2025-06-04 Nr. AB-9839-3-61-3-03094-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-534-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03094-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. L. (J. L.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. L. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. A51-85997/24(2.1.19 E-ŽEM) „Dėl papildomo žemės sklypo projektavimo buvusios savininkės M. L. buvusios žemės valdos ribose“ (toliau – ir ginčo Raštas) ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą dėl papildomo žemės sklypo projektavimo buvusios savininkės M. L. buvusios žemės valdos ribose išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pažymėjo, kad siekia atkurti nuosavybės teises į jo senelei M. L. priklausiusią žemę. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 19 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu suformuoti papildomą grąžintiną natūra žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, teritorijoje prie (duomenys neskelbtini). Administracija ginčo Raštu informavo pareiškėją, be kita ko, apie priimtą Vilniaus miesto savivaldybės mero (toliau – ir meras) 2024 m. sausio 2 d. potvarkį Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis), kuriame nustatyta, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra, ir tokių sklypų projektavimas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, baigtas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl papildomo grąžintino natūra žemės sklypo, teritorijoje prie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašė panaikinti ginčo Raštą, tvirtino, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, yra nemotyvuotas ir pažeidžia jo teisėtus lūkesčius.

Atsakovas Administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad mero Potvarkis yra galiojantis ir nepanaikintas, todėl net ir teismui tenkinus pareiškėjo reikalavimus, jo teisių ir pareigų apimtis realiai nepasikeistų, nes galiojant mero Potvarkio nuostatoms dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos ir nesant laisvos valstybinės žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui, pareiškėjo prašymas dėl papildomo natūra grąžintino žemės sklypo suformavimo negalėtų būti tenkinamas.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 24 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Regionų administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI4-2131-1161/2025.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 101 straipsnio 2 punktu, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog Regionų administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI4-2131-1161/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03346-2024-7) pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės merui dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo. Teismas nurodė, kad minėtoje byloje pareiškėjas prašo ištirti, ar mero Potvarkio 1.1 papunktis bei 2 punktas atitinka iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančius atsakingo valdymo, įstatymo viršenybės, gero administravimo, nuosavybės neliečiamumo principus, bei VAĮ 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintą objektyvumo principą.

Teismas vertino, kad sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje priklausys nuo to, ar administracinėje byloje Nr. eI4-2131-1161/2025 mero Potvarkio (norminio administracinio akto) atitinkamos dalys bus pripažintos teisėtomis. Teismas sprendė, kad administracinė byla Nr. eI4-2131-1161/2025 ir nagrinėjama administracinė byla yra tarpusavyje susijusios, o procesinis sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI4-2131-1161/2025, turės lemiamą reikšmę teismo sprendimui nagrinėjamoje administracinėje byloje dėl ginčo Rašto panaikinimo. Kadangi neišsprendus minėtos norminės bylos dėl mero Potvarkio teisėtumo, negali būti teisingai ir tinkamai išnagrinėta nagrinėjama administracinė byla, teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimas sustabdytinas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 24 d. nutartį.

Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutarties esmę ir, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad, nors pirmosios instancijos teismo vertinimu, mero Potvarkio galiojimas turės lemiamą reikšmę šios bylos nagrinėjimui, tačiau pareiškėjas su tuo nesutinka.

Pareiškėjas akcentuoja, kad daugybę metų siekia atkurti nuosavybės teises į ginčo teritoriją, t. y. pareiškėjas nepradėjo nuosavybės teisių atkūrimo procedūros į ginčo teritoriją po mero Potvarkio priėmimo. Pasak pareiškėjo, ne dėl jo kaltės Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 (toliau – ir Nutarimas) (atskirajame skunde nurodyta Vyriausybės nutarimo data laikytina rašymo apsirikimu) ginčo teritorija, į kurią jis siekia atkurti nuosavybės teises, klaidingai buvo pripažinta valstybinės reikšmės mišku, todėl pareiškėjas ir šiuo metu negali atkurti nuosavybės teisių į ginčo teritoriją.

Pareiškėjas nurodo, kad būtent jo iniciatyva Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir VMT) 2021 m. atliko ginčo teritorijos patikrinimą ir nustatė, jog ginčo teritorija neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, todėl VMT nusprendė pasiūlyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai patikslinti Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, išbraukiant iš valstybinės reikšmės miškų plotų buvusią Vilniaus miesto miškų Panerių girininkijos 553 kvartalo 77 taksacinio sklypo teritoriją, kuri neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų.

Pareiškėjas teigia, kad iš 2004 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-247 matyti, jog atsakovas nemanė, kad ginčo teritorija pagrįstai laikoma valstybinės reikšmės mišku, kadangi minėtame sprendime pažymėta, jog tam tikri sprendiniai įsigalioja tik patikslinus Vyriausybės Nutarimu patvirtintas valstybinių miškų teritorijas prie sklypo (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas niekada nesiėmė jokių veiksmų, kad ginčo teritorija būtų „išmiškinta“.

Pareiškėjas tvirtina, jog šioje byloje jis iš esmės įrodinėja, kad dėl valstybės institucijų klaidų, joms nepagrįstai pripažįstant ginčo teritoriją valstybinės reikšmės mišku, o vėliau nepateisinamai ilgai vilkinant ginčo teritorijos „išmiškinimo“ procedūras, jis negali prarasti teisės atkurti nuosavybės teises į ginčo teritoriją. Pareiškėjas akcentavo, kad visos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros metu jis buvo aktyvus, rūpinosi, jog ginčo teritorija būtų „išmiškinta“ ir jis galėtų atkurti nuosavybės teises į ginčo teritoriją. Todėl pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad mero Potvarkio galiojimas turės lemiamą reikšmę šios bylos sprendimui, kadangi, pareiškėjo vertinimu, anksčiau aptartos aplinkybės yra reikšmingos priimant teisingą sprendimą šioje byloje.

Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pernelyg suabsoliutino mero Potvarkio galiojimo reikšmę ir pernelyg susiaurino šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Pasak pareiškėjo, mero Potvarkis negali daryti jokios įtakos jo teisei atkurti nuosavybės teises į ginčo teritoriją, kadangi jis negali prarasti tokios teisės dėl valstybės institucijų padarytų klaidų ir nepateisinamai ilgai vykdomų administracinių procedūrų. Priešingas aiškinimas lemtų pareiškėjo teisėtų lūkesčių, atsakingo valdymo, gero administravimo ir nuosavybės neliečiamumo principų pažeidimą.

Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo teigia, kad nagrinėjamu atveju negalima paneigti, jog tarp administracinių bylų Nr. eI3-2045-423/2025 (atsakovo atsiliepime nurodytas bylos numeris – eI3-2045-426/2025 laikytinas rašymo apsirikimu) ir Nr. eI4-2131-1161/2025 egzistuoja ryšys, tačiau, ar šis ryšys yra pagrindas stabdyti bylą, o neišnagrinėjus administracinės bylos Nr. eI4-2131-1161/2025 negalėtų būti priimamas sprendimas šioje administracinėje byloje, atsakovas prašo teismo spręsti vadovaujantis aktualiu teisiniu reguliavimu, bylos faktinėmis aplinkybėmis ir formuojama teismų praktika.

Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, ir papildomai akcentuoja, kad iš teisinio reguliavimo matyti, jog ne Vilniaus miesto savivaldybės meras nusprendė, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. turi būti baigiamos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, tačiau įstatymų leidėjas – Lietuvos Respublikos Seimas, todėl ginčo Rašto teisėtumui yra svarbus ne tik mero Potvarkis, bet ir kiti jame nurodyti teisės aktai, taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Pakeitimo įstatymas) nuostatos, aiškiai nustatančios, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros baigiamos iki 2023 m. gruodžio 31 d., o jei nebaigiamos – priimami nurodyti sprendimai tokias procedūras baigti. Be to, pastarasis įstatymas yra galiojantis, todėl sukeliantis teisines pasekmes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo dėl atskirojo skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus bei vadovaujantis aktualiu teisiniu reguliavimu ir formuojama teismų praktika.

NŽT pakartoja faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui atsiliepime į pareiškėjo skundą, ir papildomai pažymi, kad priėmus mero Potvarkį, NŽT nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus pareiškėjo atžvilgiu spręs kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatytais būdais.

NŽT nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skundžiamo ginčo Rašto teisėtumo, vertino bylų sąsajumą, todėl sprendė, kad tam tikros aplinkybės turės įtakos teisingo sprendimo administracinėje byloje priėmimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 24 d. nutarties, kuria sustabdytas šios administracinės bylos nagrinėjimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 101 straipsnio 2 punktu, skundžiama nutartimi sustabdė nagrinėjamą bylą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Regionų administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI4-2131-1161/2025, nustatęs, kad administracinė byla Nr. eI4-2131-1161/2025 ir nagrinėjama administracinė byla yra tarpusavyje susijusios, o procesinis sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI4-2131-1161/2025, turės lemiamą reikšmę teismo sprendimui nagrinėjamoje administracinėje byloje dėl ginčo Rašto panaikinimo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg suabsoliutino mero Potvarkio galiojimo reikšmę ir pernelyg susiaurino šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Tvirtina, kad mero Potvarkis negali daryti jokios įtakos pareiškėjo teisei atkurti nuosavybės teises į ginčo teritoriją, kadangi jis negali prarasti tokios teisės dėl valstybės institucijų padarytų klaidų ir nepateisinamai ilgai vykdomų administracinių procedūrų, o priešingas aiškinimas lemtų pareiškėjo teisėtų lūkesčių, atsakingo valdymo, gero administravimo ir nuosavybės neliečiamumo principų pažeidimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019; kt.).

Pažymėtina, kad prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019; kt.).

Akcentuotina, kad teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausiai turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019; kt.).

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinę bylą Nr. eI3-2045-423/2025 (procesinio sprendimo Nr. 3-61-3-03094-2024-7) iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Regionų administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI4-2131-1161/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03346-2024-7) pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės merui dėl norminio teisės akto (mero Potvarkio 1.1 papunkčio bei 2 punkto) teisėtumo ištyrimo.

Meras Potvarkiu nustatė: 1.1. daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra ir tokių sklypų projektavimas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, baigtas; 1.2. Vilniaus miesto savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir tokių žemės sklypų projektavimas baigtas; 1.3. Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, daugiau laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos bei nepriskirtos valstybės išperkamai valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai, nėra. Taip pat Potvarkio 2 punktu Vilniaus miesto savivaldybės meras laikė, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas, o 3 punktu siūlė NŽT pagal kompetenciją spręsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus kitais Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais.

Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI4-2131-1161/2025 priėmė Vyriausybės atstovo pareiškimą dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo. Pareiškėjas Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse pareiškime prašo: 1) ištirti, ar mero Potvarkio 1.1 papunktis bei 2 punktas ta apimtimi, „kuria taikomas ir nuosavybės teisių atkūrimui perduodant perduodami neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti“, atitinka iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančius atsakingo valdymo, įstatymo viršenybės, gero administravimo, nuosavybės neliečiamumo principus bei VAĮ 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintą objektyvumo principą; 2) nustačius, jog ginčijamos nuostatos neatitinka nurodytų teisės principų, pripažinti jas prieštaraujančiomis šiems teisės principams; 3) nustatyti, kad pripažintos neteisėtomis nuostatos negali būti taikomos nuo mero Potvarkio priėmimo dienos. Taigi, šiuo metu administracinėje byloje Nr. eI4-2131-1161/2025 sprendžiamas klausimas dėl mero Potvarkio 1.1 papunkčio ir 2 punkto atitikties teisės principams.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija atsakovo Administracijos ginčo Raštą ir prašo įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl papildomo žemės sklypo projektavimo buvusios savininkės M. L. buvusios žemės valdos ribose. Ginčo Raštu atsakyta į pareiškėjo 2024 m. balandžio 19 d. prašymą ir jame nurodyta, kad grąžintas piliečiams natūra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir valstybinės žemės plotas, esantis tarp šio sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės patenka į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 1-247 patvirtinto teritorijos prie (duomenys neskelbtini), detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) ribas, o minėto sprendimo 2 punktu nustatyta, kad Detaliojo plano sprendiniai įsigalioja tik patikslinus Vyriausybės Nutarimu patvirtintas valstybinių miškų teritorijas prie sklypo (duomenys neskelbtini).

Ginčo Rašte pažymėta, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme bei Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ įtvirtintas nuostatas, bei į tai, kad į Detaliojo plano galiojimo teritoriją patenka grąžintas piliečiams natūra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tam, kad būtų galima projektuoti papildomą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, turi būti koreguojamas (arba keičiamas) Detalusis planas.

Ginčo Raštu atsakovas informavo pareiškėją apie priimtą mero Potvarkį, kuriame nustatyta, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje, nėra ir tokių sklypų projektavimas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, baigtas, be to, mero Potvarkio priėmimo metu valstybinės žemės plotas šalia žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pateko į valstybinės reikšmės miško plotą, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 13 straipsnį jis buvo priskirtas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama.

Taigi, kadangi pakeitimai, kuriais buvo patikslinti Vilniaus miesto miškų Panerių girininkijos 553 kvartalo 77 taksacinio sklypo duomenys, išbraukiant iš miško žemės 0,1530 ha ploto teritoriją, kaip neatitinkančią Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, įvyko tik 2024 m. balandžio 17 d., t. y. jau Vilniaus miesto savivaldybės merui priėmus aukščiau minėtą Potvarkį, atsakovas ginčo Rašte nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl papildomo grąžintino natūra žemės sklypo teritorijoje prie (duomenys neskelbtini).

Įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus, ginčo Rašto, mero Potvarkio bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI4-2131-1161/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03346-2024-7) kilusių ginčų pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei 101 straipsnio 2 punktą ir pagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje priklausys nuo to, ar administracinėje byloje Nr. eI4-2131-1161/2025 mero Potvarkio (norminio administracinio akto) atitinkamos dalys bus pripažintos teisėtomis. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad administracinė byla Nr. eI4-2131-1161/2025 ir nagrinėjama administracinė byla yra tarpusavyje susijusios, o procesinis sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI4-2131-1161/2025 turės lemiamą reikšmę teismo sprendimui nagrinėjamoje administracinėje byloje dėl ginčo Rašto panaikinimo, todėl neišsprendus minėtos norminės bylos dėl mero Potvarkio teisėtumo, negali būti teisingai ir tinkamai išnagrinėta nagrinėjama administracinė byla.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl galimybės toliau nagrinėti administracinę bylą, esant procesinio pobūdžio aplinkybėms (norminės administracinės bylos nagrinėjimas teisme). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 24 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. L. (J. L.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Virginija Volskienė