2025-05-21 Nr. AB-8752-3-62-3-01467-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-615-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01467-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – E. O.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Jurbarko skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 32SK-347-(14.32.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei panaikinti NŽT Jurbarko skyriaus 2022 m. liepos 7 d. atsakymą Nr. 32SD-2138-(14.32.137 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas).

2. Pareiškėjas skundą, rašytinius paaiškinimus bei savo poziciją teismo posėdžio metu grindė šiais argumentais:

2.1. Jam asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 82), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 38) (toliau abu kartu – ir Žemės sklypai). Žemės sklypai yra gretimybėje su E. O. (buvusi pavardė R.) priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kadastrinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 20, ginčo sklypas). E. O. 2017 m. birželio 8 d. prašymu atlikus kadastrinius žemės sklypo Nr. 20 matavimus, tikslu atnaujinti (patikslinti) kadastro duomenis, atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino žemės sklypo Nr. 20 kadastro duomenis, nustatytus pagal V. S. (toliau – ir matininkas) 2017 m. gegužės 30 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. NŽT Raštu netenkino pareiškėjo skundo dėl Sprendimo panaikinimo, kadangi nebuvo nustatyta, jog atlikti žemės sklypo Nr. 20 matavimai ir pats Sprendimas būtų pažeidę teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, nuostatas. Sprendimas ir Raštas nepagrįsti, neteisėti bei sukelia pareiškėjui teisines pasekmes.

2.2. 2017 m. gegužės 30 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1 nurodyta, jog gretimo žemės sklypo savininkė „A. M. V. informuota reg. laišku, neatvyko, apie gautą kvietimą informavo telefonu“. Tačiau kadastro byloje nėra pridėta jokių įrodymų apie A. M. V. informavimą – nepateiktas pašto kvitas, kuriame būtų kodas, pagal kurį galima būtų nustatyti, jog kvietimas jai buvo įteiktas, taip pat nepridėti jokie kiti dokumentai, patvirtinantys kvietimo įteikimą pasirašytinai. Todėl laikytina, kad A. M. V. nebuvo informuota apie ginčo sklypo ribų ženklinimą, neturėjo galimybės jame dalyvauti, dėl ko buvo pažeistas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Nuostatai) 32.1.1 punktas. Pagal Nuostatų 32.1.1.4 punkto reikalavimus, A. M. V., kaip kviestinis asmuo, turintis suinteresuotumą, turėjo pasirašyti tokį ribų paženklinimo-parodymo aktą. A. M. V. neatvykus į žemės sklypo Nr. 20 ribų ženklinimą, jai turėjo būti siunčiami žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopija ir žemės sklypo plano fragmentas, kad ji galėtų pateikti pastabas, tačiau ir šis veiksmas nebuvo įgyvendintas, dėl ko buvo pažeistas Nuostatų 32.1.1.3 punktas. Ginčo sklypo ribų ženklinimas buvo atliekamas ne vieną, o du kartus, todėl A. M. V. kvietimas į ribų ženklinimą turėjo būti siunčiamas du kartus, be to, matininkas turėjo kartoti su ženklinimu susijusias procedūras, tačiau to nepadarė.

2.3. NŽT buvo grąžinusi matininkui žemės sklypo Nr. 20 kadastro duomenų bylą dėl pažeidimo, susijusio su žemės sklypo ribomis ir riboženkliais. Todėl matininkas V. S., tikslindamas ginčo sklypo ribas, turėjo vadovautis Nuostatų 32 punkto nuostatomis ir pakartotinai atlikti žemės sklypo ženklinimo procedūras, o žemėtvarkos skyriaus darbuotojas, gavęs pakartotinai tikrinti žemės sklypo Nr. 20 kadastro duomenų bylą, turėjo įvertinti, ar minėtos procedūros buvo pakartotinai atliktos. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad matininkas atliko visas privalomas Nuostatuose numatytas procedūras, todėl nesant tokių duomenų, žemėtvarkos skyriaus darbuotojas negalėjo suderinti žemės sklypo Nr. 20 kadastro duomenų bylos.

2.4. Atliekant ginčo sklypo kadastrinius matavimus, nebuvo vadovaujamasi nei žemės planais, nei detaliaisiais planais. Tai patvirtina aplinkybė, jog atlikti kadastriniai matavimai visiškai nukrypsta nuo žemės sklypo plano, o taip pat ir kitų byloje pateiktų dokumentų (žemės valdų plano, abriso, kadastro žemėlapio ir kt.). Esant aiškioms jo žemės sklypų riboms, kurios yra paženklintos išlikusiais riboženkliais, NŽT Sprendimu pakeitė Žemės sklypų ribas, jas sumažindama, dėl ko pareiškėjas negali atlikti kadastrinių matavimų savo žemės sklypams. Minėti pažeidimai turėjo esminės reikšmės, kadangi tuometinei pareiškėjai A. M. V. priklausę Žemės sklypai yra gretimybėje su ginčo sklypu, nepaisant to, kad sklypus skiria tarp jų einantis kelias. Tarp ginčo sklypo ir žemės sklypo Nr. 82 einantis kelias nesudaro jokių kontūrų, jis nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, neturi kadastro numerio, o yra viena ištisinė linija, kaip laisvas valstybinės žemės ruožas. Taigi žemės sklypui Nr. 20 gretimais žemės sklypais laikytini žemės sklypai Nr. 82 ir Nr. 38. Jeigu tuometinė Žemės sklypų savininkė būtų dalyvavusi surašant paženklinimo-parodymo aktą, ji būtų pareiškusi motyvuotas ir pagrįstas pastabas dėl pailgėjusio ginčo sklypo ir sutrumpėjusių jos Žemės sklypų, dėl ko matavimai būtų koreguojami ir įregistruoti tikslūs.

2.5. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, nes yra trys skirtingi Sprendimo egzemplioriai: 1) kadastro byloje esantis egzempliorius, kuriame nėra atsakovo vedėjos parašo, o tik jos pavardė ir antspaudas, dokumentą yra pasirašiusi E. O.; 2) valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centre įregistruotas Sprendimo egzempliorius, kurio niekas nėra pasirašęs, o tik yra atsakovo vedėjos pavardė ir antspaudas; 3) atsakovo su Raštu pateiktas Sprendimo egzempliorius, kuris yra pasirašytas atsakovo vedėjos, tačiau nėra jos antspaudo.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą, rašytinius paaiškinimus bei savo poziciją teismo posėdyje grindė šiais argumentais:

3.1. Matininko V. S. parengtame 2017 m. gegužės 30 d. žemės sklypo Nr. 20 plane pažymėta, jog pietinės ir vakarinės ribos gretimybėje 1-2 ir 4-1 pažymėti 4 m pločio keliai. Tai reiškia, kad pareiškėjo Žemės sklypai nesiriboja su E. O. priklausančiu žemės sklypu Nr. 20, nes šiuos žemės sklypus skiria valstybinės žemės ruožas, skirtas bendro naudojimo keliui. Pareiškėjo Žemės sklypai šiaurinėje dalyje ribojasi būtent su valstybinės žemės plotu (kelias), o ne su E. O. žemės sklypu. Tai matosi VĮ Registrų centro 2022 m. lapkričio 16 d. pažymoje apie gretimų žemės sklypų savininkus. Vytėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte aiškiai matyti suformuotas bendro naudojimo kelių tinklas, iš kurio matyti, kad bendro naudojimo kelias (suprojektuotas 5 m) yra tarp ginčo žemės sklypų.

3.2. Vadovaujantis Nuostatų 32.1 punktu, į žemės sklypo Nr. 20 ribų paženklinimą, kuris vyko 2017 m. gegužės 30 d. buvo pakviesti tik gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai, kurie ir pasirašė žemės sklypo ribų ženklinimo akto 4 punkte. Kadangi pareiškėjo Žemės sklypai nesiriboja su E. O. žemės sklypu Nr. 20, matininkas neturėjo kviesti tuometinės žemės sklypo Nr. 82 savininkės A. M. V. į ginčo sklypo ribų ženklinimą bei siųsti ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos). NŽT nedalyvavo žemės sklypo ribų ženklinime, nes minėto žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo teikta Jurbarko skyriui tikrinti. NŽT Jurbarko skyriaus specialistas atliko žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo vietovėje tikrinimą ir tai pažymėjo 2017 m. birželio 29 d. žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje akto Nr. 32KDV-50818 4 punkte. Matininkui ištaisius klaidas ir pateikus kadastro bylą tikrinti pakartotinai, 2017 m. rugpjūčio 3 d. surašytas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 32KAM-67670. Atsižvelgiant į teisės aktus ir į tai, kad nebuvo pažeisti Nuostatų 32.1–32.1.1.4 punktai, NŽT Jurbarko skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Nuostatų 841.1.1.2.3 ir 841.1.1.2.5 punktais, teisėtai priėmė Sprendimą.

3.3. Nepagrįsti skundo teiginiai, kad atlikti ginčo sklypo kadastriniai matavimai sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes, nes pasikeitė jo žemės sklypų linijų ilgiai, kadangi E. O. priklausančio žemės sklypo Nr. 20 plotas, atlikus kadastrinius matavimus, neviršija Nuostatų 1 priede nustatyto leistino matavimo tikslumo: atlikus kadastrinius matavimus plotas yra 2,9112 ha, iki kadastrinių matavimų – 2,9100 ha. Taigi plotas pakito visiškai nežymiai, o ir žemės sklypo nurodytos ribos iš esmės sutampa su ankstesniuose dokumentuose nubrėžtomis ribomis. Teigti, kad matininkas, atlikdamas ginčo sklypo kadastrinius matavimus, nesivadovavo nei žemės planais, nei detaliaisiais (nors šie tik urbanizuotose vietovėse naudojami) ar kitais dokumentais, visiškai neteisinga ir nėra jokio pagrindo, nes matininkas vadovavosi abrisu, kadastro žemėlapiu, gretimų sklypų planais, o jo ribos atitiko nuosavybės dokumentuose pažymėtas ribas.

3.4. Atliekant žemės sklypo Nr. 82 preliminarius matavimus, matininkė tikėtina padarė techninę klaidą, nes žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizuotas 1996 m., o A. M. V. – 1999 m. Todėl, darytina prielaida, kad 1999 m. spalio 13 d. ženklinant vietovėje A. M. V. žemės sklypą, matininkė tikėtina suklydo, nurodydama rytinės žemės sklypo ribos linijos ilgį. Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis E. O., suformuotas ir privatizuotas 1994 m. pagal preliminarius žemės sklypo matavimus ir atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, bus galima nustatyti, ar privatizavimo metu buvo teisingai pamatuota. Todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėjo žemės sklypo riba sutrumpėjo dėl E. O. žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų.

3.5. Pareiškėjo žemės sklypų plotas šiaurinėje dalyje dėl ginčo sklypo atliktų kadastrinių matavimų nesumažėjo, nes ginčo sklypo kadastriniai matavimai atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir ginčo sklypas nesiriboja su pareiškėjo Žemės sklypais, o ribojasi su valstybei priklausančia žeme (skirto bendro naudojimo keliui). Pareiškėjas neatliko nei vienam savo žemės sklypui kadastrinių matavimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos 21 straipsnio 3 dalimi tuo atveju, jeigu atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai reiškia, jei pareiškėjui, atlikus kadastrinius matavimus, žemės plotas bus mažesnis (nes realybėje nėra tiek žemės), bus kompensuojama nustatyta teisės aktų tvarka.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo D. V. skundą. Teismas taip pat įpareigojo pareiškėją į Regionų administracinio teismo depozitinę sąskaitą pervesti 54,54 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Į teismą kreipėsi pareiškėja A. M. V., prašydama panaikinti atsakovo priimtus sprendimus. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja A. M. V. mirė ir jos teises perėmė įstatyminis įpėdinis D. V., kurį teismas nutarė laikyti pareiškėju šioje byloje.

5.2. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise (2023 m. gruodžio 7 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 7911 pagrindu) priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendras plotas 8,7300 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,9200 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Abu Žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus.

5.3. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui E. O., žemės sklypo bendras plotas 2,9100 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus.

5.4. Pareiškėjo Žemės sklypus šiaurinėje dalyje nuo E. O. priklausančio žemės sklypo Nr. 20 skiria 5 m pločio bendro naudojimo kelias, esantis valstybinėje žemėje, suprojektuotas pagal Jurbarko rajono Vytėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Tauragės apskrities viršininko 1999 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 203 „Dėl Jurbarko rajono Vytėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“.

5.5. NŽT 2017 m. birželio 8 d. gavo E. O. 2017 m. gegužės 30 d. prašymą patikslinti žemės sklypo Nr. 20 kadastro duomenis. Tą pačią dieną gautas matininko V. S. prašymas patikrinti žemės sklypo Nr. 20 kadastro duomenų bylą.

5.6. Patikrinus žemės sklypo kadastro duomenis kameraliai ir vietovėje nustačius neatitikimus, kurie pateikti tikrinimo aktuose: 2017 m. birželio 29 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 32KAM-50818 ir 2017 m. birželio 29 d. žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje akte Nr. 32KDV-50818, Jurbarko skyriaus specialistė matininką V. S. informavo, jog jis turi ištaisyti klaidas ir pateikti tikrinti pakartotinai. Matininkui ištaisius klaidas, 2017 m. rugpjūčio 3 d. surašytas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 32KAM-67670.

5.7. NŽT priėmė Sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo Nr. 20 kadastro duomenys, nustatyti pagal V. S. 2017 m. gegužės 30 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Sprendime yra nurodoma, kad jis, be kita ko, priimtas vadovaujantis Nuostatų 841.1.1.2.3 ir 841.1.1.2.5 punktais, kurie numato kadastro duomenų pakeitimą atsižvelgiant į tai, kad buvo keičiamas žemės sklypo plotas bei žemės naudojimo specialiosios sąlygos ir saugomų teritorijų apsaugos reglamentai. Ginčo sklypo kadastro duomenys buvo keičiami V. S. individualios veiklos matininko atliktų kadastrinių matavimų pagrindu.

5.8. A. M. V. 2022 m. birželio 22 d. skundu kreipėsi į NŽT Jurbarko skyriaus viršininką, prašydama panaikinti Sprendimą, tačiau atsakovas Raštu netenkino skundo dėl Sprendimo panaikinimo, kadangi nebuvo nustatyta, jog atlikti žemės sklypo Nr. 20 matavimai ir Sprendimas būtų pažeidę teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, nuostatas.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, Nuostatais ir nustatė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ginčo teritorija yra suplanuota žemėtvarkos planavimo dokumentu, t. y. Tauragės apskrities viršininko 1999 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 203 patvirtintu Jurbarko rajono Vytėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, įteisinant 5 m pločio bendro naudojimo kelią, esantį tarp E. O. (žemės sklypo Nr. 20, projektinis Nr. 85) ir D. V. privačios nuosavybės teisėmis valdomų Žemės sklypų (žemės sklypų Nr. 38 ir 82, projektiniai Nr. 307 ir 153). Būtent šio žemėtvarkos planavimo dokumento pagrindu buvo įteisintas nurodyto pločio bendro naudojimo kelias, kuris kaip žemės sklypas ar kaip inžinerinis statinys, nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, tačiau tai yra kelias (valstybinės žemės plotas) skirtas patekti į gretimus žemės sklypus. Teismas nurodė, jog aplinkybę, kad pareiškėjo žemės sklypai nesiriboja su ginčo sklypu, taip pat patvirtina ir kadastro žemėlapio ištraukos, matininko parengto 2017 m. gegužės 30 d. ginčo sklypo planas, iš kurių matyti, kad E. O. žemės sklypo Nr. 20 gretimybės yra žemės sklypai: taškuose 1–2 valstybinė žemė (4 m pločio kelias); taškuose 2–3 žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); taškuose 3–4 žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); taškuose 4–1 valstybinė žemė (4 m pločio kelias). Iš VĮ Registrų centro 2022 m. lapkričio 16 d. pažymos apie gretimų žemės sklypų savininkus taip pat matyti, kad ginčo sklypas nesiriboja su pareiškėjui priklausančiais Žemės sklypais. Teismas atmetė skundo argumentus, kad pareiškėjui priklausantys Žemės sklypai yra gretimi (ribojasi) su žemės sklypu Nr. 20.

7. Teismas pažymėjo, kadangi pareiškėjui priklausantys Žemės sklypai nesiriboja (nėra gretimi) su ginčo sklypu, vadovaujantis Nuostatų 32.1.1 punktu, į žemės sklypo Nr. 20 ribų paženklinimą, kuris vyko 2017 m. gegužės 30 d., buvo pakviesti tik gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai, kurie ir pasirašė žemės sklypo ribų ženklinimo akte. Ir nors 2017 m. gegužės 30 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pažymėta, kad A. M. V. buvo informuota registruotu laišku, neatvyko, apie gautą kvietimą informuota telefonu, tačiau teismas tai vertino kaip perteklinį matininko veiksmą, kurio jis neprivalėjo atlikti. Ginčo sklypas taškuose 1–2 ir taškuose 4–1 ribojasi su bendro naudojimo keliu, kuris kaip žemės sklypas ar kaip inžinerinis statinys, nekilnojamojo turto registre neįregistruotas ir nesuformuotas, todėl į žemės sklypo Nr. 20 ribų vietovėje paženklinimą turėjo būti kviečiamas NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinis (Nuostatų 32.1.1 p.), tačiau teismas vertino, kad jo nedalyvavimas negali būti pagrindu pripažinti žemės sklypo ribų vietovėje paženklinimą neteisėtu, nes minėto žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo teikta NŽT Jurbarko skyriui tikrinti.

8. Aptaręs Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, teismo posėdžio metu liudytoju apklausto matininko parodymus, teismas sprendė, jog aplinkybę, kad atlikti žemės sklypo Nr. 20 kadastriniai matavimai nepažeidė kieno nors teisių ar teisėtų interesų, tarp jų ir pareiškėjo, patvirtina ir tai, jog ginčo sklypo linijų ilgiai po kadastrinių matavimų beveik nepakito (išliko kokie ir buvo pažymėti abrise apie 150 m), t. y. rytiniame krašte 150,30 m ir vakariniame 149,67 m. Teismas pažymėjo, kad E. O. priklausančio žemės sklypo Nr. 20 plotas, atlikus kadastrinius matavimus, neviršija Nuostatų 1 priede nustatyto leistino matavimo tikslumo: atlikus kadastrinius matavimus plotas yra 2,9112 ha, iki kadastrinių matavimų – 2,9100 ha. Teismas vertino, jog plotas pakito visiškai nežymiai, o ir žemės sklypo nurodytos ribos iš esmės sutampa su ankstesniuose dokumentuose nubrėžtomis ribomis.

9. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl sumažėjusių jo Žemės sklypų plotų, nes pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų (išskyrus savo paaiškinimus), pagrindžiančių, kad ginčo sklypo ribos, atlikus kadastrinius matavimus, pasislinko į jam nuosavybės teise priklausančių Žemės sklypų pusę, neatliko nei vienam savo Žemės sklypui kadastrinių matavimų. Teismas atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Žemės reformos 21 straipsnio 3 dalimi tuo atveju, jeigu atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, jog žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai yra, jei pareiškėjui, atlikus kadastrinius matavimus, žemės plotas bus mažesnis, jam bus kompensuojama teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Kadangi ginčo sklypo ribos, atlikus kadastrinius matavimus, iš esmės sutampa su šio žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytomis žemės sklypo ribomis, nenustatyta procedūrinių pažeidimų, teismas pripažino atsakovo Sprendimą patvirtinti žemės sklypo Nr. 20 kadastro duomenis, nustatytus pagal matininko V. S. 2017 m. gegužės 30 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, teisėtu ir pagrįstu.

11. Teismas neanalizavo likusių proceso šalių argumentų, pripažinęs juos pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti. Teismas nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Sprendimą bei Raštą, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, o įvertinęs liudytojo prašymą atlyginti kelionės išlaidas bei jį pagrindžiančius dokumentus, nusprendė iš pareiškėjo priteisti teismo liudytojui išmokėtą kelionės išlaidų sumą – 54,54 Eur, kuri mokėtina į teismo specialiąją sąskaitą.

III. 13. Pareiškėjas D. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinant NŽT Sprendimą ir Raštą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes ir nesutikimą su teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Atsakovo Sprendimas ir Raštas lėmė pareiškėjo nuosavybės teisių apimties sumažinimą. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centras nuo 2022 m. kovo 14 d. pažymėjo kitokias žemės sklypo Nr. 82 ribas negu jos buvo nustatytos, įregistruojant žemės sklypą Nr. 82 į Nekilnojamojo turto registrą pagal 1999 m. gruodžio 23 d. Tauragės apskrities viršininko sprendimą neatlygintinai perduoti A. M. V. žemės sklypą Nr. 82. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas tokį veiksmą pagrindė tuo, kad žemės sklypų Nr. 27, 20 „ribos atmatuotos pagal kadastrinius matavimus“ (el. b. III t. 20 l.). Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 5 d. apskundė teismui Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atsisakymą pašalinti žemėlapyje atliktus žemės sklypo Nr. 82 kadastro duomenų pakeitimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-414-442/2024 panaikino Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-245-609/2023, grąžino bylą nagrinėti iš naujo (bylos Nr. eI3-7132-428/2024). Byloje Nr. eI3-7132-428/2024 pareiškėjas, be kita ko, prašo įpareigoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją atlikti 2022 m. gegužės 20 d. rašte „Dėl duomenų ištaisymo ir išdavimo“ nurodytus veiksmus. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsiliepime į 2022 m. rugsėjo 5 d. skundą pripažino, kad nauji žemės sklypo Nr. 20 kadastriniai matavimai inter alia (be kita ko) lėmė žemės sklypo Nr. 82 kadastro duomenų pakeitimą žemėlapyje. Taigi tarp skundžiamu teismo sprendimu išnagrinėtos bylos ir bylos Nr. eI3-7132-428/2024 egzistuoja ryšys – byloje skundžiamas atsakovo Sprendimas daro įtaką byloje Nr. eI3-7132-428/2024 ginčijamiems Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmams.

14.2. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas pažeidžiant proceso teisės normas, kuriose įtvirtinti teismo sprendimo turiniui keliami reikalavimai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 7 d., 86 str. 2–3 d., 87 str. 4 d.):

14.2.1. Teismas netinkamai identifikavo bylos nagrinėjimo ribas. Ginčas kilo dėl to, ar: Sprendimu patvirtinta trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypo Nr. 20 kadastro duomenų byla buvo parengta, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų; Sprendimu patvirtintas trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypo Nr. 20 kadastro duomenų pakeitimas lėmė pareiškėjo Žemės sklypų konfigūracijos pokyčius; trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypo Nr. 20 kadastro duomenų byla atsakovo skyriaus buvo patikrinta bei patvirtinta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Teismas analizavo tik pirmuosius du klausimus, paskutinįjį pripažino pertekliniu;

14.2.2. Teismas netyrė ir nevertino atsakovo skyriaus akte Nr. 32KAM-50818 konstatuoto pažeidimo, matininko neįvykdyto atsakovo skyriaus 2017 m. birželio 29 d. įpareigojimo „ištaisyti klaidas“. Tai, kad atsakovas iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. buvo nustatęs pažeidimą, bet 2017 m. rugpjūčio 3 d. priėmęs aktą Nr. 32KAM-67670 „apsigalvojo“ turi esminę reikšmę Sprendimo teisėtumui, vertinant, ar nebuvo pažeisti VAĮ 3 straipsnio 1, 5, 9 punktuose įtvirtinti principai. Teismas netyrė ir nevertino atsakovo skyriaus, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pateiktų Sprendimo kopijų, kurios tarpusavyje skiriasi. Teismas neatsakė, kuri iš byloje esančių Sprendimo kopijų yra tikra, ar originalus Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus;

14.2.3. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra bylos įrodymų visumos vertinimo, aiškių ir argumentuotų atsikirtimų į pareiškėjo motyvus. Didžiąją teismo sprendimo dalį sudaro teisės aktų normų perrašymas, jų nesiejant su skundo reikalavimais. Teismo sprendimas grindžiamas matininko, kaip liudytojo, parodymais, kurie neatitinka 2024 m. kovo 7 d. teismo posėdyje gautų matininko parodymų bei žemėtvarkos projektu, 1993 m. lapkričio 17 d. abrisu, 2017 m. gegužės 30 d. žemės sklypo Nr. 20 planu, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo 2022 m. lapkričio 16 d. pažyma, nors šalys pateikė teismui daugiau nei 40 rašytinių įrodymų;

14.2.4. Teismas perrašė atsakovo atsiliepimą į skundą be individualių motyvų: dėl neatliktų Žemės sklypų kadastrinių matavimų teismo sprendime nėra jokių motyvų, kodėl nesivadovauta žemėlapyje užfiksuotais duomenimis (el. b. I t. 25 l., III t. 116 l.,140–141 l.), 2022 m. birželio 2 d. Nekilnojamoj turto registro tvarkytojo sprendimu (el. b. III t. 20 l.), situacijos brėžiniu (el. b. III t. 22 l.), antstolės protokolu (el. b. III t. 47–65 l.). Šie dokumentai įrodo, kad Sprendimu patvirtinti trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypo Nr. 20 kadastro duomenys lėmė 1999 m. gruodžio 8 d. žemės sklypo Nr. 82 plane, 2006 m. liepos 5 d. žemės sklypo Nr. 38 plane nustatytų ribų pokyčius, o tuo pačiu ir 1999 m. gruodžio 23 d., 2006 m. liepos 5 d. sprendimais suteiktų nuosavybės teisių į pareiškėjo Žemės sklypus sumažinimą; dėl Žemės sklypų nesiribojimo bei gretimų sklypų savininkų nepakvietimo teismo sprendime nėra jokių motyvų, kodėl teismas nesivadovavo 1995 m. gegužės 30 d. paženklinimo aktu (el. b. III t., 165–168 l.), 1999 m. spalio 13 d. abrisu (el. b. III t., 19 l.), 1999 m. spalio 13 d. paženklinimo aktu (el. b. III t., 58–59 l.), 1999 m. gruodžio 8 d. žemės sklypo Nr. 82 planu (el. b. I t., 23 l.) bei atsakovo skyriaus 2020 m. spalio 28 d. raštu (el. b. III t., 28–29 l.). šie dokumentai įrodo, kad tuometinė Žemės sklypų savininkė turėjo būti pakviesta į žemės sklypo Nr. 20 ribų ženklinimą; byloje yra dokumentų, patvirtinančių, kad žemės sklypo Nr. 20 kadastro duomenų byla parengta, pažeidžiant Žemės reformos įstatymo, Nuostatų, Taisyklių reikalavimus (pvz., 1999 m. gruodžio 8 d. žemės sklypo Nr. 82 planas (el. b. I t., 23 l.), 1999 m. spalio 14 d. abrisas (el. b. I t., 184, 148 l.), 2006 m. liepos 5 d. žemės sklypo Nr. 38 planas (el. b. I t., 20 l.), 2007 m. kovo 19 d. žemės sklypo Nr. 20 planas (el. b. III t., 168 l.).

14.3. Teismas paliko galioti atsakovo sprendimus, priimtus pažeidžiant nuosavybės neliečiamumo principą. Aptarus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. ir 2006 m. kovo 14 d. nutarimų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A492-3316/2011, 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-858-1394/2013 išaiškinimus, Nuostatų 32.1.1 punkto paskirtį ir ją detalizuojančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, akcentuota, kad Sprendimas yra priežastis, dėl kurios de facto pasikeitė 1999 m. gruodžio 8 d.

žemės sklypo Nr. 82 plane, 2006 m. liepos 5 d. žemės sklypo Nr. 38 plane nustatytos ribos ir jų plotas. Nors teismas atmetė pareiškėjo argumentus šiuo aspektu, tačiau byloje yra objektyvūs įrodymai bei informacija apie Žemės sklypų ribų pokyčius po ginčo sklypo kadastrinių matavimų (pvz., 1999 m. gruodžio 8 d. žemės sklypo Nr. 82 plane – 511 m kraštinė rytinėje dalyje, suderinta ir patvirtinta kompetentingų institucijų, tačiau byloje esantys dabartiniai žemėlapio duomenys įrodo, kad žemės sklypo Nr. 82 kraštinė rytinėje dalyje de facto yra ne ilgesnė kaip 501,41 m).

Antstolė užfiksavo faktus apie žemės sklypo Nr. 82 ribas pagal riboženklius. Pagal žemėlapyje užfiksuotus duomenis žemės sklypo Nr. 82 kraštinė rytinėje dalyje yra sutrumpėjusi. 2006 m. liepos 5 d. žemės sklypo Nr. 38 plane yra užfiksuotos konkrečios sklypo ribos, neperžengiant melioracijos griovio centro. Teismo prie bylos pridėtas situacijos brėžinys (el. b. III t., 22 l.) atskleidžia, kad jį rengęs matininkas privalėjo paslinkti 9–10 koordinates, žyminčias žemės sklypo Nr. 38 ribą pietinėje dalyje, už melioracijos griovio centro tam, kad žemės sklypas Nr. 20 nepersidengtų su Žemės sklypais.

Pareiškėjas teikė šios aplinkybės vizualizaciją žemėlapyje (el. b. III t., 140 l.). Dėl šių aplinkybių pareiškėjas negali atlikti Žemės sklypų kadastrinių matavimų, nepakeičiant Žemės sklypų paženklinimo vietoje nustatytų ir 1999 m. gruodžio 8 d. 2006 n. liepos 5 d. planuose užfiksuotų ribų, nepažeidžiant Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytos sklypo ribų stabilumo taisyklės. Teismo sprendime pabrėžta pareiškėjo neatliktų kadastrinių matavimų aplinkybė, nesiaiškinant, kas lėmė tokį pareiškėjo neveikimą.

Tokia teismo pozicija akivaizdžiai prieštarauja universaliam teisės principui – impossibilium nulla obligatio est (negalima reikalauti to, kas neįmanoma).

14.4. Teismas pritaikė neaktualią Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatą, nepaisydamas, kad Žemės sklypai buvo suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, vadovaujantis vietoje paženklintomis jų ribomis. Dėl to aktuali Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata, kad, be kita ko, vietovėje paženklintos privačios žemės <...> sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo; 2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-575/2023).

14.5. Teismas Nuostatų 32.1.1 punkte įvardintus gretimų sklypų savininkus prilygino besiribojančių sklypų savininkams, nepaisydamas šioje teisės normoje nurodytos bendros suinteresuotų asmenų sąvokos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinta, jog Nuostatų 32.1.1 punktui taikyti neturi reikšmės tai, ar ribojasi asmeniui priklausantis sklypas su sklypu, kurio ribas yra ruošiamasi nustatyti, ar juos, pavyzdžiui, skiria bendro naudojimo kelias (žr., pvz., 2020 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-727-552/2020). Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti skundo argumentus dėl Nuostatų 32.1 punkto pažeidimo, įskaitant, kad byloje nėra duomenų apie kvietimą A. M. V. į žemės sklypo Nr. 20 ribų nustatymą, atmetė pareiškėjo argumentus, kad Žemės sklypai yra gretimi su ginčo sklypu, nors byloje yra ne vienas įrodymas, atskleidžiantis „gretimybę“ tarp žemės sklypų (žr., pvz., 1995 m. gegužės 30 d., 1999 m. spalio 13 d. paženklinimo aktai). Byloje nėra Tauragės apskrities viršininko 1999 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 203 patvirtinto žemėtvarkos projekto, taigi teismas į sprendimą perrašė atsakovo atsiliepime nurodytą fakto neatitinkančią aplinkybę, kuria konstatuota, kad, be kita ko, buvo įteisintas kelias <...> skirtas patekti į gretimus žemės sklypus“. Teismas pats sau prieštaraudamas, gretimais įvardina žemės sklypus, kuriuos skiria žemėtvarkos projekte numatyta, nesuformuota valstybinė žemė, o taip pat nepagrįstas teismo sprendimo motyvas, kad žemėtvarkos projektu buvo „įteisintas“ kelias.

14.6. Teismas paliko galioti atsakovo sprendimus, priimtus pažeidžiant teisės normas, nustatančias žemės sklypo kadastro duomenų keitimą, tikrinimą (Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d., Nuostatų 841.1.1.2.3 p., Taisyklių 11, 14 p., NŽT generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių (toliau – ir Tikrinimo taisyklės) 8.3, 20 p.) bei administraciniam aktui taikytinus reikalavimus. Byloje yra gautos 3 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo variantų kopijos. Pakartojus skundo argumentus šiuo aspektu, aptarus minėtų kopijų turinį (teisinį ir faktinį pagrindus), tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, teigiama, kad:

14.6.1 Jokiame teisės akte nenumatyta galimybė pakeisti vietoje paženklinto žemės sklypo ribas, nes tai reikštų Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Teismas pripažino, kad matininkas pakeitė, nors ir nežymiai, žemės sklypo Nr. 20 suformavimo dokumentuose nurodytas ribas. Sprendime nesivadovauta Nuostatų 21 punktu dėl klaidų taisymo, byloje nėra atsakovo išvados dėl žemės sklypo Nr. 20 ribų. Teismas nepagrįstai sprendė, kad žemės sklypo Nr. 20 ribų pakeitimai nėra reikšmingi, sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo;

14.6.2 Teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, kad žemės sklypo Nr. 20 kadastro duomenų byla parengta vadovaujantis „patvirtintu žemės reformos žemėtvarkos projektu, žemės sklypo abrisu, kadastro žemėlapiu, gretimų sklypų planais ir kt.“. 2024 m. kovo 7 d. teismo posėdžio informacinė pažyma patvirtina, kad matininkas nurodė, jog žemės sklypo Nr. 20 ribos buvo nustatytos iš riboženklių – matininkas nesivadovavo Taisyklių 11 punktu. Teismas pripažino, kad buvo nukrypta nuo 1993 m. lapkričio 17 d. abriso, t. y. buvo pakeistos jame nustatytos žemės sklypo Nr. 20 ribos, todėl objektyviai 2017 m. gegužės 30 d. žemės sklypo Nr. 20 ribos negalėjo būti paženklintos pagal neva esamus riboženklius. Aptarus 2007 m. kovo 19 d. žemės sklypo Nr. 20 plano pagrindą (neaišku, ar 1994 m. kovo 2 d. ribų nustatymo ir paženklinimo aktas, ar 1995 m. gegužės 30 d. paženklinimo aktas) keliamas klausimas, kokiu ir kokios datos žemės sklypo Nr. 20 paženklinimo aktu buvo pažymėtas neva įteisintas kelias greta žemės sklypo Nr. 20. Atsakovas į bylą nėra pateikęs Sprendime minimo 1994 m. liepos 14 d. potvarkio, kuriuo suformuotos žemės sklypo Nr. 20 ribos;

14.6.3 Teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, kad matininkui ištaisius klaidas, 2017 m. rugpjūčio 3 d. surašytas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 32KAM-67670. Pažeidimas buvo susijęs su žemės sklypo Nr. 20 rytine riba, tad jeigu matininkas būtų nusprendęs šalinti pažeidimą, būtų privalėjęs pakartotinai atlikti ginčo sklypo ženklinimo procedūrą. Tačiau atsakovas, tikrindamas tą pačią žemės sklypo Nr. 20 kadastro bylą, vėliau nusprendė, kad pažeidimo nėra, tokiu būdu pažeisdamas teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus.

15. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo palaikantis savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą, rašytiniuose paaiškinimuose bei pakartotą teismo posėdžio metu, sutinka su skundžiamame teismo sprendime išdėstytais motyvais, išvadomis, kurios priimtos įvertinus ir ištyrus visas bylai reikšmingas aplinkybes, ir papildomai akcentuoja, kad pareiškėjo Žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus, t. y. parengiant planus ne ant ortofoto medžiagos, planuose nėra koordinačių tinklelio sankirtos taškų, todėl Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pateiktos ribos yra preliminarios ir nei vienam žemės sklypui neatlikti kadastriniai matavimai. Pareiškėjo Žemės sklypai nesiriboja su E. O. priklausančiu žemės sklypu Nr. 20, nes juos skiria valstybinės žemės ruožas, skirtas bendro naudojimo keliui. Tai patvirtina VĮ Registrų cento 2022 m. lapkričio 16 d. pažyma apie gretimų žemės sklypų savininkus, Vytėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame aiškiai matyti suformuotas bendro naudojimo kelių tinklas bei bendro naudojimo kelias tarp ginčo žemės sklypų. Dėl pažeidimo akte Nr. 32KAM-50818 atsakovas nurodo, kad žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktai, kaip atskira administracinės procedūros dalis materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 81 p.). Dėl Sprendimo kopijų, atsakovas teigia, kad Sprendimas įformintas ir apskaitytas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir vadovaujantis NŽT veiklą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuosavybės teise, atsakovas akcentuoja, kad ginčas vyksta dėl Sprendimo, kuriuo patvirtinti ne pareiškėjui, o trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypo Nr. 20 kadastro duomenys.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. 32SK-347-(14.32.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtinti trečiojo suinteresuoto asmens E. O. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Nr. 20 kadastro duomenys ir NŽT Jurbarko skyriaus 2022 m. liepos 7 d. atsakymo Nr. 32SD-2138-(14.32.137 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo atmestas pareiškėjo D. V. skundas dėl Sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuosavybės teise pagal 2023 m. gruodžio 7 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą įgijo žemės sklypą Nr. 82, kurio plotas yra 8,73 ha, taip pat žemės sklypą Nr. 38, kurio plotas yra 1,92 ha. Abu žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjo žemės sklypų šiaurinėje pusėje yra trečiajam suinteresuotam asmeniui E. O. priklausantis žemės sklypas Nr. 20, kurio plotas 2,91 ha. Pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypus skiria 5 m pločio bendro naudojimo kelias, esantis valstybinėje žemėje, suformuotas pagal Jurbarko rajono Vytėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Tauragės apskrities viršininko 1999 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 203 „Dėl Jurbarko rajono Vytėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“.

19. Jurbarko skyriaus vedėjas 2017 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimu patvirtino žemės sklypo Nr. 20 kadastro duomenis, kurie buvo nustatyti pagal matininko V. S. 2017 m. gegužės 30 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Pažymėtina, kad Sprendimas buvo priimtas po to, kai buvo surašytas 2017 m. rugpjūčio 3 d. kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas, kuriuo nustatyta, kad matininkas ištaisė 2017 m. birželio 29 d. žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo vietovėje akte nurodytas klaidas.

20. Atsakovui priėmus Sprendimą A. M. V. kreipėsi į NŽT Jurbarko skyriaus viršininką dėl jo panaikinimo, tačiau 2022 m. liepos 7 d. Raštu skundas nebuvo patenkintas. Atsakovui priėmus Sprendimą ir Raštą pareiškėjas inicijavo ginčą dėl šių aktų pagrįstumo ir teisėtumo tuo aspektu, kad atsakovas nepagrįstai patvirtino žemės sklypo Nr. 20 kadastro duomenis, pažymėdamas, kad šis žemės sklypas yra gretimybėje su jam priklausančiais žemės sklypais Nr. 38 ir Nr. 82, todėl į žemės sklypo Nr. 20 ribų paženklinimą turėjo būti pakviesta tuometinė gretimų sklypų savininkė A. M. V., dėl atliktų žemės sklypo Nr. 20 kadastrinių matavimų buvo pažeistos jo teisės, nes sutrumpėjo jo žemės sklypai.

21. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, jog žemės sklypą Nr. 20 ir pareiškėjo žemės sklypus skiria bendro naudojimo kelias ir jie nėra gretimi sklypui Nr. 20, sprendė, jog vadovaujantis Nuostatų 32.1.1 punktu, į žemės sklypo Nr. 20 ribų paženklinimą, pagrįstai buvo pakviesti tik gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl jo teisių pažeidimo, pažymėdamas, kad sklypo Nr. 20 linijų ilgiai po kadastrinių matavimų beveik nepakito (išliko kokie ir buvo pažymėti abrise apie 150 m), t. y. rytiniame krašte 150,30 m ir vakariniame 149,67 m, o žemės sklypo Nr. 20 plotas, atlikus kadastrinius matavimus, neviršija Nuostatų 1 priede nustatyto leistino matavimo tikslumo. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl sumažėjusių jo žemės sklypų plotų, pareiškėjui nepateikus jokių objektyvių duomenų (išskyrus savo paaiškinimus), pagrindžiančių, kad ginčo sklypo ribos, atlikus kadastrinius matavimus, pasislinko į jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pusę. Nustatęs, kad ginčo sklypo ribos, atlikus kadastrinius matavimus, iš esmės sutampa su šio žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytomis žemės sklypo ribomis, nenustatyta procedūrinių pažeidimų, teismas padarė išvadą, jog atsakovo Sprendimas ir Raštas yra pagrįsti ir teisėti.

22. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Įvertinus pareiškėjo apeliacinio skundo turinį matyti, jog apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, taip pat laikomasi pozicijos, jog skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas neįvertinus visų bylos aplinkybių, netinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, paliekant galioti atsakovo sprendimus, priimtus pažeidžiant teisės normas, nustatančias žemės sklypo kadastro duomenų keitimą, tikrinimą.

24. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo, nustatė nagrinėjamai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir atsakė į pagrindinius administracinės bylos proceso šalių argumentus. Teismas patikrino bylą esminiais aspektais, t. y. ar atliekant ir patvirtinant žemės sklypo Nr. 20 kadastrinius matavimus buvo laikytasi teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, nuostatų. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjo sklypai Nr. 38 ir Nr. 82 nėra gretimi sklypui Nr. 20, kadangi juos skiria bendro naudojimo kelias, o sklypo Nr. 20 ribos, atlikus kadastrinius matavimus, iš esmės atitinka šio žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytas ribas.

25. Pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai pasisakė dėl taikytinų teisės aktų ir juos aptarė, taip pat teisingai nurodė, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Nuostatai ir Taisyklės, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja.

26. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką (1 d.). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant šių teisės normų nuostatas yra konstatuota, kad šiame teisiniame reglamentavime yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė, įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) taisyklė, leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (žr., pvz., 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-904/2010; 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013; 2014 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-222/2014; 2016 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-217-552/2016). Tuo atveju, jei žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje, tokio žemės sklypo ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus apskritai negali būti keičiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-1395/2010).

28. Atsakovas, tikrindamas atliktus žemės sklypo Nr. 20 kadastrinius matavimus, pagrįstai vadovavosi Tauragės apskrities viršininko 1999 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 203 „Dėl Jurbarko rajono Vytėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtinto Viečiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniais (projekto fragmento kopija pateikta su atsakovo atsiliepimu), todėl turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, jog žemės sklypą Nr. 20 ir pareiškėjo žemės sklypus Nr. 38 ir Nr. 82 skiria bendro naudojimo kelias. Nagrinėjamu atveju, tiek žemės sklypo Nr. 20 kadastrinius matavimus atlikęs matininkas, tiek kadastrinių matavimų bylą tikrinęs atsakovas nustatė, kad dar 1993 m. lapkričio 17 d. žemės sklypo lauko matavimų brėžinyje (abrise) žemės sklypo Nr. 20 (projektinis Nr. 85) pietinėje pusėje, už sklypo ribų, yra pažymėtas kelias skiriantis žemės sklypą Nr. 20 (Nr. 85) nuo žemės, kuri tuo metu priklausė Vytėnų ŽŪB (šiuo metu šioje vietoje suformuoti pareiškėjui priklausantys sklypai Nr. 38 ir Nr. 82 (projektinis Nr. 307 ir Nr.152)). Be to, kaip matyti iš pareiškėjo į bylą pateikto 1995 m. gegužės 30 d. Žemės sklypo (ų) skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų nustatymo ir jų paženklinimo vietoje akto, jame taip pat nurodoma, kad žemės sklypo Nr. 20 (akte Nr. 85) gretimybėje yra Vytėnų ŽŪB, o sklypo pietiniu pakraščiu yra projektuojamas 5 m pločio kelias. Kaip ir vėliau 2006 m. gegužės 2 d. pareiškėjo žemės sklypo Nr. 307 (dabar Nr. 38) ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrise pažymėtas už sklypo šiaurinės ribos einantis kelias. Pagal Taisyklių 20 punkto nuostatas, tuo atveju, jeigu ženklinamas žemės sklypas ribojasi su vietinės reikšmės viešuoju keliu arba gatve, kurie nėra suformuoti kaip atskiri žemės sklypai – į ženklinimą kviečiamas ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos atstovas. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas ženklinant žemės sklypą Nr. 20 nedalyvavo, tačiau kaip nurodyta atsakovo atsiliepime, jis buvo informuotas ir pati žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo teikiama tikrinti atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo nedalyvavimo nepripažino pažeidimu.

29. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog į žemės sklypo Nr. 20 ženklinimą nepagrįstai nebuvo pakviesta tuometinė žemės sklypų Nr. 38 ir Nr. 82 savininkė A. M. V., teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens sklypus skiria bendro naudojimo kelias, todėl ji nėra gretimo žemės sklypo savininkė, todėl remiantis Nuostatų 32.1.1 punktu, į žemės sklypo Nr. 20 ribų paženklinimą, pagrįstai buvo pakviesti tik gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai.

30. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartyje Nr. eA-727-552/2020 formuojama praktika, kurioje teismas nustatė, kad matininkas nekviesdamas trečiojo suinteresuoto asmens dalyvauti sklypo ribų paženklinime, nors šiuos sklypus skyrė bendro naudojimo kelias, pažeidė Kadastro nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, jog minėtos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra identiškos. Pareiškėjo minimoje byloje ginčas buvo kilęs dėl žemės sklypų ribų, nesant pakankamai duomenų, kad ribos yra aiškios iš esamų dokumentų, todėl pripažinta, jog ginčas turėjo būti sprendžiamas ne Kadastro nuostatų 21 punkte nustatyta tvarka, o Kadastro nuostatų 32.1.1 punkto pažeidimas buvo konstatuotas nustačius aplinkybę, jog naujai pamatuoto trečiojo suinteresuoto asmens sklypo ribos kirto ne tik bendrojo naudojimo kelią, bet ir pateko į pareiškėjo nuosavybėje esantį žemės sklypą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo sklypų kadastriniai matavimai nebuvo atliekami, matininkas laikantis Kadastro nuostatų 21 punkte nustatyto tvarkos nesikreipė į teritorinį padalinį dėl išvados gavimo ir tokių išskirtinių aplinkybių nebuvo nustatyta.

31. Nagrinėjamu atveju matininkas V. S. atlikdamas žemės sklypo Nr. 20 kadastrinius matavimus sklypo kraštines pažymėjo sklypo ribose pagal išlikusius riboženklius, o atsakovas tikrinimo metu nustatė, kad tokie kadastrinių matavimų metu nustatyti sklypo kraštinių ilgiai atitinka pirminiuose sklypo suformavimo dokumentuose (lauko brėžinyje (abrise)) nurodytus sklypo kraštinių ilgius. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nustatytas sklypo ploto neatitikimas (2,9112 ha, iki kadastrinių matavimų – 2,91 ha) neviršija maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos, todėl pareiškėjo argumentai, jog dėl žemės sklypo Nr. 20 kadastrinių matavimų pakito pareiškėjo žemės sklypų Nr. 38 ir Nr. 82, esančių už bendro naudojimo kelio, ribos nepagrįsti.

32. Pasisakydama dėl žemės sklypo Nr. 20 kadastrinių matavimų bylos tikrinimo teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas tikrindamas kadastro bylą pagal teritorijų planavimo dokumentus patikrinimą atliko vietoje ir nustatė, kad žemės sklype yra išlikę riboženkliai. Teismo posėdyje liudijusi atsakovo vyr. specialistė J. M. nurodė, jog pradinėje kadastrinių matavimų byloje matininkas ne toje vietoje buvo įkalęs riboženklį, todėl buvo įpareigotas patikslinti duomenis, kad jie atitiktų vietoje esantį riboženklį. Liudytoja paaiškino, kad patikrinimo vietoje metu buvo išlikę visi palei kelią esantys riboženkliai. Duomenis patikslinus ir patikrinus pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad trūkumai ištaisyti, žemės sklypo ribos atitinka pradinius dokumentus, o plotas yra panašus (paklaida leistinoje riboje). Kadangi žemės sklypas Nr. 20 pagal išlikusius riboženklius buvo matuojamas nuo pietų į šiaurę, tai pareiškėjo sklypai, esantys pietuose už kelio, negalėjo sumažėti, todėl priešingi pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nurodo daugiau aplinkybių, dėl jo žemės sklypų sumažėjimo iš pietinės ir vakarinės pusės, tačiau nustačius, kad žemės sklypo Nr. 20 ribos aiškios, kadastriniai matavimai atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (pagal išlikusius riboženklius buvo matuojamas nuo pietų į šiaurę, sklypo kraštinės atitinka lauko brėžinyje (abrise) nurodytus kraštinių ilgius, sklypo ploto neatitikimas neviršija leistinų ribų), sklypas nesiriboja su pareiškėjo sklypais Nr. 38 ir Nr. 82, atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo sklypai šiaurinėje pusėje negalėjo sumažėti dėl atliktų žemės sklypo Nr. 20 kadastrinių matavimų. Pažymėtina, kad atsakovas ginčijamame Rašte, remdamasis lygiagrečiai sklypui Nr. 82 esančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis pareiškėjui išsamiai paaiškino dėl galimų jo žemės sklypo kraštinių ilgių mažėjimo prielaidų ir nurodė, jog galutinai nustatyti ar pradiniai pamatavimai buvo atlikti teisingai bus galima tik atlikus šio sklypo kadastrinius matavimus. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas administracinių aktų teisėtumą ir pagrįstumą, turėjo pasisakyti dėl pareiškėjo žemės sklypų suformavimo ir galimo sumažėjimo iš pietinės ir vakarinės pusių, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra ginčijami pareiškėjo ar kitų žemės sklypų kadastro duomenys.

34. Dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su tuo, kad teismas nepagrįstai pripažino nereikšmingais dalį pareiškėjo skundo argumentų, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, primintina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių pareiškėjo prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui (žr. pvz., 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-435-525/2022).

35. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčą reguliuojančių teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, nekartodama sprendime išdėstytų motyvų iš naujo bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų, neturinčių reikšmės bylai išspresti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

36. Kadangi priimamas procesinis sprendimas nėra palankus pareiškėjui, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis