 kv.m. ir pastate-gyvenamajame namÄ lAlm (kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) buvo nacionalizuoti 33,13 kv.m.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad jos močiutė M. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė namų valdÄ Vilniuje, buvusioje (duomenys neskelbtini) (dabar- (duomenys neskelbtini)). 2001 m. gruodžio 29 d. PareiÅ¡kėjos motina J. K. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Â - namÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris buvo nacionalizuotas sovietinės okupacijos metu.

Kaip pagrindas nuosavybės teisių atkÅ«rimui praÅ¡yme buvo nurodyta pažyma apie nacionalizuotÄ 1949 m. birželio 10 d. turtÄ . 2002 m. kovo 22d. PareiÅ¡kėjos mama J. K. mirė. 2003 m. birželio 17 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos (toliau – VAVA) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius parengė pažymÄ (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teise patvirtinančių dokumentų, kuria nustatyta, kad PareiÅ¡kėjos motina J. K. turi nuosavybės teisę į 0,087 ha žemės (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2004 m. vasario 21 d. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, kurį T.

K. 2004 m. birželio 25 d. pateikė VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui. Pareiškėjos prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo persiųstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Po bylinėjimosi teismuose dėl praleisto termino atnaujinimo, Pareiškėja 2010 m. gegužės 18 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Praėjus metams, t.y. 2011 m. gegužės 10 d., Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo raštu Nr.A51-14117 (2.13.1.3-TD6) informavo, kad iš pateiktų dokumentų negali nustatyti, kuri šiuo metu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančių pastatų dalis buvo nacionalizuota ir nacionalizacijos metu dokumentuose buvo žymima kaip namų valda (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be to, kad pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kas po M.

M. mirties paveldėjo ir iki pastatų nacionalizacijos valdė pastatus, bei rekomendavo kreiptis į teismÄ dėl Å¡ių juridinių faktų nustatymo. 2011 m. rugsėjo 30 d. PareiÅ¡kėja pateikė Administracijai papildomÄ informacijÄ . 2012 m. kovo 22 d. buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo T. K. buvo atsisakyta atkurti nuosavybės teises į pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , pažymėta plane 2Alž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ , plane pažymėta indeksu lAlm, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Su tokiu Administracijos direktoriaus įsakymu PareiÅ¡kėja nesutinka ir nurodo, kad Atsakovas neatsižvelgė į PareiÅ¡kėjos pateiktÄ papildomÄ informacijÄ . Vilniaus miesto savivaldybė, kaip Å¡ių pastatų savininkė, turi reikalaujamÄ iÅ¡ PareiÅ¡kėjos informacijÄ . Be to, Administracijos reikalavimas nustatyti juridinį faktÄ , kad Å¡iuo metu esantys pastatai adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atitinka pastatus, nacionalizuotus Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1949 m. birželio 14 d. sprendimu Nr.334 ir turėjusius adresÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo principams, nes Vilniaus miesto savivaldybė galinti susipažinti su Å¡io pastato inventorinėmis žiniomis pati.

PareiÅ¡kėja taip pat pažymi, kad Atsakovas piktnaudžiauja teise, nes bÅ«damas gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas, vienÄ iÅ¡ butų name, kuris buvo nacionalizuotas iÅ¡ PareiÅ¡kėjos Å¡eimos, nuomoja PareiÅ¡kėjai kaip socialinį bÅ«stÄ . Nurodo, jog skundžiamas įsakymas pažeidžia PareiÅ¡kėjos teisę atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, kurie buvo nacionalizuoti iÅ¡ jos Å¡eimos, viename iÅ¡ kurių ir po nacionalizacijos (viename iÅ¡ butų) gyveno PareiÅ¡kėjos Å¡eima, o Å¡iuo metu kaip nuomininkė gyvena ir pati PareiÅ¡kėja.     Teismo posėdyje PareiÅ¡kėja ir jos atstovė patikslintÄ skundÄ palaikė iÅ¡ esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

    Atsakovas atsiliepimu į patikslintÄ skundÄ (tomas II, b. l. 82-87) prašė PareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau –AtkÅ«rimo tvarka).

Nurodo, jog skundžiamas Administracijos direktoriaus įsakymas buvo priimtas vadovaujantis šių teisės aktų nuostatomis bei įvertinus visus Pareiškėjos pateiktus dokumentus. Nurodo, jog Pareiškėja neatsižvelgė į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pareiškėjai pateiktus prašymus ir Administracijos direktoriui nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kas pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valdė jų nacionalizacijos metu, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kas paveldėjo M.

M. turtÄ po jos mirties 1948 m. ir valdė iki nacionalizacijos 1949 m. birželio 14 d., duomenų apie visus galimus M. M. turto paveldėtojus bei dokumentų, kad Å¡iuo metu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantys pastatai atitinka pastatus, nacionalizuotus Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1949 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 334 ir turėjusius adresÄ (duomenys neskelbtini), Vilnius, taip pat įrodymų, jog PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl Å¡ių juridinių faktų nustatymo.

Nesant dokumentų, patvirtinančių iÅ¡vardintas aplinkybes, pagrindo teigiamo sprendimo dėl nuosavybės teisių PareiÅ¡kėjai atkÅ«rimo priėmimui Administracijos direktorius neturėjo. Atsakovas taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pagal AtkÅ«rimo įstatymÄ sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į konkretų iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ imperatyviai reikalaujama nustatyti asmenį, nuosavybės teise valdžiusį tÄ nekilnojamÄ jį turtÄ nacionalizacijos momentu.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ PareiÅ¡kėjos Administracijos direktoriui pateiktų dokumentų buvo matyti, kad PareiÅ¡kėjos senelė M. M. mirė 1948 m., t.y. Vilniaus miesto vykdomajam komitetui priimant sprendimÄ dėl namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje nacionalizavimo, jo buvusi savininkė jau buvo mirusi. Tuo tarpu dokumentų, patvirtinančių, kas perėmė, paveldėjo šį turtÄ ir valdė jį nacionalizacijos metu, PareiÅ¡kėja nepateikė. Minėti dokumentai Administracijos direktoriui priimant skundžiamÄ Ä¯sakymÄ buvo bÅ«tini.

Be to, aplinkybė, kad šiuo metu adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, egzistuojantys du pastatai atitinka iki nacionalizacijos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius buvusius pastatus, nebuvo Pareiškėjos patvirtinta neginčijamais įrodymais. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo metu adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, egzistuojančių pastatų bendras naudingas plotas yra 327,81 kv.m, o nacionalizuotų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, pastatų bendras naudingas plotas – 281,53 kv.m., todėl akivaizdu, kad Pareiškėjos pateiktos pastatų vidaus ploto eksplikacijos neįrodo aplinkybės, jog šiuo metu adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius esantys minėti du pastatai atitinka iki nacionalizacijos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvusius pastatus.

Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį – pareiga pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus numatyta bÅ«tent PareiÅ¡kėjai. Todėl Administracija pagrįstai reikalavo PareiÅ¡kėjos kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų nustatytas aukščiau paminėtas juridinis faktas. Atsakovas taip pat nesutinka ir su PareiÅ¡kėjos teiginiu, kad Vilniaus miesto savivaldybė, kaip ginčo pastatų savininkė, pati turi reikalaujamÄ iÅ¡ PareiÅ¡kėjos informacijÄ .

Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklauso tik du butai, iÅ¡ kurių vienas yra nuomojamas PareiÅ¡kėjai. Tuo tarpu PareiÅ¡kėja siekia atkurti nuosavybės teises ne į konkretų butÄ , o į du pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurie Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso, todėl ir jokios informacijos apie juos savivaldybė neturi. PrieÅ¡ingu atveju, jei turėtų - iÅ¡ PareiÅ¡kėjos nereikalautų. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su patikslintu skundu nesutiko iÅ¡ esmės atsiliepime į patikslintÄ skundÄ nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepimuose (tomas I, b. l. 136-138, tomas II, b. l. 92-93) į skundÄ praÅ¡o teismo sprendimÄ nagrinėjamame ginče priimti savo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodo, kad vadovaudamasis PareiÅ¡kėjos pateiktais nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais: Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2003 m. gegužės 19 d. pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. gegužės 16 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo patvirtinta 1937 m. lapkričio 8 d. padėties plano kopija bei giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais, VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius parengė 2003 m. birželio 17 d. pažymÄ dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 170.

Minėtoje pažymoje nurodyta, kad J. K., mirusi 2002 m. kovo 22 d., turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės M. M. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytÄ 0,0887 ha žemės sklypÄ . VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje 2007 m. gegužės 31 d. buvo gautas T. K. praÅ¡ymas dėl buvusios savininkės M. M. valdyto žemės sklypo kartografavimo. VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai atliko 0,0887 ha ploto buvusios savininkės M.

M. žemės sklypo kartografijÄ , kurios metu buvo suraÅ¡ytas 2007 m. birželio 26 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. R17-123. VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. leipos 5 d. raÅ¡tu Nr. S17-100 kartografinės medžiagos kopija buvo persiųsta Vilniaus miesto savivaldybės administracijai su praÅ¡ymu nustatyti ar Å¡i žemė nėra priskirta valstybės iÅ¡perkamai ir yra grÄ Å¾intina.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007 m. lapkričio 12 d. raÅ¡tu Nr. A51-22336-(3.6-PD) informavo VAVA, kad buvusios savininkės M. M. nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Vilnius, teritorija priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, nes užimta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 0-473 suformuotu naudojamo namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypu. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. vasario 10 d. raÅ¡tu Nr. 49SF-(14.49.104.)-2470 informavo PareiÅ¡kėjÄ T.

K. ir trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį K. K., kad pasikeitus AtkÅ«rimo įstatymo reglamentavimui nuo 2012 m. vasario 1 d., pretendentės paveldėtojos gali pakeisti valiÄ ir už mieste turėtÄ valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę praÅ¡yti atlyginti pinigais.Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir paliko skundo tenkinimo ar atmetimo klausimÄ spręsti teismui savo nuožiÅ«ra. Tretysis suinteresuotas asmuo K. K. atsiliepimu (tomas I, b. l. 171-172) į PareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ nurodė, kad palaiko skundo argumentus ir praÅ¡o jį tenkinti.

Nurodo, kad jos ir PareiÅ¡kėjos motina J. K. 2001 m. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ namÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris buvo nacionalizuotas sovietinės okupacijos metu iÅ¡ jos ir PareiÅ¡kėjos senelių M. ir A. M. Nuo 2001 metų, kai buvo pateiktas praÅ¡ymas, nuosavybės teisės taip ir nėra atkurtos. K. K. nuomone, Vilniaus miesto savivaldybė daro viskÄ , kas nuo jos priklauso, kad nacionalizuotas Å¡eimos turtas nebÅ«tų grÄ Å¾intas jai ir jos seseriai.

Nurodo, kad jos sesuo PareiÅ¡kėja T. K. yra pagyvenęs, silpnos sveikatos, mažas pajamas gaunantis žmogus, o dokumentų rinkimas, tam, kad galima bÅ«tų kreiptis į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo, užima daug laiko ir reikalauja nemažai lėšų. K. K. nuomone Vilniaus miesto savivaldybė, kaip Å¡ių pastatų savininkė, pati turi reikalaujamÄ iÅ¡ PareiÅ¡kėjos informacijÄ .Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo K. K. su patikslintu PareiÅ¡kėjos skundu sutiko, jį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad:1949 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto vykdomasis komitetas sprendimu Nr. 334 nacionalizavo namų valdÄ adresu (duomenys neskelbtini), naudingas plotas 281,53 kv.m, savininkė M. M. (tomas II, b. l. 7-8). Pažyma ir 1966 m. IÅ¡vada patvirtina, kad remiantis Miesto vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 334, 1949 m. birželio 10 d. du namai, adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 281,53 buvo nacionalizuoti į valstybinę nuosavybę (tomas I, b. l. 33-36).IÅ¡ Pastato inventorinių žinių matyti, kad buvęs namų adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius pakeistas į naujÄ adresÄ - (duomenys neskelbtini), Vilnius. 1947 m. gruodžio 20 d. pastato valdytojas nurodytas M.

M. (tomas I, b. l. 102-108).2001 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje gautas J. K. praÅ¡ymas atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , namÄ ir žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, priklausiusį jos motinai M. M. (tomas I, b. l. 183).2002 m. kovo 22 d. mirė PareiÅ¡kėjos motina J. K. (tomas I, b. l. 163).2003 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje gautas T. K. praÅ¡ymas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. M. turėtÄ Å¾emę, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, sumokant piniginę kompensacijÄ (tomas I, b. l. 183).2004 m. vasario 27 d.

Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas patvirtina, kad palikėjos J. K. turtÄ lygiomis dalimis paveldėjo dukros T. K. ir K. K. (tomas I, b. l. 163). IÅ¡ 2009 m. gegužės 14 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalis, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai; butas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini) - Vilniaus miesto savivaldybei.

Dėl Å¡io nuomos 2008 m. birželio 3 d. sudaryta nuomos sutartis su T. K. (tomas I, b. l. 43-45, 46-47). Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso ir butas Nr.4, esantis tame pačiamename. Kiti butai Nr. 2, 3, 5, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso privatiems fiziniams asmenims (tomas II, b. l. 29-37).2009 m. liepos 17 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu Nr. I-933-815/2009 tenkino pareiÅ¡kėjos T. K. praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies ir atnaujino terminÄ atkurti nuosavybės teises į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nuosavybės teisę įrodantiems ir giminystės ryšį su buvusiu Å¡ių pastatų bei žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tomas I, b. l. 4-11). 2010 m. balandžio 7 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi Nr. A-63-995/2010 apeliacinį skundÄ atmetė ir paliko nepakeistÄ 2009 m. liepos 17 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ (tomas I, b. l. 12-21).2010 m. gegužės 18 d. PareiÅ¡kėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su praÅ¡ymu dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Pageidaujamas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das - grÄ Å¾inimas natÅ«ra (tomas I, b. l. 22).2011 m. spalio 14 d.

PareiÅ¡kėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises tik į tÄ plotÄ , kuris buvo nacionalizacijos metu. Taip pat nurodo, kad po jos močiutės M. M. mirties name iki nacionalizacijos momento liko gyventi Å¡eimos nariai, o jos (močiutės) sutuoktinis buvo nurodytas kaip buvęs savininkas (tomas I, b. l. 23-24).Vilniaus miesto savivaldybės administracija kelis kartus prašė PareiÅ¡kėjos pateikti papildomus dokumentus, kurie, anot Administracijos, yra reikalingi priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

PareiÅ¡kėjai buvo siunčiami: 2010 m. liepos 19 d. raÅ¡tas Nr. A51-15628(2.13.1.3-TD6), 2010 m. rugsėjo 2 d. raÅ¡tas Nr.A51-18980(2.13.1.3-TD6), 2011 m. gegužės 10 d. raÅ¡tas Nr. A51-14117(2.13.1.3-TD6), 2011 m. lapkričio 23 d. Nr. A51-46480(2.13.1.3-TD6) (tomas II, b.l. 2, 9, 12, 17-18, 21-22).2012 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. 30-534 atsisakė atkurti nuosavybės teises pilietei T. K.. Tokį sprendimÄ direktorius priėmė vadovaudamasis AtkÅ«rimo įstatymo bei šį įstatymÄ Ä¯gyvendinančios tvarkos nuostatomis, taip pat atsižvelgė į tai, kad PareiÅ¡kėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kas pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valdė jų nacionalizacijos metu, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kas paveldėjo M.

M. turtÄ po jos mirties 1948 m. ir valdė iki nacionalizacijos 1949 m. birželio 14 d., duomenų apie visus galimus M. M. turto paveldėtojus bei dokumentų, kad Å¡iuo metu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantys pastatai atitinka pastatus, nacionalizuotus Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1949 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 334 ir turėjusius adresÄ (duomenys neskelbtini), Vilnius, taip pat įrodymų, jog PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl Å¡ių juridinių faktų nustatymo (tomas I, b. l. 29-30).

Byloje spręstinas ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 30-534 (tomas I, b.l. 91-92) pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant T. K. reikalavimų panaikinti ginčo įsakymÄ pagrįstumÄ , pirmiausia bÅ«tina įvertinti skundžiamo akto, kuris neabejotinai laikytinas vieÅ¡ojo administravimo individualiu aktu, atitiktį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat bÅ«tina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas įsakymas turėtų bÅ«ti panaikintas.Ginčo įsakymu atsisakydamas atkurti nuosavybės teises T.

K. į pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovas vadovavosi AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsniu, 9 straipsniu, 10 straipsnio 4 dalimi bei AtkÅ«rimo tvarkos 2.4 punktu, 3 punkto 4 dalimi, 11 punktu, 12 punktu ir 101 punkto 1 dalimi.AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio, nustatančio sÄ raÅ¡Ä piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , 1 dalies 4 punkte numatyta, kad nuosavybės teisės į Å¡io įstatymo 3 straipsnyje nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ gali bÅ«ti atkuriamos turto savininko vaikui (įvaikiui), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) - į mirusiajam tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį.

Ta pati nuostata yra pakartota ir AtkÅ«rimo tvarkos 2.4 punkte. AtkÅ«rimo įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio nuosavybės teisių į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkÅ«rimo sÄ lygas ir tvarkÄ , 1 dalyje nustatyta, kad Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkuriamos grÄ Å¾inant juos natÅ«ra, iÅ¡skyrus pagal Å¡io įstatymo 15 straipsnį valstybės iÅ¡perkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus. To paties įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kokie dokumentai laikytini patvirtinančiais nuosavybę - iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ hipotekos knygų, jei Å¡ių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų iÅ¡duoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ bei patvirtinantys giminystės ryšį, neiÅ¡liko, turi teisę dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryÅ¡io nustatymo kreiptis į teismÄ Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (AtkÅ«rimo įstatymo 9 str. 2 d.).

Kad nurodyti dokumentai turi bÅ«ti pateikiami kartu su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises nustatyta AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje.AtkÅ«rimo tvarkos 3 punkto 4 dalyje nustatyta, kad Å¡ios tvarkos 2.4 punkte nurodytiems piliečiams atkuriamos nuosavybės teisės į turto savininko mirusiam vaikui (įvaikiui) tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį. Jeigu kiti turto savininko vaikai (įvaikiai), jų sutuoktiniai ir vaikai (įvaikiai) yra taip pat mirę arba Å¡io įstatymo nustatytais terminais nepateikia praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises, Å¡ios tvarkos 2.4 punkte nurodytų piliečių praÅ¡ymu gali bÅ«ti atkuriamos nuosavybės teisės į visÄ savininko iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ .

AtkÅ«rimo tvarkos 11 punkte pakartota įstatyminė nuostata, kad kartu su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises turi bÅ«ti pateikiami pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. O AtkÅ«rimo tvarkos 12 punkte yra detaliai reglamentuota, kokie dokumentai laikytini nuosavybės teises patvirtinančiais. 12 punktas nustato, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ hipotekos knygų, o jeigu Å¡ių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų iÅ¡duoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtÄ turtÄ , ir testamentai.

Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos gali būti:žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai.

Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami ir iÅ¡ valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ir kitoms žemės reformÄ vykdančioms institucijoms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rÅ«Å¡iavimo komisijų sudarytų sÄ rašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rÅ«Å¡is, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės Å«kio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimÄ 1940 metais į valstybinį žemės fondÄ , valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės Å«kio komisijoms Å«kių sÄ rašų, turto nacionalizavimo aktų nuoraÅ¡ai bei iÅ¡raÅ¡ai; dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€œ (Žin., 1993, Nr. 17-441), taip pat dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktÄ Ä¯rodančių papildomų dokumentų“ (Žin., 1993, Nr. 22-531);

įstatymų nustatyta tvarka sudaryti testamentai, nors juose ir nebÅ«tų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktÄ , jeigu testatorius mirė iki Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ įsigaliojimo dienos (1991 m. rugpjūčio 1 d.); nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos sudaryti testamentai (naminiai testamentai), sutartys (pirkimo-pardavimo, dovanojimo) ar kitoks raÅ¡ytinis dokumentas.

Å iais atvejais ir tada, kai piliečiams nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtÄ , jie turi kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) nustatyta tvarka. Jeigu yra keli to paties turto savininko testamentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai sudarytÄ testamentÄ .AtkÅ«rimo tvarkos 101 punkte yra apibrėžta savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija sprendžiant dėl nuosavybės teisių į gyvenamuosius namus atkÅ«rimo. 101 punkte nustatyta, kad piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, Å«kinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais nagrinėja ir sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo (Å¡ios tvarkos 1 priedas) priima savivaldybės administracijos direktorius arba valstybės institucija, kuri Å¡iuos gyvenamuosius namus, jų dalis, butus ir Å«kinės-komercinės paskirties pastatus valdo, naudoja ir disponuoja jais patikėjimo teise arba kurios reguliavimo sričiai priskirti juridiniai asmenys Å¡iuos gyvenamuosius namus, jų dalis, butus ir Å«kinės-komercinės paskirties pastatus valdo, naudoja ir disponuoja jais patikėjimo teise.

Kai gyvenamieji namai, jų dalys, butai, Å«kinės-komercinės paskirties pastatai su priklausiniais yra perduoti valstybės įmonei Valstybės turto fondui ar privačion nuosavybėn, arba kitais atvejais, kai nėra savivaldybės institucijos ar valstybės institucijos, kuri šį turtÄ valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise ar kurios reguliavimo sričiai priskirti juridiniai asmenys šį turtÄ valdo, naudoja, disponuoja juo patikėjimo teise, piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į šį turtÄ nagrinėja ir sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo priima savivaldybės administracijos direktorius pagal Å¡io turto buvimo vietÄ .

Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs piliečio praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, Å«kinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais natÅ«ra, per 3 dienas nuo praÅ¡ymo gavimo kreipiasi į valstybės įmonę Valstybės turto fondÄ (kartu informuodama, kad gavo praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises), kad nustatytų, ar Å¡is turtas nėra įtrauktas į privatizavimo programÄ arba privatizuotas. Valstybės įmonė Valstybės turto fondas turi pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ per 5 dienas nuo savivaldybės kreipimosi gavimo.

Priėmus sprendimÄ atkurti nuosavybės teises natÅ«ra, per 3 dienas nuo sprendimo priėmimo savivaldybės administracijos direktorius kreipiasi į valstybės įmonę Valstybės turto fondÄ , praÅ¡ydamas, kad Å¡is turtas bÅ«tų perduotas savivaldybei valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. Valstybės įmonė Valstybės turto fondas per 10 dienų nuo savivaldybės kreipimosi gavimo perduoda savivaldybei šį turtÄ perdavimo aktu, kad ji galėtų vykdyti sprendimÄ atkurti nuosavybės teises natÅ«ra, jeigu turtas nėra įtrauktas į privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä .

Turtas, įtrauktas į privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä , gali bÅ«ti perduotas savivaldybei tik po to, kai jis Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu iÅ¡braukiamas iÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o. Piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, Å«kinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais, kuriems nėra atlikta teisinė registracija, priima savivaldybės administracijos direktorius pagal Å¡io turto buvimo vietÄ .Nurodytų teisės aktų analizė leidžia spręsti, kad atsakovas ginčijamÄ Ä¯sakymÄ tinkamai pagrindė aktualiomis teisės normomis.

Vadovaudamasis anksčiau nurodytomis teisės normomis atsakovas ginčijamu įsakymu atsisakydamas atkurti PareiÅ¡kėjai nuosavybės teise į pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , rėmėsi Å¡iomis faktinėmis aplinkybėmis: PareiÅ¡kėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių kas pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valdė jų nacionalizacijos metu, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kas paveldėjo M. M. turtÄ po jos mirties 1948 metais ir valdė iki nacionalizacijos 1949 m. birželio 14 d., duomenų apie visus galimus M.

M. turto paveldėtojus bei dokumentų, kad Å¡iuo metu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantys pastatai atitinka pastatus, nacionalizuotus Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1949 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 334 ir turėjusius adresÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat į tai, kad T. K. nesikreipė į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl Å¡ių juridinių faktų nustatymo. Jau anksčiau sprendime nurodytų teisės aktų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , tuo pačiu sutiktina ir su atsakovo argumentais, kad pareiga pateikti visus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus tenka PareiÅ¡kėjai (AtkÅ«rimo tvarkos 11, 12 p.p.).

Tai, kad sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į konkretų iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ imperatyviai reikalaujama nustatyti asmenį, nuosavybės teise valdžiusį tÄ nekilnojamÄ jį turtÄ nacionalizacijos momentu, ne kartÄ pasisakyta ir teismų praktikoje (LVAT 2010-10-04 nutartis Nr. A146 – 799/2010, 2010-10-06 nutartis Nr. A444-2093/2010). Nors Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1949 m. birželio 10 d. sprendime Nr. 334 (tomas II, b.l. 7, 8) nurodyta, kad 281,53 kv.m. naudingo ploto medinis namas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaip stambi namų valda buvo nacionalizuota iÅ¡ M.

M. (dukros A.), tačiau iÅ¡ 2001 m. lapkričio 23 d. |pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas I, b.l. 166) matyti, kad M. M. mirė 1948 metais, t.y. akivaizdu, kad M. M. nevaldė turto jo nacionalizavimo metu.PareiÅ¡kėja nurodo, kad ginčo turto savininku po senelės M. M. mirties tapo jos motinos J. K. tėvas A. M., kuris liko gyventi ginčo name ir mirė tik 1965 metais (tomas I, b.l. 166). Å iÄ aplinkybę PareiÅ¡kėja įrodinėja pateiktomis pažymomis apie A. M. mokėtus mokesčius (tomas I, b.l. 25).

Be to, PareiÅ¡kėja remiasi ir RTFSR CK 418 straipsniu, nustačiusiu asmenis, kurie galėjo paveldėti pagal įstatymÄ , kadangi nustatyta, kad M. M. testamento nepaliko (tomas II, b.l. 97). PareiÅ¡kėja nurodo, kad pagal tuo metu galiojusio RTFSR CK 418 straipsnio nuostatas asmenys, kurie galėjo paveldėti pagal įstatymÄ ir testamentÄ buvo apriboti tiesioginiais žemutiniais giminėmis (vaikais, vaikaičiais ir provaikaičiais), vaikais ir mirusįjį pergyvenusiu sutuoktiniu, taip pat nedarbingais ir beturčiais asmenims, kurie faktiÅ¡kai buvo mirusiojo visiÅ¡kai iÅ¡laikomi iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. RTFSR CK (Lietuvos TSR Teisingumo liaudies komisariato leidinys 1941) 429 straipsnis numatė, kad jeigu įpėdinis, esÄ s palaikų atsiradimo vietoje, per tris mėnesius nuo palaikų atsiradimo nepareikÅ¡ atitinkamai notarinei įstaigai savo atsisakymo nuo palaikų, tai jis laikomas palaikus priėmusiu.

Nagrinėjant bylÄ Â nustatyta, kad po M. M. mirties liko ne tik jÄ pergyvenęs sutuoktinis, tačiau be jos dukters J. K. dar ir kiti vaikai (K. K. teigimu jų buvo penki). IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, daryti iÅ¡vadÄ , kad Atsakovui bÅ«tų buvę pateikti neginčijamai įrodymai apie ginčo turto valdytojÄ jo nacionalizavimo metu, negalima. Pagal LR CPK 444 straipsnį apylinkių teismai nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Be kitų, teismai nagrinėja ir bylas: dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo ir dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai sprendė, kad Pareiškėja nepateikė reikalingų dokumentų, patvirtinančių kas pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valdė jų nacionalizacijos metu, bei duomenų apie visus galimus M.

M. turto paveldėtojus. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas tinkamai PareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kino jos teisę tokius įrodymus gauti kreipiantis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Atsakovas ginčijamÄ Ä¯sakymÄ grindė ir ta faktine aplinkybe, kad PareiÅ¡kėja nepateikė dokumentų, kad Å¡iuo metu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantys pastatai atitinka pastatus, nacionalizuotus Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1949 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 334 ir turėjusius adresÄ (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, o bÅ«tent: pažyma (tomas I, b.l. 33, 34), iÅ¡vada (tomas I, b.l. 35, 36) Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro “Valda” pažymėjimas (tomas I, b.l. 37-42, 48-52), teisės į žemės sklypÄ duomenys (tomas I, b.l. 140-140A, 145, 146, 147, 148, 149-150, 152-153, 154, 160, 168), sprendimo Nr. 334 (tomas II, b.l. 7, 8), istorinės žinios apie pastatÄ (tomas II, b.l.

15) ir pastatų vidaus plotų eksplikacija (tomas II, b.l. 74-77) neleidžia abejoti, kad 1949 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 334 (tomas II, b.l. 7, 8) M. M. nacionalizuotas 281,53 kv.m. ploto namas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra tas pats namas, kurio adresas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į tiek ploto pastate, kiek buvo nacionalizuota 1949 metais. Tai, kad šiuo metu ginčo pastatų plotas yra didesnis nei nacionalizacijos metu, neleidžia spręsti, kad Pareiškėja neturi teisės atkurti nuosavybės teisių.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų akivaizdu, kad pastatų plotas pakito tuo metu, kad jie priklausė valstybei. BÅ«tent pastatų savininkui teko pareiga rÅ«pintis pastato duomenų registracija. Registracijos procedÅ«ros turėjo bÅ«ti tvirtinamos dokumentais. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jei pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ patvirtina įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas reikiamos galios dokumentas, teismas atsisako priimti pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme („Teismų praktika“ Nr. 24, 2006 m.). Darytina iÅ¡vada, kad atsakovas negalėjo reikalauti iÅ¡ PareiÅ¡kėjos duomenų (atkreiptinas dėmesys, kad įsakymu reikalaujama ne duomenų, o dokumentų) apie tai, kad Å¡iuo metu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantys pastatai atitinka pastatus, nacionalizuotus Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1949 m. birželio 14 d. sprendimu Nr.334 ir turėjusius adresÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Juolab tokių dokumentų nepateikimas, negalėjo bÅ«ti pagrindu atsisakyti atkurti PareiÅ¡kėjai nuosavybės teises į ginčo pastatus. Ginčo įsakymas naikintinas dėl neatitikimo VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytai pareigai individualų administracinį aktÄ tinkamai pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais). Å is individualaus administracinio akto trÅ«kumas laikytinas esminiu ir lėmusiu PareiÅ¡kėjos teisių ir teisėtų lÅ«kesčių pažeidimÄ , todėl, be kita ko vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo kriterijais (ABTÄ® 4 str. 6 d.), jis naikintinas.Atsižvelgiant į tai, kad PareiÅ¡kėja nėra iÅ¡naudojusi visų įstatyme nustatytų bÅ«dų įrodyti, kas ginčo pastatus valdė jų nacionalizavimo metu, jos reikalavimas įpareigoti atsakovÄ per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti jai nuosavybės teises į 281,53 kv.m. nacionalizuoto ploto ginčo pastatuose, negali bÅ«ti tenkinamas.  Atsakovas įpareigotinas iÅ¡ naujo spręsti dėl PareiÅ¡kėjos 2010 m. gegužės 17 d. praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teise į gyvenamuosius pastatus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 3p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos T. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 13 įsakymÄ Nr. 30-534 panaikinti. Likusioje dalyje skundÄ atmesti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                             Rosita PatackienėErnestas Spruogis Margarita Stambrauskaitė                                                                Â